Episodit
-
Laidos vedėjai ir vėl neatsispyrė kino kerams: dar daugiau, pasirinkę šiek tiek nuskambėjusį filmą „Tarpeklis“ (The Gorge), ėmėsi jį nagrinėti tarsi kokie kino kritikai, nors iš karto patys įspėjo, kad filmo pavadinti detektyvu niekaip neišeis. Nepavyko jo apžvelgti ir kaip romantinės meilės istorijos, nors filmas ir buvo išleistas rodyti per pačią Valentino dieną (bet nenusiminkite, romantinę, tegu ir komišką, meilės istoriją vis tiek vedėjai jums pasiūlys). Tad, atrodytų, pagrįstai galima klausti, kodėl Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis visą laidą nagrinėja šitą ne detektyvinį filmą, kurio nė vienas iš vedėjų nesiryžtų pavadinti geru? Tokių ir panašių intrigų klausytojai jau įpratę tikėtis iš šios laidos, tad daugiau nieko ir neverta sakyti.
Užtat vedėjai norėtų iš visos širdies kreiptis į tuos, kuriems galbūt tenka supažindinti su Lietuva smalsius svetimšalius, ketinančius vėliau savo kūryboje panaudoti kokius nors lietuviškus motyvus: būkite labai atsargūs ką nors rodydami ir juo labiau pasakodami , nes tikrai niekada negali žinoti, kokiu jaučiu mutantu gali sugrįžti pilku žvirbleliu paleistas jūsų žodis. Šis filmas yra geras pavyzdys.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Vedėjai laidoje aptaria vis labiau intensyvėjantį reiškinį – siužetų deficitą serialuose, virstantį naujais serialų perkūrimais. Reiškinys, be abejo, nėra naujas – tos pačios pjesės įvairiuose teatruose (ne kartą – tuose pačiuose) statomos nuolat dešimtis ir šimtus kartų, bet kine (ir ypač detektyvinių serialų kontekste) ši tendencija dar prieš dešimtmetį nebuvo labai ryški. Žinoma, detektyvinė klasika buvo ir yra kartojama nuolat, o dabar į perkūrimo žanrą įtraukiami visiškai švieži serialai, kartais net nelaukiant originaliosios versijos pabaigos.
Laidoje kalbama apie tris naujausius pavyzdžius. Sausio 24-ą baigtas rodyti serialas „The Agency“, amerikietiška prancūziško serialo „Le Bureau des Légendes“ (jį pabaigė rodyti 2020 metais) kopija. Antros serialų poros kilmė taip pat prancūziška – serialas „HPI“ jau turi keturis sezonus, penktas pradedamas filmuoti, o jo amerikietiškos kopijos „High Potential“ pirmas sezonas baigtas rodyti vasario 11-ą. Šio serialo siužetas yra ypatingai populiarus, nes savo versijas, be amerikiečių, jau turi graikai, vengrai ir, tai šiek tiek keista – visa buvusi Čekoslovakija: serialą adaptavo ir čekai, ir slovakai – slovakai, beje, tai padarė pirmi, 2022 metais, o čekai sau prisitaikė tik 2024. Trečioji serialų pora irgi visiškai šviežia – britai serialo „Patience“ pirmą sezoną baigė rodyti sausio septintą, o prancūziškas (vėl prancūziškas!) originalas, apie kurį ne kartą kalbėta laidoje, Astrid et Raphaëlle, savo penktą sezoną parodė praėjusių metų lapkritį.
Na, o visa tai rodo, kad Prancūzija karaliauja detektyvinių siužetų rinkoje.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Puuttuva jakso?
-
Daugelį kartų (net knietėtų pasakyti – metų) kalbėję atskirai apie detektyvines knygas ir atskirai – apie detektyvinius serialus, šį pirmadienį laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nusprendžia pagaliau panagrinėti jų tarpusavio ryšį. Juk yra daug detektyvinių filmų ir serialų, sukurtų pagal knygas, ir klausimas, kas labiau pavyko – knyga ar filmas, kartojamas gana dažnai.
