Gera tiems, kurie paišo, rašo ir duonos neprašo. Bet ką daryti, jei kurį laiką nešioji gumbą atsitrenkęs į (ne)rašymo sieną? Arba visa kūryba ir apsiriboja vien sąmonės srautu? Arba prirašyti lapai keliauja tik viena kryptimi - į stalčių? Kažkada išleidau knygą, pastačiau keleta visai sėkmingų spektaklių... Ir, viskas. Tad manau, turiu teisę, remdamasis sukaupta patirtimi ir dirbitinio intelekto pagalba (na, kur be jo), pasidalinti keliais savo patarimais, įžvalgomis, kaip išlipti iš šios (ne)rašymo duobės. Užeik.