Episoder

  • Studijoje susitinka Milda Karklytė Palevičienė ir dr.Julius Neverauskas Gana dažnai galime pastebėti, jog aukštas intelektas, karjeros pasiekimai, geraširdiškumas nebūtinai lemia artimus ir tvirtus santykius ar sėkmingą bendravimą darbinėje aplinkoje. Ir to priežastys neretai slypi mūsų emocijose.Emocinis intelektas gali būti lavinamas jau nuo mažens. Sąmoningi tėvai ir ugdytojai gali padėti vaikams pažinti emocijas, pasitikėti savimi ir gerai sutarti su kitais.Vaikų psichologė Milda Karklytė – Palevičienė, tryliką metų dirba vaikų psichologijos srityje. Padeda vaikams ir paaugliams bei jų šeimos nariams, esant įvairiems sunkumams, atrandant įr įgyvendinant sprendimus. Konsultuoja tėvelius, pedagogus, veda seminarus ir mokymus, užsiėmimus vaikams ir paaugliams, skaito pranešimus konferencijose. Gilinasi į naujausius ir efektyviausius, moksliniais tyrimais ir praktika pagrįstus metodus.

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • "Emocijos, emocijų reguliavimas ir įsisąmoninimu grįsta atjauta"Virtualioje studijoje kalbasi psichologės- psichoterapeutės: Giedrė Žalytė, Reda Rizgelytė-Viskontienė ir dr. Julius Neverauskas, gydytojas psichoterapeutas.Šiuolaikinis žmogus, norintis gerai jaustis ir adaptuotis visuomenėje, kurti darnius santykius ir realizuoti save, neįsivaizduojamas be emocijų savikontrolės, be savęs priėmimo be kritikos ir teisimo, be mokėjimo kantriai išbūti diskomforte ar kančioje.Ką svarbu žinoti apie emocijas ir emocijų reguliavimą bei kaip sąmoningam gyvenimui ir savęs priėmimui gali padėti atjauta - apie tai šio vakaro transliacijoje.Dažnai sakoma, kad dėmesingas įsisąmoninimas ir atjauta yra tarsi du paukščio sparnai – kad skrydis būtų sklandus, labai svarbūs jie abu.Plačiau apie Emocijų pažinimo terapinę grupę:https://fb.me/e/1KyiYhW4KPlačiau apie mindfulness ir atjautos grupę:https://fb.me/e/5BAY4JcgU

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Mangler du episoder?

    Klikk her for å oppdatere manuelt.

  • Rubrikoje "Pokalbiai apie tai, kas svarbu..." susitinka du psichoterapeutai: gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė.Diskusijų tema "Koks suaugęs žmogus yra psichologiškai suaugęs?"Gana dažnai suaugę žmonės, nesvarbu kiek jiems metų: ar 20, 24 ar 35 ar 42 ir daugiau, elgiasi gana paaugliškai ar net vaikiškai, vedami savo impulsų.Šiuolaikinės psichoterapijos kryptys, kognityvinės elgesio terapija, įsisąmoninimu grįsta psichologija (mindfulness) ir ypač, schemų terapija, nagrinėja ir kviečia atpažinti suaugusio žmogaus elgesio ryšį su nerealizuotais vaikystės poreikiais: meilės, prisirišimo, priėmimo ir pan.Tik suvokus savo elgesio, gyvenimo ir mąstymo šablonų kilmę, jau suaugus galime sąmoningai dėti pastangas keisti savo mąstymą, išmokti reguliuoti savo emocijas ir pasitelkę atkaklumą daryti sau palankius elgesio sprendimus.Kviečiame į transliaciją antradienio vakare!Laukiame jūsų klausimų lektoriams šioje formoje:https://forms.gle/hWeibgEX7fAgXb5g9Artimiausias seminaras su dr.Juliumi Neverausku ir Giedre Žalyte "Kaip tapti psichologiškai stipriu suaugusiuoju?" jau rugsėjo 16 d. vakare.https://fb.me/e/OTdTlA9q

