Episodes
-
Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą.
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus?
Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos, paslaptys, nutylėjimai ir nepatogios tiesos.
Utenos kultūros centre veikiantis lėlių teatras „Zuikis Puikis“ šiemet minės savo veiklos penkiasdešimtmtį, o jo vadovė režisierė Janina Baldauskienė, šiemet apdovanota už gyvenimo nuopelnus. Su ja kalbame apie lėlių teatro Utenoje istorije, aktorių paieškos subtilybes ir teatro kasdienybę.
„O galėtų būti kitaip. Net ir homo sovieticus sudarkytas miestas, užuot smirdėjęs, gali atrodyti paslaptingas. Toks jis buvo pernykštėje MO muziejaus parodoje „Vilniaus pokeris“, atkūrusioje Ričardo Gavelio klaikų kanukų labirintą“, – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie naujausią „Go Vilnius“ reklamą.
Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Čečėnijoje uždraustą per greitą arba per lėtą muziką, nuo privalomosios karo tarnybos Ukrainoje atleidžiamą dalį kultūros lauko darbuotojų, taip pat apie tai kaip viename Australijos muziejuje veikianti vyrų dominavimą šimtmečiais įprasminanti instaliacija, skirtą tik moterims, po vieno vyro skundo turės būti prieinama ir vyrams, bei naują Nick‘o Cave‘o muziką.
Ignalinos atomine elektrine reikėtų rūpintis ne mažiau nei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais objektais Lietuvoje. Juokais ar rimtai, bet apie branduolinį paveldą iš tiesų svarbu diskutuoti jau dabar. Su kritinio paveldo lauko atstove menotyrininke Linara Dovydaityte šią temą aptarė Kotryna Lingienė. Taip pat juodvi pasikalbėjo apie du muziejus Kaune, vieno kurių kol kas egzistuoja tik idėja, ir šiuolaikinio miesto kultūros foną. -
In memoriam rašytojai Vytautei Žilinskaitei.
Švedijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių baleto ir šiuolaikinio šokio konkurse „Prix du Nord“ dviem aukso medaliais pirmą kartą konkurso istorijoje pasipuošė Lietuvos atstovės. .
Susipažįstame su viena iš Kauno kultūros premijos laureačių, tarpdisciplininio meno kūrėja, savo kūryboje derinantčia video meno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos medijas, Julija Pociūtė.
Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Briuselio prašymą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukti dvi vietos tradicijas: marionečių teatrą ir milžinišką gėlių kilimą, taip pat žvilgsnis į šią savaitę mirusios gvadalupiečių-prancūzų rašytojos Maryse Conde palikimą, japonų rašytojos Rie Kudan kūryboje naudojamą dirbtinį intelektą bei naują airių atlikėjo Hozier muziką.
Ernesto Parulskio komentaras „Džiazuojanti regionų mažuma“.
„Kaskart, kai kuriu filmą, iškyla smurto tema. Manau, kinas yra mano mažas būdas suprasti smurto Balkanuose šaknis“, – sako tarp Belgrado ir Paryžiaus gyvenatis kino kūrėjas Vladimiras Perišičius.
„Verčiant dalykus į tapybą, paveikslą, plokštumą, atsiranda tam tikri kompoziciniai, spalviniai elementai, kurie galbūt ne visą laiką sutaps su tuo, ką tu šneki, vaizduoji ir tuo labiau su tuo, kas bus paskui apie tai rašoma, aptarinėjama. Atsiranda tam tikras atotrūkis tarp teorijos ir praktikos, toks kaip ir šuolis“, – sako tapytoja, meno daktarė Donata Minderytė.
Ved. Marius Eidukonis -
Missing episodes?
-
„Auksiniai scenos kryžių“ laureatai: neįvertinti dramaturgai, apdovanotos legendinės Kauno artistės, kritika Izraeliui ir menininkų apolitiškumui bei paskata permąstyti požiūrį į socialinį teatrą.
„Dabartiniai dirbtinio intelekto įrankiai kuria komercinį produktą ir tas produktas tampa tiesioginiu sintetiniu konkurentu tam pačiam kūrėjui“, – kalbėdama apie dirbtinio intelekto ir autorių teisėmis saugomo turinio santykį, sako organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė Mikštienė.
Ukrainoje, Poltavoje – pirmoji Stasio Eidrigevičiaus paroda.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šimtmetį minintį siurrealizmą, rusų raketos sugriautą menų akademiją Kyjive, aukcione parduotą medinę dailylentę iš filmo „Titanikas“ bei naują Lenny Kravitz‘o muziką.
