Episodes
-
Dėl kokių priežasčių įvairaus amžiaus žmonės, ypač paaugliai bei jaunos moterys, imasi perdėtos kūno kontrolės, kuri gali privesti iki valgymo sutrikimų? Taip pat – apie įpročius šeimoje: kurie gali tapti anoreksijos, bulimijos ar kitų sutrikimų prevencija, o kurie didinti jų riziką? Kaip šios ligos Lietuvoje gydomos, kodėl procese tokia svarbi psichoterapija?
Su psichologe-psichoterapeute Veronika Mudėnaite-Savickiene ir VšĮ „Lengva plunksna“, kuri teikia pagalbą sveikstantiems nuo valgymo sutrikimų, įkūrėja Vaida Zykute, kuriai pati yra sirgusi šiomis ligomis.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
„Psichoterapeutu tapau iš dalies todėl, kad turiu plepią mamą ir išmokau klausytis“ – sako Timas Petraitis, Kaune gyvenantis psichologas, kuris dalį laiko dirba kurjeriu – vežioja maistą. Savo pinigų taupymo patirtį aprašė šiemet išleistoje knygoje „Pinigų laiškai“. Pastebėjimais apie gyvenimą dalinasi socialiniuose tinkluose. Rašydamas Timas nevengia humoro ir ironijos, tad pasitaiko komentuotojų, kurie stebisi, jog jis yra profesionalus psichoterapeutas. Kitiems Timo Petraičio nesusireikšminimas daro įspūdį, tai – ir viena iš mūsų pokalbio temų.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Episodes manquant?
-
Dieną, kai švenčiame politinę Lietuvos laisvę, su psichologe-psichoterapeute, Fenomenologinių tyrimų instituto vadove Agne Matulaite kalbame apie vidinę žmogaus laisvę. Būna, kad netgi iš pažiūros laisvas žmogus toks nesijaučia. Pasak Agnės, jį gali slėgti ir iš kartos į kartą perduodama įtampa. Kaip elgtis su ja? Ką daryti, kai laisvės atrodo per daug – apima jausmas, kad esi niekam nereikalingas? Ko imtis, kai brangus žmogus, tarkime, paauglys, slysta kurdamas savo gyvenimo laisvės, atsakomybės ir ribų dėlionę?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Šiais laikais žodis „perdegimas“ vis dažniau taikomas ne elektros lemputėms, o žmonėms. Tarkime, tėvams, kurie augindami vaikus pasiekia tokį nuovargio tašką, kad jaučiasi tuoj sprogsiantys.
Kokios aplinkybės ir kokie lūkesčiai sau daugybę šiuolaikinių mamų ir tėčių atveda prie jausmo, kad jie vaikus augina prastai, nuolatinio fizinio ir emocinio pervargimo? Kaip iš tokių užsitęsusių situacijų išeiti? Laidos viešnios: ir mokykloje, ir privačiai konsultuojanti psichologė-psichoterapeutė Marina Guptor ir sociologė, knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autorė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Vilniaus Knygų mugėje transliuotos laidos svečias – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Naują savo knygą „Žuvis vandenyje“ ilgametis Vilniaus universiteto profesorius skiria bendravimo temai. Šiame interviu kalbamės apie sunkiai išvengiamą bendravimo dalį – konfliktus. Kas juos spręsti padeda, o kas trukdo?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Kaip miegas veikia mūsų emocinę savijautą ir kaip emocinė savijauta – miegą? Ką daryti, kai nemiga ima kankinti dėl ilgalaikio streso, ką svarbu žinoti prieš geriant vadinamuosius migdomuosius vaistus ir daugiau klausimų miego tema besidominčioms specialistėms. Laidos pašnekovės: neuropsichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto dėstytoja
Ramunė Dirvanskienė ir psichologė, kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutė Rūta Suchockaitė.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Viena iš dažniausių priežasčių, dėl ko žmonės šiais laikais kreipiasi į psichologus ir kitus psichikos sveikatos specialistus – nerimas. Psichologas-psichoterapeutas Robertas Petronis pastebi, kad jei kai kurių krypčių terapijų tikslas yra nerimą pašalinti, jo atstovaujamoje egzistencinėje terapijoje nerimas pripažįstamas, vadinamas neišvengiamu. O kaip dirbama, kai nerimas žmogui ima trukdyti gyventi? Kaip keitėsi psichoterapeuto požiūris į nerimo ir kitas temas per kelis karjeros dešimtmečius?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Ką atsakytum į klausimą: kokie žmonės yra tavo gyvenimo užnugaris – stiprus, patikimas, nekeliantis pavojaus? Dalis mūsų turbūt sakytų, kad tokio neturi, nes žmonėmis pasitikėti apskritai negalima. Kai kurie vis bando kažkuo patikėti ir vis nusivilia. Galbūt ir patys nuvilia kitus.
