Episodes
-
Karštos vasaros dienos galvijams ūkyje pavojingesnės nei žiemos speigai, atkreipia dėmesį veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė. Karvėms pavojų kelia net ir 20 °C perkopusi oro temperatūra. Pokalbis apie aukštos temperatūros keliamus iššūkius ir galimus sprendimus ūkiuose.
Upių turizmas – neatrasta perspektyva Kalvarijos savivaldybėje. Vietos gyventojai dar tik atranda Sūduvos lygumas vagojančią Šešupę, o jos krantuose - daug potencialo turinčios infrastruktūros. Apie upių turizmą Kalvarijos savivaldybėje pasakoja baidarių nuomos įmonės įkūrėjas Darius Blėdis.
Didžiojoje Britanijoje ūkininkams nemalonumus kelia 2009 metais saloje atkurta bebrų populiacija. Aplinkosaugos specialistai siūlo gyvūnus iš derlingų žemių iškeldinti ir apgyvendinti specialiuose rezervatuose, kurie skatina ir ekoturizmą.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Dvidešimtmetį Alytaus rajone agurkus auginantys Irma ir Kęstutis Arbačiauskai sako, kad šis sezonas gana geras. Šeima priklauso kooperatyvui, tad jų ūkio produkcija tiekiama centralizuotai į prekybos centrus. Sezono metu Arbačiauskai ūkyje įdarbina 10 žmonių ir tikina, kad ieškant pagalbininkų nėra problemų. Tiesa, siekiant dar geresnių rezultatų, planuojami ir modernizavimo darbai.
Pareiškėjų sumažėjo, bet deklaruota 10 tūkstančių hektarų daugiau pasėlių nei pernai. Buvo numatyta, kad deklaravimas baigsis birželio 21 dieną, o vėluojantys galės paraiškas pateikti iki liepos 1 dienos. Teikusiems po birželio 21 dienos vėlavimo sankcijos šiemet nebus taikomos, atsižvelgta, kad vėluota pasirašyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir į deklaravimo metu vykusius techninius deklaravimo sistemos nesklandumus. Apie situaciją kalba Žemės ūkio duomenų centro Geografinių ir informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskė.
„Verslas kaime“. Restauruotame traukinių stoties vandens bokšte Valkininkuose (Varėnos r.) prieš metus duris atvėrė kavinė, siūlanti tokius patiekalus, kokių kitur neparagausite. Šalia esančiuose pastatuose bei kieme sukurta išskirtinė meno ir paslaugų erdvė šventėms, renginiams bei norintiems pakeisti aplinką ir darbadieniais. Laukiami kolektyvai, pavieniai asmenys ir tėvai su vaikais. Iš Vilniaus čia patogu atvykti traukiniu. Apie tai, kuo nudžiugins svečius, pasakoja projekto „Bokšto klubas“ vadovė Ramona Šilerytė-Cvirkienė.
Ved. Kristina Toleikienė -
Missing episodes?
-
Tėtis rūpinasi arbatomis, sūnus – bitynu, dukra – edukacijomis ir kokybe, močiutė gamina skaniausia obuolių sūrį. Darbų netrūksta ir mamai su jaunesniosiomis dukromis – kartu renka arbatžoles iš šalia ūkio esančių pievų, gamina cukatus, ledinukus, verda pušų sirupą. Šeima ūkį pavadino „Lond“ ir pirmą kartą savo produkciją pristatė didelėje mugėje, vykusioje Dainų ir šokių šventės proga. Pasakoja Dainius Kiza ir Rūta Kizaitė. Ūkis įkurtas Nuobariškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.
Vilnietė, vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė savo gydymo kabinetą įkūrė kaime. Jos darbo vieta – žydinčios pievos su besiganančiomis avimis bei kumelaitėmis. Terapinių gyvūnų ūkis pavadintas „Žirgų paštas“ įkurtas Medininkų miestelyje, Šalčininkų rajone.