„Miesto kultūros klausimas <...> lieka vienu opiausių jau gerus du dešimtmečius. Ir tai nėra susiję su miesto kultūros politika, kuri ilgą laiką laikėsi laisvės idėjos ir sykiu kūrė jos mitologiją. Tai yra kūrybos ekonomikos ir kritinės masės problema“, – apie kultūrą Klaipėdoje svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.
Praėjus beveik metams nuo mirties Vilniaus dailės akademijoje galima aplankyti parodą „Procesai“, skirtą Šarūnui Šlektavičiui atminti.
Kad žmogus atrastų ramybę, nereikia skristi pas šamanus, kartais pakanka pasiimti knygą, akcentuoja Benas Lastauskas. Jo knyga „Tiems, kurie neskaito“ šiuo metu yra viena skaitomiausių lietuvių autorių knygų. Koks yra Beno Lastausko santykis su skaitymu? Kodėl jis, nors rašo neskaitantiems, žmones visgi ragina skaityti? Kodėl, Beno nuomone, literatūra vengia pokyčių ir ignoruoja faktą, kad žmonėms darosi vis sunkiau skaityti knygas? Apie tai, taip pat apie komikų bendruomenės apsiskaitymą ir vertybinį Beno skaitytojo profilį – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Saulius Paukštys apkaltino organizacijos pirmininką Gytį Skudžinską viešomis patyčiomis bei mobingu ir prašo grąžinti sąjungos archyve esančias jo nuotraukas.
Ar esate girdėję terminą „tolerancijos įvykis“? Tokią koncepciją savo tyrime „Drąsus tolerantiškas miestas“ siūlo urbanistas Algirdas Ramonas.
„Vilniui reikėtų pasimokyti iš Miuncheno, nes pas mus yra meno, kurio galėtų ir nebūti. Viešųjų erdvių išlaisvinimas nuo meno irgi yra svarbus“, – apie Miuncheno savivaldybės iniciatyvą mieste įkurdinti laikinus viešojo meno kūrinius svarsto architektas Mantas Peteraitis. Jis drauge su kompozitore Lina Lapelyte šiame Vokietijos mieste sukūrė tris mėnesius gyvuosiantį projektą – garsinę instaliaciją „Copper Lick“ („Vario lyžis“).
Pasaulio kultūros apžvalgoje: žvilgsnis į prancūzų dailininkės Françoise Gilot kūrybą, Paryžiuje traukiamą iš Pablo Picasso šešėlio, taip pat unikali Las fallas pavasario šventė Ispanijoje bei nepailstantis Pietų Afrikos pianistas ir kompozitorius Abdullah Ibrahimas.
Kaip Holokausto atmintį suprantame ir naudojame šiandien? „Kaip nusavintą ir sumuziejintą praeitį, atsietą nuo istorinės perspektyvos, ar vis tik kaip universalų etinį imperatyvą?“ – komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.
„Išdrįsimas pasakyti, ko man reikia, kokie yra mano poreikiai, kuriuos galėtų atliepti aplinkiniai – tiek artimieji, tiek galbūt kolegos, ir kokios yra ribos, kurias aš brėžiu, apsaugodamas save“, – autistiškiems žmonėms reikalingus įgūdžius vardija organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse. Po Lietuvą pradeda keliauti jos kuruojama paroda „Autizmas – dalis manęs“.
„Tobulėjimas man susijęs su ribų peržengimu, turimų ribų plėtimu, sugebėjimu plačiau matyti, plačiau jausti ir aprėpti sunkesnes temas. Noriu vis aukščiau kelti sau kartelę ir ją peršokti“, – sako Berlyne įvertintas, į „European Shooting Stars“ sąrašą patekęs lietuvių aktorius Džiugas Grinys.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Nelegalią spaudą per sieną gabeno ne tik vyrai, bet ir moterys.
„Iš tiesų, mes grosime gražiau negu grojome“, – žada Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, kalbėdamas apie orkestro skambesį naujai įrengtoje buvusių Kongresų rūmų salėje.
Raubonių malūne-karšykloje-verpykloje lankytojai kviečiami susipažinti su Pasvalio krašto istorija, vilnos amatu ir kitomis tradicijomis.
Pasaulio kultūros apžvalgoje apie įkalinimo bausmės išvengusius klimato aktyvistus iš Belgijos, į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą Berlyno techno muzikos sceną, iš Niujorko zoologijos sodo pabėgusį ir daugiau nei metus laisvėje gyvenusį didįjį apuoką, kuriam vietiniai ketina pastatyti paminklą, bei šią savaitę mirusio Eric’o Carmen muziką.
Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo gaisrą, „kuris įgyja vis daugiau apokaliptinės tragedijos požymių“.
Beveik penki šimtai nukryžiuotujų akių žvelgia į instaliacijos „Ovalas“ centre atsidūrusį lankytoją. Jos kūrėjas Ramutis Petniūnas kviečia atrasti savo santykį su nukryžiuotuoju ir pasirinkti savo žvilgsnio kampą.
Šią savaitę paskelbti nacionalinių scenos meno apdovanojimų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai. Apie „Auksinių scenos kryžių“ komisijos matomą Lietuvos teatro paveikslą bei šiuos apdovanojimus kaip teatro bendruomenę vienijančią, o gal net kiršinančią tradiciją – pokalbis su teatro kūrėju, Lietuvos kultūros tarybos teatro srities ekspertu Jonu Terteliu.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
In memoriam Rimas Tuminas.
„Feministinis ir „queer“ žvilgsnis remiasi humoru. Visada reikia ieškoti pozityvo ir sprendimų, kitaip tapsime depresyviais vidutinio amžiaus, baltaisiais heteroseksualiais vyrais, išgyvenančiais nesibaigiančią egzistencinę krizę. Feminizmas pasiūlo pozityvių išeičių“, – sako MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ kuratorė Rebeka Poldsam.
Stalino režimo laikus menantis, tikrais faktais paremtas latvio Davio Simanio filmas „Marijos tyla“ – vienas iš netrukus prasidėsiančio „Kino pavasario“ pasirinkimų.
Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naują po mirties išleistą kolumbiečių rašytojo Gabrielio Garsios Markeso romaną „Susitiksime rugpjūtį“, Palestinos klausimą, skaldantį Vokietijos visuomenės dalį, teismo verdiktą byloje dėl 2021 metais filmo „Rust“ filmavimo aikštelėje netyčia nušautos kinematografės Halinos Hutchins bei naują amerikiečių atlikėjos Beyoncé albumą.
Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie erdvę, kur „šalia sėdi teisuoliai ir melagiai, politikai ir tikri rašytojai, poetai ir šarlatanai, Nausėda su Vėgele, ministras su būgnininku, čikagietis su tauragiečiu, graikas su žydu, dangus su žeme“.
Kaip arti mirties gyvenate? Ar toli nuo jūsų namų kapinės? Kaip vadinasi artimiausi laidojimo namai? Ar viską pasakėte mirusiems giminaičiams? Šiuos ne visuomet patogius klausimus savo kūryboje tyrinėja Karolina Latvytė-Bibiano, pristatanti parodą „Aš, mano baimė ir kitos istorijos“.
Kitos savaitės pradžioje bus oficialiai pristatyta Lietuvos sezono Prancūzijoje programa. Pats sezonas prasidės rugsėjį, iki to laukia daug įvadinių renginių, kurie, kaip sako Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, turės sukelti susidomėjimą rudenį vyksiančia programa.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Lietuvos kino teatrus pasiekė režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“.
1972-ieji lietuviams asocijuojasi su Romo Kalantos susideginimu. Airiams – su neramumais Derio, arba Londonderio mieste Šiaurės Airijoje. Kauno menininkų namų rezidentė Roisín McGuigan savo kūryboje jnagrinėja atminties ir jos įamžinimo problematiką.
Lietuva Pasaulio dosnumo indekse užima 109-ąją vietą, tarp Europos šalių esame antri nuo galo. Kas padėtų fiziniams asmenims Lietuvoje tapti aktyvesniais aukotojais ir įsitraukti į filantropinę veiklą? Pokalbis su Šveicarijos St.Galleno universiteto profesore Giedre Lideikyte Huber.
Prieš 4 metus „Metų žodžiu“ anglakalbėse šalyse tapo „covid“, praėjusiais metais rinkimuose dominavo dirbtinį intelektą apibūdinančios frazės ir žodžiai. Kas žodį padaro „metų žodžiu“?
„Kai kultūros operatoriai, nusimesdami atsakomybę, negalvoja apie sklaidą ir naujų auditorijų įtraukimą, atrodo, kad jie atitrūkę nuo realaus pasaulio“, – sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis, parengusi Vilniaus knygų mugės inspiruotą komentarą.
„Moterys, esančios galios pozicijoje, taip pat gali elgtis labai toksiškai“, – kalbėdama apie viename Dresdeno teatre pristatomos pjesės turinį, pastebi jaunosios kartos lietuvių teatro režisierė Laura Kutkaitė. Su kokiomis nemaloniomis patirtimis ji susidūrė, ten ruošdamasi premjerai?
