Episodit
-
Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams
Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga aptikta Vokietijoje ir Vengrijoje, tenka likviduoti didžiules gyvulių bandas. Kas padėtų to išvengti ir neužkirsti kelio mėsos bei pieno produktų eksportui į kitas šalis? Išsamiau – Žemės ūkio ministro patarėjas, biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas.
Kalvota, mišku ir krūmais apaugusi vietovė Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, pati tinkamiausia galvijams auginti. Tuo įsitikinęs Viekvedžių kaimo ūkininkas Rolandas Linkus. Anot jo, šiose apylinkėse vien iš augalininkystės nepragyvensi. Bet galvijus auginti, pašarų pasiruošti čia galima. Nors kasdien iki savo prižiūrimos limuzinų veislės galvijų bandos, ją aprūpinant pašarais ir vandeniu, tenka nuvažiuoti per 10 kilometrų. Šeimininko meilę ir rūpestingą priežiūrą jausdami, šie įspūdingi galvijai tik jį vieną artyn prisileidžia.
Turėdamas 200 hektarų žemės, Klaipėdos rajono Maciuičių kaimo ūkininkas Vygandas Milkintas nusprendė, kad pelno už joje užaugintus grūdus neužteks šeimai pasiturinčiai gyventi. Sprendimą rado besilankydamas parodoje Vokietijoje, kur šalių gamintojai pristatė įvairią ekologišką produkciją. Prieš 10 metų ryžosi auginti šaltalankius ir kanapes, organizavo jų uogų bei sėklų perdirbimą, ne tik aliejaus spaudimą. Dabar galvoja apie gamybos plėtrą ir tiekti į rinką įvairesnę produkciją.
Ved. Regina Montvilienė -
Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, įsikūręs Arūno Lipavičiaus šeimos ūkis yra didžiausias tarp ekologinių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Ūkyje veikia pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, teikianti elektros energiją, šilumą ir perdirba srutas. Sausa jų frakcija kreikiama gyvuliams fermose ir naudojama dirvoms tręšti. Planų daug: ateityje holšteinų karves pakeisti simentalių veislės gyvuliais, statyti dar vieną fermą, įsigyti šėrimo robotus ir kita. Jėgų teikia priklausymas žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ ir viltis, kad ateityje už ekologišką pieną gaus gerokai didesnę kainą.
Vaizdingose apylinkėse prie Merkio upės, Pamerkių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba „Grikucis“. Jos šeimininkų Laimos ir Kosto Mačionių pagrindinis užsiėmimas bet kuriuo metų laiku – rengti edukacijas „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Čia vaikai ir suaugę supažindinami su senovinėmis grikių apdirbimo technologijomis, mokomi dzūkams įprastu būdu ant krosnies gaminti grikinius patiekalus. O šią veiklą svetingi šeimininkai pradėjo prieš 12 metų, persikėlę gyventi iš Vilniaus į Dzūkijos kaimą.
Ankstyvo pavasario gamta jau pateikia įvairių netikėtumų. Nepaisant orų permainų, šiemet kaip niekad anksti pievose ir miškuose pastebima augančių ir žydinčių augalų, medžių. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.
Ved. Regina Montvilienė -
Puuttuva jakso?
-
Tvirtinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ūkininkų organizacijos abejoja naujos Regionų ministerijos steigimu, turi savų idėjų, kaip supaprastinti biurokratinį aparatą. Komentuoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Kristina Švedaitė, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė.
Rekordiškai šilta žiema privertė sukrusti daržininkus ir imti dairytis sėklų. Panevėžio rajono gyventoja Rima Bogaičiukienė sėklomis prekiauja jau 25 metus. Sako, veislių ir rūšių dabar tiek daug, kad pati ne visas savame darže ir spėja išbandyti.
Verta žinoti. Kauniečių šeima Virgilijus ir Roma Šlipaičiai jau tris dešimtmečius rankomis iš vytelių pina krepšius. Pavasaris – metas, kai renkama medžiaga vasaros darbams. Pinant nužievintomis ir dar žieve dengtomis vytelėmis – skirtingi iššūkiai.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė. -
Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.
Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.
Ved. Arvydas Urba -
Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.
Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.
Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.
Ved. Arvydas Urba -
Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu perims visas veiklas. Ką rodo nauja kooperatyvų kūrimosi tendencija, kas sudėtingiausia tvarkant dokumentus? Interviu su kooperatyvo “Rugio broliai” direktoriumi Alfredu Bardausku.
Prasidedančiame šių metų darbų laukuose sezone Kelmės rajono ūkininkas Gintaras Palubeckis jau spėjo pakalkinti dirvas. Jaunasis ūkininkas šį pavasarį nusiteikęs ryžtingai, nes nutarė atsisakyti 40 mėsinių galvijų bandos, o, diegiant naujoves, pasilikti tik 160 ha augalininkystės ūkį. Kodėl numatyti tokie pokučiai ūkyje, ar tam pritaria tėtis Andrejus?
Prieš trejus metus Milda ir Gaudas Giedraičiai ėmėsi neįprastos veiklos - vieni pirmųjų šalyje pradėjo gaminti avižų gėrimą. Jauna šeima, tuomet įkūrė mažają bendriją „Ūkis Tyras“ ir įsirengė nedidelį cehą Jurbarko rajone Vadžgirio miestelio centre. Kaip išsilaiko netradicinis verslas kaime, kokių naujų gaminių sumanė jaunimas ir ką apie jų veiklą mano kaimynai?
Ved. Arvydas Urba -
Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.
Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.
Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.
Ved. Arvydas Urba -
Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.
Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.
Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainos
Šimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius net 3 val. nakties. Nedideliame ūkyje kiekvienas gyvulėlis labai brangus. Kai pavasarį išgins gyvulius į pievą, prasidės didieji metų darbai. Jie sunkūs, daugelį jų tenka dirbti rankomis. Žinoma, ūkyje yra ir modernūs traktoriai, padargai, bet atsinaujinti techniką reikia kasmet. Tad tik žiūrėk, kad galą su galu sudurtumei, ypač kai grūdų ir mėsos supirkimo kainos nedžiugina.
Metus laiko Maišiagalos amatų centre (Vilniaus r.) veikia amatininkės Oksanos Graužinienės vilnos vėlimo studija. Amatininkei spaudžia širdį, kad lietuviškos vilnos ūkininkai neturi kur dėti. Tad ji įdeda daug širdies į gaminius, kad žmonės pamatytų, jog iš vilnos galima labai daug jaukių dalykų gaminti. Tad miestelio bažnyčiai iš lietuviškos vilnos Oksana nuvėlė prakartėlę, gamina valstybinėms šventėms skirtus papuošalus.
„Miestiečiai kaime“. „Niekada nesakyk niekada“ – taip galima būtų pavadinti Vitos ir Mindaugo Balčiūnų istoriją. Gyvenimas kaime ir gausi šeima - buvo tai, ko Mindaugas sakė niekada gyvenime nedarysiąs. Dabar šeima gyvena vienkiemyje Padvariuose, Anykščių rajone, ir turi savo verslą - gamina obuolių sūrius, traškučius, veda edukacijas. Ir, kaip sako, tapo didžiausiais gyvenimo ir verslo galimybių provincijoje propaguotojais.
Ved. Kristina Toleikienė -
Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos daržovės, uogos, vaisiai. Raugintų daržovių, tyrių, padažų ar šaldytų produktų pirkėjai gali rinktis daugiau nei iš 100 asortimento pasiūlymų. Ūkininkė tiekia produkciją ir darželiams, maitinantiems vaikus ekologiniais produktais, bet jos auginamų produktų dažnai atsisakoma, nes pasirenkama vaikus maitinti Nacionalinės
kokybės maisto produktais.
