Episoder
-
Pavasaris ragina žemdirbius dažniau pasidairyti laukuose, džiūstant dirvoms pradėti įprastus darbus. Nors Dzūkijos žemėse žymiai sudėtingiau ūkininkauti, gaunami mažesni derliai, bet atkaklūs dzūkai žemės neapleidžia. „Tik žymiai pabrangusios trąšos, chemikalai ir kt. verčia daugiau skaičiuoti ir taupyti“, – svarsto Varėnos r. Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stasys Kėrys. Nuotaikas kitose šalies bendrovėse aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Žemės ūkyje prasideda darbymetis, darbams atlikti reikia ir daugiau darbuotojų. Ūkiuose trumpam galima dirbti ir pagal sezonines darbo sutartis, ir teikiant paslaugas ūkininkams, miškininkams, bendrovėms vykdant individualią veiklą ar pagal paslaugų teikimo kvitus. Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgar Lisica įspėja, darbo santykiai turi būti įforminti tinkamai. Pasiteisinimo, kad dirbu tik vieną dieną, ar noriu pabandyti ūkio darbus – nėra. Gresia administracinė atsakomybė darbdaviui arba paslaugas teikusiam asmeniui.
Didžiausias Europoje japoniškas sodas prieš 17 metų įkurtas Kretingos rajone. Mažučių kaime. Jį pradėjo ir dabar kasmet atvyksta toliau puoselėti, įgyvendinti naujų sumanymų 50 metų patirtį turintis meistras iš Japonijos Hajime Watanabe. Iki šiol 16-os hektarų plote ne tik akmenų rate išdėlioti akmenys, iškasti tvenkiniai, supiltos kalvos, pasodinta per 500 sakurų, spygliuočių ir lapuočių medžių, per 1000 bonzų ir kitų grožybių. Japoniško sodo tradicija čia toliau kuriamas grožis, įspūdingas visais metų laikais. Pavasarį jis suspindi sakurų žydėjimu, o rudenį – įvairiaspalviu lapų grožiu. Pasakoja japoniško sodo prižiūrėtoja Gražina Maštaraitė.
Ved. Regina Montvilienė -
Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone, greta savo ūkio įkūrė Žemdirbio muziejų. Eksponatai į muziejų sukeliavo iš įvairių rajono vietų, o jų gausą papildo ir paties Virginijaus čia pat kalvėje kuriami dirbiniai.
Lietuvos žemės ūkio taryba sušaukė suvažiavimą, į kurį buvo kviečiami šalies ūkininkai. Pagrindiniai suvažiavimo klausimai susiję su globaliais ir lokaliais sprendimais, kurie užtikrintų darnų vystymąsi, su situacija Lietuvos žemės ūkyje, Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginiu planu ir opiausiomis žemės ūkio sektoriaus problemomis. Suvažiavimą vainikavo rezoliucijos priėmimas.
Verta žinoti. Inovacija sodui – vilnos mulčias. Daugiafunkcės biotekstilės naudas apžvelgia kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius. -
Manglende episoder?
-
Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva, balandžio 11 d. žemdirbių atstovai renkasi VDU žemės ūkio akademijoje. Nors vienas organizatorių ŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad durys atviros visiems, bet dalyvaus žemės ūkio tarybos vienijamų visuomeninių organizacijų atstovai, apie 500 iš visų rajonų. Kalbinti Nerijus Gricius ir Eimantas Pranauskas teigia, kad nusiteikę taikiai ir tikisi korekcijų strateginiame žemės ūkio plane, kurios skatintų draugišką aplinkai gamybą, mažintų biurokratinę naštą ir prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo.
Pramonės inžinieriai, dirbę ir gyvenę Šiauliuose, Stefa ir Antanas Birvydai Kelmės rajone sukūrė unikalų dekoratyvinių spygliuočių medelyną. Tam prireikė trijų dešimtmečių, bet dabar 10 ha sodyboje Molinės vienkiemyje beveik pusę ploto užima tūkstančiai labai įvairių įprastų ir retų spygliuočių. Šeimininkai, studijavę daugybę literatūros apie dendrologiją, landšaftą, augalų apsaugą, dabar gali visiems patarti kaip apželdinti savo sodybas.
Verbų tokių kaip Vilniaus krašte niekur daugiau nėra, tačiau unikalią tradiciją puoselėjančiųjų gretos retėja. Apie tradicines Vilniaus krašto verbas, būdingus augalus bei spalvas, pastangas žinias perduoti jaunajai kartai pasakoja Vladislava iš Nemenčinės.
Ved. Arvydas Urba -
Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.
Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.
Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.
Ved. Arvydas Urba -
Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti agurkus, statė paprastus šiltnamius, pats prekiavo agurkais turguose, o dabar turi vieną moderniausių šiltnamių Lietuvoje ir statosi jau antrą tokį patį.
Prieš pusmetį Žemės ūkio viceministro pareigas ėjęs Egidijus Giedraitis dabar – eilinis ūkininkas. Jis grįžo į savo kurtą ūkį Jurbarko rajone Vadžgiryje ir sako jaučiasi ramiau, nors darbas ministerijoje buvo įdomus. Įdomus ir jo pasirinkimas ūkininkauti, nes baigęs Dailės akademijoje grafiką- interjero dizainą, ne iš karto ryžosi dirbti žemę.
Mindaugas Šemežys – gerai žinomas ne tik Kėdainių rajone ūkininkas, savo 300 ha augalininkystės ūkyje diegiantis naujausias technologijas ir naudojantis pačią moderniausią techniką. Jis vienas pirmųjų šalyje, dar prieš dešimtmetį ėmėsi gaminti ir biokurą, buvo priimtas į tarptautinę biokuro biržą. Kam ūkininkui reikalinga ir alternatyvi žemės ūkiui veikla?
Ved. Arvydas Urba -
Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkių ūkininkas Rimantas Sinickas, baigęs veterinarijos mokslus, jau 40 metų užsiima gyvulininkyste. Dabar mišriame ūkyje per 60 melžiamų karvių, laikomų nors ir rekonstruotoje, bet senoje fermoje. Ūkininkas nenori modernizuoti gamybos, nes neapsimoka ir mano, kad išliks tik daugiau kaip 100 karvių turintys ūkiai.
Medaus edukacija populiarina Kelmės rajono Liolių bendruomenę. Į svečius atvažiuoja ir kitų rajonų bendruomenės, įvairios kompanijos, pavieniai žmonės. O labiausia organizatorius – bendruomenės pirmininkę Dianą Strelkauskienę, bibliotekininkę Silvą Pakatilienę ir bitininką Feliksą Ramanauską džiugina vaikų ir jaunimo aktyvus dalyvavimas renginiuose.
Angelo ir Velnio akmenys, valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, stūkso Valatkonių miške netoli Baisogalos. Surasti juos miške padeda specialios nuorodos, o prie akmenų padarytuose informaciniuose stenduose – akmenų istorijos, liaudies sukurti padavimai. Daugiausia jų žino ir papasakoti gali Regina Vaitkevičienė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri domisi krašto istorija ir Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė.
Ved. Arvydas Urba -
Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.
Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene dešimtmetį veikia tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Kolektyvus, edukacijas, iniciatyvas pristato Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.
Verta žinoti. Grybų auginimas ant namų virtuvės lentynos – misija įmanoma. Du bendraminčiai Tomas Čelpanovas ir Rokas Cicėnas iš Kauno rajono per eksperimentus ir savą patirtį rado būdą, kaip kiekvienas valgomųjų grybų gali užsiauginti namuose. Vaikinai dalinasi savo idėjos istorija.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Andrius Prusakovas ūkininkauja vos penkerius metus (Kaišiadorių r.), bet jau turi savų atradimų, kaip ūkininkauti kuo ekologiškiau ir racionaliau. Vištos jau įdirbo žemę šiltnamiuose, išlesė kenkėjus, o dabar kraustosi į laukus. Aplink gyvena lapės, bet ūkininko vištos saugios. Jis sugalvojo, kaip atbaidyti plėšrūnes. Kaip sako ūkininkas, vištas jis laiko ne dėl kiaušinių, o kaip ūkio darbininkes.
Nuo penkerių metų vašku kiaušinius marginanti Danutė Vokienė iš Kauno rajono iš mamos išmoktus raštus perkėlė ir medinukų. Lietuviai medinukus perka namams puošti ir kaip vaikų žaislus. Šiais metais pirkėjams Danutė siūlo nedažytus medinius kiaušinius, nes taip išsaugojamas medžio kvapas. Saulutės, augalėliai, puošiantys Velykų atributiką, yra išdeginti.
„Iš miesto į kaimą“. Prieš maždaug aštuonerius metus Milda ir Marius Mockai dar su pirmu ką tik gimusiu vaikučiu kėlėsi gyventi iš Klaipėdos į Judrėnų seniūnijos Uždvario kaimą.Dabar šeimoje jau auga keturi vaikai, jau ir įkurtuvių rūpesčiai pasibaigę. O kaip jaučiasi patys jauni žmonės? Juk žmona psichologė, o vyras - archeologas istorikas.
Ved. Kristina Toleikienė -
Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems statiniams, bet jos teko atsisakyti, nes pakilus statybos kainai nei paramos, nei banko skolinamų lėšų nepakako. Tokių ūkininkų
šalyje yra daug.
Žemės ūkio ministerija nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų) priskaičiavo per 40 mln.eurų. Nuo balandžio 7 dienos skubiai skelbiamas naujas paraiškų surinkimas supaprastinta tvarka. Numatyta remti visus žemės ūkio sektorius.
Tvarų ir tausojantį ūkininkavimą pasirinkusiems ūkininkams plečiasi galimybės dalyvauti Anglies programoje. Microsoft, Google, pramogų ir žiniasklaidos kompanija Disney, bankai, avialinijų kompanijos pasiruošusios pirkti Anglies taršos sertifikatus ir iš Lietuvos ūkininkų ir taip kompensuoti savo kompanijų daromą anglies taršą atmosferai. Skaičiuojama, kad ūkininkai gali per metus viename hektare
užrakinti nuo 1 iki 2 tonų anglies. Viena tona - vienas sertifikatas. Planuojama, kad tai programoje dalyvaujančių ūkių pelningumą gali didinti iki 15 proc. Apie tai pasakoja „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys ir ūkininkas iš Panevėžio r. Donatas Tumas.
Užsienio šalyse populiarėja terapiniai ūkiai, kurių gyvuliai lanko žmones. Airijoje alpakos ir lamos lanko senelių bei vaikų globos namus, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasivaikščiojimas su žirgais papildomas ypatinga vakariene.
Ved.Kristina Toleikienė -
Šimto žemės ūkio ministro Igno Hofmano darbo dienų sukakties proga su ministru susitikę žemdirbiai kėlė rimtus klausimus. Pirmu klausimu buvo aptartas šlapynių tvarkymo darbų rizikingumas. Šiltėjant žiemoms šienavimas, menkaverčių medžių šalinimas, biomasės išvežimas kelia didelę riziką darbus vykdantiems ūkininkams. Skęsta technika, o pelkėse ganomi gyvuliai dingsta. Ūkininkai prašo atsižvelgti į klimato kaitos sukeltus pokyčius gamtoje ir peržiūrėti reikalavimus. Nesutvarkę šlapynių ūkininkai rizikuoja netekti ne tik išmokų, bet ir gautos paramos į investicinius projektus, tai veda juos prie žlugimo. Apie tai kalba ūkininkas iš Rietavo Jonas Kuzminskas.
Ministras I. Hofmanas sakė, kad didžiausias pasiekimas, jog per 100 dienų jis naujų problemų nesukūrė. Aktualiausi klausimai - tai įsisenėjusios problemos, kurios skęsta biurokratijoje. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad Žemės ūkio ministerijos pristatyta strategija kelia abejonių dėl numatytų investicijų, kurių didžioji dalis atiteks grūdininkams ir jų perdirbėjams. Ūkininkų organizacija pasisako, kad labiau būtų remiami šeimos ūkiai ir maži perdirbėjai.
Verslo rubrikoje - amatininkystė. Ūkininkė Alė Vansienė iš Biliūnų kaimo, Panevėžio rajone, derina ūkininkavimą ir amatininkystę. Žiemą, kai ūkio laukuose darbai sustoja, ji pina pintines. Jos neįprastų formų ir atpažįstamos iš įdomių rankenų. Kita amatininkė iš Marijampolės savivaldybės Neringa Sondorienė sako, kad molinių indų gamyba - tai nedidelis šeimos verslas. Didžiausias proveržis įvyko pandemijos metu. Jai pavyko išgauti ypatingos žalios spalvos glazūrą ir indai tapo išskirtiniai.
Ved. Kristina Toleikienė -
AB „Šilutės veislininkystė“ Turto bankui aukcione pavyko parduoti iš trečio karto, kai pradinė kaina – 1,2 mln. eurų – sumažėjo iki 0,5 mln. Paskelbus įmonės privatizavimą buvo baiminamasi, kad įmonę įsigys dėl pastatų ir žemės, o veislininkystės veikla bus sužlugdyta. Įmonę įsigiję ūkininkai Alma ir Tomas Kazlauskai iš Šilutės rajono, atvirkščiai, turi planų tęsti veiklą, bet tokių iššūkių nesitikėjo. Privatizacijos metu numatytą nuomoti žemę veislininkystės veiklai užtikrinti, valstybė užsimojo perleisti kitiems investuotojams. Įmonė negali vykdyti ir svarbiausios veiklos – bulių-reproduktorių vertinimo pagal palikuonių ir penėjimosi bei mėsines savybes. Veikla stringa dėl Europoje kilusių galvijų infekcinių ligų.
Pociūnėlių miestelio (Radviliškio r.) gyventoja Sigita Malinauskienė sako, kad burokėlis nepelnytai nuvertinta daržovė, tad jo reabilitacijai įkūrė Burokėlių rojų. Idėja kilo, kai užaugintų burokėlių nebuvo kur dėti. Kaimo moterys ėmė kurti įvairius produktus, kuriuose būtinai turėjo būti naudojamas burokėlis. Itin populiarios sausos burokėlių sriubos, arbatos, sirupai, skanumynai.
Į Pagėgių savivaldybę jau grįžo Bitėnų gandrų kolonija. Čia paukščiai gyvena vienas greta kito, lizdus susukę pušų viršūnėse. Apie tai, kaip ir kada gandrai ėmė kurtis Bitėnuose, pasakoja iš šio kaimo kilusi Lina Krūminienė.
Ved. Kristina Toleikienė. -
Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio rajono, tarptautinio medžių drožėjų grandininiais pjūklais čempionato organizatorius Raimondas Uždravis.
Ties Panevėžio ir Pasvalio rajonų sandūra - vienkiemis, kuriame Martynas Sučyla įsirengė muzikinių instrumentų dirbtuvę. Seneliams priklausiusioje troboje dabar įrengtas tylos kambarys, o magišką atmosferą kuria Dangaus būgnai.
Verta žinoti. Švenčionių krašte itin populiari šaknis “švent-”: Švenčionėliai, gyvenvietė Šventa, ežeras, Šventosios upė. Legendomis ir tikrais faktais apie pavadinimų kilmę dalijasi Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Lazdijų rajone ūkininkaujantis Nerijus Sukackas augina avis ir mėsinius galvijus. Jie – kilmingi ir limuzinų veislės, ūkininkas juos parduoda veislei. Ūkininko fermoje įdiegta ir išmani bandos reprodukcijos stebėjimo ir valdymo sistema, leidžianti valdyti sėklinimo procesus.
Seimas supaprastino pluoštinių kanapių produktų importą. Sudarytos palankesnės sąlygos iš kitų Europos Sąjungos valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas pokyčius vertina teigiamai.
Rubrikoje „Miestietis kaime“ – Loretos Malyginienės istorija. Persikelti iš miesto į kaimą paskatino vaikų liga. Gydytojai pasakė, kad palengvinti ligos simptomus gali padėti kumelės ar ožkų pienas, tad nuspręsta keisti gyvenimo būdą ir įkurti ūkį „Ožka malė“. Dabar Loreta ne tik veda edukacijas, bet ir gamina ožkų pieno sūrius.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Dažnam avių augintojui kyla rūpesčių dėl vilkų daromos žalos. Štai Lazdijų rajone avis ir triušius auginantis Mantas Jančiukas sako, kad net ir apsisaugojimo priemonės yra įveikiamos probleminiams vilkams. Nepaisant to, ūkininkas nenuleidžia rankų ir ketina toliau auginti ir saugoti savo avis. Apie naują nuostolių nustatymo metodiką dėl vilkų daromos žalos kalbės vieno Žemės ūkio ministerijos skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis.
Šiandien VDU ŽŪA prasidės tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Po kelerių metų pertraukos į parodą kaip dalyvis sugrįžta ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Ūkininkų bendruomenė nustebins savo sumanymu pristatyti LŪS narių puoselėjamus 18 senovinių, bet vis dar dirbančių ir pačių ūkininkų rankomis sukonstruotų traktorių.
Rubrikoje „Užsienio naujienos“ – mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atsparių klimato kaitai, tačiau neišvaizdžių bulvių pirkėjai nesirenka, tad ūkininkai – neaugina. Baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo visiškai apsirūpinti kol kas galimybės nėra. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kebliausia situacija su vaisiais, daržovėmis ir kiauliena. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų teigimu, daržovių auginimui rizikos kyla ne tik dėl investicijų sudėtingumo, bet ir dėl fiktyvių ūkininkų.
Iš užsienio su šeima į Panevėžio rajoną grįžusi Jūratė Medutienė atrado širdžiai mielą veiklą. Moteris augina avietes ir gamina vaisių juosteles. Tiesa, įvairių uogų tenka įsigyti ir iš kitų ūkininkų, bet „Skruzdelės ūkio“ įkūrėja džiaugiasi bendradarbiavimu su kitais ūkiais.
Rubrikoje „Verslas kaime“ – Braškų šeimos verslumo pavyzdys. Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, šeima plėtoja kelis verslus. Viskas prasidėjo nuo modernios sulčių spaudyklos ir išaugo iki mėsinės, kurioje gaminami įvairūs mėsos gaminiai. Zita ir Remigijus Braškai šeimos versluose dirba visu pajėgumu ir sako, kad naujiems klientams tenka ir atsakyti.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Plintančios gyvūnų ligos keičia edukacinių ūkių planus
Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui draudžiami renginiai su ūkiniais gyvūnais. Tai aktualu ir edukacijas su ūkiniais gyvūnais vedantiems ūkių šeimininkams. Dalis jų veiklą stabdo, o kiti, laikydamiesi griežčiausių reikalavimų, veiklą tęsia. Patirtimi dalinsis ūkininkai: Eglė Jurkšienė ir Linas Indriliūnas. Valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas atkreips dėmesį, ką svarbu žinoti vedantiems edukacijas.
Ūkininkei Aušrai Ratkevičienei pieno ūkį Biržų rajone plėtoti padeda visa šeima. Ir nors dukra Deimantė Jasevičienė pasirinko savo profesinį kelią, niekuomet neatsisako padėti tėvams ūkyje realizuoti pagamintus pieno produktus. Pieno produktais Deimantė prekiavo ir Kaziuko mugėje.
Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ dėmesys gandrams, nes šiandien, kovo 25 dieną, minima Gandrų diena. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrai nesilaiko kalendoriaus grafiko, parskrenda tada, kai tam būna tinkamos oro sąlygos.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos. Šakių rajone Daina ir Povilas Janušaičiai dabar, kovo mėnesį laukuose kasa morkas ir veža jas tiesiai ant prekystalio. Apie tai pasakoja pati Daina.
Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje jau tris dešimtmečius šeima kepa šakočius. Kiekvieną savaitgalį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais ir žiemą jie lanko vis kitą miestą dalyvaudami mugėse bei parodose, drauge su savimi vežasi ir krosnį, kurioje demonstruoja, kaip kepamas šakotis. Apie dalyvavimą mugėse ir šakočių edukacijas pasakoja dvi Sadauskų šeimos moterys.
Verta žinoti. Šiuo metu iš miego bunda žalčiai. Sekmadienį Dubingiuose vyko Žalčių budinimo ir laumių maudynių renginys. Apie šiuos gyvūnus ir naują Asvejos regioninio parko tradiciją pasakoja grupės patarėja Greta Valantiejūtė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio kaime, tvirtuose aptvaruose ganosi nemaža danielių ir elnių banda. Buvo išaugusi iki 90, o dabar (dalį pardavus) liko 30, ir vėl tikimasi sulaukti pagausėjimo. Dar augina šitakius grybus.
Tauragė siekia ambicingo tikslo – tapti draugiškiausia gamtai savivaldybe Lietuvoje. Kaip to jau dabar siekiama? Išsamiau apie įgyvendinamas priemones – Tauragės rajono savivaldybės narys, bendrovės „Bremena“ įkūrėjas Sigitas Mičiulis.
Gruodės ūkis. Taip savo ūkį pavadino buvę miestiečiai Reda ir Darius Budrikiai, persikėlę gyventi į Poškų kaimą Klaipėdos rajone. Prabėgo 3 metai, o ūkyje toliau vyksta statybos, įveistos 5 rūšių uogos, pasodinti pirmieji medžiai. Planuose – perdirbti užaugintas uogas, įveisti vaismedžių sodą, auginti vaistažoles ir prieskoninius augalus. Pradžioje abejoję naujakurių sėkme, dabar kiti kaimo gyventojai įsitikino jų darbštumu ir ryškiomis permainomis ūkyje.
Ved. Regina Montvilienė -
Šių produktų rinkos atsiradimo neskatina nei valstybė, nei patys vartotojai. Didžiausias ekologinių ūkių susitraukimas vyko 2023 metais. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, tai lėmė pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje Rusijai užpuolus Ukrainą, bet 2024 metais ekologiškai dirbamos žemės plotai ir pačių ūkių skaičius didėjo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Nikolajus Dubnikovas sutinka, kad situacija stabilizavosi, bet didžiausia problema įvardija tai, kad Lietuvoje nėra kuriama rinka ekologiškai produkcijai.
Valkininkų seniūnija pagal savo teritoriją yra vidutinė Varėnos savivaldybėje. Jos būdingas bruožas – miškingumas. Kaip tokioje seniūnijoje tvarkomasi, kad jos žmonės galėtų patogiau gyventi, turėtų darbą, rastų užsiėmimą laisvalaikiu? Išsamiau Valkininkų seniūnas Antanas Juknevičius.
Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.
Ved. Regina Montvilienė -
Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams
Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga aptikta Vokietijoje ir Vengrijoje, tenka likviduoti didžiules gyvulių bandas. Kas padėtų to išvengti ir neužkirsti kelio mėsos bei pieno produktų eksportui į kitas šalis? Išsamiau – Žemės ūkio ministro patarėjas, biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas.
Kalvota, mišku ir krūmais apaugusi vietovė Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, pati tinkamiausia galvijams auginti. Tuo įsitikinęs Viekvedžių kaimo ūkininkas Rolandas Linkus. Anot jo, šiose apylinkėse vien iš augalininkystės nepragyvensi. Bet galvijus auginti, pašarų pasiruošti čia galima. Nors kasdien iki savo prižiūrimos limuzinų veislės galvijų bandos, ją aprūpinant pašarais ir vandeniu, tenka nuvažiuoti per 10 kilometrų. Šeimininko meilę ir rūpestingą priežiūrą jausdami, šie įspūdingi galvijai tik jį vieną artyn prisileidžia.
Turėdamas 200 hektarų žemės, Klaipėdos rajono Maciuičių kaimo ūkininkas Vygandas Milkintas nusprendė, kad pelno už joje užaugintus grūdus neužteks šeimai pasiturinčiai gyventi. Sprendimą rado besilankydamas parodoje Vokietijoje, kur šalių gamintojai pristatė įvairią ekologišką produkciją. Prieš 10 metų ryžosi auginti šaltalankius ir kanapes, organizavo jų uogų bei sėklų perdirbimą, ne tik aliejaus spaudimą. Dabar galvoja apie gamybos plėtrą ir tiekti į rinką įvairesnę produkciją.
Ved. Regina Montvilienė - Vis mere