„Ar turėtume nugriauti sovietinius paminklus? Nemanau, tai būtų švaistymas. Nemanau, kad ukrainiečių armija naikina rusišką įrangą, ji gana naudinga karo įkarštyje. Paminklai bėgant laikui gali keisti prasmę“, – akcentuoja garsus britų architektūros kritikas, knygos „Galios architektūra“ autorius Deyanas Sudjičius. Kaip architektūrą išnaudoja įvairūs režimai ir kaip šiandieninės demokratijos turėtų elgtis su architektūroje uždokuotu ideologiniu palikimu?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
„Muziejus šiandien tapo savotiška taikaus gyvenimo atokvėpio oaze, kur viskas ištirpsta laike. Kai tu matai paveikslą, kuriam kitais metais sukaks 400 metų, per kuriuos jis išgyveno ir karus, ir revoliucijas, ir vagystes, apgadinimus, restauracijas, ką tai sako? Tai sako, kad negandos praeina, o gyvenimas vėl grįžta. Tai liudija, kad gyvenimas nugalės, šviesa nugalės tamsą“,– sako Vakarų ir Rytų Dailės muziejaus vadovas Igoris Poronikas.
„Vos tik kirtę Ukrainos sieną, rusų kariai pradėjo keisti savo matymą, nes susidūrė su karo žiaurumu tiesiogiai. Galiausiai jie suvokė, kad šis įsiveržimas neturi jokio pateisinimo“, – apie Rusijos karių požiūrio pokyčius, atrastus slapta įrašytuose karių pokalbiuose su šeimomis, sako filmo „Intercepted“ režisierė Oksana Karpovič, filmą pristačiusi Berlyno kino festivalyje.
„Dabar su draugais apie karą jau nebekalbam – tylim, o tyloje kaupiasi siaubas. Jį maitina aiškėjanti tiesa, kad demokratijos neturi valios gintis nuo užpuolikų“, – sako 2-osioms karo Ukrainoje metinėms komentarą parengusi menotyrininkė Agnė Narušytė.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – kare žuvusių ukrainiečių menininkų ir kultūros veikėjų istorijos, rusų karinių pajėgų suniokotas istorinis ir kultūrinis Ukrainos paveldas bei strategijos jį išsaugoti ir atkurti, ukrainiečių menininkų mintys apie tai, kas suteikia jėgų ir motyvacijos gyvenant karo sąlygomis, į „Oskarą“ pretenduojantis ukrainiečių dokumentinis filmas bei ukrainiečių kompozitoriaus Mykola Leontovičiaus muzika.
Pernykštis mugės laimikis — kur jis? Arba ką apie skaitytojų įpročius pasakoja antrinė knygų rinka? Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.
Apie istorinių trilerių rašymą ir tarpukario Kauno atmosferos kūrimą naujajame romane „Agentė“ – pokalbis su knygos autoriumi, istoriku Bernardu Gailiumi. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.
Ved. Indrė Kaminckaitė ir Kotryna Lingienė
Red. Indrė Kaminckaitė -
Motinų smurtas prieš vaikus – politinis klausimas, didesnės smurtinės kultūros dalis, akcentuoja motinystės tyrėja, literatūrologė Eglė Kačkutė. Ji apie šią problemą kalbės Nacionalinę Emancipacijos dieną.
Po 90-ies metų pertraukos Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atverė Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.
„Labai problemiška dirbti su filmais, kuriuos finansuoja Rusijos kultūros ministerija, nes pagrindinis turinys, kurį jie finansuoja, yra propagandinės temos ir filmai. Nemanau, kad tokios turėtų būti mūsų demokratinės kino erdvės“, – apie filmus iš Rusijos Berlinalės programoje svarsto „Forumo“ programos vadovė Barbara Wurm.
Mūsų šalyje viešėjęs, projekto „Mes taip nesitarėm“ dirbtuvėse dalyvavęs reperis Marko Vuoriheimo-Signmark įrodė, kad muziką galime pajausti ir negirdint. Jis tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.
„Visada aplankęs kokį nors išskirtinį, žymaus architekto darbą užeinu į tualetą – reikia man ar nereikia. Tualete geriausiai pasimato, ar karalius nuogas“, – sako architektas Andrius Ropolas.
Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – šiuolaikinius sienų piešinius Jungtinėje Karalystėje skaitmenizuoti ketinanti „Art UK“ iniciatyva, Brazilijos Rio de Žaneiro karnavale šokiais ir pareiškimais prieš nelegalią kasybą Amazonės atogrąžų miškuose protestuojantys brazilai, originalią detalę olimpinių žaidynių medaliams padovanoję prancūzai bei 100 metų mininti Džordžo Geršvino „Žydroji rapsodija“.
Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota – tiek carinės priespaudos, tiek sovietų okupacijos laiku. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename, o šią meilės istoriją galime išnaudoti emociniam ryšiui su Lietuva kurti.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Lietuvos kino teatrus pasiekė režisieriaus Tomo Vengrio filmas „Penkios su puse meilės istorijos viename Vilniaus bute“.
Buvo metas, kai už tai, jog klausėsi radijo, žmonės būdavo areštuojami. Buvo ir taip, kad radijo aparatui neužtekdavo viso atlyginimo. Artėjant Pasaulinei radijo dienai, domimės, kokia radijo reikšmė Lietuvos valstybingumui.
Juozo Miltinio dramos teatras dėl priešgaisrinės saugos tarnybų sprendimo iki šio sezono pradžios veiklą tęs kitose Panevėžio erdvėse, taip pat gastroliuos po kitus miestus ir miestelius. Tai – priverstinis gastrolių padažnėjimas, tačiau kodėl įprastomis sąlygomis Lietuvos valstybiniai teatrai vangokai savo darbus pristato kituose rajonuose?
Pasaulio kultūros apžvalgoje – šveicarų pianisto filosofinis muzikinis performansas Bavarijoje, pokytis ilgiausio pasaulyje muzikinio kūrinio melodijoje bei akcentai „Grammy“ apdovanojimų kuriuose statulėlę šiemet laimėjo lietuvių kilmės džiazo dainininkė Nicole Zuraitis.
„Po dešimties metų mes irgi, kaip ir estai, galėsim skaičiuoti tvarkingo, kartais šiek tiek vizualiai erzinančio, meno derlių“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Estijos „vieno procento nuotykius“ ir netrukus su šiais iššūkiais susidursiančią Lietuvą.
Uždaryti ar išlaikyti vieninteliu kultūros židiniu kaime likusią biblioteką? Apie savo padėtį pasakoja mažųjų Anykščių rajono bibliotekų darbuotojai ir lankytojai.
Tautodailininkas Saulius Tamulis pirmą kartą Užgavėnėmis užsikrėtė dar būdamas šešerių ir tas virusas jo nepaleidžia iki šios dienos. Pagaminęs ne vieną šimtą kaukių, išleidęs knygą apie Užgavėnes ir šalies bibliotekoms padovanojęs ne vieną kaukę, Saulius sako ir toliau nenustosiantis jų gaminti.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir Kultūros ministras Simonas Kairys skęsta diskusijose dėl to, kas turi labiau rūpintis Klaipėdos centriniu paštu. O politikų diskusijų fone saugomo kultūros objekto būklė negerėja.
Kaune gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova tęsia bei garsina savo krašto tradicijas – lietuviams pristato UNESCO saugomus tradicinius ornamentus ornek. Ji susidomėjusius moko siuvinėti ir atveria totoriškų simbolių prasmes.
Po trejų metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas ir šiemet jį rašyti kvies LRT. Pokalbis su Marijumi Žiedu apie jo santykį su lietuvių kalba: nuo močiutės vaikystėje diktuotų diktantų iki Nacionalinio diktanto balso titulo.
„Jau kokį dešimtmetį niekas nežino, kur yra fotografijos ribos, niekas nedrįsta jų apibrėžti, nes jos yra labai plačios“, – sako jaunosios kartos fotografas Visvaldas Morkevičius, šią savaitę Vokietijoje atidaręs solinę parodą.
„Kaip mums, vartotojams, atgauti savo privatumą?“ – klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.
Pasaulio kultūros apžvalgoje naujienos apie klimato aktyvistų protestui pasirinktą Monos Lizos paveikslą, Paryžiaus „Pompidou“ meno centro darbuotojų laimėtą protestą, sustabdytus planus griauti namą, kuriame dirbo Nobelio premijos laureatė Marie Curie, Egipte pradėtą Gizos piramidės restauraciją bei po 17-os metų pertraukos išleistą naują Billio Joel‘io dainą.
