Episodes
-
Kas yra ir nėra dvasingumas? Ar jis gali būti išmatuojamas? Kodėl vieni žmonės dvasinius įsitikinimus slepia, o kiti atvirai propaguoja? Kaip dvasingumas keičia santykį su tikrove ir krizėmis?
Temą degustavome su viena iš LRT laidos „Išpažinimai“ vedėjų Viktorija Urbonaite bei ISM universiteto lektore, organizacijose tyrinėjančią dvasinį kapitalą, Rasa Katiliene.
Ved. Laura Montvilaitė -
Ar platus potencialių partnerių pasirinkimas padeda pasiekti norimą rezultatą? Kokius suderinamumo kriterijus išskiria psichologai, ir kiek tai atsispindi algoritmuose? Kokie spąstai mūsų tyko naudojantis pažinčių programėlėmis?
Psichologinius ir skaitmeninius žaidimus pažinčių teritorijoje tyrinėjome su psichologe ir Vilniaus kolegijos lektore Migle Motiejūne ir nepriklausomu skaitmeninių produktų kūrėju Jonu Lekevičium.
Ved. Laura Montvilaitė -
Episodes manquant?
-
Kodėl trūksta energijos įgyvendinti planus ir idėjas? Kaip universalūs energijos apykaitos dėsniai veikia skirtingų tipų žmones? Ir kaip nustatyti kokiam tipui priklausai?
Apie energijos kilmę ir jos valdymą, priklausomai nuo prigimties tipo, pasakojo Rūta Gurung, senovės kinų sukurtos „5 еlementų“ sistemos, veidoskaitos ir „Thai Chi“ praktikė.
Ved. Laura Montvilaitė -
Ką reiškia būti suaugusiu alkoholiko vaiku? Kaip mus veikia vaikystės patirtys, kai tampame savarankiški? Kaip suvaldyti psichologines rizikas? Ir kaip transformuoti santykį su tėvais? Apie suaugusiems alkoholikų vaikams kylančias problemas, kurias jie ne visada patys pastebi, kalbėjomės su viena iš knygos „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų” autorių, psichiatre, psichoterapeute ir psichoanalitike Agne Kirvaitiene.
Ved. Laura Montvilaitė -
Šiandien daug kovojama už išorinę laisvę. Kaip naudotis laisvėmis, neprarandant pagarbos? O kas yra vidinė laisvė? Ar galima archetipą kvestionuoti kaip stereotipą? Ką iš lytiškumo inovacijų laimės visuomenė? Kiek vertybinius karus lemia manipuliacijos ir vidiniai konfliktai? Išėjimo iš stereotipų labirinto ir įstatyminių peripetijų ieškojome su Jungo krypties psichoterapeute, kūrybos psichologijos dėstytoja Rosita Pipiriene bei teatro režisiere ir dėstytoja Kornelija Krasilnikovaite.
Ved. Laura Montvilaitė -
Kiek esame objektyvūs, kai priklijuojame sau vidutinybės etiketę? Kodėl šią būseną išgyvename taip skausmingai? Ar iš vidutinybės išaugama? Kaip galime transformuoti savo patirtį?
Apie vidutiniškumą kalbėjomės su buvusia šios tinklalaidės vedėja, sociologe, besigilinančia į tapsmo suaugusiu problematiką Milda Pivoriūte ir jaunų žmonių dilemas atskleidusio dokumentinio filmo „Pasroviui“ autoriumi Modestu Endriuška.
Ved. Laura Montvilaitė -
Ar kitų kalbėjimo klausotės dažniau nei pats su kažkuo kalbatės? Ar nebūna tokio jausmo, kad visi apie viską per visur kalba? Ar tylėdami šalia kito žmogaus jaučiatės jaukiai, ar imate jausti spaudimą kalbėtis? Ar...
Vieną naktį užsimąsčiusi apie kalbėjimą ir nekalbėjimą, nekalbėjimo atostogų išeinanti Savęs repeticijų vedėja Milda nusprendė pakalbėti apie (ne)kalbėjimą ir pakalbinti žmogų, kuriam kalbėjimas, skaitymas bei rašymas yra labai svarbios kasdienybės dalys. Svečiuose Domas Raibys – komikas, slemo poezijos atstovas, žaismingas ir kūrybiškas žmogus.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą. -
Kai artimas žmogus suserga sunkia liga – staiga pasikeičia visa šeimos tikrovė bei kasdienybė. Nepriklausomai nuo amžiaus, tai sunkus ir iššūkių kupinas laikotarpis, kuris kartais gali trukti labai ilgai ir iš anksto nežinai nei kiek visa tai tęsis, nei kaip viskas baigsis. Tyrimai rodo, kad liga veikia visų šeimos narių fizinę ir psichologinę sveikatą, jie tampa lyg „slaptaisiais pacientais“. Šiandienos epizode apie šią patirtį kalbame iš šiek tiek specifinės perspektyvos – iš perspektyvos žmogaus, kuriam dvidešimt keli metai ir kurio vienas iš tėvų susirgo vėžiu.
Apie buvimą šalia sergančio artimojo, tėvų netektį, kaltės jausmą, nerimą bei panikos priepuolius kalbamės su Gabija Kavaliauskaite, kuri prieš dvejus metus po sunkios kovos su vėžiu neteko tėčio.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą. -
Kokių akmenų galima įmesti į psichologų daržą? Ar normalu, kad atėjęs į pirmąją konsultaciją pas psichologą jautiesi nepatenkintas įvykusiu pokalbiu? Ar tai rodo, kad su tavim kažkas negerai, o gal prastas psichologas? Ar reikėtų pas jį sugrįžti? Kodėl mums sunku būti šalia verkiančio žmogaus, priimti ne tik kito, bet ir savo nepozityvias emocijas? Ką reiškia dažnai sutinkamas posakis „pirmiausia reikia mylėti save ir tik po to galėsi mylėti kitą“? Ar jį galima suprasti klaidingai? Kodėl svarbu prisiimti autorystę už savo gyvenimą? Kas labiau padeda žmogui veikti, savo galių ar savo ribotumų įsisąmoninimas?
Apie tai ir daugiau – eklektiškame pokalbyje su jaunosios kartos psichologais Gediminu Tumėnu ir Vitalijum Gafurovu.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą. -
Kodėl svarbu gilintis į savo vaikystės, šeimos, santykių su tėvais patirtis? Kaip iš vaikystės atsineštas ir neįsisąmonintas palikimas gali veikti mūsų dabartį bei ateitį?
Apie tai, kaip vidinės praeities nuosėdos gali trukdyti dabartiniam gyvenimui, kaip jas atpažinti ir iš jų išsilaisvinti kalbėsimės su psichoterapeute Vida Grigaliene.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą. -
Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas dar 1937 m. viename laiške Marijai Bonapart rašė: „Tas, kuris klausia apie gyvenimo prasmę, serga". Praėjus vos penkiolikai metų logoterapijos pradininkas, psichoterapeutas Viktoras Franklis visiškai apvertė šį supratimą sakydamas, kad „tas, kuris neklausia apie gyvenimo prasmę, susirgs". Pasak jo, gyvenimo prasmė – esminis žmogiškosios egzistencijos komponentas, o Vakarų visuomenės kenčia nuo „egzistencinio vakuumo“, t.y. visiško beprasmybės jausmo, arba – nemokėjimo suteikti gyvenimui prasmę. Ir iš to kyla daugybė psichologinių ir socialinių negerovių. Todėl tam, kuris nėra tikras savo gyvenimo prasme, būtina individuali terapija. Sociologas Haraldas Wagneris sako, kad gyvenimo prasmės klausimo pagrįstumas galėjo atsirasti tik tuomet, kai pati gyvenimo prasmė tapo „trapi, duži", o tokia ji tapo būtent su modernizacijos procesais.
Apie gyvenimo prasmę ir kitus egzistencinius klausimus kalbamės su filosofu, Azijos kultūrų ir religijų tyrinėtoju, profesoriumi Audrium Beinorium.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą. -
Psichologas Alex Fowke pastebi, kad amžiaus ketvirčio krizė stipriai susijusi su jaunimo patiriamu nesaugumo jausmu, nusivylimu karjeros perspektyvomis, darbo rinka ir finansine situacija. Masinėse medijose ir socialiniuose tinkluose mes nuolat susiduriame su laisvės ir pasirinkimo motyvais. Dažnai net įtikime šūkiais, kad svarbiausia tik norėti, tikėti – ir visko pasieksi. Tad jeigu kas nors nepasiseka, mes dažnai kaltiname save, kad per mažai stengiamės ar esam nieko neverti. Tačiau realybėje susiduriame su struktūriniais suvaržymais, kurie labai stipriai apriboja galimybes pasirinkti. Apie tai, kodėl mūsų karjeros kelias priklauso ne tik nuo individualių pasirinkimų bei pastangų, bet ir nuo konkrečios įmonės darbo kultūros bei bendrų darbo rinkos, ekonomikos procesų, kalbame su aktyviai šiuolaikinę darbo rinką analizuojančiais ir kritikuojančiais Emilija Švobaite ir Vuk Vukotić.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą. -
Kodėl lapkričio mėnesį padaugėja į psichologus besikreipiančių studentų? Kuo svarbu kuo anksčiau pradėti dirbti? Ar dirbti studijų metais? Ar mesti nepatinkančias studijas? Kodėl studijų metai yra laikas, per kurį lengviau galime sau leisti klysti? Ar galime sukurti sėkmingą karjerą pradedami ją nebūtinai nuo studijų iškart po mokyklos baigimo? Kaip kalbėtis su tėvais dėl gyvenimo planų, kuriems jie nepritaria? Ko svarbu reguliariai savęs paklausti karjeros kelyje? Ar norėdamas pasiekti profesinės sėkmės būtinai turiu būti lyderis ir verslus? Apie šiuos ir kitus su jaunimo karjera ir darbu susijusius klausimus Milda Pivoriūtė kalbasi su sveikatos psichologe-psichoterapeute, karjeros konsultante Ieva Vasionyte ir sociologe, socialinio verslumo projektų koordinatore, jaunimo mentore Dovile Kriukelyte.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą. -
Jei esi jaunas, ieškai savęs ir savo gyvenimo kelio – tai tave supa ne tik malonūs iššūkiai ir patirtys. Tapsmo suaugusiu kelyje dažnai tenka susidurti su kankinančiom dilemom, kartais sukeliančiom sprendimų priėmimo paralyžių – tiegiog nebežinai, kaip išjudėti iš pasimetimo taško. Tinklalaidės įvadinėje dalyje pateiksime autentiškus jaunų žmonių išgyvenimų pavyzdžius, o antroje dalyje mėginsime juos išnarplioti, paaiškinti ir pateikti vieną kitą vertingą patarimą.
Mes patys dar jauni, studijuojantys savo sričių specialistai, ėmėmės kurti šią tinklalaidę siekdami bent kažkiek padėti jaunam, tapsmo suaugusiu kelyje esančiam žmogui geriau pažinti bei suprasti savo bei bendraamžių išgyvenamas panašias patirtis bei problemas. Jo nesmerkiant ir neauklėjant. Šiuos išgyvenimus iliustruoti autentiškais audio pavyzdžiais, įvardinti problemas, pamėginti apibendrinti jas, bei išdiskutuoti su su sociologe, jaunimo tyrinėtoja ir įvairių sričių pašnekovais.
Pirmame „Savęs repeticijos“ epizode norėjome pakalbėti apie bendras – savęs paieškų bei „tikrojo savęs“ – idėjas, kurios šiandien ypač dažnai sutinkamos kasdieniame gyvenime, masinėse medijose, socialiniuose tinkluose, populiariojoje psichologijoje. Gal netgi susiformavo savotiškas „savęs paieškų“ kultas ir kartais jauni žmonės iš savo bendraamžių aplinkos jaučia spaudimą užsiimti kažkokiom specifinėm savęs paieškomis.
Į laidą pasikvietėme du pašnekovus, kurie visai neseniai patys ieškojo atsakymų į savasties klausimus, patyrė asmenines krizes ir savarankiškai iš jų išsikapstė aktyviai gilindamiesi į įvairią literatūrą, saviugdos, dvasines praktikas, eksperimentuodami. Savo patirtimis ir atradimais jie dalinosi tinklaraščiuose. Tai Laura Montvilaitė, tinklaraščio „Strelka | Belka“ autorė, ir Martynas Jočys – tinklaraščio „Valtininkas“ autorius. Kartais saviugdos ir dvasiniais reikalais susidomėję žmonės būna per daug "išėję" į savo vidų ir skraidantys padebesiais, apleidę savo materialų gyvenimą, kiti kartais linksta savo dar ne iki galo patikrintomis žiniomis dalintis su kitais užsiimdami dvasiniu verslu, pavyzdžiui, organizuoja kelių valandų mokymus už kelis šimtus eurų „kaip atrasti save per 24 val.“ ir pan. Laura ir Martynas – nelinkę nei į vieną kraštutinumą, jie stengiasi išlaikyti kritinę distanciją ir likti atviri naujoms žiniomis.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.