Kada savo vaikams, artimiesiems tampame patikimu užnugariu, o kada grėsme ar tuo žmogumi, kuris susidūręs su rizikomis pabėga? Ar įmanoma ir ar verta mokytis pasitikėti žmonėmis? Kaip gyvenimo užnugario funkciją atlieka gamta ar kiti reiškiniai, ne žmonės? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, knygos „Gamtos terapija“ autore Giedre Žalyte.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) – šiais laikais vis dažniau minima diagnozė. Jis nustatomas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kurie su specialistų pagalba prie ADHD diagnozės prisikapsto po ilgų metų nežinios, kas lemia kai kuriuos jų savijautos ir elgesio ypatumus. Tarkime, nekantrumą, sunkumus norint baigti pradėtus darbus, išsiblaškymą, neatsargias klaidas.
Apie ADHD, kaip jis nustatomas, kaip su juo gyventi ir įžvelgti galimybes, kurias atveria vadinamosios smalsiosios smegenys – gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas bei ADHD klausimais konsultuojanti mentorė, koučerė Rūta Viktorija Rutė.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Darbas įprastai vadinamas vieta, kur protinga elgtis dalykiškai: jei būsi pernelyg emocingas, gali atrodyti neprofesionalus ir silpnas. Vis dėlto tikrovėje darbas daugeliui žmonių yra svarbi gyvenimo dalis, kur emocijų kyla be galo daug ir jų palikti nėra kur. Nuo tarnybinių romanų iki rėksmingų konfliktų su vadovais ar povandeninių organizacijos srovių, į kurias nejučia įsilieji – kokius klausimus apie darbą ir emocijas svarbu sau atsakyti? Laidos svečias – psichologas-psichoterapeutas Viktoras Keturakis.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Šviesus pokalbis apie skausmingas patirtis – artimųjų netektis ir gedėjimo procesą. Kodėl jis yra svarbus? Kokie ritualai, pokalbiai, vidiniai apsisprendimai, netgi patyrimai, kuriuos galime vadinti mistiniais, padeda netektį integruoti į savo gyvenimą, jaustis geriau? Laidos viešnios – laidotuves organizuojanti ir emocinę paramą jų metu teikianti Nora Išganaitienė bei psichologė Austėja Agnietė Čepulienė, neseniai apsigynusi daktaro disertaciją su gedėjimu susijusia tema. „Jei nesusiduri su savo gedulu, bėgi nuo jo, tai gali lemti labai sunkius išgyvenimus, užsitęsusį, komplikuotą gedulą“, – sako Austėja.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Psichoterapeutai Virginija Mikėnienė ir Algirdas Mačiulaitis sako, kad jeigu giliau paanalizuotume daugelį porų konfliktų, pamatytume vis pasikartojančius scenarijus ir pagrindinę įtampas lemiančią priežastį, kurios dažnai nepastebime. „Kai kyla grėsmė mano baziniam poreikiui – saugumo ir prisirišimo – aš pradedu elgtis neadekvačiai, puolu kitą žmogų, pradedu nuvertinti jį, kabinėtis dėl smulkmenų“, – paaiškina Virginija. Ar tikrai? Negi net už barnių dėl neišneštų šiukšlių slypi gilūs neatliepti mūsų poreikiai? Kas padeda kurti saugų ryšį poroje? Pokalbis su psichoterapeutais, kurie dažnai konsultuoja poras ir yra parengę seminarą apie santykių stiprinimą.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Savo namais Vokietiją ir Lietuvą laikanti psichologė-psichoterapeutė, Vilniaus šeimos psichologijos centro direktorė Laura Tamulevičė ir Londone gyvenanti psichoterapeutė Jolita Gaskin – specialistės, tarp kurių klientų yra daug išeivijoje gyvenančių lietuvių. Su kokiais papildomais emociniais iššūkiais gali susidurti žmonės, apsistoję ne gimtojoje šalyje? Gal priešingai – emigravimas kaip tik gali padėti išspręsti įvairias emocines problemas? Kokiais atvejais gyvenant užsienyje gali būti svarbu rasti lietuviškai kalbantį terapeutą? Ir daugiau klausimų.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
„Visas pasaulis gali tau rėkt, kad tu gražus ir talentingas ir kaip mes tave mylim, bet jeigu tu pats savęs nemyli… Tai apie ką ta kitų meilė?” – tokie vidiniai klausimai atpažįstami dainininkei Monikai Linkytei. Sunkiu sau laiku ji pradėjo lankyti psichoterapiją ir tęsia ją iki šiol.
