Episodes
-
Balandžio 2-oji į istoriją įeis kaip JAV „išsivadavimo diena“ (angl. liberation day). Tiesa, pasak JAV administracijos, tai reiškia ne ką kitą, o išsivadavimą iš nesąžiningos prekybos gniaužtų, kuriuose JAV praleido dešimtmečius. Visgi, realybėje „išsivadavimo“ forma apima tik didesnius muitus prekybos partnerėms, įskaitant ir Europos Sąjungą. Kas laukia Europos ir kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką?
-
„Swedbank“ bendrovei „Sparta“ suteikė papildomą 11,6 mln. eurų finansavimą Vilniaus Naujamiesčio rajone vystomo informacinių technologijų bendruomenės miestelio „Cyber City“ statyboms užbaigti. Už šias lėšas iškils ketvirtas biurų pastatas, kurį planuojama atidaryti 2026 m. Visas iki šiol „Swedbank“ suteiktas finansavimas aukščiausią tvarumo sertifikatą turinčiam „Cyber City“ miesteliui siekia 66,3 mln. eurų.
-
Missing episodes?
-
Rinkose sumaištį toliau kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti plataus masto muitus. Tikėtina, kad apie naują muitų bangą turėtų būti paskelbta šiandien, po to greičiausiai lauks atsakomųjų muitų serija. Šis neapibrėžtumas neigiamai veikia JAV rinkų ir visos ekonomikos perspektyvą, bet kiek netikėtai sugrąžino investuotojų susidomėjimą Europos bendrovėmis.
-
Kas bendro tarp politiko, gavusio netikrą kvietimą skristi į Niujorką; akademikės, praradusios santaupas fiktyvioje investavimo platformoje; verslininko, patvirtinusio pavedimą ne tiekėjui, o kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui; moters, patikėjusios žavaus turko romantiškais laiškais; ir studento, suvedusio elektroninės bankininkystės duomenis netikro kurjerio atsiųstoje nuorodoje?
-
Šiandien „Swedbank“ Baltijos bankininkystės vadovu paskyrė Olofą Sundbladą. Šias pareigas, kaip laikinasis vadovas, Olofas Sunbladas ėjo nuo 2024 m. spalio mėn., todėl ir toliau priklausys „Swedbank“ grupės vykdomajam komitetui.
-
Pastarąjį penkmetį, nepaisant visų iššūkių – pandemijos, karo Ukrainoje, ar į rekordines aukštumas pakilusių palūkanų normų – būsto rinka išvengė kainų nuosmukio. Negana to, dabar į rinką ir vėl pamažu grįžta klestėjimas. Šalia to, stebime ir vėl sparčiau augančias būsto kainas.
-
Ketvirtojo ketvirčio Talino uosto pajamos, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2,7 proc. iki 28,8 mln. eurų. Šį padidėjimą iš esmės lėmė 4,8 proc. išaugęs keleivių skaičius ir 11,7 proc. padidėjusios krovinių apimtys, lyginat su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Ketvirtojo ketvirčio EBITDA per metus išaugo 17,9 proc. iki 12,6 mln. eurų ir šiek tiek (2,3 proc.) viršijo mūsų įvertį.
-
2024 m. Baltijos šalyse ir toliau buvo pastebimi dideli skirtumai, nors metų pabaigoje išryškėjo labiau sinchronizuoto atsigavimo požymiai. Infliacija didėja, daugiausia dėl didesnių mokesčių, tačiau mažesnės palūkanų normos ir mažėjantis nedarbas turėtų skatinti namų ūkių vartojimą šiais ir kitais metais. Perspektyvos gerėja ir tikėtina, kad 2026 m. visose trijose Baltijos šalyse BVP augimas sieks apie 2,5 proc. (nebent protekcionistinė politika pasirodys esanti agresyvesnė ir žalingesnė, nei tikėtasi), kaip teigiama sausio 28 d. paskelbtoje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje.
-
Naujausioje Jungtinių Tautų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva pakilo į 16 vietą, pralenkdama daugelį turtingesnių Europos valstybių. Kaip tai pavyko ir ko pritrūko iki laimingiausiųjų 10-tuko?
-
Ketvirtąjį ketvirtį Grupės elektros gamyba per metus išaugo dviem trečdaliais ir siekė 688 GWh, viršydama užsibrėžtą 645 GWh tikslą. Kita vertus, užfiksuota elektros energijos kaina per metus sumažėjo 21 proc. iki 63,8 eurų/MWh. Mažesnę elektros energijos kainą kompensavo didesnė gamyba, todėl EBITDA IV ketvirtį padidėjo 27,8 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir sudarė 37,8 mln. eurų (arba daugiau nei dvigubai, palyginti su 15,7 mln. eurų III ketvirtį) ir 9,3 proc. viršijo mūsų prognozę. Šį augimą daugiausia lėmė didesnė nei tikėjomės užfiksuota elektros energijos kaina.
-
Lietuvos gyventojų finansinė sveikata pamažu gerėja, tačiau ilgalaikio finansinio stabilumo rodikliai bei finansinis raštingumas išlieka silpnąja vieta. Nuo 2023 m. ūgtelėjęs 6 balais, „Swedbank“ matuojamas Lietuvos gyventojų Finansinės sveikatos indeksas šiemet siekia 57 balus iš 100.
Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
-
Vasarį dėl JAV akcijų poveikio pasaulio akcijų rinkos indeksas „MSCI All Country World“ eurais smuko 0,4 proc. Europa pasirodė geriau, finansų ir gynybos sektorių bendrovės buvo tarp stipriausių. Tai rodo susirūpinimą dėl naujosios JAV administracijos politinių sprendimų ir pareiškimų. D. Trumpas taiko muitus, kuriais spaudžia savo pagrindines prekybos partneres.
-
Ketvirtąjį ketvirtį „Novaturo“ bendros pajamos buvo 48,4 mln. eurų (16,6 proc. didesnės nei praėjusių metų IV ketvirtį), o EBITDA padidėjo iki 3,1 mln. eurų (palyginti su -2,7 mln. eurų prieš metus). EBITDA daugiausia padidėjo dėl kelionių programos optimizavimo, geresnio lėktuvų užpildymo rodiklio ir mažesnės paskutinės minutės kelionių dalies įmonės pardavimuose. Atsižvelgiant į 1 mln. eurų kapitalizuotas veiklos išlaidas, koreguotas EBITDA sudarė apie 2,1 mln. eurų ir viršijo mūsų įvertį 12 proc. Be to, grupė paskelbė savo optimistinę 2025 m. prognozę.
-
Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose finansų rinkos sutiko su euforija, o akcijų kainas į dar didesnes aukštumas pasiuntė lūkesčiai dėl mokesčių mažinimo ir biurokratinių suvaržymų atlaisvinimo. Investuotojų optimizmas išgaravo susidūrus su politine realybe. Prekybos konfliktai, nuviliantys ekonominiai duomenys ir išaugęs neapibrėžtumas ėmė signalizuoti apie tikėtiną didžiausios pasaulio ekonomikos recesiją.
-
Ketvirtąjį ketvirtį Grupės parduotuvių pardavimai išaugo 7,8 proc. per metus ir sudarė 83,4 mln. eurų. Per metus pardavimai Lietuvoje padidėjo 8,7 proc., Latvijoje 8,4 proc. ir Estijoje 2,8 proc. Dėl šiam metų laikui nebūdingų šiltų orų sumažėjo rudens ir žiemos kolekcijų gaminių paklausa, todėl „Apranga“ buvo priversta taikyti didesnes nei įprastai nuolaidas. Pardavimų augimą iš dalies sumažino mažesnė bendroji marža ir išaugusios veiklos sąnaudos, todėl EBITDA per metus padidėjo tik 3,8 proc. iki 10,3 mln. eurų, bet viršijo mūsų 9,9 mln. eurų prognozę.
-
Prasidėjęs pajamų deklaravimo sezonas neretam pasėja intrigą – teks sumokėti susidariusią nepriemoką, o gal pavyks atgauti pajamų mokesčio permoką? Klausimų kyla ir dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos (GPM) pokyčių. Geriausia, kai atsakymus į šiuos klausimus žinome ir būsimam scenarijui esame pasirengę iš anksto. Tačiau, jei nedelsime užpildyti deklaracijos, turėsime daugiau laiko finansiškai pasiruošti didesnei nei tikėtasi nepriemokai ar suplanuoti būsimų pajamų panaudojimą.
-
Kiekvieną dieną pasaulis – ypač JAV kaimynai ir ilgamečiai partneriai – sulaukia naujienų apie planuojamus, įvedamus arba atšaukiamus importo tarifus. Investuotojai, ilgokai ignoravę Donaldo Trumpo grasinimus, atsibudo, medaus mėnuo baigėsi, JAV akcijų rinka nukraujavo. Prie nerimo finansų rinkose prisidėjo ir JAV ekonomikos silpnėjimo ženklai.
-
2024 m. IV ketvirtį „Tallink“ bendros pajamos per metus sumažėjo 5,3 proc. iki 183,5 mln. eurų, t. y. beveik tiek, kiek ir tikėjomės. Šį sumažėjimą iš esmės lėmė 26,7 proc. per metus sumažėjusios frachtavimo pajamos, nes, palyginti su 2023 m. IV ketvirčiu, du įmonės laivai nebuvo išnuomoti. Dėl sumažėjusių pajamų EBITDA aptirpo 30,2 proc. per metus iki 25,7 mln. eurų, tačiau 2,9 proc. viršijo mūsų įvertį. Mažmeninės prekybos bendroji marža viršijo mūsų prognozes 1 procentiniu penktu, todėl EBITDA buvo 0,7 mln. EUR didesnis nei tikėtasi, o tai taip pat turėjo įtakos grynajam pelnui.
- Show more
