Episodes

  • Laidoje vedėjai planavo aptarinėti detektyvų festivalį „Bloody Scotland“, kuris kasmet rugsėjį vyksta Škotijoje, Stirlingo mieste. Rasa buvo susiruošusi į jį nuvykti ir daug visko papasakoti. Kaip išgirsite laidoje, galiausiai išėjo kiek kitaip, bet užtat klausytojai gaus progų sužinoti visokių keistų smulkmenų apie gerai žinomus (arba dar ir nežinomus, bet labai intriguojančius) detektyvų rašytojus, jų planus, kaip atsirado jų sukurti herojai ir panašių įdomybių. Pavyzdžiui, kaip garsioji Agathos Christie seklė mis Marpl tapo tokia, kokia tapo – apie tai gausime dvi versijas: ilgoji išdėstyta Chriso Brookmyre knygoje „The Cracked Mirror“, trumpąją pokalbyje su juo pateikė Stuartas Turtonas ir ją išgirsite laidoje. Dar galima sužinoti apie kitus vertus dėmesio detektyvinius festivalius (ir kur kitąmet bus galima paklausyti Janice Hallett, kurios Rasai nepavyko išgirsti šiemet). O svarbiausia – gauti informaciją apie ką tik išėjusias ar netrukus išeisiančias jų knygas.


    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Laidos vedėjai prisimena pasibaigusios vasaros detektyvinius nuotykius. Tarp jų, tų nuotykių, buvo Kembridže vykusios parodos „Murder by the Book: A Celebration of 20th Century British Crime Fiction“ apžiūrėjimas bei apsilankymas Grančesterio miestelyje, kuris, pasirodo, ir buvo miestelis iš detektyvinio serialo „Grantchester“.

    Abu nuotykiai tapo pretekstu pakalbėti apie detektyvinio žanro sklaidą - literatūrai skirtų parodų bėdas ir spąstus (pakeliui aptariant parodos kuratorės, rašytojos Nicolos Upson kūrybą), galimybe laidos vedėjams surasti ilgalaikių, detektyvinių serijų išgyvenimo formulę, bei priežastimi pasvarstyti, kodėl vieni vakariečiai (vakarų vakariečiai) seną, šimtmetinę, namų įrangą su meile remontuoja, o kiti vakariečiai (rytų vakariečiai) nesugeba atsispirti pagundai seną, net ir veikiantį, daiktą pakeisti nauju.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Missing episodes?

    Click here to refresh the feed.

  • „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai ne tik dalijasi detektyvinės vasaros įspūdžiais, bet ir džiaugiasi artimiausiomis, jau šio mėnesio naujienomis. Rekomendacijose bus išvardyta, apie kokius konkrečius reiškinius ir įvykius buvo kalbama, nes jų buvo daug: nuo nusivylimo galutinai išsikvepiančia Donnos Leon detektyvų apie komisarą Brunetį serija iki rūpesčio, ar filmui pagal Richardo Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubą“ pavyks surasti tinkamą lenką Bogdano vaidmeniui, ir nuo liūdesio pasibaigusiu serialu „Vera“ pagal Anne Cleaves romanus, bet kartu ir džiaugsmo dėl ką tik pasirodžiusios naujos knygos iš šios serijos. O ryškiausias motyvas, kaip visada ir būna po gerai praleistos vasaros, yra daug sumanymų, kuriuos privaloma aptarti būsimose laidose.

    Rekomendacijos: naujas Kate Atkinson detektyvas apie Džeksoną Broudį „Death at the Sign of the Rook“, Donnos Leon detektyvas apie komisarą Brunetį „A Refiner‘s Fire“ (šito nerekomenduojame), nauji Anos Johansen detektyvai iš serijos apie salų komisarę – „Vyras kopose“ ir „Negyvėlė prie Fasteno ežero“, laukiamos Richardo Osmano, Anthony Horowitzo („Moonflower Murders“) detektyvų ekranizacijos, paskutinė serialo „Vera“ serija ir nauja jo autorės Anne Cleaves knyga apie Verą Stenhoup „The Dark Wives“, naujas „Šetlando“ sezonas ir - tikriausiai kiek vėliau – naujas serialo pagal PD James romanus „Dalglišas“ sezonas.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunami siužetai“ prasidės su retai naudojama užsklanda – Balio Dvariono daina „Žvaigždutė“, kurią nutraukia pistoleto šūvis. Tokia pradžia klausytojams praneša, kad laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie lietuvišką detektyvą.

