Episoder
-
Įsivaizduokime, kad gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gali žinoti savo gyvenimo pabaigos datą. Tarkime, jog ši informacija įrašyta į kiekvieno žmogaus genetinį kodą ir gali būti atskleista per specialų medicininį ištyrimą jau nuo pat žmogaus gimimo. Kas, jeigu žinotume, kada mirsime? Ar šis žinojimas suteiktų gyvenimui daugiau prasmės ir paskatos siekti savo tikslų, o gal sukeltų egzistencinę krizę?
Pokalbis ir minties eksperimentas su filosofijos mokslų daktaru, egzistencinės psichoterapijos praktiku dr. Justinu Grigu.
Ved. Ignas Klėjus -
Įsivaizduokite ateitį, kurioje kuriama technologija, siekiant pakeisti miegą kaip procesą. Hipotetinė realybė, kurioje miegoti mums daugiau nebereikėtų. Ne tik žmonės, ištroškę nuotykių, leidžiasi į bemieges keliones po pasaulį, bet ir turintys miego sutrikimų gali sau padėti. Kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą? Ar yra technologijų, kurios tam tikras miego architektūros dalis gali patobulinti? Kaip miegas susijęs su Alzheimerio liga ir kuo jis skiriasi tarp lyčių?
Pokalbis ir minties eksperimentas su neuromokslininke dr. Laura Stankevičiūte.
Ved. Ignas Klėjus -
Nuo ko priklauso mūsų gyvenimo įvykiai? Gal tai Dievas, likimas, atsitiktinumas, o galbūt esame visiškai nepriklausomi ir turime laisvą valią nuspręsti kiekvieną savo žingsnį?
Filosofas Vytis Silius kartu su mokslininkų komanda ne vienerius metus tyrinėjo, kaip įvairių kultūrų žmonės Mongolijoje, Indijoje, Kinijoje, Lietuvoje ir JAV priima nežinomybę savo gyvenime, kaip pasitinkama lemtis ir priimami sprendimai, kokią vietą gyvenime užima sėkmė ir atsitiktinumas.
Pokalbis apie likimą ir laisvą valią su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofu dr. Vyčiu Siliumi.
Ved. Ignas Klėjus -
„Jei jo neturėtume, negalėtume atsiminti nei naujų įvykių, nei kas patys esame“ - apie tyrinėjamą vos 3,5 cm³ dydžio smegenų struktūrą - hipokampą, pasakoja neuromokslininkė Julija Krupič, kuriame slypi ir Alzheimerio ligos pradžia. Mokslininkė su bendraminčiais įkūrė savo vardo laboratoriją „Krupic lab“, kurioje tyrinėja mūsų įgimtą GPS sistemą - kaip prisimename vietas, naviguojame aplinkoje ir nepamirštame kur einame.
Pokalbis apie nepaprastai mažą, bet be galo svarbią smegenų dalį hipokampą, su Kembridžo universiteto ir Londono universiteto koledžo, demencijų tyrimų instituto neuromokslininke dr. Julija Krupič.
Ved. Ignas Klėjus -
„Vyksta nematomų draugų nykimas,“ - apie mažėjančią mūsų žarnyno bakterijų įvairovę pasakoja neuromokslininkas Aurelijus Burokas, tyrinėjantis, kaip šie padarėliai gali daryti įtaką mūsų smegenų veiklai. Naujausi mokslininko darbai publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Nature Microbiology“, o žarnyno mikrobiotos tema vis labiau atkreipia įvairių pasaulio ekspertų dėmesį.
Kiekvienas mūsų turėdami žarnyno mikrobiotą gyvename tam tikrame susitarime su savo mikroorganizmais, kuriems suteikiam vietą gyventi ir maitintis, o jie mus saugo nuo įvairiausių ligų, padeda virškinti maistą, daro įtaką mūsų nuotaikai ar atsparumui, patirtam stresui. Vis dėlto besikeičianti žmonių mityba, vis švaresnė aplinka ir antibiotikų vartojimas lemia bakterijų nykimą mūsų žarnyne.
Kaip tai veikia mūsų kūną? Ar galėtume išgyventi visiškai steriliame pasaulyje?
Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininku dr. Aurelijumi Buroku.
Ved. Ignas Klėjus -
„Mano didžioji baimė, jog nauja pandemija gali baigtis visišku visuomenės audinio suirimu,“ - pasakoja virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. Prieš pasaulį ištinkant pandemijai 2020 metais, dalis pasaulio mokslininkų įspėjo apie galimą grėsmę, kurią gali sukelti mutavęs virusas. Nors šiuo metu situacija pasaulyje suvaldyta, ekspertai pripažįsta, jog, pagal turimus duomenis, ateities pandemija neišvengiama. Kas, jeigu pasaulį dar šį dešimtmetį ištiktų nauja pandemija?
Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtoju Gyčiu Dudu.
Ved. Ignas Klėjus -
„Paukščiai turi gebėjimą miegoti vienu smegenų pusrutuliu, atsimerkus viena akimi. Tupi varna ant šakos, mums atrodo, kad ji žiūri į mus, o iš tiesų miega“, - pasakoja mokslininkas Mindaugas Mitkus. Jis yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, tyrinėjantis paukščių regą. Ką patirtume, jei būtume paukščiai ir matytume jų akimis? Jeigu būtume antys, pasaulį regėtume 360° kampu, jei būtume musinuke, muses namuose tikrai pagautume savo pirštais. Ir tai tik nedidelė dalis įsivaizduojamo gyvenimo, regint paukščių akimis.
Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku doc. dr. Mindaugu Mitkumi.
Ved. Ignas Klėjus -
„Dalis vyrų pasakodami savo istorijas verkė“ - apie unikalų vyrų bevaikystės gyvenimų tyrimą pasakoja sociologas Daumantas Stumbrys. Mokslininkas su komanda tyrinėja kaip susiklosto vyrų gyvenimai, kuomet dėl įvairių aplinkybių nesusilaukiama vaikų. Ar visada tai tiesiog savanoriškas pasirinkimas? Bevaikystės gyvenimo atveju daugėja, o Japonijoje skaičiuojama net apie 30 proc. vidutinio amžiaus moterų, kurios niekada nesusilaukė vaikų.
Kodėl bevaikystės atvejų daugėja? Kas, jeigu tai taptų dominuojančiu gyvenimo scenarijumi? Kuo unikalios Lietuvos vyrų patirtys?
Minties eksperimentas su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto mokslininku dr. Daumantu Stumbriu.
Ved. Ignas Klėjus -
„Manoma, kad pirmykštės molekulės susimokė prieš pirmąjį grobuonį vandenį“ - pasakoja astrobiologas Povilas Šimonis savo tyrinėjimais siekiantis išsiaiškinti - kaip Žemėje susiformavo gyvybė. Mokslininkas neseniai grįžo iš metus laiko trukusios stažuotės JAV Kalifornijos universitete, kuriame su garsiausiais šio klausimo tyrinėtojais, simuliuodami pirmykštės Žemės sąlygas bandė suprasti kaip pavienės molekulės galėjo sudaryti sudėtingas sistemas, ką mes šiandien vadiname gyvybe..
Ką žinome apie gyvybės susiformavimą Žemėje? Ar tai atsitiktinumas, o gal dėsningai pasikartojantis reiškinys? Kas, jeigu žinotume kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė?
Pokalbis su astrobiologu dr. Povilu Šimoniu. -
„Jei paprašyčiau pasidalinti 10 svarbiausių gyvenimo įvykių, tikėtina, jog daugiau nei pusę jų bus teigiami“ - pasakoja mokslininkė Justina Pociūnaitė. Būdama psichologe, Justina tyrinėja autobiografinę žmonių atmintį - gebėjimą prisiminti svarbiausius gyvenimo įvykius, kurie kartais visai nepastebimai daro įtaką mūsų kasdieniniams sprendimams.
Kaip atmintis mus saugo nuo mūsų pačių? Kodėl formuojame emocingas istorijas apie save ir kitus? Kas, jeigu galėtume atsiminti viską tiksliai taip, kaip įvyko?
Pokalbis ir minties eksperimentas su Nyderlanduose gyvenančia mokslininke, psichologe Justina Pociūnaite.
Ved. Ignas Klėjus -
„Mokslininkai pastebėjo, kad miegant vorų galūnės trūkčioja, o akys juda, kaip žmogaus ir kitų gyvūnų“, - apie paslaptingą vorų miegą ir net sapnavimą pasakoja vorų tyrinėtoja Milda Riepšaitė. Susitapatinti su kitais gyvūnais, nesuteikiant jiems žmogiškų savybių, yra nelengva, tačiau naudinga bandant suprasti, kaip pasaulį suvokia kitos gyvybės formos. Vorai girdi ir jaučia, kurioje kambario vietoje jūs esate, nemėgsta kai kurio maisto skonio, mato ir net geba atskirti mėnulį danguje.
Ką reiškia būti voru? Ką patirtume, jei juo būtume?
Pokalbis su Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro doktorante, vorų tyrinėtoja Milda Riepšaite.
Ved. Ignas Klėjus -
„Tai trauminė patirtis, mums reikia išsikalbėti“, – atsako istorikas Norbertas Černiauskas, paklaustas apie tai, kodėl neretai esame linkę fantazuoti apie tai, kaip atrodytų Lietuva, jei būtų nepatyrusi sovietinės okupacijos ir išvengusi Antrojo pasaulinio karo. Istorikas šį minties eksperimentą nagrinėja savo naujausioje knygoje „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ ir pripažįsta, jog tokių hipotetinių istorinių scenarijų nagrinėjamas padeda bendrauti su praeities žmonėmis.
Kas, jeigu būtume išvengę sovietinės okupacijos? Kokie būtume šiandien?
Pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoju, istoriku dr. Norbertu Černiausku.
Ved. Ignas Klėjus -
„Vaistų gėrimas duoda klaidingą supratimą, kad jau esu senas“, – pasakoja kardiologė Jolita Badarienė, pripažindama, kad visuomenėje egzistuoja baimė padėti sau geriant vaistus. Pusę visų mirčių Lietuvoje sudaro širdies ir kraujagyslių ligos, o veiksniai, kurie lemia gyvybei pavojingiausias būkles, metų metus žudo tyliai ir iš lėto.
Kaip gydysime širdies ir kraujagyslių ligas ateityje? Galbūt galėsime modifikuoti save genetiškai? Kodėl egzistuoja „blogasis“ cholesterolis ir kada jo padidėjimą reikia gydyti?
Pokalbis su kardiologe, Vilniaus universiteto doc. Jolita Badariene ir Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Migle Tomkuviene.
Ved. Ignas Klėjus -
Kai miegame suaktyvėja δ smegenų bangos, aktyviai galvojant β.
Kas, jeigu galėtume girdėti savo smegenis? Minties eksperimentas, kuris nėra jau toks hipotetinis. Kauno technologijos universiteto studentė, muzikos mokytoja Aistė Noreikaitė, savo žinias gilinusi garso meno ir dizaino studijose Londone, pasitelkusi elektroencefalografą, smegenų bangas pavertė į garsą, kurį naudoja muzikos ir kito meno kūrybai.
Kas Aistę įkvėpė šiam mokslinės fantastikos scenarijui? Kaip skamba smegenys, kai užsimerkiame arba miegame? Ar tokia smegenų bangų muzika tiesiog pramoga, o gal pritaikoma plačiau?
Visos laidos metu galite girdėti realiu laiku užfiksuotas Aistės Noreikaitės smegenų bangas.
Ved. Ignas Klėjus -
Per kelis tūkstančius metų pasikeitė ne tik žmonių valgomo maisto skonis, bet ir gebėjimas virškinti skirtingas maistines medžiagas, tačiau neabejojama, kad iš praeities patirčių galime daug ko išmokti. Anksčiau maisto kąsnis buvo be galo kartus ir su gerokai mažiau cukraus. Be to, mūsų protėviai savo kasdienius poreikius tenkindavo daug įvairesniu maistu, lyginant su šiais laikais, kuomet didžiąją dalį kalorijų gauname vos iš kelių kultūrinių augalų.
Ar galėtume suvirškinti maistą, kurį valgė žmonės prieš 3000 metų? Su kokiomis problemomis susidurtume, jei valgytume taip kaip mūsų protėviai? Ko galime iš jų pasimokyti?
Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto bioarcheologe prof. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen.
Ved. Ignas Klėjus -
Kas vyko 1 minutė iki priimto sprendimo ir šūvio į Martiną Liuterį Kingą? O keli metai? Gal žymiausių ir skaudžiausių neapykantos protrūkių mūsų istorijoje galėjo visai nebūti?
Ryškiausi susipriešinimai tarp skirtingų tautų, religijų ir ideologijų per pastarąjį šimtmetį lėmė svarbius istorinius vingius, dėl kurių gyvename netobulame, bet moderniame pasaulyje. Tačiau žmogiška savybė ir gebėjimas jausti neapykanta niekur nedingo.
Kodėl neretai neapykantą kitam žmogui laikome norma? Ar galėtų pasikartoti baisiausi žmonijos istorijos scenarijai, privedę mus iki genocido visoje Europoje?
Pokalbis apie neapykantos jausmą ir jos įtaką istorijai su Vilniaus universiteto psichologe prof. Ilona Laurinaityte ir istoriku doc. Nerijumi Šepečiu.
Ved. Ignas Klėjus -
Kodėl dalis Černobylio katastrofos likviduotojų išgyveno? Į šį klausimą bando atsakyti Vilniaus universiteto Santaros klinikų genetikai, beveik po keturių dešimtmečių nuo katastrofos pradėję tyrinėti šiuo metu Lietuvoje gyvenančių likviduotojų genomus. Mūsų genuose slypi nuostabus prisitaikymas prie aplinkos - tai faktas, kurį dešimtmečius žino mokslininkai, tačiau ar egzistuoja žmonės, kurie radiacijai atsparesni už kitus?
Pokalbis su Vilniaus universiteto Santaros klinikų genetike dr. Gabriele Žukauskaite.
Ved. Ignas Klėjus -
„Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad virusai mūsų gyvenime susiję tik su ligomis“, - teigia virusus tyrinėjantis mokslininkas Martynas Simanavičius. Nors mokslas šių sutvėrimų nelaiko gyvybės forma, o artima pandemijos patirtis mums sukelia prieštaringus prisiminimus, vis dėlto beveik neabejojama, kad virusai būtini gyvybės egzistavimui Žemėje. Didelė dalis žmogaus organizme esančių virusų mūsų nesusargdina, o priešingai – užtikrina imunitetą, nors iki šiol išlieka neaišku, ką dalis virusų rūšių veikia gyvuose organizmuose.
O kas, jei jų staiga neliktų? Kaip atrodytų šis scenarijus?
Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Martynu Simanavičiumi.
Ved. Ignas Klėjus -
2023 metais pasirodęs serialas „The Last of Us“ vaizduoja, atrodytų, dar vieną banalią apokaliptinę realybę, tačiau seriale zombiais žmones pavertęs ir elgesį pakeitęs grybelis iš tiesų egzistuoja mūsų pasaulyje. Tai Ophiocordyceps unilateralis grybelis, kuris realybėje parazituoja skruzdėlėse ir geba tarsi marionetė pakeisti jos elgesį. Būtent šis grybas, kaip vaizduojama viename populiariausių praėjusių metų seriale, mutavo ir išplito po pasaulį infekuodamas žmogaus smegenis.
Nors serialo apokalipsė tik scenaristų vaizduotės vaisius, o tokiam grybeliui mūsų kūnas yra pernelyg sudėtinga sistema, pasitaiko retų atvejų, kai žmogų užkrečia tai, kas iš tiesų neturėtų. 2023 metais pasaulio žiniasklaidą apskriejo pasakojimas apie Indijoje gyvenantį 61-erių augalų grybelių tyrinėtoją, kurį pirmą kartą istorijoje infekavo augalo grybelis - Purpurinė plutpintė. Nors šis grybelis taip pat prisitaikęs infekuoti tik augalus, tyrimai nustatė, kad tris mėnesius mokslininką kankinę simptomai sukelti būtent šio grybelio.
Ar serialo „The Last of Us“ scenarijus įmanomas realybėje? Kokie dar parazitai geba manipuliuoti elgesiu?
Minties eksperimentas su Gyvybės mokslų centro mikrobiologe prof. dr. Egle Lastauskiene ir Gamtos tyrimo centro, Šivickio parazitologijos laboratorijos vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. Vaidu Palinausku.
Ved. Ignas Klėjus -
„Norėčiau pamatyti, kaip žmonės pakabins gyvenamas stotis Veneros atmosferoje“, - atvirauja astrofizikas Kastytis Zubovas.
Kosmoso kolonizavimas netolima ateitis, apie kurią kalbama ne tik mokslinės fantastikos scenarijuose, bet ir tą pasiryžusių įgyvendinti mokslininkų bei inžinierių planuose. Ar kuriama nauja kosmoso visuomenė sutars tarpusavyje? Dėl ko žmonės konkuruos kolonizuotame Mėnulyje ir Marse? Galiausiai, kaip ilgalaikis buvimas už Žemės ribų paveiks žmogų?
Minties eksperimentas su Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziku Kastyčiu Zubovu ir kosmoso startuolio „Blackswan Space“ įkūrėju Mariumi Klimavičiumi.
Ved. Ignas Klėjus - Vis mere
