Episoder
-
Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė ir ūkininkė Valerija Taurienė.
Ūkininkai raginami deklaruoti ir valstybinę žemę. Prieš trejus metus, pasikeitus tvarkai, kiekvienas deklaruojamas plotas turi būti pagrįstas panaudos ar nuomos sutartimis. Deklaravimo procesui įsibėgėjant ūkininkams kyla klausimų, į kuriuos atsako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Įdomu žinoti. Augalai, kuriuos dabar iki Joninių ir po jų galima rinkti, žmogui gali padėti nuo įvairių negalavimų. Kuo? Pataria VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.
Ved. Regina Montvilienė -
Šiemet dalis ūkių turės pateikti Tvarumo ataskaitas, kuriose atsispindės veiklos poveikis aplinkai. Žemdirbiai nuogastauja, kad kol kas nėra jokių poveikio skaičiavimo taisyklių ir nenori, kad jie būtų vertinami tik kaip teršėjai. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius Saulius Jasius ramina, kad tvarka rengiama ir žada atsižvelgti į ūkininkų poreikius.Tuo abejoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.
Šiauliečiai Aušra ir Marius Staneliai jau trečius metus gyvena Telšių rajone Jonikaičių kaime, o prieš dvejus metus tapo ūkininkais. Turi pievų, krūmynų ir 8 hailendus – mėsinius galvijus. Šeima džiaugiasi įprastais darbais kaime, ramybe ir jaučiasi įgyvendinę savo svajonę.
Keli bendraminčiai prieš 9 d., pasikinkę žemaitukus į senovinius vežimus su mediniais tekiniais, iš Laukuvos išvadeliojo į „Bėk, bėk žirgeli“ šventę Anykščiuose. Apie kelionės tikslus ir pasiruošimą jai pasakojama reportaže iš žemaitukų ganyklos, kurioje darbavosi ūkininkas, su žemaitukais buvęs prie Juodosios jūros ir Krokuvoje, apkeliavęs aplink Baltijos jūrą, šilališkis Vaidas Digaitis.
Ved. Arvydas Urba -
Manglende episoder?
-
Telšių rajone mišrų ūkį turinčiam jaunajam ūkininkui Martynui Užkurui besibaigiantis pavasaris buvo apgaulingas. Traktoriai klimpo ten, kur paprastai būdavo sausa, šalnos sulėtino žolės augimą, tik gegužės antroje pusėje baigta sėja. Veiklą sunkino ir pagriovių priežiūra, reikalavimas tvarkinguose laukuose turėti krūmų, akmenų, medžių. Tačiau ūkininkas nedejuoja ir įsitikinęs, kad pradėtus darbus reikia tęsti.
Keičiasi požiūris į žemės ūkio techniką. Anot mokslininkų, įvairios žemės ūkio mašinos, padargai, inventorius dar visai neseniai buvo konstruojami, gaminami ir parduodami, kaip priemonės ar įrankiai atskiriems darbams atlikti. VDU ŽŪA inžinerijos fakulteto dėstytojas Dainius Šišlavas aiškina, kad dabar technika pradėta vertinti kaip ekosistemos dalis.
Portugalijoje šį mėnesį vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Kelmės rajono ūkininkė – mokslininkė, vaisių ir uogų augintoja Audronė Ispiryjan. Ji taip pat asociacijos „Užvenčio sveikatos centras“ pirmininkė, į Portugaliją keliavusi pristatyti savo unikalų produktą – aviečių sėklyčių aliejų. Koks buvo susidomėjimas, ką naudingo konferencijoje sužinojo mūsų šalies ūkininkai?
Ved. Arvydas Urba -
Metų pradžioje žemdirbių bendruomenę sudrebinęs reikalavimas atkurti pievas atidėtas metams. Kas ketvirtas šalies ūkininkas būtų turėjęs pertvarkyti savo žemėnaudą arba sulaukti sankcijų. Nors įsakymas atšauktas, bet Kelmės rajono mišraus ūkio šeimininkas Aurelijus Remeikis pasėjo 20 ha pievų, nenorėdamas dar kartą sulaukti „perkūno iš giedro dangaus“. Kokių argumentų turi jaunasis ūkininkas ir kodėl jis nepatenkintas dabartine pievų priežiūros tvarka?