    Ir šį kartą juo tapo vasaros pabaigoje pasirodžiusi Gintauto K. Ivanicko knyga „Basio“, kurioje yra trys detektyviniai apsakymai ir dvi taip pat detektyvinės apysakos – „Sidabro spalvos bliuzas“ ir „Neramus numirėlis“. Ir apsakymuose, ir apysakose bylas tiria poetas Matsuo Basio, vienas iš garsiausių haiku autorių.

    Kaip japonų poetas Gintauto K. Ivanicko kūriniuose transformavosi į detektyvinį herojų? Kodėl detektyvas dirba įvairiose istorinėse epochose? Kas sieja knygą „Basio“ su britų opera „Keturių ženklas“, kuriame nusikaltimo vietą apžiūri bos-baritono balsu dainuojantis Šerlokas Holmsas?

    Visa tai aptarta pirmoje naujo sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Paskutinėje šio sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje vedėjai žvilgteli į šiek tolimesnę detektyvinę ateitį – vasaros pabaigą ir rudenį, kurie šiemet žada nemažai visokių įdomių tikėtumų ir netikėtumų. Vienas iš nežinomųjų – serialas pagal garsiojo norvegų rašytojo Jo Nesbo detektyvą „Pentagrama“, už kurio sėkmę vedėjai laiko kumščius, nes ankstesnis filmas apie garsųjį disfunkcinį seklį Harį Hūlę („Sniego senis“) pasirodė kaip reta nevykęs, nors herojų ir vaidino Michaelis Fassbenderis. Taip pas pasirodys ir nauja Nesbo knyga „The Killing Moon“, taigi Hūlės gerbėjams yra ko laukti. Džiaugsis ir Richardo Osmano „trečiojo amžiaus“ detektyvų skaitytojai, kadangi Netflix ne tik paskelbė apie būsimą ekranizaciją, bet ir pranešė, kas vaidins pagrindinius veikėjus, ir sąrašas puikus (tiesa, įrašinėdami laidą vedėjai dar nežinojo, kas vaidins ketvirtąją heroję, Džoisę: dabar tai jau paskelbta, bet Ernesto pasiūlytas variantas neabejotinai irgi vertas dėmesio). Dar bus nauja Lucy Foley knyga „Vidurnakčio šventė“, stebėtinai greitai pasirodysianti ir lietuviškai, taip pat lietuviškai bus Rose Wilding „Vilką mini“ ir C.J. Tudor „Degančios mergaitės“ bei keletas neabejotinai vertų dėmesio serialų – vienas pagal Micko Herrono (tą, kuris parašė „Slow Horses“) knygą, kitas apie Šerloką Holmsą, ir tai jau savaime rekomendacija, o trečias – retro stiliaus serialas apie knygių keistuolį, konsultuojantį vietos policiją. Išvardiję ir aptarę visa tai Rasa ir Ernestas, visiškai įsitikinę, jog palieka jus gerose rankose, atsisveikina ir linki labai geros vasaros.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradeda uždarinėti besibaigiantį „Nenušaunamų siužetų“ sezoną ir kalba apie įvykius, kurie laukia detektyvų mėgėjų artimiausioje ateityje arba jau ką tik įvyko.

    Vienas iš tokių įvykusių – debiutinis Tomo Valiūno romanas „Lažybos prie karsto“, kurį Rasa įvertino atsargiai, bet su pozityvia gaida.

