Episodios
-
„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš Kauno menininkų namų (KMN) vidinio kiemo, kur šią vasarą atidarytas naujas koncertams ir kitiems renginiams pritaikytas amfiteatras.
Kauno menininkų namų kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pristatys šioje įstaigoje pulsuojantį šiuolaikinio meno vyksmą, kūrėjų rezidencijas, parodas, iššūkius. Agnė yra menininkė, kuratorė, tyrėja. Savo praktiką ir tyrimus grindžia žmonių istorijos, feministinės etnografijos metodologijomis. Šiemet Agnė su KMN kolega Edvinu Grinkevičiumi įvertinta Meno kritikos apdovanojimuose. Kuratorių duetas apdovanotas už KMN organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę“.
Jau prasidėjo ir iki rugpjūčio 29 dienos truks KMN rengiamas ciklas „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys visas 11 miesto seniūnijų, vadinamųjų mikrorajonų. Kiemuose skamba populiarioji ir eksperimentinė muzika, rodomi filmai ir video instaliacijos, vyksta fotoparodos ir keliauja muziejus ant ratų. O kiemų šeimininkai kaimynus kviečia iš arčiau pažinti ir patirti unikalias Kauno kiemų erdves. Svečiuose – Žaliakalnio kiemo gyventojas Domas Sirgedas, papasakosiantis apie šią patirtį.
Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Ukrainos Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities ir dabarties tragedijų retrospektyvą ir atskleidžia šiurpų genocido paveikslą, kurio veidas tas pats – totalitarinis režimas su neapykantos ideologija. Apie parodą papasakos muziejaus vadovas Marius Pečiulis ir Mariia Mizina, parodos vyriausioji kuratorė.
XXIX Pažaislio muzikos festivalis truko tris mėnesius ir savaitgalį bus uždarytas L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šiemetinės vasaros akcentus ir planus XXX-ajam festivaliui pasakos ką tik iš Peru grįžusi jo vadovė Giedrė Mikaitienė.
Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno metų architektu išrinktas KTU docentas Vytautas Baltus.
Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė -
Šeštus metus organizuojama vizualaus teatro laboratorija „Kosmos LAB“ organizuoja tradicinę kūrybinę laboratoriją, kuri šiemet skirta tarpdiscipliniškumui. Šių metų laboratorijos mentorius - prancūzų kompozitorius, multimedijos menininkas Pierre’as Jodlowskis, kurio kūryba apima šiuolaikinės muzikos, šokio, cirko, teatro, vizualiųjų menų, elektroninės muzikos, filmų ir interaktyvių instaliacijų sritis. Pokalbis su Pierre'u Jodlowskiu ir dirbtuvių prodiuseriu Dariumi Vizbaru.
Pakruojyje trečius metus rengiamas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Jis neįprastas, nes menininkai darbus kuria dolomito karjeruose. Šiemet improvizuojama Pakruojo krašto istorijos tema. Visi per porą savaičių sukurti darbai liks rajone ir puoš viešąsias erdves. Daugiau iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.
1899-ųjų rugpjūčio 24 d., kai visą pasaulį pradėjo pasiekti argentinietiškasis tango, Buenos Airėse gimė vienas žymiausių rašytojų – Jorgė Luisas Borgesas, atvedęs skaitytojus į savo mistišką, kupiną simbolizmo tekstų ir vaizduotės labirintą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.
Prasideda ketvirtą kartą organizuojamas žanrinio kino festivalis „Mondo Bizarro“. Pasakoja renginio organizatorius, kinotyrininkas Karolis Žukas.
Pianistė Eglė Andrejevaitė kelis kartus tikrinosi, ar muzikės kelias tikrai jai. Šiandien ji – ne tik koncertuoja, bet ir moko, drąsiai tvirtindama, jog mokytis groti instrumentu nevėlu niekada. Sekmadienį, tęsiantis Baltijos kelio 35-ečio minėjimo renginiams, pianistė LRT KLASIKOS klausytojams pristatys Baltijos šalių kompozitorių programą „Devyni lobiai“. Eglės Andrejevaitės portretas, muzika ir planai – rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė -
¿Faltan episodios?