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Ką reiškia būti psichologiškai brandžiu ir atspariu žmogumi? Dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė.Ši transliacija - tarsi tiltas ir įžanga į "Žmogaus psichologijos instituto" ateities planus ir jau rugsėjo mėn. planuojamą didelį seminarą "Kaip tapti psichologiškai brandžiu ir atspariu žmogumi?".Nepaisant biologinio amžiaus, gana dažnas atvejis, kai žmogus savo vidumi bei tam tikrais poelgiais, pavyzdžiui, požiūriu į atsakomybę bei įsipreigojimus yra dar paauglystės stadijoje ar net vaikystėje.Ir tai gali sukelti labai didelių bendravimo problemų bei iššūkių. Kai pasas rodo 27/35 ar 53, tačiau kai kurie poelgiai - kaip 13 ar 14 metų paauglio.Ar žmogus, turintis didelę darbinę patirtį, kompetenciją, į kritiką reaguoja kaip 5 metų vaikas.Kaip auginti save, savo asmenybę psichologiškai - apie tai ir pakalbėsim birželio 16 d. 19.30.Lauksime jūsų klausimų ir pasidalinimų.

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Knygos ir psichoterapija. Jordan B.Peterson knygos psichoterapiniu požiūriu. Dr. Julius Neverauskas ir Dalius Kurlinkas"Jordan B. Peterson idėjos ir kūriniai šiuolaikinės psichoterapijos požiūriu (jų pagrįstumas, naudingumas bei žalingumas)"Dr. Jordan B. Peterson – Toronto universiteto psichologijos profesorius, tyrėjas, klinikinis psichologas, knygų autorius, šiuo metu vienas populiariausių ir žinomiausių psichikos sveikatos specialistų bei viešasis intelektualas, ypač populiarus autoritetas socialinėje erdvėje. Ypač daug dėmesio skiriantis prasmės ir asmeninės atsakomybės temoms. Jo idėjos populiarėja ir Lietuvoje. Šiuo metu į Lietuvių kalbą išverstos ir 2 autoriaus knygos – „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis“ ir „Kitapus tvarkos. Dar 12 gyvenimo taisyklių". Tai autorius, kurio mintys dažnai sulaukia stiprių reakcijų, tiek žavėjimosi, tiek neapykantos. Jo idėjos dažnai aptariamos per politinę ir sociologinę prizmę, tačiau kiek rečiau per psichoterapinę. Transliacijos metus per šiuolaikinės psichoterapijos prizmę kritiniu žvilgsniu bus nagrinėjamos svarbiausios autoriaus mintys, populiariausiuose jo leidiniuose pateiktos 24 gyvenimo taisyklės.

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Kaip nuraminti emocinį alkį nevalgant? J. Neverauskas ir E. AdomavičėŠiandien maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, kaip atsako į fiziologinį alkį, funkcijos.Kiek dažnai pasijaučiame „alkani“ ir naudojame maistą, kai:- Jaučiame nerimą?- Jaučiamės vieniši?- Jaučiame nuobodulį?- Jaučiame nuovargį?- Norime gauti malonumą?- Norime „atsijungti“ nuo dienos rūpesčių?- Jaučiame susierzinimą?- Jaučiame džiaugsmą?- Norime padaryti pertrauką darbo metu?- Jaučiamės nejaukiai socialinėje situacijoje?- Ir kt.?Šiandiena maistas yra lengvai prieinamas beveik visur ir visada ir neretai gali tapti kaip tarsi nusiraminimo užuovėja...Transliacijos metu kalbėsime:- Kas tai yra emocinis alkis, emocinis valgymas ir kodėl jis veikia?- Kaip atpažinti savo emocinį alkį ir priežastis, kurios veda prie emocinio valgymo?- Kaip nuraminti emocinį alkį nevalgant? Strategijos, padėsiančios maistą naudoti tik kūno pamaitinimui, o kitus įsivardintus poreikius tenkinti ne maistu.