GAMTA. Ginučių ąžuolyne, Labanoro regioniniame parke, po 50 metų vėl ganosi galvijai. Šiuo projektu siekiama atkurti labai retą gamtinę buveinę – medžiais apaugusią ganyklą, pasižyminčią biologinės įvairovės gausa, ji – unikali visoje Europoje. Projektą pristato „Natura 2000“ tinklo optimizavimo Lietuvoje projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.
Ved. Kristina Toleikienė -
Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškų kaime, Elektrėnų savivaldybėje, jau dešimtmetį Vilniuje gyvenanti ir mokytojaujanti Jolita Kuzmenkovaitė žinojo, kad niekada jos nenorės parduoti. Sutelkusi visą šeimą įkūrė ūkį, pavadino Pakalnės ūkiu. Ūkiui dar tik keleri metai, bet jame auginami grybai, bitės neša medų, o šią vasarą skinamas ir pirmasis trešnių derlius.
Rimanto Bartninko ūkyje Balninkų kaime, Alytaus rajone, dirbamos žemės - 200 hektarų. Ūkininkas augina kviečius, kvietrugius, rapsus, žirnius. Pastaruosius dvejus metus kultūras sėjo bandydamas neariminę technologiją. Pirmus metus abejonių dar turėjo, antraisiais - jau įžvelgė daug privalumą. Visą žemės ūkio darbams reikalingą techniką įsigijo savo lėšomis, apie Europos Sąjungos paramą net nesvarsto.
„Verta žinoti“. Ąžuolinė kepenė, korališkasis trapadyglis, skėtinė žvynabūdė, liūto karčiai, kopūstgalvis - grybų pavadinimai. Lietuviai mėgsta grybus, bet didžioji dauguma jų valgo vovereites ir baravykus. Gamtos tyrimų centro doktorantas Mantas Gavenauskas sako, kad valgyti grybus sveika, jie nekaloringi, turi daug vertingų maistinių medžiagų. Jis pasakoja kuo dar gali būti naudingi grybai žmogaus organizmui.
Ved. Kristina Toleikienė -
LRS kaimo reikalų komiteto surengtoje diskusijoje aptarta tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka. Lietuvos agronomų sąjungos narys Arnas Radzevičius įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas, skaitmenizavimas, išmaniosios technologijos padės ūkininkams išlikti, labiau sutarti su gamta ir aprūpinti žmoniją maistu. Parlamentaras Viktoras Pranckietis teigia, kad žaliojo kurso laukia esminės permainos, nes jis buvo pagrįstas populizmu.
Šiomis dienomis Švedijoje, netoli Malmės vykstančioje žemės ūkio technikos parodoje dalyvauja ir lietuviškos technikos- priekabų, žemės dirbimo padargų, sėjamųjų, gamintojai. Ko jie tikisi? Laumetrio bendrovės vadybininkas Tarius Putna.
Ne tik miesto jaunimas, bet ir senjorai kraustosi gyventi į savo senelių ar tėvų sodybas. Margarita Pusčienė su vyru Gyčiu, įsikūrę senelių žemėje Telšių rajone Karštenių kaime, džiaugiasi kasdiena, krapštosi darže, grybauja, žvejoja ir dažnai prisimena savo giminės šaknis. Sako tai suteikia tvirtybės.
Ved. Arvydas Urba -
Reikalavimas atkurti apie 90 000 ha pievų, sudrebinęs žemdirbių bendruomenę, atidėtas metams. Bet problema liko, nes iki šiol neaišku kokias pievas vertingiausia išsaugoti ūkiams, o kokios turi daugiausia naudos aplinkosaugai. Diskutuodami Telšių rajono ūkininkas Dainius Dargis ir Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas sutaria, kad biurokratinių kliūčių sugalvota per daug ir pamiršta, kad be ūkininkų pievų išsaugoti nepavyks.
