Episodes
-
Naujausioje Jungtinių Tautų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva pakilo į 16 vietą, pralenkdama daugelį turtingesnių Europos valstybių. Kaip tai pavyko ir ko pritrūko iki laimingiausiųjų 10-tuko?
-
Ketvirtąjį ketvirtį Grupės elektros gamyba per metus išaugo dviem trečdaliais ir siekė 688 GWh, viršydama užsibrėžtą 645 GWh tikslą. Kita vertus, užfiksuota elektros energijos kaina per metus sumažėjo 21 proc. iki 63,8 eurų/MWh. Mažesnę elektros energijos kainą kompensavo didesnė gamyba, todėl EBITDA IV ketvirtį padidėjo 27,8 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir sudarė 37,8 mln. eurų (arba daugiau nei dvigubai, palyginti su 15,7 mln. eurų III ketvirtį) ir 9,3 proc. viršijo mūsų prognozę. Šį augimą daugiausia lėmė didesnė nei tikėjomės užfiksuota elektros energijos kaina.
-
Missing episodes?
-
Lietuvos gyventojų finansinė sveikata pamažu gerėja, tačiau ilgalaikio finansinio stabilumo rodikliai bei finansinis raštingumas išlieka silpnąja vieta. Nuo 2023 m. ūgtelėjęs 6 balais, „Swedbank“ matuojamas Lietuvos gyventojų Finansinės sveikatos indeksas šiemet siekia 57 balus iš 100.
Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
-
Vasarį dėl JAV akcijų poveikio pasaulio akcijų rinkos indeksas „MSCI All Country World“ eurais smuko 0,4 proc. Europa pasirodė geriau, finansų ir gynybos sektorių bendrovės buvo tarp stipriausių. Tai rodo susirūpinimą dėl naujosios JAV administracijos politinių sprendimų ir pareiškimų. D. Trumpas taiko muitus, kuriais spaudžia savo pagrindines prekybos partneres.
-
Ketvirtąjį ketvirtį „Novaturo“ bendros pajamos buvo 48,4 mln. eurų (16,6 proc. didesnės nei praėjusių metų IV ketvirtį), o EBITDA padidėjo iki 3,1 mln. eurų (palyginti su -2,7 mln. eurų prieš metus). EBITDA daugiausia padidėjo dėl kelionių programos optimizavimo, geresnio lėktuvų užpildymo rodiklio ir mažesnės paskutinės minutės kelionių dalies įmonės pardavimuose. Atsižvelgiant į 1 mln. eurų kapitalizuotas veiklos išlaidas, koreguotas EBITDA sudarė apie 2,1 mln. eurų ir viršijo mūsų įvertį 12 proc. Be to, grupė paskelbė savo optimistinę 2025 m. prognozę.
-
Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose finansų rinkos sutiko su euforija, o akcijų kainas į dar didesnes aukštumas pasiuntė lūkesčiai dėl mokesčių mažinimo ir biurokratinių suvaržymų atlaisvinimo. Investuotojų optimizmas išgaravo susidūrus su politine realybe. Prekybos konfliktai, nuviliantys ekonominiai duomenys ir išaugęs neapibrėžtumas ėmė signalizuoti apie tikėtiną didžiausios pasaulio ekonomikos recesiją.
-
Ketvirtąjį ketvirtį Grupės parduotuvių pardavimai išaugo 7,8 proc. per metus ir sudarė 83,4 mln. eurų. Per metus pardavimai Lietuvoje padidėjo 8,7 proc., Latvijoje 8,4 proc. ir Estijoje 2,8 proc. Dėl šiam metų laikui nebūdingų šiltų orų sumažėjo rudens ir žiemos kolekcijų gaminių paklausa, todėl „Apranga“ buvo priversta taikyti didesnes nei įprastai nuolaidas. Pardavimų augimą iš dalies sumažino mažesnė bendroji marža ir išaugusios veiklos sąnaudos, todėl EBITDA per metus padidėjo tik 3,8 proc. iki 10,3 mln. eurų, bet viršijo mūsų 9,9 mln. eurų prognozę.
-
Prasidėjęs pajamų deklaravimo sezonas neretam pasėja intrigą – teks sumokėti susidariusią nepriemoką, o gal pavyks atgauti pajamų mokesčio permoką? Klausimų kyla ir dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos (GPM) pokyčių. Geriausia, kai atsakymus į šiuos klausimus žinome ir būsimam scenarijui esame pasirengę iš anksto. Tačiau, jei nedelsime užpildyti deklaracijos, turėsime daugiau laiko finansiškai pasiruošti didesnei nei tikėtasi nepriemokai ar suplanuoti būsimų pajamų panaudojimą.
-
Kiekvieną dieną pasaulis – ypač JAV kaimynai ir ilgamečiai partneriai – sulaukia naujienų apie planuojamus, įvedamus arba atšaukiamus importo tarifus. Investuotojai, ilgokai ignoravę Donaldo Trumpo grasinimus, atsibudo, medaus mėnuo baigėsi, JAV akcijų rinka nukraujavo. Prie nerimo finansų rinkose prisidėjo ir JAV ekonomikos silpnėjimo ženklai.