Šilalės rajone Apvaršuvos kaime, į kurį reikia važiuoti kelis kilometrus žvyrkeliu, stovi tvarkingas daugiabutis. Naujas stogas, gėlynai, takeliai, poilsio zona sulaukia pagyrimų ir iš aplinkinių sodybų šeimininkų. Daugiabutyje jau keturis dešimtmečius gyvenanti Stefanija Platakienė ir jos draugė iš gretimos sodybos Stefa Bitarienė pasakoja apie kasdienį gyvenimą daugiabutyje ir nuotaikas atokiame kaime.
Vaikų dienos centras, vietos bendruomenės įkurtas prieš penkerius metus, veikia Kaišiadorių rajono Anglininkų kaime. Bendruomenės pirmininkas Linas Babenskas, prisimena, kad nebuvo viskas paprasta, rengtasi metus, svarbu buvo atsižvelgti į vaikų norus. Dabar centre lankosi dvi dešimtys vaikų, kurie po mokyklos čia žaidžia, padeda ruošti pietus, ilsisi, daro pamokas.
Ved. Arvydas Urba -
Vienintelės Lietuvoje, akredituotos, svarbios ne tik žemdirbiams Agrocheminių tyrimo laboratorijos likimą aptarė politikai. LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad laboratoriją būtina išsaugoti, nepaisant artėjančios politinio ciklo pabaigos. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius neprieštarauja, bet teigia, kad trūksta lėšų laboratorijai išlaikyti, neatnaujinta įranga, todėl gali būti, kad tyrimus teks atlikti kitose Europos šalyse.
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga šiemet įteikė vienkartinę skatinamąją stipendiją. Ją gavo naujausios VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos „Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas“ studentė Gabija Rumeikaitė. Sąjungos viceprezidentas Giedrius Balevičius akcentuoja bendrą rūpestį rengian aukštos kvalifikacijos specialistus ir žada kasmet skatinti studentus.
Varnių regioniniame parke esančiame Biržulio ežere susiformavo plaukiojančios salos. Šiemet jos ėmė aktyviau migruoti ir kelia rūpesčių aplinkosaugininkams. Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regoninio parko grupės patarėjas Andrius Bajorūnas.
Ved. Arvydas Urba -
Pagrioviai prie įvairių vandens telkinių – svarbūs aplinkosaugai ir šiemet žemdirbiai juos privalo deklaruoti. Tačiau tuomet padvigubėja įbraižomų sklypelių skaičius, tiksliai juos įbraižyti neleidžia deklaravimo sistema, trukdo neatnaujinti duomenys. Todėl pateikti deklaracijas laiku – labai sudėtinga. Padėtį vertina LŪS vicepirmininkas Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.
Dronų panaudojimas iš esmės keičia įprastus darbus augalininkystės ūkiuose. O autonominė dronų aptarnavimo stotelė leis tai padaryti efektyviau. Dronas savarankiškai išskrenda ir sugrįžta, pats pasikeičia bateriją, perduoda laukų skanavimo ar fotografavimo duomenis tiesiai į išmaniuosius tręštuvius ar purkštuvus. Apie modernią technologiją pasakoja, stotelę padariusios bendrovės „IT Logika“ dirbtinių sistemų tyrėjas Lukas Ališauskas.
Gegužės pabaigoje, praėjus šalnų pavojui, lauke sodinami vasarinių gėlių daigai. O kaip yra dabar, kai orai permainingi? Kokios vasarinės gėlės šiemet populiariausios? Interviu su Vilniaus rajono ūkininke gėlininke Jaune Monkevičiene.
Ved. Arvydas Urba -
Jauna šeima, Odeta ir Gediminas Rimkevičiai, pomidorų ir kitų daržovių, uogų, prieskoninių žolelių daigus realizuoja internetu. Tai leidžia žmogui apgalvotai pasirinkti tai, ko reikia, o taip pat pasiūla didesnė nei perkant turguje. Rimkevičiai turguje jau neprekiauja, viską parduoda internetu. O žmonės į ūkį Kauno rajone nusipirkti daigų atvyksta iš visos Lietuvos.
Lėtasis turizmas – tokia keliavimo filosofija, kuri priimtina dar ne visiems. Vienintelis dalykas, kurį reikėtų suprasti, kad tokio turizmo tikslas – ne pramogauti, o praplėsti akiratį. Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė tikina, kad asociacijos nariais tampa charizmatiškos asmenybės, turinčios ką išskirtinio parodyti žmonėms.
