Episoder
-
Vilniaus miestas planuoja surengti pirmąją Lietuvoje piliečių asamblėją - pasitarimą su gyventojais svarbiausiais miesto klausimais. Kol asamblėja dar ankstyvoje planavimo stadijoje, jau verta apie ją diskutuoti: koks tai procesas, kokia jo reikšmė pilietinei galiai ir kokie galimi rezultatai? Apie tai laidoje “Žmogus ir miestas” pasakoja Vilniaus miesto vyriausios architektės patarėja Beatričė Umbrasaitė ir sociologė daktarė Rūta Žiliukaitė.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.
(Sauliaus Žiūros nuotr.) -
Kaip miestą patiria regos negalią turintys žmonės? Kaip silpnaregių ir neregių patirtis gali padėti geriau pritaikyti miestą kitoms naudotojų grupėms? Kokie Vilniaus rajonai patogesni ir saugesni gyventi? Kokios technologijos ir dizaino sprendiniai padeda geriau orientuotis miesto erdvėse? Ką būtina tobulinti Vilniaus viešojo transporto valdyme, kad jis taptų draugiškas visiems? Kada pagalba silpnaregiui yra sveikintina, o kada – perteklinė?
Laidos viešnia – Eglė Jarmolavičiūtė, LRT garso režisierė. Eglė yra ir šios laidos garso režisierė. Ji aktyviai testuoja ir apžvelgia technologijas, skirtas pagerinti regos negalią turinčių žmonių kasdienį patyrimą (Youtube kanalas „Mano akys yra Iphonas“).
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. -
Manglende episoder?
-
Galbūt esate girdėję apie tokį reiškinį kaip savivaldybių dalyvaujamasis biudžetas. Tai galimybė miestiečiams patiems pasiūlyti naujas idėjas
savo aplinkoje ir demokratiškai išrinkti pačias populiariausias, kurios bus iš tiesų įgyvendintos. Kaip veikia dalyvaujamieji biudžetai ir kokios gilesnės idėjos už jų glūdi - aiškinamės su šiuos projektus
globojančiais žmonėmis: Ingrida Kalinauskiene iš Transparency International, Ernestu Stelmach iš Vilniaus rajono savivaldybės ir Lina Koriznienė iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. -
Architektūra ir žmogaus emocinė būsena yra glaudžiai susijusios, o kas ketvirtas žmogus gyvenime bent kartą susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Todėl šį sykį laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie psichikos sveikatą ir architektūrą, apie aplinkos, erdvių, gamtos svarbą mūsų savijautai ir erdves skirtas sveikti. Laidos pašnekovai yra gydytojas psichiatras, Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius ir architektė Evelina Bartusevičiūtė. Šiuo metu Evelina ner tik iš architektūros pasuko į psichologijos studijas, bet ir drauge su filosofe Urte Laukaityte kuruoja architektūros pokalbių ciklą pavadinimu „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas
(L. Kuršvietytės nuotr.) -
Kodėl kuriant erdves yra svarbus santykis tarp parametriniu technologijų ir meistrystės? Kaip derinti architektūrinę praktiką ir edukaciją? Apie tai ir apie architektūrą skirtinguose kultūriniuose kontekstuose - Švedijoje, Japonijoje ir Lietuvoje - kalbamės su architektais Aya Voišnis ir Gediminu Kirdeikiu.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. -
Apie teisininkus ir kaip jie žvelgia į miesto plėtrą, apie miestiečių teises ir pareigas, apie besikeičiantį Vilnių ir apie miesto žaliuosius plotus pasakoja advokatas dr. Evaldas Klimas. Jis pirmasis Lietuvoje apgynė daktaro disertaciją statybos teisės tema ir jau 15 metų dirba su sudėtingais nekilnojamojo turto projektais. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas turime progą išgirsti ne architektą ar miesto tyrėją, o žmogų iš arti stebintį miesto kaitos procesų teisinę pusę.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. -
Spaudos kioskai ir laikraštininkai bei jų būdai pritraukti pirkėjus buvo XX a. pradžios Vilniaus miesto scenografijos dalis. Kokios temos ir problemos rūpėjo modernėjančio miesto gyventojams, skirtingoms etninėms grupėms? Su kokiais iššūkiais susidurdavo satyrinės spaudos, reaguojančios į tuometines aktualijas, leidėjai? Kas buvo satyrinės spaudos leidėjai? Ir kaip veikė tuometinė cenzūra? Šios laidos „Žmogus ir miestas“ viešnia – Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olga Mastianica-Stankevič.
Laidą veda dr. Jekaterina Lavrinec. -
Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri ir patraukę į šalį savo egoizmą įsiklausyti į vietos dvasią? Apie architekūros galias ir negalias kalbamės su architektūros metakritiką ir mąstymo modelius tyrinėjančiu architektu dr. Vytautu Petrušoniu. Tai yra antrasis iš dviejų laidos epizodų skirtų šiai temai.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas -
Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri ir patraukę į šalį savo egoizmą įsiklausyti į vietos dvasią? Apie architekūros galias ir negalias kalbamės su architektūros metakritiką ir mąstymo modelius tyrinėjančiu architektu dr. Vytautu Petrušoniu. Tai yra pirmasis iš dviejų laidos epizodų skirtų šiai temai.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas -
Šį pokalbį paskatino gatvės menininkų bendruomenės reakcijos į Vilniaus mero V. Benkunsko paskelbtą kovą su grafičiais, kainuosiančią 1,5 mln. eurų. Prasidėjus anksčiau legalizuotų sienų valymui, gatvės menininkai ima kelti klausimą apie kovos su grafičiais tikslingumą ir svarsto jo pasekmes. Jie klausia, ar kova su grafičiais yra politinių viešųjų ryšių akcija?
Šioje „Žmogaus ir miesto“ laidoje apžvelgėme Vilniaus grafičių kaitą, kaip kito gatvės meno geografija ir kokie buvo pirmieji užrašai ant daugiabučių rajonų sienų. Palietėme gatvės menininkų etikos klausimus. Pasigilinome, kaip vystosi gatvės menas sudarant sąlygas kūrybiniams eksperimentams ir kokios sąlygos tam reikalingos. Kuo skiriasi Vilniaus ir Kauno santykis su gatvės menu? Kaip šių metų Europos kultūros sostinė Tartu puoselėja gatvės meno tradicijas? Ar iš gatvės meno galima išgyventi?
Laidos dalyviai: gatvės menininkas Kipras Petrulis, graffiti tyrinėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir gatvės meno projektų kuratorius Julius Narkūnas.
Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. -
Architekto, kaip ir dažno miestiečio žvilgsnis į aplinką pirmiausia pastebi jos funkcijas ir ima skaityti estetinius ir istorinius kodus. Tuo tarpu menininkės Kamilės Krasauskaitės perskaitymai apipinti mitologijomis, metaforomis ir savitos vietokūros idėjomis. Pokalbyje išgirsite apie galios objektus, hiperobjektus, partizaninę sodininkystę bei apie „krosnies paviljoną“ kultūros erdvėje Sodas2123.
Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas -
Markučių rajone gyvenantis fotomenininkas Saulius Paukštys savo publikacijose atskleidė daugelio Lietuvos istorinių veikėjų ir pasaulio garsenybių ryšius su šia unikalia vieta. Saulius mielai sutiko aprodyti šį istorinį Vilniaus priemiestį, kurį yra išvaikščiojęs su savo pudeliu. Šis istorinis priemiestis išsiskiria ne tik dinamišku kraštovaizdžiu, bet ir kontrastingu garsovaizdžiu, kuriame persipina lėktuvų ūžesys ir gaidžių giesmės. Kalbėjomės apie literatūrines ir fotografines mistifikacijas, Markučių kaitą ir fotografiją. Šiuo metu Vilniuje veikia dvi Sauliaus Paukščio fotografijos parodos, viena iš kurių skirta šiam rajonui: „Markučių kaleidoskopai“ (AP Galerija, paroda veikia iki rugsėjo 15 d., 2024 m.) ir „Markučių kaleidoskopai“ (Vilniaus Rotušė, paroda veikia iki rugsėjo 28 d., 2024 m.). Šios laidos klausytojai sužinos, kas sieja su Vilniaus Markučiais aktorių Ričardą Girą, boksininką Muchammadą Ali, išradėją Nikolą Teslą, grupės „King Crimson“ gitaristą Robertą Frippą ir grupės „Blondie“ dainininkę Debbie Harry – ir tai tik maža dalis istorijų, atskleidžiančių šio rajono vaidmenį pasaulio kultūroje.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. -
Homo cultus. Žmogus ir miestas
-
Homo cultus. Žmogus ir miestas
-
Šiandien laidoje kalbamės apie aplinkos psichologiją, aplinkos poveikį mūsų savijautai ir įtampas kurias jaučiame kaitos metu. Laidos pašnekovės - psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė ir aplinkos psichologė Audra Balundė.
Irma Skruibienė - psichologė, tinklaraščio "Namų terapija" kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.
Audra Balundė - aplinkos psichologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU), Aplinkos psichologijos tyrimų centro bei Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos mokslininkė, MRU ir Groningeno universiteto Nyderlanduose psichologijos krypties doktorantė.
Ved. Matas Šiupšinskas -
Būti rūpestingu piliečiu dažnai trukdo informacijos apie aplinką stygius. Apie naujas statybas neretai sužinome per vėlai, dėl to kyla nepasitenkinimas, o projektų svarstymai dažnai tampa proga išsilieti. Bet ar žinojote, kad apie projektus, vykdomus greta jūsų namų ar sodybų, dabar galite būti informuoti automatiškai, tiesiog elektroniniu paštu? Jums tereikia pažymėti rūpimas teritorijas naujoje aplinkos ministerijos sukurtoje platformoje smalsuolis.lt - ir aktuali informacija pati pas jus atkeliaus. Tai ne šiaip dar vienas projektų žemėlapis, o kokybiškai naujas žingsnelis, įgalinantis mus tapti geresniais piliečiais. Todėl laidoje kalbiname Eimantą Norkūną, kuris ne tik plačiau pasakoja apie šį projektą, bet ir apie šiuolaikinio darbo valstybės tarnyboje ypatybes.
Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas -
Mados veja viena kitą, bet ar tai kas madinga yra ir stilinga? „Parsidavėlis“ architektas, daugybės komercinių ir visuomeninių interjerų kūrėjas Marius Mateika pasakoja apie savo požiūrį į madą, funkcionalumą, daiktinės aplinkos stilingumą ir skirtumus tarp to ko norime ir ko mums kartais iš ties reikia. Marius Mateika net 20 metų atstovavo nekilnojamojo turto vystytojus, iš arti matė kaip funkcionuoja verslo struktūros, bet tuo pat metu jis yra tik ką atsidariusios Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės, Klaipėdos muzikinio teatro salės interjerų autorius - žmogus turintis nestandartinės patirties bagažą, norintis ir gebantis viešai kalbėti apie tai kas jam rūpi architektūroje, miestuose ir interjeruose.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas -
Laidoje kalbamės apie tik ką atsidariusio Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje architektūrą. Pasaulinių multifunkcinių menų centrų tendencijas siekiantis atliepti muziejus siūlo lanksčias, besitransformuojančias erdves, kuriose bus eksponuojama ne tik plačiai žinomo menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcija, bet ir kita modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio menininkų kūryba. Ikoniškas „Stasys Museum“ pastatas bando savyje supinti paprastumą ir logiką su lakia fantazija ir kūrybos šuorais. Kaip tai pavyko suderinti architektūrinėje formoje, kalbamės su architektu ir studijos IMPLMNT vadovu Aurimu Syrusu.
Ved. Matas Šiupšinskas -
Pokalbis apie gatvės maistą, maisto saugumą, bendruomenines virtuves, aplinkos dizainą, politiką ir dar daug kitų aspektų kurie atsiveria sugretinus du dalykus: miestą ir maistą. Nes maistas mieste yra būtinas, jis yra galimybė ir problema, o urbanistinėje aplinkoje jo ruošimas ir vartojimas apauga savais socialiniais ritualais ir strategijomis kaip jį patiekti. Čia tampa svarbios skirtingų kraštų kultūrinės patirtys, klimatas, gyventojų galimybės ir lūkesčiai maisto vartojimo patirčiai. Maistas yra tokia svarbi mūsų kasdienybės ir išgyvenimo dalis, kad pradėjus kalbėtis apie kulinarinius eksperimentus ir maisto vartojimo malonumą, galiausiai galime nukeliauti iki pasaulinės maisto krizės, maisto prieinamumo ir nelygybės klausimų. Tyrėjų ir dizainerių dėka į tamprų miesto ir maisto ryšį galime pažvelgti gerokai kompleksiškiau, kritiškiau ir kūrybiškiau. Laidos pašnekovai - tyrėja Živilė Mantrimaitė ir dizaineris Tauras Stalionis.
Živilė Mantrimaitė yra tyrėja besidominti tvarios, atsinaujinančios energijos panaudojimo praktikomis, miesto aktyvizmu, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės temomis.
Tauras Stalnionis yra dizaineris, dizaino tyrėjas bei šefas gyvenantis ir kuriantis tarp Romos ir Vilniaus, o pastaruoju metu besigilinantis į gatvės maisto technikų panaudojimą formuluojant atvirą maisto dizaino metodologiją.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. -
Aštuntajame dešimtmetyje Miunchene sukurtas edukacinis mini miesto projektas suteikė galimybę vaikams kurti ir valdyti savo miestą. Jame veikė pilnaverčiam miesto gyvenimui reikalingos įstaigos ir įmonės, vaikai jame mokėsi, dirbo, pramogavo ir užsiėmė politika. Jie patys priimdavo sprendimus aktualiais klausimais ir galėjo kurti savo taisykles. „Mini-Munich“ modelis įkvepė daugelį kitų pasaulio miestų, buvo išbandytas ir Lietuvoje. Šios laidos viešnios pasakoja apie savo atradimus lankantis Miuncheno mini mieste ir rengiant mini miestus Lietuvoje. Jos pabrėžia: mini miestai nėra komercinė iniciatyva, ji atvira visiems vaikams. Šiuo metu jos siekia įkurti „Mini-Vilnių“.
Laidos viešnios: Gintė Marija Ivanauskienė – Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė, tirianti ir dirbanti su žaidimo, mokinių dalyvavimo ir demokrainės kultūros kūrimo mokykloje temomis ir Justė Paulina Kubertavičiūtė – neformalaus ugdymo praktikė-ekspertė, mokytoja.
Laidos ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. - Vis mere