-
2024 m. IV ketvirtį „Tallink“ bendros pajamos per metus sumažėjo 5,3 proc. iki 183,5 mln. eurų, t. y. beveik tiek, kiek ir tikėjomės. Šį sumažėjimą iš esmės lėmė 26,7 proc. per metus sumažėjusios frachtavimo pajamos, nes, palyginti su 2023 m. IV ketvirčiu, du įmonės laivai nebuvo išnuomoti. Dėl sumažėjusių pajamų EBITDA aptirpo 30,2 proc. per metus iki 25,7 mln. eurų, tačiau 2,9 proc. viršijo mūsų įvertį. Mažmeninės prekybos bendroji marža viršijo mūsų prognozes 1 procentiniu penktu, todėl EBITDA buvo 0,7 mln. EUR didesnis nei tikėtasi, o tai taip pat turėjo įtakos grynajam pelnui.
-
Palyginti su ankstesniais metais, ketvirtąjį ketvirtį koreguotas EBITDA sumažėjo 36,1 proc. iki 26 mln. eurų ir visai neatitiko mūsų prognozuoto 85,8 mln. eurų. Tai lėmė labai sumažėjęs pelningumas energetikos segmente (-41 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais, iki -2,2 mln. eurų). Priešingai, nei tikėjomės, „Elenger“ nepavyko pasiekti savo pelningumo – sutrukdė šiltesnė nei vidutinė žiema ir mažesnės pelno maržos.
-
Prieš 35 metus iš okupacijos išsivadavusi galėjo mažai kuo pasigirti ir Nepriklausomybę pasitiko nualinta, neturtinga ir su daugybe lėtinių problemų. Kai kurioms išspręsti prireikė kelių metų, kitoms – kelių dešimtmečių, likusias sprendžiame iki šiol. Vis dėlto, Lietuva padarė neįtikėtiną progresą, kuriuo džiaugtis vis dar negali jokia kita ES valstybė. Iš ekonomiškai nuskurdintos šalies Lietuva tapo ekonominės sėkmės pavyzdžiu.
-
Ketvirtąjį ketvirtį Grupės koreguotas EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 6 proc. iki 130,9 mln. eurų, tačiau 27 proc. viršijo mūsų prognozę. Padidėjimą lėmė geri Žaliosios gamybos segmento (+13,3 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais) ir Tinklų segmento (+3 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais) rezultatai.
-
Pirmasis naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo mėnuo galingiausios pasaulio valstybės poste investuotojus skatina permąstyti lūkesčius ir prielaidas dėl jo politikos poveikio ekonomikai. Be to, ryškėja vis daugiau įtampos židinių pačioje JAV ekonomikoje, kas irgi veikia investuotojų lūkesčius neigiama linkme. Netikėtų galimybių gali atsiverti Europoje dėl silpnesnio euro ir planų smarkiai padidinti investicijas į gynybą.
-
2024-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi metai per kone 250 metų siekiančią meteorologinių stebėjimų istoriją, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir galingesnės. Tai atspindi ir „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenys – praėjusiais metais užfiksuota apie 31 tūkst. žalų gyventojų turtui, už kurias atlyginta daugiau kaip 18,6 mln. eurų nuostolių. Per praėjusius metus žalų skaičius buvo didesnis apie 15 proc., palyginti su 2023 m., ir apie 24 proc., palyginti su 2022 m.
-
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį toliau augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje stebimas ir rezervacijų pirminėje rinkoje šuolis, o visų sandorių apimtys pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pradžios. Būsto įperkamumą ir toliau didins mažėsiančios palūkanos bei sparčiai augantys atlyginimai. Visgi, naujausi duomenys taip pat rodo, kad vėl paspartėjo būsto kainų augimas.
-
2024–2025 m. antrąjį fiskalinį ketvirtį „Akola Group“ konsoliduotas bendrasis pelnas per metus padidėjo 11,3 mln. eurų (+39,2 proc.) iki 42,7 mln. eurų. Maždaug tiek pat, vertinant eurais, padidėjo ir pakoreguotas EBITDA, kuris sudarė 19,7 mln. eurų. Grynasis pelnas padidėjo 9,7 mln. eurų iki 8,8 mln. eurų. Paskelbti duomenys 5,3–7 mln. eurų viršijo mūsų atitinkamas prognozes.
-
Ketvirtąjį ketvirtį „Merko“ konsoliduoti pardavimai per metus padidėjo 26,8 proc. iki 160,4 mln. eurų. Šį augimą paskatino tai, kad vėjo turbinų ir krašto apsaugos užsakymai buvo pradėti vykdyti anksčiau nei planuota. Taigi, „Merko“ ketvirtį baigė paskelbdama įspūdingą 26,3 mln. eurų EBITDA, o metus užbaigė rekordiniu 75,7 mln. eurų pelnu, kuris 37,8 proc. viršijo mūsų metinę 54,9 mln. eurų prognozę, nes tikėjomės, kad po išskirtinio praėjusio ketvirčio pardavimai ir pelningumas sumažės.
- Show more