    Laidoje aptariami ir besiformuojančios tendencijos – „true crime“ tinklalaidininkų tapimas literatūrinių detektyvų herojais – naujausi rezultatai. Toks yra šviežiai parodytas serialas „Bodkin“, kuriame trys podkasteriai tiria paslaptingą trijų nepažįstamųjų dingimą idiliškame Airijos pakrantės miestelyje ir lietuviškai pasirodysiantis Megan Goldin romanas „Naktinis plaukimas“, pasakojantis apie tinklalaidininkės dalyvavimą mažo miestelio teismo procese.

    Vedėjai, be abejo, atkreipė dėmesį į naują serialą „Rebusas“ pagal Iano Rankino kūrybą, o serialą „Eric“ su Benedict Cumberbatch (pasirodys gegužės 30 d.) pavadino laukiamiausiu beprasidedančios vasaros serialu.

    Taip pat laidoje žvilgtelėta į tris vasaros pabaigoje pasirodysiančius verstinius detektyvinius romanus Danielio Hursto „Gydytojo žmona“ ir „Gydytojo našlė“ ir Leslie Wolfe „Jeigu dingčiau“.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šio pirmadienio laidą „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai pradeda neįprastu įvadu – pamini neseniai mirusį istorinių detektyvų autorių C.J. Sansomą bei visai neseniai pagaliau pasirodžiusį serialą „Šardleikas“, pavadintą jo garsiausio herojaus, Tiudorų laikų privataus seklio Methu Šardleiko, pavarde. Šiek tiek pasvarstę, kodėl vieniems istoriniams romanams tenka daugiau populiarumo negu kitiems, vedėjai imasi temos, kurią ketino nagrinėti – tai yra, kaip detektyviniuose kūriniuose vaizduojami patys detektyvinių kūrinių autoriai (kai jie, taip sakant, iš autorių patys tampa herojais); kad tai nutinka neretai, krito į akį Rasai, pastaruoju metu lyg tyčia pasirenkančiai skaityti būtent apie juos. Neapsieita be klasifikacijos (nes mes mėgstame klasifikuoti), o pabaigoje net mėginta atsakyti į neišvengiamai po diskusijos kilusį klausimą: kodėl detektyvų autoriai savo amato brolius (dažniau brolius negu seseris) vaizduoja šitokiais pašlemėkais? Šia nelinksma gaida viskas būtų ir baigęsi, jei ne staiga prisimintas priešingas pavyzdys – Alexandro McCallo Smitho maloniai aprašytas garsus škotų detektyvų autorius ir akivaizdžiai geras žmogus Ianas Rankinas, apie kurio kūrinių ekranizacijas – tai yra, netrukus pasirodysiantį serialą „Rebus“, - laidos vedėjai veikiausiai pakalbės kurioje nors kitoje laidoje.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai kalbasi apie serialus. Laidos pradžioje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tikėjosi, kad kalbės apie visas detektyvines kinematografines naujienas, bet galiausiai pokalbio akcentu tapo ne visai žanriškai gryni teisminiai serialai ir jų tęsiniai.

    Pradinį toną davė gegužės pabaigoje pasibaigsiantis CBS serialas „Elsbeth“. Ernestas apie lengvai pateikiamus ir kartais juokingus buvusios advokatės bylos tyrimus pasakojo kaip apie savarankišką kūrinį, bet Rasa parodė, kad „Elsbeth“ yra visiškai rimtų teisminių dramų „The Good Wife“ ir „The Good Fight“ atšaka, spin-offas.

    Prakalbus apie žinomų serialų tęsinius ir atšakas laidoje buvo aptartas gana naujas (pirmas sezonas – 2023 m.) serialas „Naktinis teismas“ (Night Court), formaliai, sprendžiant iš pavadinimo ir herojų (teisėjai, advokatai ir teismo pareigūnai) pavadintinas teismine drama, o realybėje tai – gryno pavidalo situacijų komedija, tęsianti senovinio (paskutinė serija parodyta 1992 metais) ir legendinio (ne pas mus) serialo „Naktinis teismas“ pasakojimą.