„Nenorėjau pripažinti, kad man to reikia,“ – nusiteikimą psichoterapeutų konsultacijų atžvilgiu prisimena teisininkas, rašytojas Justinas Žilinskas. Vis dėlto patyręs dvi panikos atakas kreipėsi į rekomenduotą specialistę ir kartu kelerius metus ieškojo atsakymų į svarbius klausimus. Nuo psichoterapeuto pasirinkimo iki nepatogių situacijų konsultacijų kabinete – ką patyrė Monika ir Justinas lankydami psichoterapiją? Kuo terapija padėjo ir kas šiame kelyje buvo sunkiau nei jie galėjo įsivaizduoti prieš pradėdami jį eiti?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos psichologė Eglė Ramanauskaitė ne vienerius metus dirba su vaikais. Anksčiau, pastebi ji, dažno vaiko elgesio problemas, emocinius sunkumus lemdavo sudėtingi jam svarbių suaugusiųjų santykiai, patirtas smurtas, netektys ir kiti ilgalaikiai ar staigūs sukrėtimai. Dabar, sako psichologė, daugybė vaikų psichologinių problemų kyla dėl vartotojiško gyvenimo būdo: nesveikos mitybos, žaislų ir pramogų pertekliaus, technologijų gausos ir kitų aplinkybių. Mokykla, kurioje dirba psichologė, ėmėsi įdomios perteklinio naudojimosi ekranais prevencijos programos. Daugiau šia tema – pokalbyje.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Ar dažnai priekaištaujate, ypač mylimiausiems žmonėms? Psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė pastebi, kad įvairūs bambėjimai, kaltinimai ir kitaip reiškiamas nepasitenkinimas dažnai nuodija atmosferą, kenkia santykiams ir gali įpiršti kitiems kaltės naštą bei jausmą, kad už viską gyvenime esi skolingas. Kaip išsivaduoti iš kaltės ir kaltinimų rato?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Būna, kad vienas žmogus kitą pavadina narcizu. Suprask, esi nejautrus savimyla. Psichologai su narcisizmu sieja įvairius bruožus: nuo įsivaizdavimo, kad esi geresnis už kitus, iki saviniekos. Yra sakančių, kad žmonių-narcizų daugėja ir kančios jie sukelia tiek aplinkiniams, tiek patys kenčia viduje.
Kaip tampama narcizu? Kaip atpažinti, kad esi šalia tokio tipo asmenybės ir kaip tame santykyje būti? Ar gali narcizas pasikeisti? Kalbamės su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Kalėdų laukimo sezonas ir pačios šventės dažnam siejasi su šeimų vakarienėmis, kur daug dėmesio skiriama vaikams, su darželių ir mokyklų koncertais, fotosesijomis, kurių centre – pasipuošę mažyliai. Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė sako, kad daugybei vaikų negalinčių susilaukti porų šis metas ypač sunkus. Artimieji dažnai nesupranta, kad jų klausimai „kada šeimos pagausėjimas?“ dalį žmonių skatina šventinių susibūrimų apskritai vengti. Ką apie nevaisingumo paliestų moterų ir vyrų patirtis bei jausmus svarbu žinoti visiems?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
„Nereikia žmogaus klausti, ar tu priklausomas nuo interneto. Svarbiau – ar naršymas internete tau kelia socialinių problemų?“ – sako psichologas-psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas. Jis dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos laboratorijoje Palangoje, kur žmones konsultuoja ir dėl vadinamosios priklausomybės nuo ekranų. Yra VšĮ „Skaitmeninės etikos centras“ ekspertas. Trumpai tariant, Julius Burkauskas – vienas iš tų žmonių, kurie Lietuvoje daugiausiai išmano, kaip žmogus įpranta nesaikingai naršyti internete, žaisti kompiuterinius žaidimus ir kaip kurti sveiką santykį su technologijomis. Apie tai ir kalbamės laidoje.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Vienišumas vadinamas XXI amžiaus epidemija: slegiančias būsenas, kylančias dėl atotrūkio nuo kitų, patiria vis daugiau žmonių. Kita vertus, kalbama apie būtinybę šiuolaikiniam žmogui išmokti būti vienam ir atrasti tokio buvimo privalumus.
Apie vienatvės formas ir būdus išlipti iš slegiančio vienišumo – su laidos svečiais: tai filosofas, egzistencinės psichoterapijos praktikas dr. Justinas Grigas ir senyvo amžiaus žmonių vienišumą tyrinėjusi dr. Akvilė Virbalienė, kuri yra Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros vedėja, labdaros valgyklos Kretingoje vadovė.
Ved. Giedrė Čiužaitė - Montre plus