Robertas Lavickas Pasvalio kultūros centrui vadovauja dešimtmetį. Palikęs Vilnių, jis naujame mieste susidūrė su administracinės naštos kamuojamais, kūrybiškai užspaustais kultūros darbuotojais, prasta kultūros centro infrastruktūra ir sovietinės praeities reliktais, lengvu pasipriešinimu jauno žmogaus siūlomoms inovacijoms. Pokalbis su „Auksinio fenikso“ laureatu, geriausiu kultūros centro vadovu Robertu Lavicku apie kultūros darbuotojų regione galimybes reikalauti geresnių darbo sąlygų, pastangas užsiauginti naują kultūros ekpertų kartą Pasvalyje ir apie savivaldos politikų santykį su kultūra bei kultūros renginius, kurie neretai virsta pjedestalu tiems politikams pasisakyti.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato.
Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios? Taip gimė idėja į Maironio rūmų palėpę perkelti tris Navako namų kambarius.
Knygrišių Lietuvoje ne daug, o knygų, kurioms reikia jų dėmesio netrūksta. Kaip knygrišystės amatą puoselėja Knygrišių gildijos atstovai, kiek anksčiau galėjo kainuoti knyga ir kiek amatininkų reikėdavo vienai knygai padaryti?
Kasmetine iniciatyva tapęs „Augalinis sausis“ kviečia atrasti augalinę mitybą ir išbandyti veganinį gyvenimo būdą. Kiek ši filosofija persikelia ir į kūrybinę aplinką? Ar įmanoma kurti nepaminant veganinių vertybių?
„Jei nusprendžiu jūrą iškeisti į kultūrinį renginį, jame greičiausiai yra kažkas, ką galima pavadinti neabejotina kokybe. Klaipėdos kultūrininkai dabar konkuruos ne tik su šeima ir gamta, bet ir su vietos politikais“, – situaciją uostamiestyje apsvarsto filosofas Aldis Gedutis.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – po didžiausios savo istorijoje kibernetinės atakos atsigaunanti Britų biblioteka, Oskarų nominacijų 10-ukas bei pasipiktinimas dėl nuvertintų „Barbės“ filmo kūrėjų moterų, fotografijų projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kai žmonės apipilami rūgštimi.
„Muzikos kūrėjo problema 2024 metais yra ne kaip sukurti muziką, o kaip būti išgirstam“, – žvelgdamas į šių dienų ir 90-ųjų muzikos kūrimo iššūkius, sako muzikos prodiuseris, vienas iš legendinės grupės EXEM narių, Matas Petrikas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su Berlyne gyvenančiu kūrėju.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Šie metai mūsų šaliai ypatingi tuo, kad nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 d. vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Po truputėlį aiškėja šio sezono programa ir kitos detalės.
„Žydų kilmės autorių literatūra mums yra artimesnė, nes su jų bendruomene turime intymesnį istorinį, emocinį santykį“, – apie tai, kodėl Lietuvoje populiari Izraelio ir žydų literatūra, o visai neatrasti Palestinos rašytojų balsai, svarsto politologė Ieva Koreivaitė. Ji Šiuolaikinio meno centro skaityklai sudarė knygų apie Palestiną sąrašą. Kokia yra Palestinos literatūros situacija Lietuvoje?
Netrukus Lietuvoje savivaldybių, neturinčių krašto muziejaus, bus mažiau. Šiam žingsniui pribrendo Pakruojis. Pasak savivaldos atstovų, steigti krašto muziejų reikalauja pats gyvenimas. Tačiau didžiausias iššūkis kol kas ne eksponatai, o darbuotojai. Kaip būsimame muziejuje save ketina reprezentuoti Pakruojis?
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaltinimai vagyste Italijos kultūros viceministrui, prakeiksmo išsigandę turistų atsiprašymai Pompėjoje, su žeme sulygintas šiuolaikinio meno centras Kaire.
„Stebiu ant ledo brėžiančius figūras čiuožėjus, net prarasdama saiką, kad tik negalvočiau apie mane kaustantį siaubą. O kausto ne tik karas. Kausto ir artimesnė problema – kad visa mūsų kultūros spauda nuo šių metų pradžios gyvena ant bedugnės krašto“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Naruštytė.
„Tūba yra visiems pažįstama – neįmanoma nepastebėti tokio dydžio instrumento scenoje. Kita vertus – nelabai ką apie ją žinome“, – apie Vokietijos metų instrumentą sako iniciatyvos pradininkas Hartmutas Šrioderis. Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą ir kokių ambicijų, populiarindama tūbą, turi ši šalis?
Naujausias įrašas ne vieną žiūrovų pamiltą spektaklį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisavusios Viktorijos Streičos biografijoje — miuziklas „Mozart!“. Koks gyvenimas verda senajame Valstybės teatre Kauno miesto sode, kodėl režisierei norisi ir vaidinti, ką ji mano apie dirbtinį intelektą, ir kodėl neverta plauti indų? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje ją kalbina Kotryna Lingienė.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Laisvės gynėjų dienai kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė oratoriją „Miraculum“. Kuo ypatingi Sausio 13-osios inspiruoti, jos aukoms skirti kūriniai?