Teminis kaimas - kaip kaimo plėtros strategija 21-ojo amžiaus erdvėje. Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Lietuva imsis kontroliuojamos miškų paklotės deginimo praktikos, kuri taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse. Gaisrais, kaip gamtotvarkos priemone, tikimasi atkurti pušynus, ąžuolynus ir saugoti biologinę įvairovę. Apie
naują praktiką, kuri išbandoma Dzūkijos nacionaliniame parke, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. Gediminas Brazaitis.
Ved. Kristina Toleikienė -
Ekologinio pieno ūkio savininkas Zigmantas Kajėnas iš Ignalinos rajono, Ceikinių kaimo, sako, kad jei ne robotai, tai melžiamų karvių būtų atsisakęs ir pasirinkęs kitą ūkio šaką. 150 karvių bandai pašarus ūkininkas ruošia pats, tam turi įsigijęs technikos, pasistatęs angarus, statosi ir trečią silosinę, ūkis turi savo saulės elektrinę. Ūkio gyvybingumas priklauso nuo modernumo, bet ekologiniam ūkiui iš savo lėšų nuolat atsinaujinti - iššūkis, be paramos neišsiversi. Ne kartą ją gavo, bet jos skirstymu ūkininkas labai nepatenkintas. Ypač tuo, kaip buvo skirstomi praėjusiais metais papildomi 40 mln. eurų investicijoms į žemės ūkio valdas. Mat pakeitus paramos sąlygas - pinigus susirinko didieji ūkiai, mažuosius palikdami be nieko.
Žemės ūkio ministerijos atstovė M. Jusienė sako, kad keisti sąlygas ir didinti projekto vertę nuo 300 tūkst. iki 1,5 mln. eurų ministerija ėmėsi įsiklausiusi į socialinių partnerių išsakytus lūkesčius. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nuo tokio sprendimo autorystės atsižada. Pasak jo, LŪS dalyvavo diskusijoje, bet tokios valios negalėjo pareikšti, nes ir patiems sąjungoje nėra lengva susitarti dėl paramos lėšų skirstymo. Labai skirtingi ūkininkų lūkesčiai, o lėšų nepakanka, tad intrigų daug.
„Verslas kaime“. „Varėna Tree House“ – tai miškuose įkurti šeši nameliai medžiuose. Visi jie išdėstyti atokiau vienas nuo kito ir skirti porų poilsiui. Kiekvienas jų turi atskirą dizainą, primena namelius iš pasakos. Terasoje įkomponuoti medžiai sustiprina buvimo gamtoje įspūdį. Pasak sodybos šeimininko Antano Mačionio, idėja gimė dar vaikystėje, kai kartu su broliu sumeistravo namelį medyje.
Ved. Kristina Toleikienė -
Geopolitinė situacija paveikė ir Lietuvos kaimo bendruomenių poreikius. Bendruomenės vietoj numatytų estradų, poilsio zonų, kūrimo ar lėšų renginiams, dabar vis dažniau paramos prašo priedangų įkūrimui, tokių patalpų remontui ir sutvirtinimui, generatorių pirkimui. Eglė Juozapavičienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė, sako, kad ruošti žmones ekstremalioms situacijos būtina įtraukus bendruomenės lyderius, nes jais labiausiai pasitiki vietos žmonės. Scenarijus, kad kas ateis gelbėti iš Vilniaus, žmonių neįtikina.
Ūkininkai Arūnas ir Kristina Martinėliai pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti Hailendų veisles galvijus įkūrė ir jų veislyną. Ispudingais ragais, ilgu kailiu bet neįtikėtina romumu pasižyminčius galvijus auginti renkasi kaimo turizmo sodybų šeimininkai norintys papuošti savo valdas, bet daugėja ir ūkininkų kurie šiuos galvijus renkasi auginti vietoj avių. Ypač pamiškėse kur nepavyksta avių išsaugoti nuo vilkų.
Šiandien vysime žiemą iš kiemo, nors apsidairius jos kaip ir nebematyti. Pavasario šaukliai paukščiai irgi grįžta sukti lizdų. Tad norintys paukščių kaimynystės savo sodyboje turi suskubti, paukščiai jau ieško kur įsikurti. Kuo naudingi paukščiai mūsų sodybose pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.
Ved. Kristina Toleikienė -
Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau daugiau nei du dešimtmečius laiko ir prižiūri bites, suka medų. Vyras apgailestauja, kad šios jo veiklos sūnus neplanuoja perimti, o jei norėtų baigti bitininkauti, parduoti avilius – nuostolinga.
Mečislovas Ežerskis iš Kelmės rajone surinktų šakų savomis rankomis gamina unikalias lazdas. Jų sakosi pridrožęs jau daugiau nei šešis tūkstančius. Nesustoja kurti ir laukdamas 85-o jubiliejaus, o visus smalsaujančius pasitinka savo namuose įkurtame Lazdų muziejuje.
Pavasaris - tvarkymosi metas. Verta žinoti rubrikoje - priminimas apie tai, kokios atliekos surenkamos stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bei kaip daiktams galima padovanoti antrą gyvenimą. Pokalbis su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadove Aušra Kričeniene.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Ekologiškos strategijos nuo lauko iki stalo sukūrimas reikalauja ilgamečio įdirbio. VšĮ ,,Ekoagros“ duomenis, pernai sertifikuoti 39 veiklos vykdytojai, užsiimantys ir ekologiška pirmine gamyba, ir perdirbimu. Vytauto Račicko įmonė ,,Du medu“ – puikus pavyzdys, kaip užauginama ekologiška produkcija pritaikoma kepant įvairius gaminius. ,,Du medu“ kepyklos pasididžiavimas – duona, kurios raugas sukurtas su maisto technologais.
Panevėžio rajono Mickiemės kaimo gyventoja Gražina Vildzevičienė ne tik ūkininkauja, bet ir stengiasi įdarbinti savąjį verpimo ratelį. Daugeliui įprasta matyti vilnonius, lininius, medvilninius siūlus, tačiau moters namuose – iš dilgėlių verpti siūlai.
Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininku Dariumi Kavšinu. Jis save vadina miško žmogumi neatsitiktinai, gyvena Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke, kur dar prieš šimtą metų gyveno jo proseneliai. Vyro tikslas – atkurti ir puoselėti atviras buveines, o tai padaryti padeda laikomi gyvūnai: avys, vištos, žąsys, arklys.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Žemės ūkio ministerija atnaujino Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, jais numatoma nauja tvarka dėl tręšimo planų rengimo. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina, kad atnaujinant reikalavimus buvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas. Tręšimo planas nuo šiol bus būtinas tręšiant kompleksiškai, kuomet šalia mėšlo ar srutų atsiras ir azoto turinčios trąšos. Tokius valdymo reikalavimų pakeitimus kritiškai vertina Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.
Lazdijų rajono ūkininkas Raimundas Svipas prieš kiek daugiau nei 3 metus priėmė drąsų sprendimą – investuoti į fermos robotizavimą. Dabar fermoje šimtas melžiamų karvių, o visi darbai tenka šeimai ir keliems samdomiems darbuotojams. Vyras pripažįsta, kad darbus gerokai palengvina technologijos.
Kipro alyvmedžių ūkiuose - eksperimentai su vištomis. Čia auginamos net ir kiaušinių dėti jau negalinčios vištos, kurios padeda gerinti derlių bei dirvožemį. Jų dėka ūkiuose nebereikia naudoti pesticidų. -
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmasis jos pirmininkas. Siekiant pagerbti A. Stulginskio indėlį į valstybės kūrimą, šalies žemės ūkio politiką ir mūsų organizacijos raidą, Lietuvos ūkininkų sąjunga šiemet iškilmingai mini 140-ąsias jo gimimo metines. LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad pirmininkaujant A. Stulginskiui Ūkininkų sąjunga buvo stipri politinė jėga, o štai prezidento asmenybe plačiau domisi jaunas ūkininkas, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
Ūkininkė Vaida Tulabaitė, kitaip dar gerai atpažįstama kaip „Vilkės ūkio“ įkūrėja, tikina, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip patiems užsiauginti maisto. Vaida su komanda puoselėja gamtinės žemdirbystės 10 hektarų ūkį ir pristato produktų krepšelius miestų gyventojams, be to, veda mokymus, kaip užsiauginti sveiko maisto.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Rasos ir Tomo Urbonų kelionę atkuriant sodybą, kurioje patys yra penkta karta. Žmonėms, norintiems pailsėti nuo miesto, Urbonai Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje pastatė modernią klėtį ir savo veiklą pavadino „Alnus kiemas“.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Paulina ir Aivaras Jonučiai, jauna šeima, verslo perspektyvas pamačiusi būtent pieno ūkyje. Dabar Jonučiai turi 45 melžiamas karves ir patys parduoda žaliavinį pieną ir iš jo gaminamus produktus: varškę, grietinę, grietinėlę, jogurtus, sūrius. Perdirbti pieną paskatino buvusi pieno krizė, bet štai dabar Jonučių ūkio produkcijos didžiuosiuose miestuose laukia eilės žmonių.
Siekis mažinti biurokratinę naštą ūkininkams tapo populiariu pasakymu – ar veikia realybėje? Ūkininkai išskiria konkrečias situacijas, kur biurokratija vis dar dominuoja, pavyzdžiui, siekiant gauti lengvatines paskolas. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, ūkininkas Gedas Špakauskas sako, kad lengvatinė paskola – reikalinga, tačiau norint ją gauti, reikalavimai yra pertekliniai, o ir atsakymo laukti tektų ilgai, todėl ūkininkas ketina paskolos verčiau kreiptis į kredito uniją. Situaciją komentuos ir Žemės ūkio ministerijos atstovė.
,,Gamtininko komentare“ jūsų lauks pasakojimas iš Lazdijų rajono, Metelių regioninio parko. Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys papasakos, kodėl Dusios ežeras vadinamas dzūkų jūra ir kokie paukščiai parko apylinkėse žiemoja.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Į pasaulinę sėklų saugyklą Svalbardo salyne išsiųsta antroji Lietuvos augalų sėklų siunta. Šįkart joje – ir žolinių bei pašarinių žolių sėklos. Apie į Norvegiją iškeliavusias sėklas, jų rūšis ir svarbą pasakoja Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Laima Šveistytė.
Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, šalia Baltarusijos sienos, ūkininkų laukus ir miškus niokoja sulaukėjusių galvijų banda, su jais kartu klajoja ir maždaug 50 sulaukėjusių avių. Šalčininkų rajono viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Stanislav Voicechovskij sako, kad problemos atsirado, kai gyventojai pradėjo skųstis, jog gyvūnai ateina į kaimą, trypia sodus.
Audronė Naruševičė ūkininkauja jau 12 metų. Visai neseniai atsisakė sūrių gaminimo verslo ir susitelkė į kitą, širdžiai artimą veiklą – Birštono apylinkėse veda avių ganymo su borderkoliais edukacijas. Jos veisiami borderkoliai klusniai vykdo duodamas komandas, o geriausias atpildas už darbą šiems šunims – pats ganymas.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis veislininkyste ir visaverčiu šėrimu. Jau planuoja įsigyti antrą robotą ir padvigubinti karvių bandą.
Žaliasis kursas apima ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Taip rūpinamasi, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės, o juos gaminant būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Tarp paskelbtų žemės ūkiui aktualių žaliojo kurso iniciatyvų yra ir dirvožemio strategija. Išsamiau apie jos įgyvendinimą – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius Vaclovas Bogužas.
Tomo Meškutavičiaus jau negalima vadinti vilniečiu, prieš metus jis persikėlė gyventi į Labanoro girioje esantį kaimą ir naujam gyvenimui kelia seną kluoną. Statinys netoli Peršokšnos upės išdygo 1940 m., o dabar jo istorija pildoma naujais įrašais.
Ved. Regina Montvilienė -
Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?
300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.
Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.
Ved. Regina Montvilienė - Näytä enemmän