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Apie PYKTĮ. Kaip tvarkytis su piktais žmonėmis?Apie pykčio išraiškas kalbėsis dr.Julius Neverauskas ir Adomas Bieliauskas.Transliacijoje kalbėsime apie konfliktus ir jų sprendimus, taip pat ir kitų sunkių emocijų (gėdos, kaltės, baimės), susijusių su pykčiu valdymą. Kai kitos emocijos (gėda, kaltė, baimė) tampa pykčiu... Ir atvirkščiai... Taip pat kviečiame geriausia kaina įsigyti seminarą apie PYKČIO VALDYMĄ.Plačiau:https://zmogausinstitutas.lt/renginiai/kaip-isreiksti-pykti-sunkiu-emociju-valdymo-pagrindai/Bilietai:https://tickets.paysera.com/lt/event/kaip-isreiksti-pykti-sunkiu-emociju-valdymasSeminaro metu lektoriai pristatys ir kalbės šiomis temomis:• Kaip padėti suvaldyti pyktį vaikams ir paaugliams įvairiuose amžiaus tarpsniuose. • Svarbiausios technikos greitam nusiraminimui… • Pyktis artimuose santykiuose. Ką daryti? • Kaip elgtis su piktais žmonėmis darbo santykiuose? • Kaip reguliuoti savo emocijas darbiniuose santykiuose? • Kaip panaudoti stiprių emocijų ir pykčio energiją savo tikslams? • Kaip nustatyti ribas kitų žmonių pykčiui ir agresyviam elgesiui?• Kaip bendrauti su “sunkiais” žmonėmis darbe ir asmeniniame gyvenime? Seminare bus nagrinėjamos temos:– Užslopinamas pyktis ir pasyvi agresija.– Tinkamas, tvirtabūdiškas pykčio išsakymas, ribų nubrėžimas.– Pykčio priepuolių valdymas. - Emocijų reguliavimas.#JuliusNeverauskas #ApiePyktį #ŽmogausInstitutas

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Menas ir psichoterapija. Ar muzika gali praturtinti ir auginti žmogų?Virtualioje studijoje diskutuos Virginija Legan, muzikė ir patyrusi muzikos pedagogė, aktyviai besidominti ir psichologijos galimybėmis ir psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.Muzika žmogaus organizmui turi teigiamą poveikį, kuris didesnis, nei paprastai manoma. Muzika gali stimuliuoti dopamino poveikį, dėl kurio žmonės jaučiasi gerai, padaugėja teigiamų emocijų.Lauksime jūsų klausimų ir pasidalinimų.#JuliusNeverauskas #Menas #ŽmogausInstitutas

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Kaip užkirsti kelią valgymo sutrikimų vystymuisi jauname amžiuje?Studijoje kalbėsis gydytojas neurologas psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas ir gydytoja KET praktikė Neringa Rogalskytė.Įvairūs valgymo sutrikimai vis dažniau paliečia jaunus žmones. Nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir ortoreksija bei kūno suvokimo sutrikimai, taip pat kiti mišrūs bei kiti valgymo sutrikimai daro neigiamą įtaką jaunuolių gyvenimams.Valgymo sutrikimai eikvoja biologinius ir psichologinius jaunuolių resursus ir atima galimybes siekti gyvenimo tikslų.Kas skatina valgymo sutrikimų atsiradimą, jų vystymąsi ir kaip turėtų elgtis artimieji, siekiant užkirsti kelią valgymo sutrikimų vystymuisi jauname amžiuje?Lauksime jūsų klausimų transliacijos lektoriams.

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Šiuolaikinė psichoterapija. Kai gyvenimas atrodo per sunkus, savižudybė – ne išeitis. Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras Julius Neverauskas ir psichologė - psichoterapeutė Inga Juodkūnė, kuri specializuojasi depresijos ir savižudybės prevencijos temose. Laidoje taip pat dalyvaus ir Vilniaus m. savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė, visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andreikėnaitė.Kalbėsimės temomis:Kaip padėti sau, kai užklumpa juodžiausios dienos?Kaip padėti artimajam, kuris užsimena apie nenorą gyventi ir patiria savižudybės riziką?Kaip rasti motyvaciją ir jėgų tolesniam gyvenimui?Taip pat labai jautrus ir svarbus klausimas - kaip pradėti gyventi iš naujo ir atsistatyti patyrus artimojo savižudybę.-Kur kreiptis pagalbos?Apie šiuos sudėtingus klausimus kalbėsime studijoje. Laukiame jūsų klausimų ir pasidalinimų.#JuliusNeverauskas #Savižudybė #ŽmogausInstitutas