Ar reikia būti perskaičius knygą prieš ruošiantis žiūrėti pagal ją sukurtą serialą ar filmą? Atsakymo į šį klausimą (kuris ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio) laidos vedėjai ieškojo sau įprastu būdu – suklasifikavę detektyvinių romanų ar apysakų ekranizacijas pagal tai, kiek jos artimos šaltiniui. Turbūt nieko pernelyg nenustebins išryškėjęs faktas, kad Arthuro Conano Doyle‘io sukurtas nemirtingasis Šerlokas Holmsas pasirodo visose klasifikacijos grupėse, nes turi juk kiekvienoje srityje būti kas nors amžino ir visapusiško.
Rekomendacijos. Daugelis laidoje minimų serialų ir filmų jau klausytojams žinomi, bet dėl visa ko juos čia pakartosime: Kate Atkinson detektyvai apie Džeksoną Broudį ir serialas „Case Histories“; šešios Jameso Runcie knygos apie kunigą Sidnį Čembersą (pavyzdžiui, pradedant nuo pirmosios „Sydney Chambers and the Shadow of Death“) ir serialas „Grantčesteris“; Conano Doyle‘io apsakymai apie Šerloką Holmsą ir „Granada TV“ ekranizuoti „Šerloko Holmso nuotykiai“ su Jeremy Brettu, o taip pat serialai „Šerlokas“, „Elementary“; Anthony Horowitzo romanai „Šarkų žmogžudystės“ ir „Moonflower Murders“ ir tų pačių pavadinimų miniserialai; Roberto Galbraitho detektyvai ir serialas „Straikas“, o ypač – knygos „The Ink Black Heart“ ekranizacija; Ann Cleeves knygos ir serialai „Šetlandas“ bei „Vera“; G.K. Chestertono apsakymai apie tėvą Brauną ir serialas „Father Brown“ (beje, norintys gali pasižiūrėti to paties pavadinimo 1956 m. serialą, kuris yra beveik pažodinė apsakymų ekranizacija); filmas „Fargo“ ir to paties pavadinimo serialas.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidos vedėjai vienai laidai įsteigs knygų klubą ir visą pusvalandį kalbės apie vieną detektyvą – abiejų mėgstamos Kate Atkinson seniai lauktą knygą iš serijos apie Džeksoną Broudį, angliškai „Death at the Sign of the Rook“. Išversti knygos pavadinimą tradiciškai sudėtinga, tad pasitarę laidos vedėjai nutarė laikinai naudoti apytikrį variantą „Mirtis „Kuosų užeigoje“.
Kadangi buvo kalbama apie vieną knygą, tai net Ernestui pasirodė nelengva sugalvoti klasifikaciją, bet galiausiai buvo nutarta neklasifikuoti, o pasišnekėti apie šios konkrečios knygos, šios konkrečios autorės ir jos sukurtos konkrečios serijos („Mirtis „Kuosų užeigoje“ jau šešta jos dalis) ypatumus bei konkrečius herojus, visų pirma, žinoma, privatų detektyvą Džeksoną Broudį (nors ne tik jį). Neliko nepaminėtas nei serialas, sukurtas pagal pirmąsias keturias knygas, nei audio versijos.
Rekomendacijos: Kate Atkinson knygos: ne detektyvai – lietuviškai yra „Anapus fotografijų“, „Gyvenimas po gyvenimo“ ir „Griuvėsių Dievas“, angliškai daugiau, ypač paminėtinas šnipų romanas „Transcription“; ir detektyvai – serija apie Džeksoną Broudį „Case Histories”, “One Good Turn”, “When Will There Be Good News?”, “Started Early, Took My Dog”, “Big Sky”, “Death at the Sign of the Rook” bei TV serialas “Case Histories”.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidoje vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria kelias šerlokianos (visų bet kokios rūšies kūrinių, kurie turi ką nors bendra su Arthur Conan Doyle sugalvotuoju sekliu Šerloku Holmsu, taip pat jo aplinka) naujienas.
Laidos pradžioje vedėjai, kaip įprasta, šerlokianos reiškinį suklasifikavo ir, pasidarę teorinę bazę, išnagrinėjo dvi knygas ir vieną serialą.
Serialo „Mademoiselle Holmes“ pirmas sezonas buvo parodytas prieš metus, o antrasis prasidės po kelių dienų, vasario 6 d. ir toliau pasakos apie Šerloko Holmso prancūzės proanūkės (ją vaidina Lolos Dewaer ) nuotykius. Šiame seriale kūrėjai pabandė vienu metimu užimti tris teritorijas - detektyvo, dramos ir komedijos, ir kiekvienoje iš jų jiems nepasisekė - komedija nelabai juokinga, dramos kelia juoką, o detektyvinė linija nuobodi, todėl pažiūrėjimo rekomendacijos „Mademoiselle Holmes“ laidoje negavo.
O štai knyga paaugliams, Anthony Reado „Šiurpių vaiduoklių byla“ (The Case of the Haunted Horrors) iš serijos „Šerlokas Holmsas ir Beikerio gatvės vaikigaliai“ sulaukė stiprių rekomendacijų. Knygoje pagrindiniai knygos veikėjai – Londono gatvėse gyvenantys vaikai, kurie prie progos patalkininkauja Šerlokui Holmsui, bet kartais, kai Holmsas išvykęs, jiems tenka patiems spręsti bylas.
Trečioji knyga laidoje įvertinta su išlygomis - nors Bonnie MacBird romanas „Three Locks“ nepatiko abiem laidos vedėjams, o trys dirbtinai jungiamos siužetinės linijos erzino ypač, bet galiausiai teko pripažinti, kad romane veiksmo daug, sekliai nuolat patenka į keblias situacijas, kapstosi iš jų ir energingai tiria bylas toliau, tad skaityti nuobodu nebuvo.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Šįkart vėl kalba (nors ir per nuotolį) abu laidos vedėjai, ir jie prisimena tokį skaitymo žanrą, kaip privalomi skaitiniai per atostogas. Gal ir ne visai apie privalomus, bet Rasa Drazdauskienė pasakoja apie per atostogas perskaitytus detektyvus, kurių, pasirodo, galima buvo pasiimti iš namų, o galima ir rasti įvairiose netikėtose vietose.
Kadangi apie kai kurias perskaitytas knygas vedėjai sutarė (tvirtai sutarė!) plačiau pakalbėti kitose laidose, tai šioje aptarti keturi detektyvai, kurie, kaip netyčia paaiškėjo, visi yra debiutiniai – šiek tiek gido apie Islandiją tonu parašyta suomės Satu Rämö detektyvų apie Islandijos policininkę Hildur serijos pirmoji knyga „Įkalčiai fjorde“ (The Clues in the Fjord) su įtikinamiausiai pavaizduotu mezgančiu policininku, kiek tik teko kur nors matyti; perdėm rafinuotas, įmantrus ir bene dėl to nelabai įdomus Sue Dent detektyvas „Kaltė pagal apibrėžimą“ (Guilty by Definition); originaliai sumanytas Kristen Perrin detektyvas „Kaip išspręsti savo žmogžudystę“ (How to Solve Your Own Murder), kuriuo pradedama nauja serija, ir airės Claire Coughlin detektyvas „Ten jie guli“ (There They Lie) apie tai, kaip žmogžudystę tiria jauna laikraščio reporterė 1968 m.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidoje kalbama apie retą paukštį netankioje lietuviškos įtempto siužeto literatūros atmosferoje – kovinį veiksmo romaną „Master. Versija 1.1“.
Apie knygą pasakoja jos autorius Antanas Marcelionis, programuotojas, keliautojas dviračiu ir buriuotojas. Jis klausytojams dekonstruoja formulę, pagal kurią kiekviena iš rašytojo veiklos sričių visiškai organiškai susipynė į netolimoje ateityje vykstantį siužetą.
Bekalbant taip pat išsiaiškinama, kas Antanui Marcelioniui tapo knygos rašymo katalizatoriumi, ir pažvelgiama į įtempto veiksmo konstravimo literatūrinius mechanizmus.
Ved. Ernestas Parulskis -
Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė (atsiuntusi laidai atostoginį garsinį laišką) ir Ernestas Parulskis (gyvai) kalbina Vilniaus muziejaus direktorę dr. Rasą Antanavičiūtę. Pokalbio pretekstu tapo muziejaus inicijuotas knygos „Vilnietiškas detektyvas“ išleidimas.
Šį detektyvą 1933 m. dalimis (jas spausdino dienraštis „Slowo“) rašė grupė Vilniaus žurnalistų, pasirinkę Felicjos Romanowskos slapyvardį. Pokalbyje aptariama, kaip vietinis satyrinis kūrinys sugebėjo iki šiandien išlaikyti detektyvinio siužeto aktualumą ir neprarasti lokalaus linksmumo.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Vedėjai laidoje aptaria labai populiarios ir nepaprastai produktyvios detektyvų (ir, kaip paaiškėjo, meilės romanų, bet apie juos tegu kalba kiti vedėjai kitose laidose) autorės, pasirašinėjusios MC Beaton, detektyvų serijas. Priežastis paprasta – viena iš serijų apie buvusią viešųjų ryšių specialistę Agatą Reizin, norom nenorom tapusią privačia sekle, neseniai pradėtai leisti lietuviškai. Be to, tai tas retas atvejis, kai leidykla nutarė seriją pradėti versti nuo pradžios (tai pasitaiko anaiptol ne taip dažnai, kaip norėtųsi), o kadangi per trumpą laiką pasirodė dvi knygos, galima tikėtis, jog bus ir tęsiniai.
Kaip neretai nutinka šioje laidoje, Rasai ir Ernestui pradėjus plačiau šnekėtis apie škotės MC Beaton aprašytą Agatos Reizin gyvenimą ir nepaprastus nuotykius netruko paaiškėti, kad yra ne tik serialas pagal šiuos detektyvus – tai detektyvų mėgėjams nebuvo ypatinga paslaptis, nes ankstesnėse laidose jau apie tai kalbėta, - bet ir dar viena šios autorės serija apie kaimo policininką Hamišą Makbetą. Pastarojo grėsminga tik pavardė, o šiaip jis simpatiškas, jaukus ir malonus žmogus, besijaučiantis savo vietoje, kitaip negu Agata Reizin, kuri pasižymi stulbinamu gebėjimu visur, kur tik pasirodo, įsigyti konkurentų bei priešų – tiesa, draugų taip pat.
Turbūt jau aišku, kad čia kalbame apie vadinamuosius jaukius, komiškus detektyvus, kurie pasižymi dar vienu ypatumu – yra nepaprastai populiarūs ir gausiai skaitomi. O laidos pabaigoje vedėjai dar kartą pasvarsto, kaip sudėtinga į lietuvių kalbą išversti juokingus angliškus vietovardžius.
Rekomendacijos: MC Beaton knygos apie Agatą Reizin lietuviškai: „Mirties kąsnis“ ir „Klastingas veterinaras“ bei visos kitos angliškai.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidoje vedėjai deramai užbaigia 2024 metus, aptardami ryškiausius jų dėmesį patraukusius detektyvus, o kad nebūtų pernelyg paprasta – tai dar ir bendras detektyvinės literatūros tendencijas, kurios iš šių knygų ryškėja. Beveik jau praėjusieji metai detektyvui pasauliui, kitaip negu daug kam kitam, buvo labai palankūs. Todėl ir aptariamos tendencijos, ir jų prognozės turėtų pradžiuginti laidos klausytojus (detektyvų mėgėjus), o ko daugiau mums visiems reikia šiomis senųjų ir naujųjų metų sandūros dienomis?
Taigi, trumpai tariant, galima tikėtis tolesnio retro tendencijos stiprėjimo, daugiau ir realistiškesnių šnipų trilerių (su ypatingu dėmesiu rusų slaptosioms tarnyboms, kurios pagaliau nustojamos vaizduoti kaip visagalės ir mįslingai stiprios), daugiau galvosūkių bei kryžiažodžių, konkrečių rašytojų kaip žvaigždžių ryškėjimo, jaukių bei komiškų pasakojimų ir, be jokios abejonės, daug, labai daug japoniškų detektyvų – nemenka jų dalis bus apie maistą ir apie kates.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis iškeliaus iš detektyvų pasaulio į tikrovę ir aptars vieną neseniai nutikusią istoriją, kurioje dalyvavo detektyvų rašytoja Elly Griffiths, jos senas, 2011 metų romanas „Kambarys pilnas kaulų“ (A Room Full of Bones) ir leidykla „Quercus publishing“, Griffiths knygas leidžiančio koncerno „Hachette“ Australijos filialas, atšaukęs (dabar!) „Kambarį pilną kaulų“ iš knygynų.
Išsamiau išnagrinėję keistą atvejį Australijoje, laidos vedėjai dar prisiminė Laurent Binet romaną „Civilizacijos“, aptarė naują Frederiko Forsaito romano apie samdomą žudiką Šakalą ekranizaciją, pakeliui užkabindami ir naujausią „Šetlando“ sezoną.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis planavo kalbėti apie savo sudarytą 2024 metų detektyvinių serialų Top 10, bet pokalbis susidėliojo visiškai kitaip.
Iš pradžių laidos vedėjai aptarė neįtikėtinai didelę pasaulinę naujų serialų, detektyvinių – taip pat, pasiūlą bei panagrinėjo kelias jų žiūrėjimo taktikas, leidžiančias su mažiausiais turinio nuostoliais padidinti pažiūrėtų serialų kiekį.
Na, o vėliau, supratus, kad geriausiųjų rinkimas nepasibaigus metams nėra tikslus, buvo aptarti tie serialai, kurie į sąrašą nepateko, o dėl vieno iš jų, „Juodieji balandžiai“ (Black Doves), vedėjai net šiek tiek pasiginčijo.
Taip pat laidoje dar buvo paminėti „Miss Scarlet and The Duke“, devintas „Šetlando“ (Shetland) sezonas, serialas „Tobula pora“ (The Perfect Couple) ir jau pirmadienį pasirodysianti pirmoji šešto „Strike“ sezono serija pagal J. K. Rowling (po Roberto Galbraitho slapyvardžiu) romaną „Juoda kaip rašalas širdis“ (The Ink Black Heart).
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Pagaliau atėjo ta valanda, kai laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis atsakys į ne kartą klausytojų jiems užduotą klausimą: „O kodėl jūs taip retai aptarinėjate lietuviškai leidžiamus detektyvus“?
Tuo iš esmės pristatymą galima ir baigti, kadangi visoje laidoje vedėjai, pasitelkę klasifikaciją, apibendrinimus, palyginimus, nuorodas į ankstesnes laidas bei kitus įmantrius metodus, pasakys, kad lietuviškai leidžiami detektyvai, išversti iš užsienio kalbų, sudaro gana specifinę detektyvų grupę ir kad ta grupė toli gražu ne visada tiksliai atspindi didingą visuotinį detektyvinės literatūros peizažą.
Apie išsamesnes rekomendacijas bus kalbama artimiausiose laidose, siūlant skaitinių artėjančioms šventėms.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie lokalių detektyvų galimybes patekti į globalių skaitytojų rankas ir, ten patekus, tolimesnį likimą.
Laidos pradžioje išsiaiškinę, kad detektyvų srityje globalumo kriterijus yra labai aiškus - globalią šlovę ar bent jau globalų susidomėjimą sukelia tik tie detektyvai, kurie pasidaro prieinami anglų kalba, vedėjai imasi lenkiško detektyvo „Tajemnica Domu Helclów“ („Helclų namo paslaptis“), neseniai išversto į anglų kalbą ir aptaria, kodėl angliškai skaitantys gauna „Mrs. Mohr Goes Missing“ („Ponia Mohr dingo“) pavadinimą, o pagrindinės herojės pavardė angliškame vertime iš Szczupaczyńskos virsta Turbotynska.
Ir, be abejo, laidoje iširiama svarbiausia mįslė: kodėl lenkiškas detektyvas apie XIX a. Krokuvą ir nusikaltimus tiriančią Krokuvos Jogailos universiteto anatomijos katedros dėstytojo žmoną Zofią Szczupaczyńską (arba Turbotynską) buvo ne tik išverstas į anglų kalbą, bet ir verčiamas toliau.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Vienas iš saikingai teigiamų paskaitomo (ar pažiūrimo) detektyvo apibūdinimų būtų „normalus“ – žodis „normalus“ čia reiškia ne kokį nors lyginimą su kraštutiniais atvejais, bet veiksmą be ypatingo žiaurumo, ekscentrikos ar keistų siužeto posūkių. Panašiai galima pavadinti ir seklį – jis irgi „normalus“ žmogus, be priklausomybių, daugiau ar mažiau sugeba funkcionuoti visuomenėje ir galbūt net turi visai normalią šeimą, kaip inspektorius Barnabis iš „Midsomerio žmogžudysčių“ ar salų komisarė Lena Lorencen iš Annos Johansen jau dešimties lietuviškai išleistų detektyvų ciklo. Tokių seklių (turime galvoje, žinoma, literatūrinius ar kinematografinius) yra mažuma, ir vis dėlto bendrame keistų ekscentrikų kontekste jų kartais pasigendame, o atradę džiaugiamės. Kuo geri ir kuo blogi vadinamieji „normalūs“ sekliai, aiškinasi laidos vedėjai, paskatinti, beje, vienos iš klausytojų įrašo feisbuke. Pradėję aiškintis, žinoma, tuojau pat suklasifikuoja, sudėlioja papunkčiui reikalavimus, kuriuos turi atitikti seklys, kad ir jis pats, ir siužetas, kuriame jis veikia, pelnytų pavadinimą „normalus“.
O pagyrimas tai ar ne, kiekvienas žiūrovas, skaitytojas ir klausytojas vis tiek sprendžia pats.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie kitokio žanro detektyvus. Pretekstu pokalbiui tapo Ernesto naktiniai nuotykiai pilyje, pasibaigę lavono ištempimu iš vieno kambario į kitą (verta paminėti, kad tempiamas lavonas nesusivaldė ir pradėjo juoktis).
Laidos vedėjai, suradę tikslius „kitokio žanro detektyvo“ kriterijus (tai ne knygos, ne filmai ir ne serialai), aptarė radijo ir tradicinius detektyvinius spektaklius bei su savanorių pagalba išanalizavo Lietuvos policijos sukurtą instagraminį detektyvinį žaidimą.
Laidoje paminėti: interaktyvus muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“, radijo spektakliai „Pasitikėjimo žaidimas“ (autorė Miglė Anušauskaitė) ir „Troškulys“ (pagal Jaroslavo Melniko romaną „Adata“) bei „Senos damos vizitas“ (Kauno dramos teatras, rež. Aidas Giniotis).
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidoje vedėjai aptarinėja pačias giliausias detektyvo žanro šaknis – mįsles ir galvosūkius, be kurių tiesiog nebūtų įtempto ir patrauklaus siužeto. Turbūt neatsitiktinai galvosūkiais grindžiami detektyvai pastaruoju metu darosi vis populiaresni – jų sprendimas padeda mankštinti protą ir kartu atitraukia nuo kasdienių pasaulio įvykių, kurie ne visada nusipelno gero žodžio. Laidos vedėjai su malonumu aptaria detektyvų pasaulio sensaciją - galvosūkių rinkinius „Murdle“, išleistus ir lietuviškai, vykusiu pavadinimu „Mirklės“, o taip pat ypatingos žiūrovų simpatijos sulaukusį detektyvinį serialą „Ludwig“, tiksliau, pirmąjį jo sezoną, ir šį kartą serialą pažiūrėjo jau ne tik Ernestas. Negana to, panašių serialų netrukus pasirodys dar daugiau, ir visiškai akivaizdu, kad tai ryški tendencija (šioje vietoje laidos vedėjai, kaip tikri ekspertai, įgyja moralinę teisę ištarti visų ekspertų mėgstamiausią frazę: „...kaip mes jums sakėme dar pernai...“, kadangi detektyvų kaip galvosūkių gausėjimą ir populiarėjimą tikrai mini ne pirmą kartą). Be to, Rasa pagaliau gavo progą daugiau pakalbėti apie galvosūkių sprendimams skirtą BBC laidą „Only Connect“ ir net pamėginti užduoti vieną iš klausimų Ernestui. Kaip visa tai sekėsi, sužinosite laidoje.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis visą laidą skiria svarbiam (kalbant apie kelis pastaruosius metus) reiškiniui – britų rašytojo Micko Herrono knygų serijai „Slough House“ ir pagal šiuos romanus vis dar kuriamam (neseniai baigėsi ketvirtas bei anonsuotas penktas sezonas) serialui „SlowHorses“.
Ir knygų serijos, ir serialo svarbumą formuoja autorinė tradicijų interpretacija. Akylai stebėdamas abi britiško šnipų trilerio klasikines pozicijas, kur vienoje pusėje neįprastose situacijose energingai veikia ir juokauja Iano Flemingo Džeimsas Bondas, o kitoje šnipiška rutina skundžiasi ir verkšlena Johno le Carré Smailis, Herronas šias opozicijas sintezuoja ir gauna absoliučiai netikėtą rezultatą, kur verkšlenantys ir besiskundžiantys agentai patenka į organiškai juokingo veiksmo situacijas.
Ir dar daugiau – rašytojas skaitytojams duoda retą šiame žanre realistinį optimizmą – nors visi Herrono herojai turi blogų savybių, kai kurie iš jų yra šiaip labai nemalonūs tipai, tarpusavyje bendraujantys su pykčiu ir nuoširdžia neapykanta, bet, prasidėjus veiksmui, rašytojas (ir jo herojai) sugeba įtikinamai parodyti, kad laikinos sąjungos, bendradarbiavimas, peties pakišimas ir didvyriškumas yra įmanomi net labiausiai komplikuotuose bendrijose.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Šiandien Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis „Nenušaunamuose siužetuose“ pirmą kartą (užsiminta buvo ir anksčiau, bet fragmentiškai) išsamiau kalba apie klasikines europietiškas, prancūziškai-belgiškas komiksų knygas.
Pokalbio pretekstu tapo vasarą lietuviškai išleista legendinės, bet Lietuvoje beveik nežinomos serijos apie Asteriksą ir Obeliksą knyga „Asteriksas Olimpinėse žaidynėse“ (originalas pasirodė 1968 m.). Laidoje vedėjai aptaria komikso autorius René Goscinny ir Albertą Uderzo ianagrinėja komiksų istoriją sovietinėje Lietuvoje ir vėliau.
Komiksai pokalbį nuvairuoja link animacinių filmų ir laidos vedėjai prisimena (bei saikingai pagiria) detektyvinį animacinį serialą „Grimsburgas“, kurio pirmas sezonas baigėsi gegužės mėnesį, o antras pasirodys link žiemos vidurio.
Vedėjai žvilgtelėjo ir į „Nenušaunamų siužetų“ animacinę ateitį – laidos klausytojas primygtinai rekomendavo pažiūrėti ir eteryje aptarti tris japoniškas detektyvines anime – „Odd Taxi“, „How to Become Ordinary“ ir „Undead Girl Murder Farce“ ir į šiomis rekomendacijomis bus su dėkingumu pasinaudota.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Kai kalbame apie detektyvinius siužetus, dažnai vartojame tokius žodžius, kaip „išnarplioti“, „suregzti“ ar „gudriai susukti“. Kokiai dar veiklos sričiai tinka šie žodžiai? Teisingai – mezgimui (ir nėrimui). Todėl šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai aptars mezgimo motyvus detektyvuose: pasirodo, jų stebėtinai nemažai, ir anaiptol ne tik ten, kur buvo galima tikėtis. Be to, pasitaiko ir netikėtų detektyvinių mezgimo iniciatyvų – vieną iš jų šią vasarą mielai išbandė Rasa (na, turbūt nenuostabu, kad ne Ernestas).
Žinoma, nebus apsieita be klasifikacijos ir pavyzdžių, kurie daug kam gerai žinomi ir kaip tik dėl to labai patikimi. Todėl šios laidos rekomendacijos paprastos: primename, jog tamsėjant vakarams labai verta ir tiesiog malonu prisiminti geriausius aukso amžiaus detektyvus – Margery Allingham (kodėl – bus pranešta laidoje), Patricią Wentworth su jos garsiąja mezgėja detektyve panele Silver, ir, žinoma, Agathos Christie mis Marpl.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis - Näytä enemmän