JAV ūkininkai nėra girdėję apie žaliąjį kursą, o renkasi tvarų ūkininkavimą. Apie kitokį amerikiečių požiūrį į aplinkosaugą pasakoja Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas, apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikęs ne tik su ūkininkais, bet ir žemės ūkio institucijų, universitetų atstovais.
Ukmergės rajono Veprių miestelis šį savaitgalį minės 640 metų sukaktį. Įkurtas unikalioje vietoje – didžiausiame Baltijos šalyse meteorito krateryje, miestelis turi turtingą istorinę praeitį, o vietos gyventojai, dirbdami žemę, iki šiol aptinka vertingų archeologinių radinių Apie juos ir apie naujas tradicijas pasakoja skulptorius, muziejininkas Viktoras Žentelis.
Ved. Arvydas Urba -
Kėdainių raj. ūkininkas Ramūnas Špokas – nedidelio augalininkystės ūkio šeimininkas, pernai rudenį ryžosi pakeisti įprastą rapsų sėjos technologiją. Sėjo į ražieną, vagutėse ir dabar džiaugiasi savo eksperimento rezultatais. Rapsai užaugo gerai, o svarbiausia, kad reikėjo mažiau kuro ir sėklų. Šiemet ūkininkas jau neabejodamas sės rapsus į ražieną.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė jau ketvirtus metus tiria kaip intensyvus ūkininkavimas dera su biologine įvairove. Kupiškio raj. ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus 130 ha pasėliuose buvo įrengtos žydinčių augalų juostos, kraštovaizdžio elementai. Anot mokslininkės, rezultatai nustebino, nes padaugėjo paukščių perimviečių, randama į Europos raudonąją knygą įrašytų retų vabzdžių.
Iš ąžuolo dažniausia daromos statinės, duonkubiliai prieš 20 metų labai populiarūs. Kaišiadorių raj. Rūčkakiemio kaime gyvenantis Arvydas Kundrotas, amato išmokęs iš tėčio, padarė apie 2000 statinių, bet dabar retai kas užsako. Kodėl ir kuo ypatinga medinių statinių gamyba?
Ved. Arvydas Urba -
Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas inovatyvias technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų. Žemdirbiams žalias kursas jau kainuoja, o ką reikėtų žinoti maisto produktų vartotojams? Diskutuoja žemdirbiai, augalų apsaugos specialistė, viceministras, aplinkosaugos ekspertas.
Skinderiškio dendrologinis parkas – Lietuvoje vienintelis, kuris turi geografines dalis: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir vakarų. Jose auga tų geografinių regionų medžiai ir krūmai. Kuo ypatinga 60 rūšių klevų kolekcija? Pasakoja Kėdainių rajono Josvainių girininkijos darbuotojas Juozas Masionis.
Ved. Arvydas Urba -
Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti Giedrė Radzevičiūtė.
Joninių proga renginiai jau vyko, o šiandien – šventės šeimose, kuriose yra Janinų ir Jonų. Kaip šią dieną mini ūkininkai Jonai ir Janinos, ar visiems šventė, o gal kai kas dirba? Paklausinėti keturios Janinos ir keturi Jonai skirtingai, bet įdomiai mini savo vardo dieną, o kai kurie neturi tam laiko.
Telšių rajono Kegų kaimo senjorai, susirinkę vienoje troboje, pasakojo apie vyresnių žmonių gyvenimo kaime ypatumus, kasdienius rūpesčius, likusius džiaugsmus. Stefa, Rūta, Vanda, Zita, Danutė ir Juozas sutaria, kad kaimas labai keičiasi, mažėja. Nors kai kurie abejoja ar išliks, bet kiti tiki, kad buvo ir bus.
Ved. Arvydas Urba -
Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir vis daugiau miestiečių. Sūrinėje „Kalvelės ūkis“ dabar pats darbymetis. Iki Joninių auga geriausia žolė, karvutės duoda geriausią pieną, iš kurio galima pagaminti vertingiausius brandintus sūrius.