Kauno paveikslų galerija kviečia pradėti pokalbį apie naują žmonių muziejų, kuris galėtų saugoti Lietuvos pramonės atmintį ir pasakoti industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas.
Neseniai išleista latvių poetų eilėraščių vaikams rinktinė.
„Svarbiausia tai, kad rašymas tampa įrankiu nuteistosioms pačioms tvarkytis su tuo, ką jos patiria gyvenime ir pačiame kalėjime, nes ten joms tikrai sunku“, – sako Berlyne gyvenantis Vokietijoje žinomas rašytojas ir žurnalistas Nikolas Ljubičius, viename iš vietinių moterų kalėjimų vedantis rašymo dirbtuves nuteistosioms.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“.
„Dirbti su visomis negaliomis vienu metu yra be galo sunku, todėl šiuos metus skiriu regos negalią turintiems“, – teigia Kazlų Rūdoje gyvenanti keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė. Ji savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems.
Kaip mus apgauna mūsų pačių prisiminimai? Selektyvią atmintį ir saviapgaulę analizuoja Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false) memories“.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – naujametinės nėrimo į šaltą vandenį tradicijos Olandijoje, Italijoje ir Kroatijoje bei Danijos karalienės Margrethės II pasitraukimas iš sosto.
Kasmet sausio 4 dieną minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Kaip Brailio raštą pritaikyti šiandieniniame technologijų amžiuje?
Kas laukia Lietuvos mados žiniasklaidos nebelikus žurnalo „L‘Officiel“? Apie demokratišką, bet drauge elitistinę mados žiniasklaidą komentare svarsto Deimantė Bulbenkaitė.
Kristina Norvilaitė-Geniušienė savo kūrybinį kelią pasakoja per santykį su miestu. Paroda „Išgyventi Vilnių“ per eksponatus atskleidžia ne tik kūrėjos pažintį su 700-ąjį gimtadienį baigiančia švęsti Lietuvos sostine, bet ir leidžia suprasti, koks buvo parodos autorės kūrybinis ir gyvenimo kelias. Susitikimas su Kristina Norvilaite-Geniušiene „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti“, – prieš trisdešimt metų deklaravo Rimvidas Jankauskas-Kampas. Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta paroda ir pristatytas tapytojo darbų katalogas.
„Čia yra pagrindinė taisyklė – girdėti muziką ir atsiduoti jai per judesį, todėl šis performansas yra labai mobilus, jis gali vykti bet kur. Mano svajonė yra, kad jis vyktų ir muziejuose“, – apie koncerto be kėdžių formatą pasakoja klasikinės muzikos pianistas Darius Mažintas.
Kokį meną galima sukurti iš jūros į krantą išmestų medžio gabalų? Kaip meno kūrinyje panaudoti nebereikalingą žiebtuvėlį ar renginio skrajutę? Tai savo kūryboje apjungia Artūras Rožkovas.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie liūdesiu persmelktas Kalėdas Betliejuje ir palestiniečių menininko sukurtą prakartėlę karui Gazoje įprasminti, pirmąkart Kalėdas gruodžio 25 dieną pasitikusią Ukrainą vienijanti V. Zelenskio kalba bei italų reakcija į popiežiaus sprendimą leisti laiminti tos pačios lyties poras.
Bjaurių viešųjų skulptūrų banga, kultūrininkų konfliktai, bet ne diskusijos, susipriešinimas tarp vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių, pakilusi menininkų savigarba, bet sunkiai didėjantis užmokestis kultūros kūrėjams, neišsprendžiamas lyčių disbalanso ir matriarchato kultūroje klausimas, padidėjęs kultūros vadybininkų ir kuratorių skaičius. Šiuo ir kitus skaudulius bei džiaugsmus Lietuvos kultūros lauke, anot „Kultūros savaitės komentatorių“, padiktavo 2023-ieji.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Teismas šią savaitę atmetė Jono Sakalausko ieškinį dėl LNOBT vadovo konkurso organizavimo. Advokatas Petras Ragauskas tikina, jog teismo atmestas ieškinys įtakos skundams dėl konkursų kitose kultūros įstaigose daryti neturėtų.
Buvusiame senųjų Kauno kapinių adminsitraciniame pastate įsteigta mokslofikcinė institucija, sukurta tyrinėti atminties saugojimo bei jos aktyvavimo procesus.