    Serialų atšakos ir tęsiniai vedėjų nepaleido iki laidos pabaigos, nes teko aptarti ir besiplečiančią serialo „Mirtis rojuje“ visatą, kurioje atsiras trečia, australietiška atšaka „Sugrįžimas į rojų“.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Jau kelerius metus kalbėję apie detektyvus visais įmanomais aspektais, šią savaitę laidos vedėjai staiga susigriebė taip iki šiol neuždavę vienas kitam paprasčiausio, galima sakyti, pamatinio, net vaikiško klausimo: o koks yra tavo mėgstamiausias seklys, detektyvo herojus, ir kodėl? Taigi šį pirmadienį, suprantama, jie šitą klausimą ir aptarinės. Kaip visada, esama išlygų - iš konkurso pašalinti savaime suprantami, visiems žinomi ir visų mėgstami sekliai, tokie kaip Šerlokas Holmsas ar Erkiulis Puaro (ir mis Marpl), nes juos pasirinkti būtų ne tik akivaizdus, bet ir banalus sprendimas. Be to, kiekvienam iš laidos vedėjų reikia pasirinkti po tris variantus ir, maža to, savo pasirinkimą pagrįsti. „Nenušaunamų siužetų“ klausytojai, kurie ne pirmą kartą klausosi laidos, veikiausiai jau gali gana tiksliai patys atspėti, kokius mėgstamiausius veikėjus paminės ir Rasa, ir Ernestas, tačiau vis dėlto įspėjame, kad tam tikrų staigmenų bus.
    O pabaigoje laidos vedėjai dar nei iš šio, nei iš to užsimins apie naująjį NETFLIX serialą „Riplis“, nes jeigu jau visi apie jį kalbą, tai kodėl čia turėtų būti nutylėta.


    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenšaunamų siužetų“ vedėjams tenka grąžinti skolas – praėjusią savaitę neįvykdę pažado aptarti japonės Asako Youzuki knygos „Sviestas“, tai daro šiandien ir daro su kaupu, romanui skirdami visą laidos pusvalandį.

    Na, ne visai visą pusvalandį. „Sviestas“ turi kelis žanrinius sluoksnius - romane yra miglotas detektyvas su neaiškiais siužetiniais posūkiais, lydimas sudėtingai suformuluotu, bet akivaizdžiu feministiniu pranešimu, visus siužetus gaubia himnas maistui, jo gamybai ir valgymui, akcentuojant ne sveiką japonišką, o nesveiką europietišką virtuvę ir, galiausiai, tekstas parašytas remiantis tikrais įvykiais, kurių realumą autorė virtuoziškai pradangina.

    Taip atsitiko ir laidoje – Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, pasakodami apie trimis žmogžudystėmis kaltinamos Manako Kadžii ir žurnalistės Rikos Machada sudėtingus santykius, nuolat nukrypdavo į nuosavus siužetus ir aptarė savo santykius su įvairiomis sviesto rūšimis, lygino maisto kainas Lietuvoje ir Japonijoje, ieškojo dingstančio detektyvo ir nutarė, kad visame pasaulyje skaitymo bangą sukėlusiam „Sviestui“ tiesiog lemta atsirasti ir lietuviškai.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Sumanymas buvo aiškus – aptarti pastaruoju metu gana plačiai nuskambėjusį japonų autorės Asako Yuzuki romaną „Sviestas“, kuris anotacijose vadinamas detektyvu ir kuriame daug visokių motyvų, bet ryškiausi – japoniškumo ir maisto. Tačiau, kaip visiems žinoma ir kaip rašė škotų nacionalinis poetas Robertas Burnsas, net geriausiai sukurti pelių ir žmonių planai kartais nusuka šonan, tad ir šį kartą laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradėjo kalbą nuo japoniškų istorijų pasakojimo ypatumų (ar kas nors nustebs sužinojęs, kad Ernestas pasiūlė klasifikaciją ir išskyrė bendrumus? Tik ne mūsų laidos klausytojai), bet paskui nejučiomis įsivėlė į tolesnes diskusijas (be kita ko, dar ir dėl netikėtai paaiškėjusio Rasos susidomėjimo ypatinga japoniškų kelionių laiku atmaina bei Ernesto atrasto japoniško detektyvo apie maisto patiekalų įspūdžių atgaminimą, po kurių neišvengiamai reikėjo pasidalyti savo įspūdžiais) ir tik labai pavėlavę susizgribo, jog apie „Sviestą“ pakalbėti jau nebespės. Užuot pasidavę apmaudui, vedėjai tik pasiūlė klausytojams dar pažiūrėti labai smagų filmą apie keiksmažodžių galią, o apie labai japonišką, labai keistą ir labai su maisto gaminimu susijusį romaną „Sviestas“ žada pakalbėti kitoje laidoje. Jeigu niekas neišblaškys.