-
Visuomenei pastarąją parą sukėlė daug diskusijų operos žvaigždės Asmik Grigorian ir pianisto Luko Geniušo rengiamas rusų kompozitorių – Rachmaninovo bei Čaikovskio – muzikos rečitalis Jungtinėse Valstijose. Visiškai neseniai A. Grigorian kartu su kita Lietuvos operos primadona Violeta Urmana Zalcburge dalyvavo Prokofjevo „Lošėjo“ pastatyme. Kaip vertinti tokią situaciją? Mintimis dalijasi klasikinės muzikos žinovas Julijus Grickevičius ir Kultūros ministras Simonas Kairys.
LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kandidatuodamas pirmuosiuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Lozoraitis yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą. Apie kokią Lietuvą jis kalbėjo savo rinkimų kampanijoje?
„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.
Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Mikelandželo Antonionio modernųjį kiną ir muzikinius kontrastus bei ausiai mielas melodijas, paryškinančias personažų svetimėjimą didmiestyje.
„Neįsivaizduojat, kokie jie ten visi „atsipūtę“, – juokiasi žurnalistas Ignas Andriukevičius, daugiau nei metus gyvenęs Ruandoje. Rubrikoje „Be kaukių“ – afrikietiškos muzikos gausa, Igno muzikos instrumentų kolekcija ir įdomiausios istorijos ne tik iš Ruandos.
Ved. Odeta Vasiliauskaitė -
Kaune prasideda nemokamas festivalis „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys net 11 mikrorajonų.
Šiemet sukanka 100 metų, kai Šiluvoje buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs Antano Vivulskio projektuotas pastatas.
Kas paskutiniu metu lemia Lietuvos kino kūrėjų sėkmę tarptautiniuose kino festivaliuose?
„Giedraičiai – vartai į Molėtų rajoną, jiems turėtų būti sutelktas didesnis dėmesys, nes Giedraičių vardas – garbingas“, – sako restauratorė Teresė Blažiūnienė.
Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia iš Lokarno kino festivalio su keturiais apdovanojimais grįžusi režisierė Saulė Bliuvaitė.
Ved. Marius Eidukonis -
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atidaroma paroda „Mame-lošn“. Parodoje bus eksponuojami litvakų dailininkų darbai iš privačios Samuelio Taco kolekcijos.
Šveicarijoje šiandien baigiasi Lokarno kino festivalis. Vakar jame įvyko pasaulinė režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ (angl. „Toxic“) premjera.
Kodėl dažniau į rankas paimame užsienių autorių knygas nei lietuvių? Kodėl šiuolaikinėje lietuvių literatūroje meilės romanai yra dažnai apleidžiami skaitytojų?
Joniškyje veikia labai populiarus ir vienintelis toks Europoje – Krepšinio muziejus. Jame tūkstančiai eksponatų, tarp jų daugybė asmeninių garsiausių šalies krepšininkų daiktų, medalių. Muziejaus įkūrėjas joniškietis Leonas Karaliūnas tikina, kad jam krepšinis – didžiausias pomėgis ir pirmoji religija.
Rubrikoje „Be kaukių“ – radijo, televizijos laidų ir renginių vedėja Gabrielė Martirosian.
Ved. Odeta Vasiliauskaitė -
Bairote tūkstančiai melomanų iš viso pasaulio susirenka pamatyti ir išgirsti Richardo Vagnerio šedevrus. Šio legendinio operos festivalio nuolatinis svečias, Vagnerio muzikos žinovas Julijus Grickevičius jau ten. Kuo šiuokart operos melomaną stebina festivalis?
Ketvirtasis Klaipėdos festivalis, prasidėjęs baleto premjera šį vakarą Elinge baigiasi varinių pučiamųjų ir šviesų stebuklo kupina programa Elinge „Ugnies ir vandens muzika“. Kaip vandenį girdi klaipėdiečiai?
Obelynėje, gamtininko Tado Ivanausko sodyboje-memorialiniame muziejuje prasidėjo folkloro festivalis „Obelynės žolinė 2024“. Kiek joje žolinių tradicijos?
LRT Klasika toliau tęsia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Šiandien keliamės į Šilalės rajone įsikūrusį Upynos etnografijos muziejų. Kuo jis ypatingas – pasakoja Vesta Vitkutė.
Lietuvos pajūrio kultūros pasaulis dabar sunkiai įsivaizduojamas be maestro Tomo Ambrozaičio – vyriausiojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro dirigento, pedagogo ir chorų dirigento. Klaipėdoje gimęs ir užaugęs muzikas liko čia, ir sako, kad jo siekiamybė yra ta, kad tai, ką jo vadovaujami muzikai daro scenoje – teiktų jiems džiaugsmą, kuris savaime paliečia ir publiką. Apie atsakomybę už kuriančius kartu žmones, apie Klaipėdos svorio kainą Lietuvos kultūroje ir kita – rubrikoje „Be kaukių“ Tomas Ambrozaitis.
Ved. Gabija Narušytė
Donato Babensko - Baltas kadras nuotrauka. -
„Brazilijoje sunku įgyvendinti kultūros veiklas, nes orientuojamasi į pramogas. Europa taip pat suka į tą pusę“,- sako korneto atlikėjas Rodrigo Calveyra, kartu su ansambliu „Canto Fiorito“ organizuojantis senosios muzikos festivalį Kretingoje. Pokalbis su ansamblio ir festivalio meno vadovu Rodrigo Calveyra ir prodiusere Renata Dubinskaite.
Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams. Koks buvo brolių Lozoraičių vaidmuo Lietuvai išsikovojant nepriklausomybę?
Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie Alfredo Hitchcocko muzikinius pasirinkimus ir muziką kaip personažą, labiausiai padedantį režisieriui, atliekantį funkcijas, kurių negali tikri aktoriai.
„Atgavus nepriklausomybę viskas apvirto aukštyn kojomis. Išėjau į banką, alga buvo labai gera. Bet tai buvo visiškai ne mano gyvenimas“,- sako Paryžiuje gyvenanti televizijos ir kino režisierė, prodiuserė Aušra Lukošiūnienė. Ji - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
77-ajame Lokarno kino festivalyje pristatytas režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Sesės“.
Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.
Šįvakar Vilniuje vyks aukščiausias istorijoje aukščiausias bachata vakarėlis televizijos bokšte.
Šakių rajone atgimsta dar vienas kultūros objektas - Kaimelio dvaras.
Rubrikos „Be kaukių“ svečias - Breiko lygos direktorius Mindaugas Radvila.
Ved. Marius Eidukonis -
Šį savaitgalį Suvalkijoje vyksta IV kriminologijos festivalis „Demistify“, kuris šiais metais skiriamas konspiracijos teorijų temai.
Tarpukariu šiaurinė Nidos dalis buvo vadinama Sibiru, o pietinė – Azija. Kodėl? Apie Nidos unikalumą, kultūros saleles, skaudulius, lėtąjį turizmą ir kur Neringoje galima sutikti briedį pasakoja geografė Aušra Feser.
Japonijoje pristatyta kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir choreografo Pawelo Sakowicz garso instaliacija su choreografiniais elementais „Sayonakidori” (Lakštingala).
Šilalės Vlado Satkevičiaus muziejuje vykusioje konferencijoje „Mūsų kraštotyros didieji“ pagerbti labiausiai Žemaitijai nusipelnę kraštotyrininkai. Kokius ryškiausius tyrimus atliko žymūs Žemaitijos kraštotyrininkai? Ir kuo atradimai naudingi šiais laikais?
Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su architekte, viena iš studijos „Do Architects“ įkūrėjų Gilma Teodora Gylyte. Kalbamės apie sovietinių mokyklų konversijas Ukrainoje ir svarstome, ar Lietuvoje į architektūrinius, urbanistinius sprendimus priimame bendruomenės balsą?
Ved. Urtė Karalaitė -
Kaip Kauno miesto muziejui sekėsi įrengti rotušėje naują ekspoziciją ir kaip ją vertina pirmieji lankytojai?
Kuo kvėpuoja tarp dviejų premjerinių spektaklio „Chiaroscuro“ rodymų esanti Liza Baliasnaja? Šokėja ir choreografė dalyvauja festivalyje „ConTempo“.
Šilainių mikrorajonas - jauniausias Kaune, kitąmet švęs 40-ąjį jubiliejų. Laidoje vieši Evelina Šimkutė, renkanti gyvą šios miesto dalies archyvą.
Andriaus Baranovo pasakojimas apie Atominį bunkerį, pusiau slaptą muziejų Kaune, kuris net turi filialą Niujorke, tęsia Nišinių muziejų ciklą.
Rubrikoje „Be kaukių“ – jaunystėje roko grupėse muzikavęs legendinis Kauno rotušės ceremonmeisteris, šio miesto švenčių iniciatorius ir veidas Kęstutis Ignatavičius.
Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė -
Jeigu dar nežinote, kas yra Vergilijus, Platonas ar Homeras, jeigu galvojate, kad antikoje didžiuosius žygius atliko tik didvyriai – neabejotinai norėsite dalyvauti Klasikų akademijoje, skirtoje moksleiviams.
Prasideda tarptautinis Lokarno filmų festivalis. Kuo įdomi jo programa, kokie Lietuvos kūrėjų filmai jame dalyvauja pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė.
Keliaudami po Lietuvą užsukite į Telšius. Ką čia galima pamatyti mums atskleidžia Tomas Mizgirdas.
Baltos, panašios į hippopotamus būtybės? Kas tai? Tai žymieji troliai mumiai, sukurti suomių menininkės Tovės Marikos Jansson. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.
„Šiandien daugelis filmų yra profesionaliai sukurti. Klausimas apie jų prasmę ir apie ką tas kinas kalba",- sako Rasa Paukštytė – teatro ir kino kritikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, pirmosios knygos „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ apie Lietuvos kino raidą idėjos autorė ir viena iš sudarytojų.
Apie kino praeitį, raudonas linijas, apie šiuolaikinį kūrėjų žvilgsnį ir pasaulinį kontekstą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Jolanta Kryževičienė -
Dirigentą ir birbynininką, prof. Algirdą Vyžintą prisimena jo studentė, kanklininkė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Marozienė.
Penktadienį Biržuose atidaryta poeto, eseisto ir fotografo Alio Balbieriaus paroda „Prisilietimas prie Budizmo“.
Jau 11-ą kartą pietinėje Latvijoje, visai šalia Lietuvos sienos, vyksta alternatyvios kamerinės muzikos festivalis „Sansusi“. Jis klasikinę ar šiuolaikinę akademinę muziką siūlo patirti visai netradiciškai. Apie festivalį pasakoja jo iniciatorius Armandas Silinis.
LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Diplomatų Lozoraičių metams paminėti. Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Klausomės trečiojo Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.
„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota, suformavę Holivudinį skambesį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.
Kas traukia meno kritikės, JCDecaux Lietuva komunikacijos vadovės Karolinos Tomkevičiūtės akį? Ar ji mato poreikį meną populiarinti? Kaip apskritai menas tapo tokia svarbia jos gyvenimo dalimi? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Alio Balbieriaus nuotrauka -
Po šimtmečio pertraukos Stelmužės bažnyčioje suskambo po šimtmečio į varpinę grąžintas varpas.
Šiandien tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ laukia spektaklio „Širdys ir kaminai“ premjera apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“.
Savaitgalį Dariaus ir Girėno stadione Kaune nuskambėjo vienas didžiausių Baltijos šalyse britų atlikėjo Edo Sheerano koncertas. Su kokias iššūkiais susidūrė jo organizatoriai?
„Labai sunku kurti politinius, nepatogius filmus. Buvo nepatogu prieš 30 metų, nepatogu ir dabar. Bet mes turime bandyti“, - sako lenkų režisierė Agnieszka Holland, kurios filmas apie pabėgėlius „Žalia siena“ gimtojoje šalyje susilaukė nevienareikšmių vertinimų.
Rubrikos „Be kaukių“ svečias - iliustratorius Bernardas Burba.
Ved. Marius Eidukonis -
Lietuvos kultūros taryba paskirstė trimetį strateginį finansavimą kultūros institucijoms ir renginiams. Kaip keičiasi kultūros lauko dinamika? Kokią įtaką šis finansavimas padarys pirmą kartą jį gavusiems renginiams ar organizacijoms? Pasakoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Kretingos senosios muzikos festivalio organizatorė Renata Dubinskaitė, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.
Anykščiuose prasidėjo tradicinis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis. Ką miestui reiškia toks instrumentas kaip vargonai? Kaip festivalis keičiasi? Kuo stebina šiais metais? Pasakoja festivalio meno vadovas Stanislovas Aglinskas ir festivalio koordinatorius Julius Aglinskas.
Palangoje šį savaitgalį prasideda seniausias akordeono tradicijas Lietuvoje puoselėjantis renginys – 30-asis Tarptautinis akordeono festivalis-seminaras „Palanga 2024“. Apie jį pasakoja Raimondas Sviackevičius.
„Paradoksaliai, nors geopolitine prasme gyvename labai nestabiliai, tai labai palankus laikas skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna. Visai neseniai pasirodė naujas jo albumas, kuriame įrašyti Vytauto Bacevičiaus, kompozitoriaus, kurio muzikos tyrimams pianistas atsidėjęs daug metų, kūriniai. Kokį pianistas rado Niujorką, kai išvyko į jį 1996 m.? Kodėl ten pasiliko? Ir kodėl atvykęs į Vilnių jis jaučiasi niujorkiečiu? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė -
Prancūziška muzika ir akordeonas – toks intymus muzikos vakaras šiandien Vilniuje, A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, kuriame Kristupo festivalio ypatingas svečias, vienas žymiausių šiandien akordeonininkų – Richard Galliano – Lietuvos publikai atliks savo naujausius kūrinius.
Lietuvoje vis dažniau menininkai atranda erdves kūrybai atokiau nuo didžiųjų miestų, nuostabioje gamtoje ar dvaruose ir jų aplinkoje. Vienas tokių – ir naujas, šį savaitgalį savo kelionę pradedantis festivalis Alantoje, kuris gimė iš meilės Lietuvai ir senelių kraštui.
Koks menas reikalingas ir galimas Šalčininkuose? Atsakymo į šį klausimą ieškojo aktorė Virginija Kuklytė kartu su profesionalių aktorių ir sociologų kolektyvu 10 metų organizuojanti meno projektus Šalčininkų rajone.
Nors vasara jau įžengė į rugpjūtį, mes dar turime gražaus laiko pažinti Lietuvą ir atrasti išskirtines vietas. O Lietuvoje gausu nišinių muziejų, kuriuose slypi netikėtos istorijos, įdomios ekspozicijos ir įamžintas palikimas. Šį kartą pasižvalgysime po Kaune veikiantį Brangakmenių (gemologijos) muziejų ir tyrimų laboratoriją.
„Esu kompozitorius visaėdis ir darau muziką, kuri minta jau esančia muzika“, – taip provokuojančiai apie save kalba kompozitorius Antanas Kučinskas, kurio kūrybos akiratyje - nuo muzikos teatrui iki pačių įvairiausių atradimų šiuolaikinėje muzikoje. Greta kūrybos jis jau kuris laikas yra ir Lietuvos pučiamųjų simfoninio orkestro meno vadovas repertuarui. Apie kūrybinius ir kitokius atradimus - vasario mėnesį vykęs pokalbis su Antanu Kučinsku rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Gabija Narušytė -
Prisimename 1991-ųjų liepos 31-ą dieną pasienio su Baltarusija poste sovietų omonininkų nužudytus septynis jaunos valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs didelius sužeidimus, per stebuklą išgyveno tik vienas muitininkas Tomas Šernas. 33-iųjų Medininkų žudynių metinių išvakarėse Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Tomą Šerną kalbina kolega Darius Matas.
Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinį finansavimą platinti gavusius filmus privaloma pritaikyti asmenims, turintiems regos ar klausos negalią. Organizacijų, vienijančių regos ir klausos negalias turinčius žmones, atstovai teigia, kad pokytis užtikrins didesnį filmų prieinamumą šioms bendruomenėms. Ką tai pakeis kino industrijos darbe? Mintimis dalijasi Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Romas Zabarauskas, „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas, Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.
Ar pamenate žandarą Kriušo? Tai prieš 110 metų gimusio aktoriaus Lui de Fiuneso vaidmuo, kurio suvaidintos scenos tapo kultinėmis, o talentai įvertinti aukčiausiais apdovanojimais. Mažaūgis lieknas plikis – taip save įvertinęs de Fiunesas kadaise atsisakė ir didžiosios savo svajonės – aktorystės ir tik palaikomas artimųjų iš barų, kuriuose grodavo pianinu, persikėlė į didžiąją sceną ir iki šiandienos laikomas populiariausiu prancūzų aktoriumi, padėjusiu dažnai pasijuokti tiek iš de Fiuneso sukurto personažo, tiek iš Prancūzijos kultūros, politikos ir socialinių problemų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.
„Aš kartais net atostogų maršrutus pritaikau prie operos festivalių ir atlikėjų“, - juokiasi žurnalistė Nemira Pumprickaitė ir visai rimtai priduria, kad mėgavimasis opera yra labai svarbi jos gyvenimo dalis. Kada atsirado meilė klasikinei muzikai? Kaip atskirti snobą nuo melomano? Ir kodėl žurnalistika yra mieliau nei viešieji ryšiai - N.Pumprickaitės interviu „Be kaukių“.
Ved. Odeta Vasiliauskaitė -
„Iš nebūties ar pasąmonės gelmių išnyra bauginantys, bet sykiu hipnotizuojantys vaizdai. Iš chaoso gimsta naujas pasaulis“,- taip apie menininko Eimučio Markūno paveikslus rašė poetas Julius Keleras. Apie naują dailininko parodą „Transfuzijos“ pokalbis su autoriumi ir dailėtyrininke Danute Zoviene.
Buvęs mėsininkas, lopšelio darželio mokytojas, motociklininkas ir akordeonininkas rengia keturių koncertų muzikos šventę ir sugeba pakviesti į Varėną net kamerinį orkestrą. Pokalbis su Nerijumi Bakula – suvalkiečiu iš Dzūkijos.
Tęsiame šešių pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Šį kartą Donatas Puslys pasakos apie Stasio Lozoraičio sūnus.
Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.
Kino kritikas Gediminas Kukta mano, kad kinas gali būti puikus pabėgimas nuo tikrovės, kasdienybės, rūpesčių. Ar tokia pabėgimo erdvė gali būti ir paukščių pasaulio stebėjimas? Apie ornitologiją ir kiną – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Šiandien turėjo prasidėti jau 15-asis festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, visgi Lietuvą užklupusios liūtys ir vėtros koreguoja planus. Organizatoriai tikisi, kad atidarymo vakaras sėkmingai bus perkeltas į rytojų.
Kaune jau atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda, skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti“. Apie parodos eksponatus, jų istorinę bei kolekcionieriui asmeninę jų reikšmę pasakoja Barbora Krinicinaitė.
Klausomės ir LRT KLASIKOS vasaros laidos „Žvaigždžių alėja“ fragmento. Naujausioje laidoje - pokalbis su vokalinio ansamblio The King‘s Singers nariais – Johnathanu Howardu ir Patricku Dunachie apie ansamblio gyvenimą, keliones ir muziką.
Pirmą laidos valandą vainikuoja virtualus susitikimas su kompanijos „Arabella Arts“ specialiųjų projektų ir partnerysčių vadove, atlikėjų vadybininke Ina Marija Ubaite, kuris pasakoja apie dešimtmetį, praleistą JAV, darbą su garsiausiais scenos vardais ir sugrįžimą į Europą.
Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, LRT KLASIKOS laidos „Bala žino“ kūrėjas ir vedėjas Martynas Vingrys. Kalbamės apie Martyno kelią folkloro tyrinėjimų link ir nekasdienišką kasdienybę.
Ved. Gerūta Griniūtė -
Laidą pradeda Klaipėdos džiazo orkestro gyvas pasirodymas.
Kokia buvo pirmoji Jūros šventė 1934-aisiais? Pasakoja Jūros šventės atidarymo ceremonijos režisierė Rūta Bunikytė.
Artėja vienas svarbiausių muzikinių įvykių uostamiestyje - „Klaipėdos festivalis“.
Vietinių klaipėdiškių mintys apie Jūros šventę.
Kuo ypatingi tradiciniai Jūros šventės karnavalai? Pasakoja filmo „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“ režisierė Sondra Simana.
Klaipėdos kultūros magistras Anatolijus Klemencovas – ilgametis Jūros šventės vyriausiasis dailininkas. Ką reiškia kurti vizualųjį tokio įvykio identitetą? Kokią vietą Jūros šventė užima jo paties kūrybinėje biografijoje?
Kokia didžioji Jūros šventės eisena? Kodėl ji ne ką mažiau svarbesnė nei tik ką praūžusi Dainų šventės? Kiek ji reikšminga ir kuo unikali? Apie tai – Živilė Putnienė, Jūros šventės projekto vadovė.
Operos solistas, nepamirštamas Skrajojantis Olandas Almas Švilpa – ne tik menininkas, bet ir laivo kapitonas. Pokalbis apie meilę muzikai ir jūrai.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Gabija Narušytė -
Paryžiuje prasideda 33-ios vasaros olimpinės žaidynės. Kokia atidarymo šventė numatoma, kuo gyvena miestas – iš Paryžiaus pasakoja LRT korespondentė Ieva Balsiūnaitė.
Kokias senųjų gatvelių istorijas pasakoja į Merkinę susirinkę dailininkai? Pokalbis su Merkinės plenero dalyviais.
Senųjų meistrų drobes primenančiuose darbuose tapytojas Paulius Juška pasakoja šių dienų žmogaus istorijas. Nauja dailininko paroda „Žmogus pagal paveikslą“ atidaroma Trakuose.
Mūsų miestai keičiasi, tačiau ar jie tikrai siekia tapti vaikštomais ir patogiais čia gyvenančiam žmogui? Kokį potencialą gali turėti apleistos erdvės? Ir galbūt reikėtų palaukti, kol mūsų aplinką pradės projektuoti dirbtinis intelektas – gal sulauktume geresnių rezultatų? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su architektu, semiotiku Justinu Dūdėnu.
Ved Jolanta Kryževičienė - Mostrar más