Kodėl liaudies dainose Kalėdos atvažiuoja pas mus? Ką simbolizuoja dvylika Kūčių patiekalų?
Pasaulio kultūros apžvalgoje – Kalėdų senelio linkėjimai iš Suomijos, Panch‘o Clauso geri darbai Teksase bei pirmą kartą oficialiai Kalėdas gruodžio 25-ąją švęsiančių ukrainiečių mintys.
„Pasitikėti reikalauja stipresnis. Auka šito gali tik maldauti“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė, parengusi komentarą apie mums keliamą reikalavimą pasitikėti.
Ne medžius taikyti prie architektūros, bet architektūrą prie medžių – tokį požiūrį skatina 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalei paviljoną kuriantis architektas Gintaras Balčytis.
„Lietuvos rinkos dydis iš tiesų yra ribotas, todėl mąstant apie veiklos apimtis ir galimybes formuoti turinį, generuoti pajamas, yra privalu galvoti apie tarptautinį kontekstą, nes vien Vilniaus žiūrovais „sotūs“ nebūsim“, – kalbėdama apie mūsų kultūros eksportą, sako prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Vilniuje vyksta Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep singing“, kurį organizuoja jo sūnus Sebastianas.
„Anksčiau kalbėjome tik apie muziejaus pamatines funkcijas, dabar visi norime muziejų matyti kaip erdvę, kuri tarnauja bendruomenei“, – sako metų muziejininke paskelbta dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija.
Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Meksiko mieste į religinę procesiją kasmet besileidžiančius klounus, seniausiame Vokietijoje Dresdeno kalėdiniame turgelyje kepamą pyragą, Kopenhagos kanaluose Šv. Liucijos dieną švenčiančius šimtus baidarių bei vegetarišką Prancūzijoje vyksiančių Olimpinių žaidynių meniu.
„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis“, – sako prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu.
Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.
Panevėžyje menininkas Stasys Leonavičius rengia akciją-performansą „Stasys2“. Jis Panevėžio gatvėmis stums ir temps vaivorykštės spalvomis nudažytą spintą. Tai menininko reakcija į tai, kad Panevėžio gimtadienio šventės eisenoje jam nebuvo leista dalyvauti su kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vėliava, taip pat nuspalvinta vaivorykštės spalvomis. Saulius Leonavičius po šio situacijos paliko centro vadovo poziciją, bet visa tai inspiravo jo naująjį projektą. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje kūrėjas pasakoja apie socialinio meno svarbą ir būtinybę menininkams būti socialiai aktyviems.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.
Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.
„Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari?
Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje.
Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis.
Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.
Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Knygų lengvai suprantama kalba auditorija, įvairiais skaičiavimais, gali siekti apie 20 proc. visuomenės, tačiau tokių knygų lietuvių kalba suaugusiems nėra. Šią klaidą suskubo taisyti Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Kitų metų pradžioje dienos šviesą išvys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.
Kaune šią žiemą veikia paroda, dedikuota Vilniui, – „Apie žalių bromų miestą“. Galaunių namuose skleidžiasi romantiška, nostalgiška, mitologizuota, įtampos ar nacionalinio naratyvo pagrindu konstruota Vilniaus vizualinė tapatybė.
Šiandien 80 metų jubiliejų pasitinka solistė, sopranas Giedrė Kaukaitė. Reikšmingą laiką ji praleido operos scenoje, kol nusprendė atsidėti koncertinei karjerai, o ypatingai lietuvių kompozitorių muzikos improvizacijoms. Taip ji tapo daugelio ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmąją atlikėja.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – Booker‘io premijos laureatas Paul‘as Lynch‘as, metų žodžiu išrinktas žodis „autentiškas“, Monos Lizos paveikslo dilema bei kalėdinė muzika, kuri ne visiems kelia džiaugsmą.
Kaip socialinėms reikmėms gali būti panaudojamas už nusikaltimus konfiskuotas nekilnojamasis turtas? Šiuolaikinio meno kuratorė Valentina Sansone Italijos mieste Palerme padėjo visuomenei grąžinti ir kultūrai pritaikyti beveik 2 dešimtmečius apleistą, iš nusikaltėlių konfiskuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar ji domisi, kaip panašų modelį galima pritaikyti Lietuvoje.
„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.
„Man asmeniškai šitas visas procesas suteikė atvirumo prieš save patį. Kai išgirsti tiek daug atsivėrusių žmonių, tikrai pats pradedi galvoti, ko tu pats nepasakai“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, kurio muzika skamba premjerinėje operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė - Show more
