Episoder
-
„Visus vaikus reikia mokyti, tačiau pirmiausia reikia pažinti savo mokinius ir atliepti kiekvieno asmeninius poreikius, siekti kiekvieno asmeninės pažangos”, – laidoje sako pašnekovės.
Pokalbis su Egle Januškevičiene – Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir Aurelija Vainoriūte - Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos specialiąja pedagoge, pradinių klasių mokytoja, dirbančiomis su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.
Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Manglende episoder?
-
Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“
„Turime pasirinkimą, kur bėgti nuo karo, tačiau neturime pasirinkimo kodėl". „Raketos skrieja ir į centrinę, ir į vakarinę Ukrainą. Žmonės nėra saugūs visoje Ukrainoje, tačiau juk negalime visų savo vaikų išsiųsti į saugesnius Vakarus, negalime visi bėgti iš savo šalies, nors ji nuolatiniame pavojuje". „Viskas, kas sušildo kario kūną, sušildo ir jo sielą". Taip apie civilių gyvenimą karo zonose pasakoja Sumų regiono tarybos deputatas Oleg Medunitsya ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Puolimo gvardijos“ kovotojas, neįvardijantis savo vardo.
„Nenugalinkime savęs ir savo šalies, - sako Eglė Jarmolavičiūtė ir dalinasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ji pati, kai aplink tiek daug informacinio triukšmo apie karo grėsmes, ir kviečia - tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna moteris nuo vaikystės gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Neretai tokie žmonės juda neįgaliojo vežimėliu – Ajana vaikšto su ramentais. Tačiau visa tai jai nesutrukdė pasiekti Guinnesso rekordą, baigti mokslus ir siekti mokslų daktarės laipsnio. Justas gyvena tamsoje, tačiau jis yra gabus programuotojas ir su Lietuvos golbolo rinktine yra iškovojęs ne vieną pasaulio bei paralimpinius apdovanojimus.
Jau balandžio 8-ąją prasidės dar vienas didelis Ajanos Lolat gyvenimo projektas - žygis, kurio metu ji pasiryžusi nueiti 320 km. Jauna šeima gyvena pasirengimo šiam projektui nuotaikomis: „Žygiu norime parodyti, kad kiekvienas žmogus, ar jis su negalia, ar be jos, gali siekti savo svajonių išsipildymo, ir tikime, kad po šio žygio baimės negaliai nebeliks“.
Laidoje pašnekovai pasakoja apie patirtas nuoskaudas dėl jų negalios ir kaip jas gydosi, apie pažintį ir šokį, kuris juos suartino, apie pirmuosius vedybinio gyvenimo metus, apie šunis asistentus, Mulan fondą ir apie ateities planus.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Kovo 18-oji – Raudonos nosies diena. Diena, kurią išskirtine daro mažas, tačiau stiprus simbolis. Simbolis, apie kurį išgirdus, norisi šypsotis.
Ar gydytojų klounų buvimas vienoje komandoje su medikais pagreitina mažųjų pacientų sveikimą, palengvina pasirengimą operacijoms? Kaip emociškai pasiruošti vizitui pas medikus, operacijai ne tik vaikams, bet ir tėvams? Kaip elgtis, jei vaikas labai nerimauja, stresuoja, verkia?
Pokalbis su Juste Liaugaude, „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno plėtros vadove, programos „Juoko procedūra“ koordinatore, Gerda Kamašine, Santaros klinikų Vaikų ligoninės Specializuoto vaikų ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja-koordinatore, ir Jūrate Sarokiene – Mato, kuris labai dėkingas Raudonos nosys Gydytojams klounams, mama. „Vaikai labai imlūs tėvų nerimui, - sako pašnekovės, - Gydytojai klounai, visus savo veiksmus suderinę su medicinos personalu, stengiasi pagelbėti visiems, ir būna ir taip, kad mažieji pacientai kartu su Gydytojais klounais ramina savo tėvelius“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstove Mintaute Jurkute, Moterų informacijos centro atstove Dovilė Masalskienė ir Ukmergės r. savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Balžekiene apie dažnai nematomą, bet labai svarbią problemą – smurtą prieš moteris su negalia.
Statistika rodo, kad negalia stipriai padidina tikimybę patirti smurtą artimoje aplinkoje. Oficialūs policijos duomenys rodo, kad per metus šalyje fiksuojama apie 150 fizinio smurto prieš moteris su negalia atvejų. Ar tai atspindi tikrąją situaciją? Kaip atpažinti, kad asmuo su negalia galimai patiria smurtą artimoje aplinkoje? Kokios yra specifinės smurto prieš asmenis su negalia formos? Apleistumas ir hipergloba – ar tai gali būti vertinama kaip smurtas?
Atsakymai į šiuos ir kitus, su smurtu prieš moteris su negalia susijusius klausimus – laidoje.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“.
Laidoje dalyvauja romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, lengvai suprantamos kalbos ekspertė ir knygos lengvai suprantama kalba autorė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, Miglė Baltrūnaitė - patirties ekspertų (žmonių su intelekto negalia) koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil, psichologė, dirbanti autizmo srityje, Toma Malvice ir kiti.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Pokalbis apie tai, kaip trys merginos, draugės, savanorės, namuose palikusios vyrus, kūdikius, vyko į karo niokojamą Ukrainą. Apie pilną iššūkių kelionę ir dramos terapiją, kuri padėjo nusišypsoti tiems, kurie neteko ne tik namų, tačiau ir artimųjų. Apie tai, kaip karas keičia gyvenimus, ir apie tai, kad negalime nei sustoti, nei pavargti. „Darom, darom, darom ir RADAROM! Neapgaudinėkime savęs, nebebus niekada taip, kaip buvo anksčiau. Visi privalome kovoti už tai, kad gėris ir meilė nugalėtų blogį“, - sako pašnekovės. O paklaustos, kaip į jų kelionę reagavo artimieji, pasakoja: „Jie suprato, kad ši mūsų misija svarbi ir net nemėgino atkalbėti. Tai, ką mes patyrėme šios kelionės metu, žodžiais nupasakoti neįmanoma, mes grįžome tikrai kitokios“, - pasakoja Monika Dobrovolskytė, Marija Judzentavičiūtė ir Lina Ivickas.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Pokalbis apie tai, kokios galimybės turi būti suteiktos žmogui, besikreipiančiam į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, kaip šios institucijos ir įstaigos turėtų būti pasirengusios suteikti informaciją žmonėms su negalia jų pasirinktu būdu, kaip turi būti pritaikytos internetinės svetainės be žmogaus su negalia atskiro kreipimosi, kokie yra informacijos teikimo bendrieji reikalavimai, kokie lengvai suprantamos kalbos pagrindiniai principai ir kt.
Esi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas? Girdėjai apie informacijos prieinamumo pokyčius žmonėms su negalia, nuo šių metų pradžios įsigaliojus negalios reformai? Kyla klausimų? Atsakymai - laidoje, kur kalbamės su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbine ir skyriaus vedėjos patarėja Laura Mikelevičiūte.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai įsiminusius skambučius. Pašnekovai pasakoja, kokias asmenines savybes reikėtų turėti, norint dirbti operatoriumi pagalbos centre, su kokiomis problemomis kreipiasi vaikai, kaip organizuojama pagalba ir kt.
Numeris 112 – tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti. Jis yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Pasaulinės kovos su vėžiu dienai (vasario 4-oji) skirtoje laidoje priminimas – pasidovanokime sau sveikatos patikrą. Apie visokeriopą pagalbą, profilaktinius patikrinimus, ligos gydymą ir meilę sau kalbamės su Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos vadove Neringa Čiakiene ir šeimos gydytoja Sigita Sadauskiene.
Onkologinės ligos netikėtai gali užklupti bet kurią dieną, bet kurį žmogų. Su šiuo gyvenimą keičiančiu iššūkiu, kurio nė vienas nesirenka savo noru, Lietuvoje kasdien susiduria daugiau nei 50 asmenų. „Lietuvoje veikia keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria milijonus, tačiau, tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, - sako pašnekovės.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Kai aplink daug nerimo, nežinios, gąsdinančios informacijos, laidoje priminimas apie tai, kaip svarbu nepamiršti rūpintis savo psichine bei emocine sveikata, ir apie tai, kas nutinka, kai nebeleidžiame sau augti.
Savo patirtimis dalinasi Dalia Ruplėnienė - koučerė, holodinamikos mokytoja, asmeninio efektyvumo trenerė – ir Gitana Platakytė - režisierė, prodiuserė, saviugdos praktikų moderatorė.
Moterys pasakoja, kaip mokosi priimti tai, ką siūlo gyvenimas, nesvarbu, kas tai bebūtų – skaudžios netektys, kelionės, pažinimai, kūryba. Ir apie tai, ką galėtume padaryti visi dėl to, kad gyvenimas judėtų džiazo ritmu.
„Kūnai mums suteikia galimybę gyventi, atpažinti kitame save, džiaugtis, žaisti gyvenimą, režisuoti, muzikuoti, žodžiu, DŽIAZUOTI!” - sako pašnekovės.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Dar neretai pasitaiko atvejų, kai savivaldybių atsakingos institucijos vis dar neturi tikslių duomenų, kiek jų apskrityje gyvena žmonių su negalia, kokios socialinės pagalbos spektro jiems reikia. Žmonių su negalia artimieji, patys asmenys su negalia pasakoja, kad kol žmogus pats nesibeldžia į atsakingų institucijų duris – tol niekas juo nesirūpina ir pagalbos nesiūlo. Ar spręs šią ir kitas problemas nuo šių metų sausio 1 d. pradėta įgyvendinti negalios reforma?
Su laidoje dalyvaujančiomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja Lauryna Filatovaite-Vyčiene, LR Seimo nare Monika Ošmianskiene ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko stengiamės atsakyti į klausimus apie tai, kas keičiasi nuo šių metų ir ką svarbu žinoti tiek žmonėms su negalia, tiek įvairių institucijų, susijusių su negalios reformos įgyvendinimu, darbuotojams.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Vaiko saugus pasaulis – kas tai šių dienų kontekste? Kaip jis priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų? Kaip kalbėti su vaikais apie karą? Kaip nepasiklysti tarp dviejų paralelinių realybių šiandien? Kaip nepasiduoti panikai ir nepamesti budrumo?
„Mes keičiame ateitį dabar“, - sako Aurimas Navys - karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, Vilniaus miesto tarybos narys ir psichologas, laidoje prisistatantis žmogumi, kuriam rūpi žmonės. Mindaugas Sėjūnas - aktorius, televizijos prodiuseris ir laidų vedėjas, Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas, karo analitikas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, atsargos leitenantas ir Sveikatos mokslų universiteto studentas, profesionalios kaniterapijos tarnybos darbuotojas antrina: „Teorija ir gyvenimas yra du skirtingai dalykai“. Ir abu kartu tvirtina: „Mūsų vaikai turi gyventi saugiame pasaulyje“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Ar skamba dainos reanimacijoje? O gal koncertų klausytojai, tarp dainų stengiasi gauti mediko konsultaciją? Kaip teko gelbėti žmonės ilgame skrydyje lėktuve, kai jiems prireikė medikų pagalbos? Apie perdegimą, nuovargį ir šypseną, gerą žodį, kurie padeda kiekvieną dieną ir dar daug įdomių dalykų.
Pokalbis su žmogumi, kuris kiekvieną dieną savo darbus lyg padalinęs į dvi priešingas, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, nelabai suderinamas sferas, gydytoju anesteziologu reanimatologu ir muzikos kūrėju, scenos atlikėju Vygantu Kazlausku, pristatančiu savo kūrybos pirmąją vinilinę plokštelę „Saulė ant bėgių“.
„Gyvenimas lyg poeto traukinys, kur kiekviena keleivio vieta tarsi ląstelė turi savo istoriją, kiekvienas vagonas – romanas be pabaigos, o vaizdai pro lekiančio traukinio langus – bėgantys prisiminimai“, - sako Vygantas Kazlauskas.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Metams baigiantis, su spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ kūrėjais – režisieriumi Agniumi Jankevičiumi ir aktore, iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadore Toma Razmislavičiūte atvirai kalbame apie vienatvę, vienišumą, mitus, kuriuos kuriame patys, ir meilę bei gerumą.
„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre rodomas spektaklis apie penkiolikmetį Kristoferį Buną, turintį autizmo spektro sutrikimą, pasižymintį išskirtiniu protu – jis be galo atidus detalėms, puikiai išmano matematiką, domisi kosmosu, tačiau sunkiai sugyvena su savo kasdiene aplinka, nemėgsta būti liečiamas, nepasitiki žmonėmis. Vieną naktį, septynios minutės po vidurnakčio, berniukas randa mįslingomis aplinkybėmis užmuštą kaimynės ponios Širs šunį Velingtoną. Pasijutęs kaltinamu dėl šuns žūties, Kristoferis nusprendžia surasti tikrąjį nusikaltėlį, tačiau nė nenutuokia, kur jį nuves šis keistas įvykis.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
„Back to Life“ – lietuvių iniciatyva, užsiimanti ukrainiečių karių, netekusių galūnių gydymu, reabilitacija ir protezavimu. Laidoje pokalbis su iniciatyvos sumanytojais ir įgyvendintojais: organizacijos vadovu Danu Rėksniu ir gydytoju kraujagyslių chirurgu Mindaugu Paškevičiumi.
Pašnekovai pasakoja, kad kariai, kuriems jie organizuoja gydymą, reabilitaciją Lietuvoje, nepraranda ryžto, grįžta atgal į frontą ir sako: „Išgydytas vienas karys – tai dar vienas žingsnis link mūsų visų pergalės“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Artėja didžiosios metų šventės. Tie, kas laikosi lietuviškų šv. Kūčių ir Kalėdų papročių, jau vėl pradeda nerimauti, kad laukia persivalgymo dienos prie nukrautų tradiciniais patiekalais stalų, nes juk nepatogu visko neparagauti, nesinori įskaudinti tėvų, senelių, tetų, dėdžių, juk jie taip stengėsi…
Pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene apie dėmesį kitam, nekenkiant sau, apie mitybos taisykles, kurias verta prisiminti visiems, sėdant prie šventinių stalų, kuo kvepia šv. Kalėdos, kokios saldžios dovanos sveikiausios ir dar daug įdomių bei svarbių dalykų.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Artėja Didžiosios metų šventės ir vėl visus užvaldo gerumas. Šiomis dienomis tikrai nemažai girdime, skaitome, matome daug kvietimų dalintis, dovanoti, padėti. Laidoje pokalbis apie tai, ar tikrai prieš šventes tampame geresni? Ar prieš šventes gerumas įgauna kitą prasmę?
Laidos viešnios - Socialinės iniciatyvos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatorė, atlikėja Eva ir anglų kalbos mokytoja, „Sidabrinės linijos“ savanorė Lijana Vilimaitė pasakoja, apie savo savanorystės kelią, patirtis ir išgyvenimus. Abi moterys gerumu dalijasi ištisus metus, sako, kad prieš šventes jos netampa geresne savo versija ir kviečia gerumu, šiluma, nuoširdumu dalintis nuolat.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai, - pokalbis apie tai, kaip mes jaučiamės, jei mums nustatytas neįgalumas, jei mūsų šeimoje yra artimasis su negalia, jei mes dirbame organizacijoje, atstovaujančioje žmonėms su negalia, ir apskritai, kaip reaguoja mūsų smegenys vien išgirdus šį žodį.
Psichologė, vadybos konsultantė, „Primumm ESSE“ vadovė Solveiga Grudienė dalijasi savo asmenine patirtimi, pasakoja, su kuo jai asocijuojasi žodis „negalia“, sako, kad „degančios“ smegenys nesimoko, paaiškina, kaip skiriasi mūsų savijauta nuo to, ką mes jaučiame – empatiją, atjautą, perdegimą, ir kviečia kiekvieną dieną paklausti savęs: „Kaip tu jautiesi šiandien?“
Ved. Žydrė Gedrimaitė - Vis mere