Episodes
-
Elė Kalvelė yra želdynų projektų rengimo vadovė, savo projektavimo praktikoje dirba tiek su privačiais projektais, tiek su bendramiestiniais želdynais bei miesto viešųjų erdvių kūrimu. Pabaigusi kraštovaizdžio formavimo ir jų dizaino mokslus Kaune Elė dirbo prie daug ir įvairių kraštovaizdžio projektų, tobulino esamas viešąsias vietas, kūrė naujus lokalius želdynus ir naują aplinką gyvenamiesiems kvartalams bei rajonams. Elė Kalvelė savo projektuose sprendžia ne tik estetinės aplinkos gerinimo savybes. Ji dirba su bioįvairovės problematiką, lietaus vandens suvaldymo klausimais ir sveikesnės aplinkos miestuose kūrimą
Pokalbio metu kalbėjomes apie miestų želdynų kūrimą ir problematiką, natūralią gamtą ir jos išsaugojimą bei praturtinimą, apie besikeičiantį klimatą ir efektyvias vandens panaudojimo galimybes. Elė Kalvelė pokalbyje pristato kraštovaizdžio architekto profesijos svarbą miestų kūrime, atskleidžia iššūkius projektavime ir bendradarbiavime bei pasakoja apie želdynų ir viešųjų erdvių svarbą ir teikiamą naudą miestiečiams ir mūsų aplinkai.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk
-
Vaida Andrijauskaitė turi daugybę patirties dirbant su įvairiomis kultūros ir švietimo įstaigomis Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, ji taip pat yra patyrusi kultūros vadybininkė, kuratorė ir kūrėja. Šiuo metu Vaida Andrijauskaitė yra Stasio Eidrigevičiaus menų centro „Stasys museum“ vadovė kur ji šiuo metu nuosekliai vysto tarptautinį bendradarbiavimą, inicijuoja būsimas meno ekspozicijas muziejuje ir rūpinasi meno centro atidarymu. Vaida taip pat dirba su J. Čerkeso - Besparnio kūrybiškumo centru „Pragiedruliai“, kuriame veikia dailės, dizaino, taikomojo teatro, audio-video ir alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė.
Pokalbio metu kalbėjomes apie miesto ir miestiečių kultūrą, kas ją kurią, kuo yra panašus ir kuo išsiskiria Panevėžio miestas. Taip pat diskutavome apie menų centrų ir muziejų reikšmę miestas, atvirumą ir įtraukumą, miesto viešųjų erdvių atnaujinimą ir viso to svarbą siekiant kurti gyvybingus ir sėkmingus miestus.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk
-
Episodes manquant?
-
Šiandien laidos svečias yra Eitvydas Doškus. Tai vienas žymiausių šiandienos lietuvių kino operatorių, kurio kinematografija išsiskiria ypatingu meniniu įžvalgumu. Jo kuriamų vaizdų estetikai būdingos kruopščios šviesos ir spalvų sprendimų paieškos bei daugiaprasmiai peizažai. Kinematografo, kuriančio su Lietuvoje ir pasaulyje žinomais kino bei videomeno kūrėjais darbai yra įvertinti „Sidabrine gerve“ ir „Ąžuolu“ – pagrindiniu Lietuvos kino operatorių apdovanojimu. Kūrėjo nufilmuoti filmai ne kartą rodyti Kanų, San Sebastiano ir kituose prestižiniuose tarptautiniuose kino festivaliuose.
Eitvydas Doškus taip pat yra vienas iš audiovizualinio miesto koliažo „Tarsi Vilnius“ kūrėjas, renginys bus pristatytas „Midsummer Vilnius“ festivalyje Liepos 15 d. Šis pasirodymas yra inspiruotas Eitvydo Doškaus filmo „Čia buvo Vilnius", kurį prodiusavo organizacija Meno avilys. Filmo „Čia buvo Vilnius“ premjera įvyks šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje.
-
„Midsummer Vilnius“ yra unikalus miesto festivalis, kuris kasmet vidurvasarį pažadina Valdovų rūmų didįjį kiemą. Kiekvienais metais renginys žiūrovus nustebina netradicinio formato muzikiniais projektais, tiesia tiltus tarp klasikinės ir populiariosios muzikos žanrų bei scenos eksperimentų. Be visa to jis vyksta miesto širdyje.
Apie miesto ir miestiečių kultūrą, festivalio organizavimą, vasarą mieste, atvirumą įvairiems scenos žanrams, originalių kūrybinių iššūkių paiešką ir ypatingą bei unikalią erdvę gyvo meno džiaugsmui kalbuosi su festivalio „Midsummer Vilnius“ organizatoriumi ir vadovu - Valdu Petreikiu
Muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk
-
Architektūros fondas tai nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija, veikianti architektūros, kultūros ir edukacijos srityse. Architektūros fondas savo veiklomis telkia žmonių, iniciatyvų ir idėjų tinklą, siekia vystyti visuomenės ir architektūros sąveikas, kuria bei puoselėja architektūros kultūrą.
Apie tai kaip sujungti aibę savanorių bendram tikslui, vienyti skirtingas iniciatyvas, diskutuoti profesionalams ir visuomenei, formuoti architektūros kritiką ir puoselėti architektūros kultūrą kalbuosi su Architektūros fondo direktoriumi - Martynu Germanavičiumi
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Apie kūryba, kurią įkvėpia miestai, keliones ir jų fiksavimą, samprotavimą ir kritiką, studijas Pietų Korėjoje ir Seulo miesto problematiką kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius tech) studente, architektūros fondo savanore, įvairių straipsnių žurnaluose „archiforma“ bei „Gatvės meno galerija“ autore ir skirtingų zin’ų kūrėja. - Magdalena Beliavska
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Geografija jau seniai nebėra tik gamtinę įvairovę nagrinėjanti mokslo šaka, tai mokslų sistema, kuri apima ne tik gamtinių procesų bet ir visuomeninės veiklos raišką, o iš pamatinės pusės yra smarkiai susijusi su socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis ir politinėmis veiklomis.
Apie geografijos ir urbanizuotos aplinkos santykį, bendradarbiavimą su skirtingų sričių specialistais, gamtos ir socialinės aplinkos kitimą bei miestų pažinimą kiekvienos kelionės metu kalbamės su kraštovaizdžio geografe, fizinių mokslų daktare, Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja - Giedre Godiene
*Laidoje aptariama gamtinio karkaso sistema - vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, tačiau nėra paminėti šios sistemos kūrėjai. Tai geografas kraštotvarkininkas prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas, kraštovaizdžio architektas, urbanistas prof. habil dr. Vladas Stauskas bei kraštovaizdžio ekologas, miškininkas prof. habil. dr. Gediminas Pauliukevičius
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Kaip ugdyti architektą, kad jis būtų socialiai atsakingas, išprusęs, nuolat tobulėjantis ir gebantis bendradarbiauti su kitų sričių specialistais? Apie architektūros studijų programą, bendradarbiavimą, tarptautines praktikas, peržiūras bei profesines galimybes kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) architektūros fakulteto dekanu - Liutauru Nekrošiumi.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Architektų profesija visoje Europoje yra reguliuojma, kodėl ir kaip tai vykdoma? Architektų profesinės savivaldos organizacija - Lietuvos architektų rūmai buvo įkurti siekiant architektams vykdyti savireguliavimą, kelti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę. Apie architekto atestato svarbą, procesus, profesinę etiką ir architektų rūmų funkcijas kalbamės su Lietuvos architektų rūmų pirmininku - Luku Rekevičiumi.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Balanso radimas tarp bendruomenių ir aktyvistų norų bei profesionalų gebėjimas susieti sprendinius su galimybėmis, patikrinti elementų svarbą, sukurti ryšius leidžia kurti sėkmingas erdves ir vietas mūsų miestuose. Atitinkami tyrimai ir žingsniai leidžia pajusti vietos svarbą, sėkmingai įtraukti bendruomenes ir kitas suinteresuotas šalis. Apie gerąją praktiką kuriant ir įprasminant erdves mieste pasikalbėsime su mūsų laidos svečiu šiandien.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Miestai vis dar nauji mūsų pasąmonėje, mes vis dar mokomės juose gyventi. Apie sėkmingas planavimo praktikas, kaip gatvė gali keisti mūsų suvokimą apie miestą, iniciatyvas Naujamiestyje bei tankumą ir daugiafunkciškumą kalbuosi su Vytautu Buinevičiumi.
Projekta finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: https://youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Urbanizuota aplinka dažniausiai apibūdinama per įvairius pastatus, grįstas aikštės, gatves. Gamtos elementai taip pat egzistuojame mieste, jie gali būti natūralūs arba žmonių sukurti. Lietuvos miestai pradeda įveiklinti upių krantines, puoselėti vandens telkinius, kurti daugiau viešųjų erdvių. Grįstos aikštės tampa žalesnės, gatvės apsodinamos medžiais. Apie gerąją praktiką kuriant žaliąsias erdves mieste pasikalbėsime su mūsų laidos svečiu šiandien.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: https://youtu.be/H7o7yfx-1pk -
Nors urbanizuotas teritorijas iš esmės sudaro pastatai ir atviros erdvės, tačiau yra tūkstančiai skirtingų veiksnių kurie lemia, kaip visa tai atrodys, o dar svarbiau kaip veiks šie pastatai ir erdvės.
Kalbant apie planavimą ir miestų vystymąsi į interesų sritį patenka politikos formavimas, tvarus resursų valdymas, investavimas į miestiečių gerovę, planavimas įtraukiant gyventojus, apskritai visų erdvių ir vietų prieinamamumas, bendruomenių įgalinimas, gentrifikacijos mažinimas, ekonomika ir mobilumas ir dar daugybę skirtingų veiksnių.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Intro muzika: https://youtu.be/H7o7yfx-1pk