Lietuvoje žuvininkystės ūkiai užaugina daugiau skirtingų rūšių žuvų ir pagamina įvairesnių žuvies produktų. Taip rezultatus vertina ir ekspertai, atlikę analizę 2014-2020 m. paramos programos lėšomis finansuotus projektus, kuriems buvo paskirstyta 83 mln. eurų. Projektai baigti įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjungos bendrija užsiauginanti dar tik nedidelę kiekį žuvies, kiek jos suvartoja bendrijos gyventojai. Prioritetas bus teikiamas tvarioms uždaroms žuvies auginimo sistemoms. Apie tai pasakoja ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovė Jūratė Masiulienė.
Rubrika „Miestiečiai kaime“. Buvusi vilnietė Laima Statutaitė ilgėjosi savo vaikystės vasarų, praleistų senelių sodyboje. Pagrandukės ūkio darbai nevargino, tad ji sako, jog „darbų traumos“ jos nekamavo. Dabar jai ravėjimas prilygsta meditacijai. Senelių sodyboje Kalnėnų kaime, Alytaus rajone, vienkiemyje ji su tėčiu puoselėja sausmedžių uogyną. Šiemet derlius sunoko labai anksti. Skindama paskutines uogas Laima liūdi, kad jos vasaros darbai netrukus baigsis. O norintys paragauti skanių uogų, pailsėti sodyboje tai turi padaryti šiomis dienomis. Pažinti sausmedžio uogos skonį geriausia ją ką tik nuskynus nuo krūmo.
Ved. Kristina Toleikienė -
Pesticidų naudojimas žemės ūkyje - apipintas mitais. Ir dabar gaji mintis, kad jų žemės ūkyje naudojama daug, purškiamos ir daržovės, ir pasėliai, tačiau ūkininkai pabrėžia - tai būtų prabanga. Apie tai pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „Croplife Lietuva“ direktore Zita Varanavičiene, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja daktare Roma Semaškiene ir augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtoju, profesoriumi dr. Antanu Svirskiu.
Įprastomis darbo dienomis Laima Dabregaitė - aplinkosaugos specialistė, tačiau šiltuoju metų laiku ji naudojasi galimybe dirbti nuotoliu, tiksliau - Rokiškio rajone, Greviškių kaime. Čia ji prieš gerą dešimtmetį įsigytoje sodyboje leidžia karaliauti bitėms, o pravažiuojančius primygtinai ragina nepraleisti progos važiuojant kaimo keliukais sustoti prie užrašo „Parduodamas medus“, anot jos - „Tai niekada nebus produktas iš Kinijos“.
Užsienio naujienose - moterų iniciatyvos prisidedant prie žemės ūkio. Ukrainoje moterys jungiasi prie išminuotojų grupių, kurios valo kaimus bei laukus nuo minų, o Sirijoje moterys ginklais nuo padegėjų saugo bręstančių kviečių laukus.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
„Ūkio darbininkai“, - taip savo borderkolių veislės šunis pristato ūkininkė Audronė Naruševičė iš Krūminių kaimo Varėnos rajone. Moteris juos veisia, dresuoja, o šie jai padeda ganyti karvių ir avių bandas. Nedideliame šeimos pieno ūkyje gaminami saldaus pieno sūriai, jogurtai, kefyras. Juos ypač pamėgo alytiškiai. Ūkis klesti, bet ateities planų nebekuria. Padidinti karvių bandą ūkis nebegali, nes turi per mažai žemės, o ir ši nėra derlinga.
Gražios sodybos traukia žvilgsnį. Aplinkos grožio ir augalų puoselėjimui tenka skirti labai daug laiko. Alytaus rajono Balninkų kaime gyvenanti Jurgita Bartnikienė sodo, daržo ir gėlynų puoselėjimo darbuose atranda geriausią vasaros poilsį.
„Verslas kaime“. Rūta Jasiūnaitė gimusi Šiauliuose. Šiandien ji kartu su mama Trakų rajono Drabužininkų kaime turi pieno ūkį, gamina sūrius. Ūkyje darbo netrūksta, bet gyvenimas padiktuoja ir naujų verslo idėjų. Rūta ryžosi sukurti tarptautinį verslą - prekybos sportiniais žirgais platformą.
Ved. Kristina Toleikienė -
Praėjusią savaitę startavo kvietimas teikti paraiškas norintiems įsirengti saulės elektrines. Vos per keliasdešimt minučių buvo pateikta beveik dešimt tūkstančių paraiškų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vrubliausko, tai rodo didelį susidomėjimą, poreikį ir gyventojų įsitraukimą į strateginius visos valstybės tikslus.
Adomynės dvaras – tai tarsi vartai į turistinius maršrutus Kupiškio krašte. Čia istorija persipina su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, bendruomenės renginiais ir žmonių gyvenimu. Apie patį dvarą, Adomynės kaimą Kupiškio rajone ir kasdienius rūpesčius pasakoja Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė.
Jau kurį laiką įvairiose Lietuvos vietose, kurios įtrauktos į NATURA 2000 tinklą, vykdomi pelkių tvarkymo, kai kur - atkūrimo projektai. Apie jų reikšmę ir naudą gamtai - pokalbis su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos biologinės įvairovės skyriaus specialistu Sauliumi Skuja. -
Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė sako, kad jie į Lietuvą buvo atvežti dėl dekoratyvumo, tačiau dabar už jų sėjimą, sodinimą ir kitokį platinimą - gali grėsti baudos.
Lietuvoje, kaip ir kasmet, penkios gyvenvietės tapo Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Viena jų - Rokiškio rajone esantis Kamajų miestelis. Jolanta Vygėlienė - ne tik vietos bendruomenės pirmininkė, mažosios sostinės veiklų koordinatorė, bet ir gidė, kuri supažindina su vietos istorija, žymiais žmonėmis. Rokiškio rajono Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sigita Gasiūnienė-Bracienė pristato Kamajų, vienos iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, renginių programą.
Vilkaviškio rajone esantis, Paežerių dvaras garsėja įspūdinga savo istorija, o dabar stebins ir naujomis iniciatyvomis. Čia pernai rudenį buvo pasodinta daugiau nei pusė tūkstančių rožių. Jos jau sužydo, mirga įvairiomis spalvomis, o liepą taps ir naujos iniciatyvos - Rožių festivalio - atspirties tašku. Apie tai pasakoja Sudūvos kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė. -
Seimo Ekonomikos komitetas pristatė patobulintą pieno įstatymo projektą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad pirmą kartą pateiktas pieno įstatymo projektas deramai gina pieno gamintojus, tačiau ar šis projektas bus patvirtintas, dar laiko klausimas. Naujausioje redakcijoje numatoma, kad kaina bus mokama pagal pieno pristatymo būdą, taip pat bus nauji apribojimai priedų mokėjimo.
Kone dešimtmetį ūkininkaujantis Alvydas Paliukėnas iš Alytaus rajono gamina brandintus ožkų ir karvės pieno sūrius. Dabar jo asortimente net 70 skirtingų rūšių sūrių. Kaip tikina ūkininkas, populiariausias sūris yra pavadinimu ,,Faraonas“.
Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Renata Fediakiniene, kuri su šeima iš gamtoje surinktų gėrybių gamina actus, įvairius sirupus, žolelių arbatas. Renata sako, kad fermentavimas yra sudėtingas procesas, bet gautas rezultatas pateisina įdėtas pastangas.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Birželio 13-osios laidoje kviesime jus klausytis diskusijos apie tai, kas lemia, kad ūkininkai tampa pažeidėjais ir vėliau turi dalyvauti teisminiuose procesuose. Kaip išskiria Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, rizikingiausia priemonė, kur yra fiksuojama daugiausia pažeidėjų yra jaunųjų ūkininkų paramos priemonė. NMA duomenimis, visoje Europoje fiktyvių ūkininkų daugėjimas yra didžiulė problema, o tai turi neigiamos įtakos ir sąžiningai ūkininkaujantiems, nes griežtėja patikros ir reikalavimai. Plačiau apie tai, kokį poveikį suaktyvėjusios patikros turi jauniesiems ūkininkams, komentuos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai. Taip pat savo situacija pasidalins ir riešutmedžių augintojas Ignas Saldys, kurio ūkininkavimo atvejui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Europos prokuratūroje.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės paukštį galima sumokėti ir šimtus eurų. Augintojas sako, kad Lietuvos rinka dar nesubrendusi pirkti retus paukčius, žmonės vertingų paukščių nori pigiai.
Nuo birželio 17 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos skirtos pelkių atkūrimui. Ši priemonė ir taip kaip ji veiks vis dar kelia daug klausimų ūkininkams ir mokslininkams. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kalbės ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.
Rubrikoje „Versklas kaime“ Evaldas Varnauskas papasakos, kaip grįžus iš užsienio kilo mintis kurti verslą prie Kupiškio marių. Sodybos „Kupiškėnų Starkėnas“ šeimininkas sako, kad veiklos sodyboje randa tiek profesionalūs žvejai, poilsiautojai ir vandens pramogų mylėtojai.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai.
Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų puoselėjimas. Nijolė riša verbas, o Vidmantas sodus. Alytaus rajone 8 hektarų sodybą puoselėjantys Stakėnai ne tik užsiima amatais, bet ir augina gėles. Kaip sako Nijolė, nereikia verkti, kad pensija maža, geriau ko nors imtis.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kaip laukiniai arkliai galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius. Plačiau apie tai kalbės Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Dėl pavasarinių šalnų, krušos nemaža dalis uogų augintojų ir sodų šeimininkų neteko planuoto derliaus. Ūkininkai baiminasi, kad neturėdami derliaus negalės įgyvendinti investicinės paramos reikalavimų. Kalbės ūkininkai: Audrius Janulaitis, Egidijus Maršalka, Paulius Preibys. Kokios galimos pagalbos priemonės, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraities, o kodėl dar negalima apsidrausti nuo šalnų, kalbės savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Dar visai naujai susibūrusi Kupiškio rajono Laičių kaimo bendruomenė džiaugiasi, kad gretos auga. Vienas didesnių bendruomenės tikslų yra turėti vietą, kur susirinkti. Kaip sako bendruomenės pirmininkas Laimis Puciata, dabar kartais tenka rinktis net garaže.
Rubrikoje „Verta žinoti“ su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais Aiste Balčiūnaitiene ir Jonu Viškeliu kalbėsimės apie tai, kuo žmogaus sveikatai yra naudingas arbatos grybas kombučia ir kaip jį auginti namuose.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produktų gaminamų mėsainių užkandinę.
Molėtų rajone, Alantoje, jaunasis ūkininkas Edvinas Kavaliauskas įveisė sodą, kuriame vien kaulavaisių medeliai: vyšnios, persikai, trešnės, slyvos. Tik su nektarinais nepasisekė. Sodui dar tik antri metai, bet jau tikisi šiemet raškyti vaisius. Ateityje turi minčių įveisti medelyną ir pardavinėti kokybiškus medelius. O kol kas džiugina pajamos iš braškyno, ateityje pelno tikisi ir iš šiemet pasodintų aviečių.
Vietos gyventojų pradžioje vadinti užeiviais, dabar Laisvė ir Vytaras Radzevičiai jaučiasi tikrais šio nuostabaus miestelio – Merkinės gyventojais. Ir tuo neapsiriboja. Jie linkę puošti, gražinti, tvarkyti šią vietovę, jos pastatus, atgaivinti ir priminti kitiems turtingą šios vietovės istorinę praeitį.
Ved. Regina Montvilienė - Show more