    Rekomendacijos: Toshikazu Kawaguchi knygos: lietuviškai išleista „Kol dar neatšalo kava“ ir angliškos – „Coffee stories“, „Before The Memory Dies“ ir „Before Goodbye“; Sosuke Natsukawa „Apie katiną, gelbėjusį knygas“, Sanaka Hiiragi „Prarastų atsiminimų fotografas“, Hisashi Kashiwai „Kamogawa maisto detektyvai“; filmas „Wicked Little Letters“ (2023 m.).

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Saikingai pasidžiaugę būsima nauja Agathos Christie detektyvo „Septynių laikrodžių paslaptis“ (Seven Dial Mystery) ekranizacija, laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, užuot nuspėjamai kalbėję apie ekranizacijas, nutarė imtis kiek kitos temos ir pasvarstyti, kaip jaučiasi šiuolaikinis žmogus skaitydamas vadinamuosius klasikinius, „aukso amžiaus“ detektyvus: trumpiau tariant, ar jie jam neatrodo nesuprantami ir pasenę? Juk pasaulis per tą laiką iš esmės pasikeitė, tai ir detektyviniai pasakojimai negalėjo išlikti kokie buvę.
    Viena iš liūdnesnių laidos išvadų yra: taip, dažnai klasikiniai detektyvai tikrai atrodo pasenę, rašyti kitokiam pasauliui ir kitokiems skaitytojams. Norėdami pasiguosti, laidos vedėjai kaip mat ėmėsi klasifikuoti pasenimo požymius ir nuodugniai juos aptarę vis dėlto pralinksmėjo. Kodėl – sužinosite, kaip sakoma, laidoje.
    Rekomendacijos: pagal nuotaiką skaityti įvairius aukso amžiaus detektyvus; visų pirma Agathą Christie ir abiem laidos vedėjams įdomaus G. K. Chestertono apsakymus. Šitie nepaseno.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai, neatlaikę leidybos vėlavimo, nusprendė nebelaukti ir aptarti du lietuviškai dar neišleistus Roberto Galbraitho (arba - J. K. Rowling) detektyvus - „Juoda kaip rašalas širdis“ ir „Bėgantis kapas“.

    Šie romanai serijoje apie privatų seklį Kormoraną Straiką ir jo padėjėją, vėliau partnerę Robin Elakot turi šeštą ir septintą numerius. Abu detektyvus verta vadinti plytomis, nes vienas yra 1012 puslapių ilgio, kitas - 948 puslapių. Romanų storumas turbūt ir paaiškina vertimo lėtumą, bet vis tiek verta susiimti, nes horizonte jau matosi ir aštunta serijos knygą - J. K. Rowling neseniai paskelbė jo pavadinimą: „The Hallmarked Man“.

    Kaip visuomet, kai kalba apie Kormoroną Straiko seriją, Rasos Drazdauskienės ir Ernesto Parulskio nuomonės skyrėsi. Štai Rasa iš karto pareiškė (su visa daugiamete detektyvų skaitytojos ir ekspertės kompetencija), pareikšti, kad abu romanai yra tobuli detektyvai, o „Bėgantis kapas“ yra žanro šedevras. Ir niekas jos neįtikins, kad yra kitaip. Ernestas šiam pareiškimui beveik ir nesipriešino, bet paklibinti pabandė, atradęs romanuose kelis, jo nuomone, negatyvius dalykus.