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Edukacinis ciklas APIE FOBIJAS. Dr. J. Neverauskas, A. Žvikaitė, E. AdomavičėKlaustrofobija – uždarų patalpų baimė. Agorafobija- atvirų erdvių baimė.Kaip tai galima efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos pagalbą?✔✔✔Klaustrofobija - tai yra stiprus nerimas, baimė, patiriama uždarose patalpose. Tokios vietos, kurios provokuoja stiprią baimę, gali būti liftai, maži kambariai, tuneliai, transporto priemonės su visais uždarytais langais ir panašiai. Agorafobija - tai baimė išeiti iš namų, eiti į parduotuvę, būti minioje ar viešose vietose. Labai dažnai tokią baimę lydi ir panikos priepuoliai. Šios transliacijos metu diskutuosime apie tai, kaip šios baimės pasireiškia ir kaip jas efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus.Buvusi transliacija (ieškokite įrašo mūsų youtube kanale)Transliacija 05.26 d. 17.00 val.-------------------------------Skrydžio ir aukščio baimė. Tai galima įveikti! Šiuolaikinės psichoterapijos metodai tam spręsti.✔✔✔Šios transliacijos metu diskutuosime apie skrydžio ir aukščio baimes ir tai, kaip jas efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus. Skrydžio ir aukščio baimė: kas tai ir kaip tai pasireiškia? Kaip šias fobijas įveikti šiuolaikinės psichoterapijos priemonėmis ir vėl tapti savo gyvenimo šeimininku?*****EDUKACINIS CIKLAS: APIE FOBIJASFobiniai nerimo sutrikimai (gr. phobos – baimė) – tai sutrikimai, kurių metu žymų nerimą ir baimę sukelia konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie tuo metu nėra pavojingi. Pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), uždarų patalpų baimė (klaustrofobija), vorų baimė (arachnofobija) ir t.t. Asmenims, turintiems fobijas, vien tokios situacijos prisiminimas (arba baimę keliančio objekto matymas nuotraukoje) gali sukelti žymų nerimą, baimę, įtampą kūną, prakaitavimą, sustiprėjusį širdies ritmą, mintis, jog tuoj mirsiu, prarasiu savikontrolę ar išprotėsiu ir stiprų norą (impulsą) vengti situacijų, kuriose galimai susidurs su bijomu objektu (pavyzdžiui, vorais). Jei su šia baime nedirbama, palaipsniui asmuo gali pradėti vengti vis daugiau situacijų (pavyzdžiui, vorų fobijos atveju vengti eiti pasivaikščioti miške, praleisti laiką su šeima gamtoje, atsisakyti keliauti ir kt.) ir tai gali labai apriboti žmogaus gyvenimą. Kartais asmuo dėl tokio apriboto gyvenimo kenčia dešimtmečius nežinodamas, jog šiuolaikinė psichoterapija siūlo efektyvias, moksliškai įrodytas metodikas siekiant įveikti fobijas. Apie įvairias fobijas ir būdus, kaip jas įveikti – EDUKACINIAME CIKLE APIE FOBIJAS.Lauksime jūsų prisijungiat ir užduodat klausimus.#JuliusNeverauskas #BaimėsĮveikimas #ŽmogausInstitutas___________________________________