„Miško briedžio ūkyje“ Širvintų rajone šeimininkauja Akvilė Girdzijauskaitė ir Mindaugas Kazlauskas, laikantys alpakas, lamas, 3 kates, šunį ir papūgą. Tokioje draugijoje netrūksta nei darbų, nei nuotykių. Šeima sako, kad priprato prie to, kad pro langus juos stebi laisvai po sodybą vaikščiojančios alpakos. Ryšius su miestu besistengianti nutraukti Akvilės ir Mindaugo šeima turi daug planų kaime. Nuo terapinio alpakų ūkio kūrimo iki lauko mokyklos įsteigimo.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Siekiant, kad daugiamečių pievų plotai nesumažėtų, Žemės ūkio ministerija pristato ūkininkams naują ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Anot Žemės ūkio ministerijos viceministro Egidijaus Giedraičio, šiai priemonei per ketverius metus numatyta skirti 50 milijonų eurų. Anykščių rajono ūkininkas Dainius Arlauskas tokį daugiamečių pievų problemos sprendimo būdą vadina trumparegišku. Anot jo, sprendimas yra gyvulininkystės ūkių išlikimo skatinimas.
Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriuje moterų ratelio ,,Ką akys pamatys, tą rankos padarys‘‘ narės jaukinosi sodų rišimo amatą. Anot kultūros centro renginių organizatorės, sodų rišimas raminanti veikla. Vienas iš sodų taip pat atrinktas ir keliaus į Dainų šventę Vilniuje.
Rubrikoje ,,Užsienio naujienos‘‘ girdėsite apie tai, kad Prancūzijos ūkininkai su nerimu pasitinka vasaros sezoną, mat šiuo laiku gyvuliai išgenami ganytis į laukus, o apsaugoti juos nuo medžiojančių vilkų sudėtinga. Sumedžiojamų plėšrūnų skaičių riboja vyriausybės sprendimai, kurį palaiko aplinkosaugos aktyvistai.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Kupiškio rajono ūkininkas Ričardas Barzdenis 18 metų plėtoja ekologinį pieno ūkį. Vyras sako, kad kainos sparčiai mažėja net ir parduodant pieną kooperatyvui, tad pieno ūkiui metų liko nedaug, tačiau yra veikla, kuri ūkininką, iš tiesų, džiugina – tai Lietuvių skalikų veislės šunys apie kuriuos Ričardas yra surinkęs daug informacijos. Sodyboje netgi atskiras namelis, kuriame daugybė taurių iš konkursų.
Bendruomenių kūrimąsis kaime svarbus kaip gyvybingumo išlaikymo šaltinis. Kaip sako Lietuvos bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Šetkienė, per 20 metų, esant Europos Sąjungoje, kaimo bendruomenės įgijo vis daugiau galimybių atliepti savo poreikius bei daug laisviau įgyvendinti savo idėjas. Tiesa, daliai bendruomenių vis dar sunku pakelti per didelę biurokratinę naštą. Lietuvos Junior achievment mokomųjų mokinių bendrovių programos AcceleratorX vadovė Rasa Valaitytė tikina, kad ir jaunimas regionuose atranda įvairių galimybių.
Rubrikoje „Verslas kaime“ pokalbis su Juodonių žemės ūkio bendrovės vadovėmis, seserimis Evelina Kašėtiene ir Solveiga Grigalevičiūte, kurios iš ūkyje auginamų uogų, vaisių, prieskoninių augalų gamina lietuviškus ledus ir juos parduoda Kauno senamiestyje įkurtoje Ledainėje.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Kone 1000 hektarų ūkį Ukmergės rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Saulius ir Teodoras Galvonai. Tausojančios žemdirbystės principus ūkyje taikantys Galvonai investuoja į modernią techniką, kuri ne tik leidžia optimizuoti darbus, bet sumažina poveikį dirvožemiui, leidžia žymiai sumažinti trąšų kiekius. Ūkininkas Saulius didžiuojasi devyniolikmečio sūnaus indėliu ūkyje.
Agronomas Audrius Jurevičius jau septynerius metus Kauno rajone augina braškes. Dalį parduoda turguje, o taip pat žmonės atvyksta išsiskinti į ūkį. Atvirame grunte auginamų braškių derliaus šį sezoną tenka laukti ilgiau dėl pavasarinių šalnų. Skynimo sezoną vyras ketina atidaryti gegužės pabaigoje.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Vištyčio regioniniame parke atrastą naują saugomą rūšį – Melsvajį gencijoną, kuris, anot parko ekologo Vaido Leonavičiaus, svarbus drugio Gencioninio melsvio išlikimui.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Ūkininkų pavadavimo paslauga gyvulininkystės ūkiuose bus taikoma ir Lietuvoje. Šiai priemonei Žemės ūkio ministerija numato skirti kone 1 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur. Plačiau apie naujovę kalba ministras K. Navickas. Ar tokia galimybė aktuali ūkininkams, komentuoja pieno ūkį Ukmergės rajone ilgus metus su šeima plėtojantis Regimantas Minkštimas.
„Daržo bitės“ - taip savo ūkį pavadino Viktorija ir Vytautas Dūdoniai iš Kazlų Rūdos sav. Nors bičių jauna šeima nelaiko, užtat patys sukasi kaip bitės, nes laiko avis, vištas, augina moliūgus, grybus, česnakus ir kita. Šeima džiaugiasi, kad su produkcijos realizacija problemų nėra.
Verta žinoti. Kodėl taip gražiai atrodančios pakalnutės, pamerktos vazoje, gali ne tik džiuginti, bet ir pakenkti sveikatai, kalba ekologas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad pakalnutė yra vienas iš 13 mirtinai nuodingų Lietuvoje aptinkamų augalų.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas klausia: kodėl jie, ūkininkai, turi gyventi rezervate, o ne laukiniai gyvūnai?
Šalyje daugėja kaimo turizmo sodybų ir paslaugų jose. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkvičienės, šį sezoną pradėjo 370 sodybų, pasirengusių priimti šalies ir užsienio svečius. Kiekviena jų stengiasi turistus patraukti paslaugų įvairove, sutvarkyta aplinka, sporto ir poilsio aikštelėmis, įrengtais pasivaikščiojimo takais.
Rubrika „Miestiečiai kaime“. Birutę Gudauskienę gyvenimas sugrąžino į kaimą. 10 metų gyvenusiai Klaipėdoje teko grįžti į tėvų ūkį ir vėl melžti karves. Moteris nenuleido rankų. Įgijo aukštąjį išsilavinimą, gamina keramikos dirbinius, laiko bičių, o didžiausia atgaiva - tai vofelių (vaflių) kepimas savo įkurtoje poilsiavietėje šalia pažintinio tako į Aukštapelkę Rūgalių kaime, Šilutės rajone.
Ved. Kristina Toleikienė -
Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų - tokį pokytį patyrė Aurelija ir Tomas Varnai. Molėtų rajone, vienkiemyje, pradėję auginti grybus suprato, jog kelią pasirinko teisingą, bet gurmaniškų grybų lietuviai nepažįsta ir neįperka. Tad ėmėsi maisto papildų iš grybų gamybos. Atidarė ir laboratoriją, kurioje ketina moksliniais tyrimais pagrįsti sukurtų papildų veiksmingumą ir juos patentuoti.
Žemės ūkio ministerija paskelbė naują apsauginių juostų palikimo ir priežiūros reikalavimų aprašą, kuriame aiškiau nurodyta, kokiais atvejais tikslinga išskirti ir deklaruoti apsaugines juostas ir pagriovius, o kokiais - visai nebūtina.
„Užsienio naujienos“ - Ispanijos vynuogių augintojų rūpesčiai lietuvio ūkininko akimis. Apie kantrius, atsidavusius darbui ir kuklius Malagos regiono vynuogių augintojus pasakoja Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Ved. Kristina Toleikienė -
Dar prieš porą savaičių šiaurinę Lietuvos dalį buvo nuklojusi stora sniego paklotė, o šiomis dienomis braškių ūkiuose jau skinamos pirmosios uogos. Apie gamtos išdaigas, būsimą uogų derlių ir galimas kainas - pokalbis su braškių ūkio Laimučių kaime, Pakruojo rajone savininku Edvinu Vainausku ir „Karsakiškio ūkio“ savininke Panevėžio rajone Vilma Samiene.
Panevėžio rajone, protėvių žemėje, trijų kartų moterys įkūrė šilauogių ūkį. Jame pirmiausia buvo puoselėjama keliolika rūšių uogų, o prieš ketverius metus pradėtas ir šilauogių auginimo verslas. Apie ūkio virsmą pasakoja Erika Kurlenskienė ir Danielė Kurlenskaitė.
„Verslas kaime“ – duoklė nuo ežeringų kraštų neatsijamai veiklai – žvejybai. Puoselėjant šį pragivenimo šaltinį, siekiant išsaugoti senąsias Lietuvos regionams būdingas žvejybos tradicijas Molėtų rajone, Mindūnuose buvo įkurtas „Ežerų žvejybos muziejus“. Apie jį pasakoja muziejaus kūrėja ir vadovė Alfreda Petrauskienė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Norintys gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą, pirmiausia turi deklaruoti ir sertifikuoti savo turimus žemės plotus. Patarimais ir įžvalgomis apie dažniausiai daromas klaidas dalijasi „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė ir „Ekoagros“ ūkių sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė.
Merkio aukštupio krašto bendruomenė Šalčininkų rajone vienija ne vieno kaimo, o kelių skirtingų vietovių gyventojus. Apie bendruomenės veiklai kylančius iššūkius, tradicines ir naujas iniciatyvas pokalbis su viena bendruomenės narių, uogų ūkio „Buba Berries“ įkūrėja Julija Lobaškina.
Gamtos rubrikoje - apie savoje vagoje po gausesnio lietaus neįsitenkantį Nevėžį. Apie jo senvages bei slėnius pasakoja Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Dalios ir Edvardo Abukauskų ūkyje (Pagynės kaimas Kauno rajone) dirbamos žemės – vos 2 ha, bet jos užtenka užauginti 50 skirtingų rūšių daržovių. Didžiąją dalį užsiaugintų daržovių ūkininkai raugia ir pagaminta produkcija turgavietėse prekiauja ištisus metus. Toks ūkis - tvaraus ūkininkavimo pavyzdys.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad ūkiai, auginantys vietos rinkai, yra lietuviško kaimo DNR. Tokių ūkių Lietuvoje reikia kur kas daugiau ir jie turėtų kurtis aplink sostinę – Vilnių.
VERTA ŽINOTI. Šį pavasarį Lietuvoje alyvos sužydo ypatingai gausiai ir anksti. Ką žinome apie šiuos mūsų kiemus, sodybas, miesto erdves puošiančius kvapniuosius krūmus? Alyvų istoriją pasakoja Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Marius Rimkevičius.
Ved. Kristina Toleikienė -
Valstybės įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ pasirašė sutartį su Lietuvos kredito unijų grupe, į kurią jau galima kreiptis dėl paskolų su nulinėmis palūkanomis pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kokios paskolos gavimo sąlygos, kam ją galima būtų panaudoti, – įmonės komunikacijos projektų vadovė Jurgita Brazauskaitė-Incienė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas ir Telšių kredito unijos „Germanto lobis “ administracijos vadovė Inga Navikienė.
Prieš dešimtmetį iš Panevėžio į Zarasų rajoną, Petraučiškių kaimą, kėlėsi gyventi Jolanta ir Robertas Navickai. Pasirinko auginti šiltnamines ir lauko daržoves. Dabar šiltnamiuose rūpinasi įvairių daržovių daigais, o lauke augins įvairius kopūstus, bulves, burokėlius ir morkas. Vėliau į dirvą sodins moliūgų, aguročių bei cukinijų daigus. Plotai nėra dideli – apie 10 a šiltnamiuose ir 2 ha laukuose. Pasistatę daržovių perdirbimo cechą, raugia kopūstus, agurkus. Šviežias ir raugintas daržoves parduoda turgeliuose. Anot ūkio šeimininkų, iš tokiame plote užaugintų daržovių šeima gali visai neblogai pragyventi.
Kuria šventę kitiems. Iš Akmenės kilęs jaunasis verslininkas Elijas Palionis Kairiškių kaime plėtoja veiklą. Baigęs rinkodaros ir pardavimų vadybos mokslus, dabar organizuoja šventes įvairaus amžiaus ir skirtingų skonių žmonėms. Pradėti šį verslą jam padėjo tėtis.
Ved. Regina Montvilienė -
Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliekamais dirvožemio, durpių, vandens ir nuotekų, maisto, pašarų, pesticidų bei trąšų tyrimais, sudaromais tręšimo, kalkinimo planais ir kt. iki šiol naudojosi ne viena ne tik žemdirbių karta, čia atliekami moksliniai tyrimai. Tačiau dabar užsimota ją sunaikinti. Kodėl, kokios gali būti pasekmės? Aptaria LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Agrocheminių tyrimo laboratorijos laikinoji vadovė Lina Žičkienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo tarybos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.
Meilė žirgams, noras juos prižiūrėti, potraukis jodinėti vienus aplanko dar vaikystėje, o kitus – kur kas vėliau. Pavyzdžiui, Akmenės rajono Daubiškių kaimo gyventoja Rasa Girdenienė apsisprendė sulaukusi trisdešimties ir tik išmokusi joti. Šiuo metu jos sodyboje trys žirgai, o renkasi juos pagal žirgo charakterį, kad ir prižiūrėti, ir jodinėti būtų saugu.
Užsienis. Klimato kaita ir dėl „Brexit“ griežtinama sienų kontrolė įvežant augalus į Didžiąją Britaniją, o tai koreguoja Nyderlanduose tulpes auginančių ūkių veiklą.
Ved. Regina Montvilienė -
Zarasų rajone, Liaudiškių kaime, pušų apsupta gyvuoja bendrovė „Sparnai“. Per metus jos paukštyne užauginama per 80 tūkst. paukščių, surenkama apie 20 mln. kiaušinių. Dalis jų perdirbama vietoje: gaminami šakočiai, makaronai. Po numatytos rekonstrukcijos čia daugės paukščių, gerės jų laikymo sąlygos, bus surenkama 35 mln. kiaušinių. Apie planuojamas investicijas į šio bei kitų paukštynų pertvarkymą pasakoja gamybos vadovė Ilona Pratkelienė ir Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Tradiciniai namų buities ir darbo įrankiai, Aukštadvario miestelio ir mokyklos istorija, pinigų, ženklelių kolekcijos, senovinė literatūra ir prieškario mokykliniai vadovėliai – tai tik dalis eksponatų, kuriuos per ilgus dešimtmečius surinko kraštotyros muziejų įsteigęs Aukštadvario gimnazijos matematikos mokytojas metodininkas Kazys Venckus. Dviejuose mokyklos kambarėliuose dabar vos telpa visi eksponatai, kurie ypač stebina jaunimą, o vyresniems primena jų pačių ir tėvų jaunystę.
Specialių mokslų nebaigęs, bet dėl savo talento originaliais, įspūdingais darbais ne tik Tauragę puošiantis kalvis Kęstutis Plyskaitis seka savo prosenelio, garsaus kalvio Stanislovo Albrechto pėdomis. Beje, kalvystė – daugelio giminės vyrų užsiėmimas. Kęstučio senelis, tėtis, dėdė buvo kalviai, o dabar ir brolis verčiasi šiuo amatu. Norkaičių kaime erdviose dirbtuvėse besidarbuojančio kalvio Kęstučio Plyskaičio darbai puošia Tauragę.
Ved. Regina Montvilienė -
Europos Sąjungos direktyva, susijusi su tvarumu, skatina juo susirūpinti įmones. Per 5 metus tvarumo ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės, o ateityje tą turės padaryti visos. Tad tvarumo vadybininkai jau dabar paklausūs, jų ieško didžiosios įmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, atsižvelgdama į tokių specialistų poreikį, naujaisiais mokslo metais pagal kelias programas pradės rengti tvarumo vadybininkus. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė Astrida Miceikienė.
Atokiame Kairiškių kaime, apie 40 km nutolusiame nuo Akmenės, pedagogai Vilija ir Ramūnas Perminai įkūrė sodybą, pavadintą „Sauna House“ arba „Pirtis Kairiškiuose“. Dabar joje priima daugiausia šeimas ramiam poilsiui. Abu mėgsta bendrauti, tad, anot Ramūno, šis užsiėmimas teikia malonumą. Be to, abu įgyvendina savo pomėgius: Vilija mėgsta gaminti valgyti, o Ramūnas medžiu puošia sodybos interjerą.
Gamtininkas. Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per 1000 įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisęs apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas. Molėtų rajone Juodiškių kaime vos 12 arų plote skoningai susodinti, vieni kitų nenustelbdami puikuojasi nepakartojamų formų medžiai. Šeimininkas juos vadina dekoratyvinių augalų laboratorija. Iš tiesų juos įveisti, po to prižiūrėti, dauginti – didžiulis kruopštus darbas.
Ved. Regina Montvilienė - Vis mere