    Bet galiausiai laidos vedėjai sutarė, kad abiejų romanų skaitytojai vėl gavo labai gerai sugalvotą detektyvinę intrigą, o Kormoranas ir Robin vis sklandžiau ir geriau dirba kaip profesionalų komanda, jie supranta vienas kitą iš pusės žodžio, pasitiki vienas kitu ir gerbia vienas kitą, ir vis tebebijo įvelti į tokį puikų bendradarbiavimą asmeniškumus, kad visko nesugadintų.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šio pirmadienio „Nenušaunami siužetai“ skirti „Nušaunamiems siužetams“ arba tokiems, kurių laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nenori matyti detektyvinėje literatūroje. Laida buvo įrašyta Vilniaus knygų mugėje.

    Dėl gausos visus nušautinus siužetus teko sudėlioti į šešias grupes, o pirmuoju suklasifikuotu pavyzdžiu tapo naujas Val McDermid romanas „1989“, patekęs bene į visas grupes. Jame yra daug wikipedinio paviršutiniškumo, kuriuo pakeičiamas bent šiek tiek gilesnis tyrimas – pavyzdžiui, romane kalbama apie nuo valdžios besislapstančius (slapti susitikimai romane vyksta „už Katedros“!) Vilniaus disidentus, nors padarius kelis pelės spragtelėjimus paaiškėtų, kad 1989 metais disidentai Lietuvoje jau nebesislapstė. Taip pat stebina ir šio epizodo herojaus vardas – Tavas Nagaitis. O labiausiai erzina, kad ši Vilniaus disidentų tema, kartu su visu Tavu Nagaičiu, romane yra beprasmiška – ji atsiranda be priežasties ir lygiai taip pat išnyksta.

    Šitaip Val McDermid romanas tapo dviejų suklasifikuotų grupių – paviršutiniškumo ir beprasmiškumo - iliustracija. O jų, tų grupių, laidoje yra dar keturios!

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Kovo 11-osios proga „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai nutarė pakalbėti apie ne visai detektyvą, net, galima sakyti, visai ne apie detektyvą, o apie alternatyviosios istorijos pasakojimą, kurį pateikia Norbertas Černiauskas knygoje „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išsiaiškinę (tiksliau, nusprendę), kad alternatyviąją istoriją irgi galima laikyti detektyviniu pasakojimu, vedėjai pirmiausia prisimena labiausiai į atmintį įstrigusius alternatyviųjų istorijų pasakojimo pavyzdžius, paskui ilgokai užsižaidžia, spėliodami ir tikslindami, kokius tikrus istorijos faktus labiausiai norėtų pakeisti įvairių šalių rašytojai (pasirodo, prancūzams labai rūpi pakoreguoti ne visiškai didvyrišką šalies Antrojo pasaulinio karo patirtį, o estai kažkodėl rašo stimpankinį pasakojimą apie šalį, kurioje valiuta yra ąžuolai). Šitame kontekste Černiausko knyga atrodo kaip akademinio santūrumo pavyzdys, tik tiek, kad ją skaitai nelyginant įtempto siužeto romaną. Vedėjai, kurie dar mėgino gailėtis, kad tikrovėje Justinas Marcinkevičius negavo Antano Smetonos premijos už pjesę „Mindaugas“, palei Vilnių nepavyko sukurti Turniškių marių, o lietuvių kalboje neįsitvirtino žavūs iš kolonijų atvežti portugališki žodžiai, galiausiai atlyžta ir sutinka, kad ši knyga yra ne tik vienas iš ryškiausių metų įvykių (kaip rodo ir gyvų skaitytojų, ir socialinių tinklų reakcija), bet ir puiki dovana Lietuvos valstybingumo dienai.

    Rekomendacijos: iš alternatyviosios istorijos primename ne visai ten tinkančią, bet gerą Juliano Barneso knygą „10 ½ pasaulio istorijos skyrių“, Philipo K. Dicko „Žmogus aukštoje pilyje“, Roberto Harriso „Vaterland“; rekomenduojame visas Laurento Binet alternatyviosios istorijos fantazijas – „Civilizacijos“, „Septintoji kalbos funkcija“, „HHhH“. Nesame tikri, ar rekomenduotume paminėtas kitų šalių knygas, jei būtume jas skaitę, bet dėl visa ko įdedame informaciją, jei kas norėtų pasiieškoti: Antoine Vincent „Nauja septynerių metų kadencija“, Piotr Bojarski „Kriptonimas „Posen“, Indrek Hargla „French ja Koulu“, Gabor Trenka „Pusiaujo Vengrijos Afrika“.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Įvairūs intelektualiniai žaidimai yra neatskiriama detektyvų dalis, tad šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis ir kalbės apie tuos žaidimus. Ernestas, laikydamasis savo įprastos strategijos, pateiks žaidimų klasifikaciją (turbūt tokio dalyko nesitikėjote?), visos jos dalys bus nuodugniai, su pavyzdžiais aptartos. Tenka pripažinti, kad daugiausiai dėmesio bus sutelkta diskusijai apie itin plataus masto rinkodarinį žaidimą, kurį galima trumpai pavadinti „Argailu“, apimantį ir mįslingą rašytojos ir (arba) filmo herojės Elly Conway asmenybę, ir jos (ar tikrai jos?) detektyvų seriją (ar tikrai seriją?), ir jų ekranizaciją. Diskusijoje paaiškėja, kad Rasa gėdingai neišmano tam tikriems detektyvams labai svarbių muštynių scenų, todėl galiausiai užtikrinę, kad aptarimo pradžioje paminėtas herojės katinas išliko sveikas ir gyvas, laidos vedėjai dar aptaria paskutinį serialo „Tikri detektyvai“ sezoną ir net pasiūlo gana novatorišką jo žiūrėjimo būdą.
    Rekomendacijos: laidoje minimi keli jau ne kartą aptarti detektyvai, o iš naujesnių – vargu ar rekomendacijos nusipelnantis „Argailas“ (Argyle), knyga ir filmas, ir rekomendacijos su tam tikra išlyga nusipelnęs serialas „Tikri detektyvai“ (True detectives), tiksliau, jo naujausias sezonas.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai, kelias savaites iš eilės kalbėję vien tik apie lietuviškas naujienas, vėl prisimena verstinę detektyvinę literatūrą, juo labiau, kad tokiam posūkiui yra rimta priežastis – neseniai lietuviškai išleistas airių rašytojos Tanos French romanas „Panašumas“, kuriame autorė neskubiai, bet su dosniais detektyviniais siužeto posūkiais, pasakoją istoriją apie sename dvare gyvenančių intelektualių studentų grupę, į kurią, susidėjus netikėtomis aplinkybėmis, infiltruojama Dublino policininkė.

    Taip pat laidoje aptariamos detektyvinio pasaulio naujienos – jau greitai angliškai išleidžiamas Ragnaro Jonassono detektyvas „Mirtis sanatorijoje“, Richardas Osmanas žada naują knygą, ir ne tik naują knygą, bet visai naują seriją, o rugpjūčio 29 d. bus išleistas naujas Janice Hallett detektyvas „Tyrėjas“ (The Examiner). Vasara bus įdomi!

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ kalbama apie du naujus šnipų trilerius – Bernardo Gailiaus „Agentė“ ir Manto Adomėno dilogijos „Moneta ir labirintas“ antroji knyga.

    Abu romanai jau turi savo pėdsaką laidoje – pirmasis Bernardo Gailiaus romanas „Kraujo kvapas“ buvo panagrinėtas 2022 metais, pirmoji „Monetos ir labirinto“ knyga – praėjusių metų pabaigoje, tad laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis operatyvinius įspūdžius apie naujienas statė ant stipraus buvusių patirčių pamato.

    Pirmiausia buvo vienbalsiai nutarta, kad antroji Manto Adomėno dilogijos dalis yra tokia pati „oho!” kaip ir pirmoji. Šiuo teiginiu knygos recenzavimą būtų vertėję ir baigti, nes bet koks siužeto atskleidimas galėjo atskleisti malonumą gadinančią informaciją tiems, kurie dar neskaitė pirmosios dalies, ir laidos vedėjams teko iš knygos išrankioti fragmentus, juos izoliuoti ir galiausiai sudėlioti neutralią pasakojimo mozaiką, pasiaiškinant, pavyzdžiui, ar įmanoma, perskaičius „Monetą ir labirintą“, pasikelti savo hipotetinio šnipo kvalifikaciją (atsakymas – galima).

    Tokią pačią strategiją teko naudoti ir aptariant Bernardo Gailiaus „Agentę“, pradedant pokalbį nuo rašytojo meistriškai kuriamų kovinės įtampos scenų – jų buvo ir „Kraujo kvape“, yra (daug) ir „Agentėje“. Be abejo, teko įdėmiau panagrinėti pagrindinę, šalia išdavystės fenomeno, romano liniją – Rusijos įtaką Lietuvos tarpukario elitui ir šios įtakos stiprų ir tebesitęsiantį aidą šiandieninėje Lietuvoje. Beje, pokalbis apie „Agentę“ gaus tęsinį Vilniaus knygų mugėje – vasario 22 d. 17 val. 1.2 salėje Bernardą Gailių kalbins Ernestas Parulskis.

    Mugėje vyks ir nepirmadieninė (ir neradijinė) „Nenušaunamų siužetų“ laida – vasario 24 d., 11.05, televizinėje LRT studijoje šalia salės 5.1 Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie siužetus, kuriuos reikia nušauti. Pokalbio bus galima klausytis gyvai mugėje ir LRT portale tiesioginėje transliacijoje.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai nutarė pasišnekėti apie įvairias smulkmenas, kurioms aptarti dažniausiai pritrūksta laiko, kaip nutiko ir praėjusioje laidoje – kalbėdami apie vaikiškus detektyvus, abu vedėjai puikiai žinojo, kad švedų rašytoja Kristina Ohlsson, kuri viešės šiemet Vilniaus knygų mugėje ir kurios trečia knyga apie detektyvu tapusį sendaikčių prekiautoją Augustą Strindbergą neseniai išleista lietuviškai, o ketvirta tuoj pasirodys švediškai, rašo dar ir vaikiškus detektyvus, ir šie taip pat leidžiami lietuviškai: žinojo, bet jau nebebuvo kada apie tai pakalbėti. Kadangi panašių laidų buvo ne viena, tai šįkart Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tyčia surinko visokias linksmas nuobiras apie matytus/skaitytus detektyvus bei šiaip vertus paminėjimo dalykus. Tai reiškia, kad bus aptartas serialas „Mirtis ir kitos smulkmenos“ (Death And Other Details), išsamiau įvertintas Sophie Hannah detektyvas „Tyli Erkiulio Puaro naktis“ (Hercule Poirot‘s Silent Night), serialas „Monsieur Spade“ apie ikoninį Dashielio Hammeto sukurtą detektyvą Semą Speidą Provanse (iš to Provanso neišvengiamai išsivyniojo dar ir diskusija), mįslingas nutikimas dėl įrašo Ragnaro Jonassono Instagramo paskyroje, serialai „True Detective“ (ypač paskutinis sezonas) bei „Fargo“ (pirmas ir penktas sezonas, kas žiūrėjo, supras, dėl ko), o galutiniam pozityvui pasidžiaugiama 100-ja serialo „Mirtis rojuje“ serija ir vėl sugrįžtančiu į TV tėvu Braunu, kaip sakoma anonsuose, „to paties pavadinimo seriale“.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis