Folgen
-
Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, bet pasitelkus istoriją – įmanoma. Neįtikėtina, bet visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Skiriasi kovos priemonės ir karo formos.
Laidoje dalyvauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis.
Ved. Rimas Bružas -
Jie tiesiogine prasme pirmieji paliečia istoriją. Atlieka didžiulį nematomą darbą toli nuo mokslo šventovių auditorijų tylos ir atminties įstaigų kabinetų susikaupimo. Jų darbo įrankiai toli gražu ne sterilūs, tačiau nuo jų kruopštumo ir precizinės tvarkos priklauso iki šiol nesklaidytų istorijos puslapių turinys. Laidoje dalyvauja archeologas Gintautas Vėlius.
Ved. Rimas Bružas -
Fehlende Folgen?
-
Holokaustas Lietuvoje – vienas sunkiausių, gal net sudėtingiausias šalies istorijos puslapis. Kaip nutiko, jog vieni žmonės liko stebėtojai, o kiti, gelbėdami žydus, rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis?
Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys.
Ved. Rimas Bružas -
Lietuvos partizaninio karo metu išdavystė, deja, nebuvo retas reiškinys. Ženkli dalis pokario kovotojų žuvo ar buvo suimti po to, kai artimos aplinkos asmenys atsigręžė prieš buvusius bendražygius ar ginklo brolius. Išdavystės anatomija ir nauji duomenys apie Kosto Kubilinsko veiklą.
Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikas Darius Juodis.
Ved. Rimas Bružas -
Įsivaizduokime, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota sovietų ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Alternatyvus istorijos raidos scenarijus atskleidžia, kokia galėjo tapti visuomenė ir valstybė įvykių ratui pasukus kita kryptimi. Nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, reformų, sporto varžybų ir... rokenrolo. Neįvykusios istorijos puslapius sklaido VU dėstytojas, istorikas Norbertas Černiauskas.
Ved. Rimas Bružas -
XIX a. pabaigoje Europa naudojosi pramonės revoliucijos pasiekimais ir džiaugėsi ekonominės gerovės teikiamais privalumais. Paskui netikėtai ištiko Pirmasis pasaulinis karas. Pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais senasis žemynas vėlgi mėgavosi sočiu ir nerūpestingu gyvenimu, tačiau ir vėl pražiopsojo karą. Laidoje svarstysime, ar tai tiesiog sutapimas, o galbūt istorijos įvykiuose galime įžvelgti tam tikrų dėsningumų.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, istorikas Algimantas Kasparavičius.
Ved. Rimas Bružas -
Tautos kodas. Ar jo kūrimas yra baigtinis procesas ir kuo jis skiriasi, kuomet tauta savo istorinės tapatybės ieško karo lauke ir taikos sąlygomis? Kodėl kritiniais nacijai momentais visada atsigręžiama į istoriją?
Laidoje dalyvauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė, mokslo darbuotoja hum. m. dr. Asta Skujytė- Razmienė.
Ved. Rimas Bružas -
Sovietų nomenklatūra - kaip savi savus skundė Maskvai. Konkurencija, šmeižtas ir ideologinės kovos. Skundų rašymas sovietinės okupacijos metais tapo vienu iš nedaugelio būdų išsakyti skaudulius, atkreipti dėmesį į matomas ir tariamas problemas ir įrankiu suvedinėjant asmenines sąskaitas.
Laidoje dalyvauja istorikas, knygos „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“ autorius Saulius Grybkauskas.
Ved. Rimas Bružas -
Žmonės, geležinę uždangą įveikę ne kojomis, bet radijo bangomis. Lemtingomis Lietuvai dienomis radijo mėgėjas iš JAV tapo pagrindiniu žinių iš okupuoto Vilniaus šaltiniu. Tankams riedant sostinės gatvėmis, Amerikos lietuviai apie tai sužinojo ne iš žinių. Pokalbis su legendiniu radijo mėgėju Viliumi Rapšiu.
Ved. Rimas Bružas -
„Už jūsų ir mūsų laisvę“ skelbė 1863–1864 m. sukilėlių šūkis, o manifestas įtvirtintas kvietimu į „paskutinį europinės civilizacijos mūšį su laukiniu Azijos barbarariškumu“. Sukilimo tikslai ir dalyviai prieš 160 metų ir šiandien nepasikeitė, agresorius išlieka tas pats.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto ir VU mokslininkė prof. Tamara Bairašauskaitė.
Ved. Rimas Bružas -
Iš geopolitinių žemėlapių dingusių valstybių nėra daug. Viena jų – Rytų Prūsija. Krašto likimas unikalus dar ir tuo, jog buvusias žemes pasidalino net 3 valstybės. Dvi modernios ir Rusija. Kaip klostėsi ištirpusios Rytų Prūsijos gyventojų likimai po skirtingomis vėliavomis ir ar galima tikėtis Rytprūsių atgimimo?
Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI mokslininkai doc. Silva Pocytė ir doc. dr. Vygantas Vareikis.
Ved. Rimas Bružas -
Sukanka 80 metų nuo Antano Smetonos mirties. Pirmojo Lietuvos Prezidento vaidmuo kolektyvinėje atmintyje sovietmečiu ir moderniais laikais. Koks buvo Antanas Smetona Prezidentas pirmoje kadencijoje ir kokiu tapo po perversmo? Žūties aplinkybės ir kodėl sostinėje nesiryžtama jam pastatyti paminklo?
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas, doc. Algimantas Kasparavičius ir Kauno istorinės prezidentūros istorikė Ingrida Jakubavičienė.
Ved. Rimas Bružas -
Vargu ar 1956 metais pradėto muzikinio konkurso organizatoriai tikėjosi, kad XXI a. jis taps „dainų olimpiada“. Per 68-erius metus konkurse dalyvavo 52 šalys, jos sudainavo 1721 dainą.
Laidoje dalyvauja muzikologas Ramūnas Zilnys. Laidą veda Rimas Bružas. -
Bažnyčios pozicija lūžiniais istorijos momentais, jos laikysena ir pasirinkimai pasaulyje vykusių geopolitinių kataklizmų, karų ir tektoninių pokyčių visuomenėse akistatoje.
Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius dr. Arūnas Streikus.
Ved. Rimas Bružas -
Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys.
Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TLS vertėjas į lietuvių kalbą Ričardas Jaramičius.
Ved. Rimas Bružas -
Artimuosiuose Rytuose pratrūko smurtas. Tačiau žydų ir arabų konfliktus regione net suskaičiuoti sunku. Regis, karas čia niekada nesibaigė, buvo vien ilgesnių ar trumpesnių paliaubų periodai, kuriuos anksčiau ar vėliau nutraukdavo kruvini išpuoliai.
Izraelio ir Palestinos konflikto genezė: kur istorijoje buvo padaryta klaida, užkodavusi Artimųjų Rytų problemas?
Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.
Ved. Rimas Bružas -
Ar posakis „Esame tai, ką valgome“ tinka istorijai ir ką istorija žino apie tai, ką valgėme prieš šimtus metų ir dar seniau. Jei mes paragautume jų, o jie mūsų maisto – kas labiau nustebtų? Apie maisto istoriją su VU Komunikacijos fakulteto profesoriumi Rimvydu Laužiku.
Ved. Rimas Bružas -
1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. Lygiai prieš 105-erius metus padėtas kertinis Lietuvos kariuomenės akmuo. Vyko Nepriklausomybės karas ir ginkluotosios pajėgos kūrėsi mūšio lauke. Kokie reikalavimai buvo keliami kariams praėjusiame amžiuje ir ar kario profesija šiandien taip pat reiškia ypatingą statusą visuomenėje?
Laidoje dalyvauja karo istorikas Valdas Rakutis.
Ved. Rimas Bružas -
Šiandieniniame pasaulyje nėra paprasta sugalvoti kasdieniškesnį daiktą už automobilį, o dažnas be jo vargiai išsiverstų. Tai ne vien transporto priemonė, pasitaiko, jog automobilis tampa jo sąvininko įvaizdžio ar statuso dalimi. Koks buvo lietuvių santykis su mašinomis tarpukariu? Kokie automobiliai važinėjo Lietuvos keliais prieš 100 metų ir kodėl kurą skiesdavo spiritu?
Laidoje dalyvauja retro automobilių ekspertas Povilas Eitutis.
Ved. Rimas Bružas -
Prieš 105 metus, 1918 m. lapkričio 11 d. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Didžiuoju karu vadintas globalus konfliktas nusinešė milijonus gyvybių ir sugriovė senojo žemyno geopolitinį žemėlapį. Tai buvo tautinių valstybių kūrimosi metas. Imperijų griuvėsiuose mažosios Europos tautos gavo šansą realizuoti savo valstybingumą. Tuo tarpu šiandienines turbulencijas kai kas laiko Trečiojo pasaulinio karo pranašais ir šiuose kontekstuose vis dažniau minimas pirmasis XX a. karas.
Istorinės paralelės ir veidrodiniai jų atspindžiai su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.
Ved. Rimas Bružas - Mehr anzeigen