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Literatūra ir psichoterapija. Knygos "Apšviestoji" aptarimas. R. Kanapeckaitė ir Dr. J. NeverauskasKalbėsime apie Tara Westover knygą "Apšviestoji".„Apšviestoji“ – pastaruoju metu viena labiausiai aptariamų, rekomenduojamų knyga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.Aidaho kalnuose, radikalių survivalistų mormonų šeimoje gimusi Tara Westover nelankė mokyklos kaip kiti jos amžiaus vaikai. Kiekviena jos ir jos šeimos narių diena buvo skirta ruoštis pasaulio pabaigai: kaupti maisto atsargas ir būti bet kurią akimirką pasirengusi palikti namus. Jokių apsilankymų pas gydytojus susirgus. Sveikata rūpinosi savamokslė žolininkė ir pribuvėja mama. Jokių žaidimų su draugais. Šeima buvo atsiribojusi ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo kitų mormonų šeimų. be to, Tara ir neturėjo, kur kreiptis pagalbos, kai vienas iš jos brolių pradėjo smurtauti.Stulbinantys jaunos moters memuarai yra kur kas daugiau nei nuostabą keliantis liudijimas apie kitokį gyvenimo būdą pasirinkusią šeimą. „Apšviestoji" – įkvepiantis pasakojimas apie savęs ir gyvenimo prasmės paieškas, apie užsispyrimą, ryžtą, drąsą ir tikėjimą savimi. Tai galimybė kiekvienam mūsų įvertinti pasirinkimo laisvę, kurią suteikia išsilavinimas.#JuliusNeverauskas #KnygosApžvalga #ŽmogausInstitutas___________________________________ Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/► X: https://twitter.com/z_institutas

  • Kaip būti geru tėvu? Atsakomybė, reikšmė ir misija. Dr. Julius Neverauskas ir Dalius Kurlinkas"Kaip būti geru tėvu? Atsakomybė, reikšmė ir misija"Diskusijoje dalyvauja psichoterapeutai Psichoterapeutai Dalius Kurlinkas ir dr.Julius Neverauskas.Kaip būti geru tėvu? Atsakomybė, reikšmė ir misija - Istoriškai vaikų auklėjimas ir atsakomybė už jo rezultatus, tiek teigiamus, tiek neigiamus, dažnai visuomenėje būdavo labiau siejamas su mamos vaidmeniu. Tačiau sąlyginai neseniai atidžiau pradėtas tyrinėti ir tėčio poveikis vaikams. Pastebėta, kad tėčio įsitraukimas (arba ne...) į vaiko auginimą prisideda prie jo raidos tiek papildančiu, tiek unikaliu būdu.Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad tinkamas tėčio įsitraukimas į vaikų auginimą turi reikšmingą poveikį jų emociniai, fiziniai ir asmenybės raidai, taip pat laimės ir gerovės patyrimui. Pastebėta, kad tėčio įsitraukimas į vaikų gyvenimus yra reikšmingai susijęs su tokiais dalykais kaip geresni akademiniai pasiekimai ir mažesne buvimo pašalintam iš mokyklos tikimybe, geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, stipriau išreikšta empatija, gebėjimu tinkamai išreikšti pyktį ir agresyvias tendencijas, geresne impulsų kontrole, mažiau išreikštomis elgesio problemomis, mažesniu polinkiu nusikalsti ir įkalinimo tikimybe (ypač berniukams), mažesne tikimybe patirti depresiją (ypač mergaitėms) bei daugybe kitų svarbių vaikų gyvenimo aspektų.Taip pat tyrimai rodo, kad ir tėčiai įsitraukdami į vaikų auginimą gali gauti daug naudos, pastebėta, kad jie yra laimingesni ir patiria daugiau prasmės gyvenime nei vaikų neturintys ar mažiau į vaikų auginimą įsitraukę vyrai.Tačiau daugeliui buvimas įsitraukusiu, vaikų poreikius atliepiančiu, pakankamai geru tėčiu nėra savaime ateinanti duotybė, kad to pasiekti reikia įdėti ir sąmoningų pastangų.Diskusijos metu bandysime aptarti tėčio vaidmens svarbą, nagrinėsime ką reiškia būti pakankamai geru tėčiu, ką pravartu daryti, o ko vengti.Apie tėvo vaidmenį psichoterapiniu aspektu ir kalbėsime studijoje.Lauksime jūsų klauismų ir pasidalinimų.#JuliusNeverauskas #Tėvystė #ŽmogausInstitutas___________________________________

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: / zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: / zmogauspsichologijosinstitutas ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPd...► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: / ucbsgkqakolessf6wctdcxva ► LinkedIn: / zmogaus-psichologijos-institutas ► X: / z_institutas

  • Menas ir psichoterapija. Filmų "Didysis Getsbis" ir "Aviatorius" analizė. Diskusijoje dalyvauja gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir gydytoja Neringa Rogalskytė.„Didysis Getsbis“ – puiki proza, įvilkta į modernų kino drabužį ir dar labiau išryškinanti, kad viskas kartojasi. Nors kartais ne visai taip, kaip norėtume.Filmas – gera priemonė susipažinti su klasikiniu romanu visiems, kurie jo neskaitė ir vargu ar kada perskaitys. Sprendimas pasirinkti ištaigingą, postmodernią pasakojimo formą iš esmės pasiteisino. Netgi pro šią prabangą nesunku pastebėti, ką akcentuoja režisierius. Ir XX a. pradžioje, ir po šimto metų žmones bei visuomenę kankina tos pačios problemos, tos pačios nuodėmės. Tikros meilės ilgesys išlieka svarbiausiu siekiu. Kai kurie iš mūsų nepajėgia atsispirti paviršutiniškam blizgesiui ir lengvabūdiškiems santykiams. Mus žavi turtai, o tikras ir ištikimas draugas tebėra retesnis už deimantą.Apie filmą "Aviatorius":Pižoniškai žygiuojantis po lėktuvų pilną filmavimo aikštelę, lengva ranka žarstantis milijonus, kategoriškai įsakantis surasti krūtų formos debesų filmavimui, per minutę suviliojantis bet kokią Holivudo gražuolę, pamišęs dėl didžiausio pasaulyje lėktuvo projekto ir staiga – apžėlęs, ilgais kojų nagais, apsistatęs pieno buteliais, pilnais šlapimo. Tokį Howardą Hughesą – aviacijos pionierių ir Amerikos turtuolį - parodo režisierius Martinas Scorsese tiems, kurie apie didįjį aviatorių nežino nieko, ir tiems, kurie žino daugiau nei tilpo į tris kino juostos valandas.#JuliusNeverauskas #FilmoApžvalga #ŽmogausInstitutas___________________________________

    Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose:► Facebook: / zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: / zmogauspsichologijosinstitutas ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPd...► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/► TikTok: / ucbsgkqakolessf6wctdcxva ► LinkedIn: / zmogaus-psichologijos-institutas ► X: / z_institutas

  • Edukacinis ciklas APIE FOBIJAS. Dr. Julius Neverauskas, Agnė Žvikaitė, Eglė AdomavičėSkrydžio ir aukščio baimė. Tai galima įveikti! Šiuolaikinės psichoterapijos metodai tam spręsti.✔✔✔Diskutuosime apie skrydžio ir aukščio baimes ir tai, kaip jas efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus.Skrydžio ir aukščio baimė: kas tai ir kaip tai pasireiškia? Kaip šias fobijas įveikti šiuolaikinės psichoterapijos priemonėmis ir vėl tapti savo gyvenimo šeimininku?-------------------------------

    Klaustrofobija – uždarų patalpų baimė. Kaip tai galima efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos pagalbą?✔✔✔Kalbėsime apie uždarų patalpų baimę ir tai, kaip tai efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus.Uždarų patalpų baimė: kas tai ir kaip tai pasireiškia? Kaip šią fobiją įveikti šiuolaikinės psichoterapijos priemonėmis ir vėl tapti savo gyvenimo šeimininku?*****EDUKACINIS CIKLAS: APIE FOBIJASFobiniai nerimo sutrikimai (gr. phobos – baimė) – tai sutrikimai, kurių metu žymų nerimą ir baimę sukelia konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie tuo metu nėra pavojingi. Pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), uždarų patalpų baimė (klaustrofobija), vorų baimė (arachnofobija) ir t.t.Asmenims, turintiems fobijas, vien tokios situacijos prisiminimas (arba baimę keliančio objekto matymas nuotraukoje) gali sukelti žymų nerimą, baimę, įtampą kūną, prakaitavimą, sustiprėjusį širdies ritmą, mintis, jog tuoj mirsiu, prarasiu savikontrolę ar išprotėsiu ir stiprų norą (impulsą) vengti situacijų, kuriose galimai susidurs su bijomu objektu (pavyzdžiui, vorais).Jei su šia baime nedirbama, palaipsniui asmuo gali pradėti vengti vis daugiau situacijų (pavyzdžiui, vorų fobijos atveju vengti eiti pasivaikščioti miške, praleisti laiką su šeima gamtoje, atsisakyti keliauti ir kt.) ir tai gali labai apriboti žmogaus gyvenimą.Kartais asmuo dėl tokio apriboto gyvenimo kenčia dešimtmečius nežinodamas, jog šiuolaikinė psichoterapija siūlo efektyvias, moksliškai įrodytas metodikas siekiant įveikti fobijas.Apie įvairias fobijas ir būdus, kaip jas įveikti –EDUKACINIAME CIKLE APIE FOBIJAS.Lauksime jūsų prisijungiat ir užduodat klausimus.#JuliusNeverauskas #ApieBaimes #ŽmogausInstitutas___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

  • Koučingas - kaip psichologinio atsparumo ir lankstumo ugdymo įrankis. Dr. Julius Neverauskas ir Janina Sabaitė - Melnikovienė"Žmogaus psichologijos institutas" jungiasi prie Tarptautinės koučingo savaitės, minimos visame pasaulyje, renginių.Mūsų virtualioje studijoje susitiks psichoterapijos ir koučingo profesionalai: tarptautinėje erdvėje dirbanti MCC lygio koučingo specialistė Leda Turai - Petrauskienė MCC, gydytojas psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas, terapinio koučingo specialistė Janina Sabaitė Melnikovienė.Per pastaruosius pusantrų metų visas pasaulis susidūrė su iki tol neturėtais iššūkiais: socialine izoliacija, užsidarymu, darbo - namų ribų ištrynimu, baimėmis dėl ateities, nesaugumo jausmu, ir tuo pačiu - persidirbimu, emocine įtampa ir pan.Koučingas, kaip mąstymą ir sąmoningumą bei refleksiją skatinantis ugdomasis metodas gali būti viena iš priemonių atpažįstant tikrąją emocinę savijautą ir net kaip perdegimo prevencijos priemonė.Kaip koučingas gali padėti ugdyti atsparumą iššūkių laikais, kuo skiriasi nuo psichoterapijos, kuo panašu ir, kaip psichoterapija bei koučingas gali veikti kartu.

    Apie tai, iš skirtingų perspektyvų, kalbėsimės mūsų studijoje ir laukiame jūsų klausimų.#JuliusNeverauskas #Koučingas #ŽmogausInstitutas___________________________________

    Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

  • Šokio-judesio terapija ir jos galimybės. Raimonda Duff ir Dr. Julius NeverauskasŠiuolaikinė psichoterapija nuolat tobulėja ir vystomos integralios, į žmogaus kūną ir sensorinius pojūčius orientuotos terapinės kryptys.Mūsų virtualioje studijoje gegužės 19 d. 18.20 val. diskutuos Raimonda Duff, jungtinės VU ir LMTA menų terapijos magistrantūros programos, šokio-judesio terapijos specializacijos koordinatorė ir lektorė kartu su gydytoju psichoterapeutu dr. Juliumi Neverausku.Šokio - judesio terapija – tai terapinis judesio naudojimas siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją. Esminiai šokio-judesio terapijos komponentai yra šokis kaip kūno judesys, kūrybinė išraiška ir tarpasmeninis santykis.Šokio-judesio terapijos nauda:

    Sąmoningumo, savivertės ir asmeninės autonomijos padidėjimas. Sąveikos tarp minčių, jausmų ir veiksmų atskleidimas ir patyrimas. Brandesnių elgesio būdų pasirinkimas ir įtvirtinimas. Emocinės ir psichologinės būsenos stabilizavimas. Bendravimo galimybių, naujų elgesio modelių ir resursų atradimas. Vidinių resursų atskleidimas per kūrybingą judesio žaismą. Savęs patyrimas per poveikį kitam. Vidinės realybės atskleidimas per išorinę patirtį. Fizinio, emocinio ir/ar kognityvinio poslinkio inicijavimas. Pasitikėjimu pagrįsto tarpasmeninio santykio vystymas. Socialinio bendravimo gebėjimų vystymas. Gyvenimo džiaugsmo pojūtis, geresnė ir stabilesnė emocinė ir fizinė savijauta ir kt.#JuliusNeverauskas #Šokis #ŽmogausInstitutas___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt
  • Kaip nutraukti stipraus nerimo arba panikos priepuolį? Papildoma transliacijaGydytojas neurologas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pateiks praktines žinias ir veiksmus, padėsančius tiems, kurie patiria stipraus nerimo ar panikos priepuolius.Stipraus nerimo priepuoliai ir panikos atakos žmonėms, kurie tai patiria labai apsunkina gyvenimo kokybę, sumažina produktyvumą, darbingumą ir net gabėjimą tinkamai reaguoti į situacijas bei priimti adekvačius sprendimus.Mes padedame jums ir kviečiame jus padėti sau patiems.#JuliusNeverauskas #Nerimas #ŽmogausInstitutas___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

  • Apie pyktį ir pykčio valdymą. Šiuolaikinė psichoterapijaMūsų virtualioje studijoje psichoterapeutai Adomas Bieliauskas ir dr. Julius Neverauskas kalbės apie pyktį ir pykčio valdymą.Pyktis – viena stipriausių emocijų, duota mums evoliuciškai.Pyktis gali tapti puikia kuriančia jėga, tačiau jei reiškiame pyktį netinkamai, tai gali sugriauti mūsų santykius, karjerą, trukdyti tikslams ir kasdienei veiklai. Paskutinės visuomenės apklausos rodo, kad po beveik pusantrų metų karantino visuomenė jaučia vis daugiau pykčio. Iš tiesų, su pykčiu sunku būti, o daugelis mūsų pyktį laikome nederamu dalyku. Apie tai, kaip sveikai išbūti su pykčiu ir kada dėl pykčio jau reiktų sunerimti, mūsų transliacijoje.Laukiame jūsų klausimų ir pasidalinimų.#JuliusNeverauskas #ApiePyktį #ŽmogausInstitutas___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

  • Muzika ir psichoterapija. Michael Jackson fenomenasDu lektoriai – dvi skirtingos kartos. Apie dainininką Michael Jackson, kurio dainos iki šiol skamba daugelio radijo stočių grojaraščiuose.Studijoje – gyd. psichoterapeutas Julius Neverauskas ir gydytoja, KET podiplominių studijų studentė Neringa RogalskytėKaip per 50 metų nugyventi bent 2-3 žmonių gyvenimus? Ko gero, į šitą klausimą galima atsakyti išsamiau pažiūrėjus į legendiniu tapusio JAV daininko, muzikanto Michael Jackson gyvenimą ir kūrybą. Vaikystė ir paauglystė, praleista su griežta tėvo kontrole ir muzikuojančiais broliais. Jaunystė, kupina tikslų, pasiekimų, neįtikėtinų karjeros aukštumų ir iki tol nerealizuotų idėjų. Branda, atnešusi eksperimentus kūryboje ir sumaištį bei chaosą gyvenime. Nesuskaičiuojamas kiekis plastinių operacijų… Ištisa gerbėjų armiją, kurie ištikimai sekė kiekvieną žingsnį ir raudojo išgirdę apie neaiškiomis aplinkybėmis ištikusią mirtį. Gausybė skandalų šeimoje esant gyvam ir po mirties. Kas lėmė tokį charakterį, sudėtingus santykius su savimi ir aplinka, daugybę kūno ir veido transformacijų, didelius pasiekimus muzikoje?

    Apie tai – diskusija studijoje.Laukiame jūsų klausimų, pasidalinimų ir įžvalgų.#JuliusNeverauskas #MuzikosApžvalga #ŽmogausInstitutas___________________________________

    Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose:► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt