Episodes
-
„Vieni didžiausių žmonijos protų sprendžia etines dirbtinio intelekto pasekmes, todėl buvo gera matyti, kad popiežius Pranciškus G7 viršūnių susitikimo dalyviams priminė didžiulę katalikiškos tradicijos išmintį. Prnciškus skyrė ypatingą dėmesį tam, ką galima pavadinti žmogiškuoju veiksniu, t. y. žmogaus orumo, kuriam dirbtinis intelektas gali kelti grėsmę, gynimui bei skatinimui. Popiežius primygtinai reikalauja, kad į dirbtinį intelektą būtų žiūrima kaip į mašiną, įrankį, prietaisą, kuris papildo žmogaus intelektą, o ne jį pakeičia. Jis neturi tapti stabu, kurį reikia garbinti ar kurio reikia bijoti." Plačiau - vedamojo skiltyje ir pokalbyje su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
Spaudos apžvalga: popiežiaus Pranciškaus susitikimai su G7 viršūnėmis ir amerikiečių komikais Vatikane - kai nebepakanka būti vien globaliųjų Pietų ganytoju. (Parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologas Juergenas Moltmannas apie kosminę kristologiją „Kristus po Černobylio“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie parapijų likimą.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę grįžti iš tamsos“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Paaiškėjus rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams, Katalikų Bažnyčios vadovai išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdžiai sumažėjusio Europos vienybės entuziazmo ir išaugusios paramos nacionalistinėms partijoms. „Žmonės aiškiai sunerimę dėl kai kurių Europos Sąjungoje priimamų sprendimų - jie nori, kad didžiausias dėmesys būtų sutelktas į pagrindinių teisių, žmogaus orumo, šeimos, švietimo ir taikos klausimus“, - sakė arkivyskupas Gintaras Grušas, Europos katalikų vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas. „Kadangi pagrindinės centristinės partijos vis dar išlaiko daugumą, turime tikėtis, kad jos tai supras kaip raginimą daugiau dėmesio skirti žmonėms svarbiems klausimams", - sakė jis. Grušo teigimu, ES pareigūnų „pertekliniai bandymai“ priimti teisės aktus tose srityse, kurios yra šalių narių kompetencija, sukėlė visuomenės pasipriešinimą. Vilniaus arkivyskupas tikisi, jog naujai išrinkti Parlamento nariai susitelks į "pirmines visiems svarbias vertybes". Plačiau - vedamojo skiltyje.
Birželio „Artuma“: apie kun. Tomašo Haliko kalbą, skirtą į Vatikaną susirinkusiems parapijų klebonams, ir apie kunigystę šiandieninėje Bažnyčioje. Naują numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.
Apie mokslo metų pabaigą ir mokyklinio švietimo krizę - Lauryno Peluričio komentaras.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie daugelio katalikų Lietuvoje ir visame pasaulyje pamėgtą jo vardo globėją šv.Antaną Paduvietį.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Missing episodes?
-
„Sakoma, kad prasidėjus Vatikano II Susirinkimui, įtakingas prancūzų dominikonų teologas Yves'as Congaras pastebėjo, jog tai esąs Louvaino Susirinkimas Romoje. Congaras turėjo omenyje, kad Louvaino katalikiškas universitetas, nuo seno žinomas kaip turtinga teologinės veiklos terpė, pagaliau sulaukė pripažinimo Romoje. Vatikano II Susirinkimas pabrėžė visos „Dievo tautos“ indėlį ir lygiavertį pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios gyvenime kartu su dvasininkais, o Louvainas dar prieš prasidedant Susirinkimui ugdė pasauliečius teologus. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius Pranciškus, didžiąją pontifikato dalį skiriantis Susirinkimo įgyvendinimui, šiemet ketina aplankyti Belgiją". Plačiau - vedamojo skiltyje.
Kokią reikšmę Šaltojo karo metais turėjo lietuviškų koplyčių atidarymas Vašingtone ir Vatikane? Reportažas iš Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos.
Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato Faustina Andriulytė).
Užsienio spaudos apžvalga: apie popiežiaus Pranciškaus šekspyriškas keliones ir vokiečių teologą Juergeną Moltmanną (1926-2024) - parengė Giedrius Tamaševičius.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie atlaidus.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Jaunesnės kartos katalikai trokšta aiškios ir apibrėžtos, labiau ortodoksiškos religinės tapatybės, nes jiems gali atrodyti, kad jie yra mažuma mažumoje: mažuma senstančioje visuomenėje ir senstančioje Bažnyčioje. Jie jaučia ryšį su stipresniu ir ortodoksiškesniu tikėjimu bei praktika, kuris anaiptol nėra gryna vaidyba. Jie yra tai, ką sociologas pavadino „pasauline tendencija, nukreipta į mažumos skatinamą katalikybės perkomponavimą“. Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė ypač palankią dirvą šiai tendencijai įsitvirtinti. Dvipartinės politinės sistemos įtampa persikėlė į Bažnyčią. Atrodo, kad pastarųjų trisdešimties-keturiasdešimties metų amerikiečių dvasininkijos kultūros beveik nepalietė posusirinkiminė teologija" Plačiau - vedamojo skiltyje.
Pokalbis apie priešrinkimines nuotaikas Jungtinėse Amerikos Valstijose su Bostono koledžo teologijos dėstytoja, dr. Ligita Ryliškyte.
Lauryno Peluričio komentaras: apie atostogų prasmę.
„Krikščioniškos minties puslapis“ Thomas O'Loughlin apie tai, ką archeologiniai atradimai Pompėjuose atskleidžia apie ankstyvųjų krikščionių eucharistinę praktiką
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis apie atlaidus.
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Susikalbėjimo problema“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Pačioje balandžio pabaigoje Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto Katalikiškų studijų centras paskelbė galutinę beveik 200 puslapių ataskaitą, kurioje apibendrintas ketverius metus trukęs tyrimas. Jo metu buvo išklausomi seksualinio vaikų išnaudojimo aukų ir išgyvenusiųjų balsai visoje katalikų bendruomenėje. Tai vienas svarbiausių etapų, tiriant piktnaudžiavimo krizą Katalikų Bažnyčioje (šiuo atveju - Anglijoje ir Velse), o to tyrimo centre – itin svarbi išklausymo funkcija, padedanti spręsti seksualinės prievartos reiškinį: išgyvenusiųjų išklausymas, vietos Bažnyčios išklausymas ir religinių bendruomenių išklausymas. Išklausymas yra būtinas tam, kas ataskaitoje vadinama „atpirkimo galimybėmis“, nurodant tris konkrečius kelius: atkuriamieji metodai, pokalbiai ir išklausymas parapijų bendruomenėse ir skirtingi būdai kurti mūsų bendrą gyvenimą. Ataskaitoje nurodomi būdai, kaip atkurti pasitikėjimą ir pakeisti katalikišką kultūrą, pateikiamos įvairios praktinės žalos atitaisymo rekomendacijos, kaip antai, labdaros organizacijų veikla. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Šventųjų atvaizdų galia ir svarba tikėjimui: birželio mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato redaktorė Ilona Valujevičienė ir dailininkė Jurgita Kristina Pačkauskienė.
Užsienio spaudos apžvalga: Vokietijos katalikiška žiniasklaida apie vis aktualesnį kunigų trūkumo klausimą (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: Joanne Heaney-Hunter „Šeima kaip Švč. Trejybės simbolis“.
Kunigas Mozė Mitkevičius: Švč. Trejybė apaštalo Pauliaus laiškuose.
Antano Šimkaus radijo esė „Poezijos kurmio pasvarstymai“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Nors neeuropiečiams šis klausimas nerūpi, o ir Europos gyventojai ne per daug juo domisi, tačiau birželio pradžioje vyksiantys Europos Parlamento rinkimai nustatys ES kursą ateinantiems penkeriems metams. Nors balsavimas nėra populiariosios kultūros reiškinys – praėjusį kartą juose balsavo tik maždaug pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų, - vis dėlto galima lažintis, kad bent vienoje Europos vietoje dėmesys rinkimams net padidintas: Vatikane, kur popiežius Pranciškus su savo komanda nori matyti po balsavimo sustiprėjusią Europos Sąjungą. Priežastis? Jei Donaldas Trumpas vėl ateis į valdžią Jungtinėse Valstijose, kaip šiuo metu rodo apklausos, Pranciškus (ir, tikėtina, galimas jo įpėdinis) labai norėtų, kad jų pagrindine partnere pasaulinėje arenoje taptų ryžtingesnė ir įtakingesnė ES“. Plačiau – vedamojo skiltyje.
Pokalbis su Krokuvos universiteto Vaiko teisių apsaugos centro įkūrėja, psichologe-psichoterapeute Ewa Kusz apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje.
Ką gąsdina laisvė ir įvairovė? Filosofo Lauryno Peluričio komentaras.
Amerikiečių teologo Donald Gelpi „Dvasios archetipas“ (sk. Virgilijus Kubilius).
Kunigas Mozė Mitkevičius apie Sekmines.
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Vaikai anarchistai“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Katalikybė turi atsikratyti „triumfalizmo erezijos“, jei nori tapti sinodiškesnė ir geriau evangelizuoti sekuliariame amžiuje“, – teigia žinomas čekų teologas ir filosofas kun. Tomašas Halikas. „Mes laikome save societes perfecta, arba tobula visuomene, kuri pernelyg linkusi pasikliauti vien tik savimi“, - sakė Halikas, kuriam Vatikano sinodo biuras neseniai pasiūlė pravesti balandžio ir gegužės sandūroje vykusį maždaug 200 klebonų iš viso pasaulio susitikimui. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Naujas „Artumos“ numeris: apie katalikišką žiniasklaidą, žurnalisto pašaukimą ir naują Kazio Lozoraičio vardo stipendiją pasakoja žurnalo vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas.
Užsienio spaudos apžvalga: kodėl mažėja moterų vienuolių pašaukimų Lenkijoje ir kas yra „užnuodoytos bendruomenės“ (parengė Giedrius Tamaševičius).
Šeštinių pokalbis: kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus žengimo į dangų minėjimą apaštalo Pauliaus laiškuose.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Svarbu, kad ne ruskis...“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Europos šalyse stiprėja reikalavimai švelninti aborto apribojimus ir įvirtinti teisę nutraukti nėštumai. Ar tai gali būti susiję su Roe vs. Wade atšaukimu Jungtinėse Amerikos Valstijose? Apie tai - vedamojo skiltyje.
Kas yra Viduržemio jūros teologija ir kaip ji susijusi su po dvejų metų Vilniuje įvyksiančiu Pasauliniu Dievo gailesingumo kongresu? Pokalbis su „Mažosios studijos“ svečiu iš Prancūzijos kun. Patrice Chocholski.
Apie politinę riziką - Lauryno Peluričio komentaras.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie tikėjimą ir grožį.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie žodžio 'nuodėmė' vartojimą: už ką teisiama Suomijos parlamentarė Päivi Räsänen?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Popiežius Pranciškus, skirtingai nuo pirmtakų, pasisako už „globalių Pietų“ katalikybę, propaguojančią išsilaisvinimą iš vakarietiškų normų ir gilesnę integraciją į nevakarietiškas kultūras, tuo tarpu Vakarų „kultūriniai krikščionys" siekia išsaugoti savo istorinį krikščionišką paveldą. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Pokalbis su Ukrainos Caritas-Spes vadovu kun. Vyacheslav Grynevich: „Net jei žiniasklaidoje nėra informacijos apie Ukrainą, žinokite, kad karas vis tiek nesibaigė. Prašau, nepamirškite mūsų, nes mes kiekvieną dieną laukiame stebuklo“.
Užsienio spaudos apžvalga: Katalikų Bažnyčia Rusijoje - naujas vidaus priešas (parengė Giedrius Tamaševičius).
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ar pragaras tikrai tuščias?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Rusijos santykių su likusiu pasauliu vizija yra daug niūresnė, nei esame įpratę. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena šalyse, besiribojančiose su Rusija arba geografiškai esančiose netoli jos. Šis dokumentas reiškia ne tik žemiausią tašką ekumenizmo raidoje, bet ir signalizuoja apie tai, kad šiandien krikščionims praktiškai neįmanoma susitarti dėl krikščionybės, taikos ir sugyvenimo mūsų bendruose namuose. Dokumente šaltakraujiškai išdėstyta Putino ir Kirilo sąjunga: Maskvos patriarchatas, kaip valstybinės Bažnyčios vadovas, bando suteikti posovietiniam Rusijos nacionaliniam projektui sielą ir viziją.
Kai 1991 m. Sovietų Sąjunga subyrėjo, nebuvo jokios dvasinės ir moralinės vizijos, išskyrus nostalgiją šlovingai Rusijos stačiatikybės praeičiai. Dabartinė Putino ir Kirilo simbiozė yra vaisius to, kas prasidėjo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Tačiau vienas skirtumas yra tas, kad ne leninizmas-stalinizmas, o Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos patriarchatas dabar tiekia ideologinius šarvus šiam karo manifestui - karui, ginkluotam branduoliniais ginklais.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Maldynas kaip būdas suvaldyti beprotišką gyvenimo tempą: gegužės mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo redaktorė Ilona Valujevičienė.
Immanuelio Kanto 300 metų bujiliejui - filosofo Lauryno Peluričio
komentaras: „Ką Kantas patartų daryti su velnių valstybe, kuri nenori taikos?“
Apaštalo Pauliaus keliais: kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Velykas, praleistas kalėjime (II dalis).
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kalkuliatorių džiaugsmas“ – apie tarpinio patikrinimo egzaminus.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Balandžio 8 d. Vatikano Tikėjimo mokyklo dikasterija išleido naują dokumentą, pavadintą „Dignitas infinita – apie žmogaus orumą“. Dar iki oficialaus pasirodymo dokumentas spėjo apaugti įvairiomis spėlionėmis, mat buvo laukiama oficialios Bažnyčios pozicijos dėl šiuo metu itin dažnai linksniuojamos vadinamosios gender teorijos. Naująjį dokumentą analizuoja VU profesorius Paulius Subačius.
Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pasakojimas apie netikėtą velykinę naujakrikštų bangą Prancūzijoje.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie netikėlių laimę“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena
-
Kaip šiuolaikiniam žmogui perteikti Velykų prasmę, kad tai nebūtų tik banalus kalbėjimas apie margučius ir atbundančią gamtą ir kas šiandien pastūmėja apsispręsti priimti krikšto sakramentą? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.
Įspūdžiais iš priešvelykinės Jeruzalės, kurioje dėl karo per šventes šiemet nebus įprastų maldininkų minių, dalinasi Vilniaus Universiteto istorikas Nerijus Šepetys.
Apie trapią mūsų pilietinio sugyvenimo būklę - filosofo Lauryno Peluričio komentaras.
Šiuolaikinio prancūzų filosofo ir teologo Fabrice Hadjadj mąstymas apie kietą Prisikėlimo tikrovę.
Rašytojos Vandos Juknaitės velykinis liudijimas.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl Judas išdavė Kristų?“
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą.
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Vatikano stebėtojas Massimo Faggioli nuogąstauja, kad pastarųjų dvejų metų politiniai diplomatiniai popiežiaus pasisakymai apie Ukrainą, iš dalies ir apie Izraelį, jau meta šešėlį visiems per dešimtmetį nuveiktiems darbams, jo teologinei vizijai, galimai ir būsimam sinodui, o galiausiai gali pakeisti net viso pontifikato vertinimą". Plačiau - vedamojo skiltyje.
Naujas žurnalo „Artuma“ numeris: ar bažnyčioje matosi laukiamo prisikėlimo ženklų? Pokalbis su leidinio vyriausiu redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.
Spaudos apžvalga: Rusijos karo prieš Ukrainą refleksijos ir mintys apie mokytojo pasiaukojimą (parengė Laurynas Peluritis).
„Krikščioniškos minties puslapis: kun. Tomašas Halikas „Velykų paradoksas ir tikėjimo krizė“.
Tėvo Antano paakojimai: kun. Antanas Saulaitis SJ apie atsivertimą.
Poetės Giedrės Kazlauskaitės esė „Šių dienų pasaulio Kryžiaus kelias“:
„Nuo drono smūgio Odesoje žuvo beveik visa Kravecų šeima: tėvai ir trys vaikai, iš kurių jauniausiajai dukrelei tebuvo septyni mėnesiai.
Viešpatie, leisk mums atsiremti į Tave ir net pačiomis beviltiškiausiomis aplinkybėmis tikėti Evangelija" (8 stotis. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris).
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Ar žinote, kad šiuo metu Katalikų Bažnyčia yra „susiskaldžiusi labiau nei bet kada per visą savo naujausią istoriją“? Ir ar suprantate, kad dėl visko kaltas vienintelis žmogus - popiežius Pranciškus? Šis teiginys buvo išsakytas naujausiame išpuolyje prieš 87-erių popiežių - pareiškime, kurį parašė (žinoma, anonimiškai!) kažkoks narsuolis, kaip teigiama, vienas iš Bažnyčios kardinolų. Kardinolų kolegiją sudaro anaiptol ne paaugliško amžiaus nariai, tačiau tik maždaug tokio amžiaus žmogus gali taip neišmanyti ir nesidomėti katalikybės „naujausia istorija“, kad leistų sau išdėstyti tokį teiginį. Plačiau apie konklavos nuojautas - vedamojo skiltyje.
Apie naujos Lenkijos valdančiosios daugumos santykius su Katalikų Bažnyčia - Katarzynos Korzeniewskos pasakojime iš Krokuvos.
Kovo 11-osios išvakarės: ką reiškia kalbos apie vienybę? Lauryno Peluričio komentaras.
Thomas Mertonas apie staiga ištikusią meilę visai žmonijai.
Tėvo Antano pasakojimai: „Kantrybė ir nuolankumas“.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laisvę, kurios niekas nebeatims“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Tomašas Halikas, kvalifikuotas psichoterapeutas, savo akimis mato, kad daugėja nestabilių ir depresyvių jaunų žmonių. Jis mano, kad Bažnyčia turi skubiai reaguoti į šį laiko ženklą. Jį, kaip ir popiežių Pranciškų, liūdina tai, kad tiek daug Bažnyčios vadovų tebėra apsėsti seniai pralaimėtų kultūrinių karų lozungų, gvildena siaurus moralinius klausimus, nekreipdami dėmesio į visuomenėje plintančią blogos savijautos epidemiją, ypač tarp jaunimo. Tokį institucinį atsiribojimą jis laiko gynybine pozicija, kai įsikimbama į konfesiniu požiūriu uždarą, kontrkultūrinę, modernybės laikų „katalikybę“. Apie naujausią kunigo ir filosofo Tomašo Haliko knygą „Krikščionybės popietė“ pasakosime vedamojo skiltyje.
Pirmojo 2024 m. žurnalo „Kelionė“ numerio temas pristato leidinio vyr.
redaktorė Faustina Andriulytė.
Spaudos apžvalga: amerikiečių ir danų žiniasklaida apie Aleksejaus Navalno mirtį kaip krikščionišką kankinystę (parengė Giedrius Tamaševičius).
Kovo 4 d. Bažnyčia mini Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę. Apie savaitę truksiančius šv. Kazimiero atlaidus pasakoja Vilniaus Arkikatedros vikaras, kun. Mozė Mitkevičius.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Sedimentacija. Kaip Jėzus apvalo savo šventovę, t.y. mus?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Atvykus į kaimus, kuriuos buvo okupavę rusų kariai, buvo sunku patikėti, kad ten dar gali kas nors gyventi. Namų priekiniai vartai išvarpyti kulkų, stogai ir langai išdaužyti. Tačiau žmonės gyvena griuvėsiuose, dažnai pašiūrėse arba mažose „pirtelėse", kurias daugelis ukrainiečių turi savo namuose. Sutikome pagyvenusių porų, pasiryžusių plyta po plytos atstatyti savo namus, nepaisant nuolatinio pavojaus vėl jų netekti arba, dar blogiau, netekti gyvybės. Minusinė oro temperatūra neatšaldė daugelio ukrainiečių ryžto likti savo namuose" Plačiau - vedamojo skiltyje.
Interviu su Paryžiaus Bernardinų kolegijos tyrimų centro vadovu, kun. Olric de Gélis: „Lietuvoje man padarė įspūdį tas stiprus jausmas, jog esate puolami. Nežinau, kaip teisingiausiai tai nusakyti, nes vaikštant Vilniaus gatvėmis, tikrai nesimato kareivių, bet jaučiu, kad jūs stipriai išgyvenate jausmą, kad vyksta karas. Tuo tarpu Prancūzijoje nieko panašaus nėra. Mes jaučiamės toli nuo karo, ir mums labai sunku suprasti, kad karas Ukrainoje liečia ir Prancūzijos žmones. Būtina stiprinti suvokimą, kad tas karas Ukrainoje liečia ir mus. Nežinau, kaip mums seksis, bet jaučiu, kad privalome tą daryti. Todėl mums labai svarbu palaikyti ryšį su Lietuva."
Spaudos apžvalga - Vokietijos katalikų žiniasklaida apie tai, kas Vatikane nuveikta, kovojant su dvasininkų seksualiniu piktnaudžiavimu (parengė Giedrius Tamaševičius).
Popiežiaus Pranciškaus žinia 2024 m. Gavėnios proga: „Per dykumą Dievas veda mus į laisvę".
Tarptautinės Vilniaus knygų mugės savaitgalį - pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu SJ apie knygas.
Eleonoros Terleckienės radijo apybraiža „Potifaro žmona".
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Nuo Vatikano aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto nepilnamečių apsaugai ir kovai su seksualiniu piktnaudžiavimu Bažnyčioje, praėjo penkeri metai. Ką per tą laiką pavyko pasiekti popiežiui Pranciškui? Apie tai - vedamojo skiltyje.
„Aš esu tėvas“, – sako dvylika Lietuvoje žinomų vyrų, kurių mintis apie tėvystę į vieną knygą sudėjo „Magnificat leidiniai“. Netrukus pasirodysiantį leidinį pristatys jo sudarytojas Simonas Bendžius ir leidyklos vadovė Veronika Kimbrytė.
Lauryno Peluričio komentaras: ką iš tiesų reiškia mylėti savo šalį?
Tėvo Antanas Saulaičio SJ ir Juliaus Sasnausko pokalbis apie Gavėnią.
Vyskupas Erikas Vardenas apie kantrų vieni kitų naštų nešiojimą (iš knygos „Entering the Twofold Mystery“).
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kuprinė“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
1954 m. vasario 1 d. vieną katalikų kunigą sukrėtė žinia, kad Paryžiaus gatvėse rasta mirtinai sušalusi moteris, rankoje gniaužianti pranešimą apie iškeldinimą iš buto. Tada ir nuskambėjo garsusis jo kreipimasis, sujaudinęs visą šalį. Lygiai prieš 70 metų Abbé Pierre - Tėvo Pjero vardas tapo žinomas kiekvienam Prancūzijos piliečiui. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Žmonės, kurie piktinasi, kad kunigas laimina homoseksualų porą, bet jiems nė motais, kai kunigas suteikia palaiminimą sukčiaujančiam ir žmones išnaudojančiam verslininkui, yra veidmainiai, - sakė popiežius Pranciškus interviu žurnalui Credere. Pranciškaus ne kartą buvo klausiama apie dokumentą „Fiducia Supplicans“ apie „pastoracinę palaiminimų reikšmę". Tai, kad šis dokumentas vis dar kelia daugybę klausimų katalikams, liudija ir naujausias žurnalo Artuma numeris, kurį pristato vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.
Užsienio spaudos apžvalga: lytinio išnaudojimo tyrimas Vokietijos evangelikų bažnyčioje ir kaip per ketvirtį amžiaus pasikeitė katalikų gyvenimas Švedijoje (parengė Giedrius Tamaševičius).
Popiežiaus Pranciškaus Žinia XXXII Pasaulinės ligonių dienos proga.
Kunigas Antanas Saulaitis SJ: „Ar tikrai sveikata brangiausias turtas?“
Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė „Apie laimę atgailauti“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. - Show more
