Episodes
-
Balandį akcijų rinkoje įvykę pokyčiai nutraukė penkis mėnesius trukusį stiprų augimą. Per mėnesį „MSCI AC World“ indekso vertė eurais sumažėjo 2,3 %, o „Bloomberg EUR Aggregate“ obligacijų indeksas sumenko 1,3 %. Akcijų sektoriuose technologijų bendrovių rezultatai buvo prastesni, o „gynybinių“ (komunalinių paslaugų) ir energetikos sektorių – geresni.
-
Vėl atgijusi infliacija JAV tolina palūkanų mažinimo prognozę. Be to, auganti viešoji skola toliau lems infliacines tendencijas, dėl kurių aukštesnių palūkanų aplinka gali išsilaikyti kur kas ilgiau nei tikimasi rinkoje. Tai lems aukštesnį JAV dolerio lygį kitų valiutų atžvilgiu ir, atitinkamai, brangesnes žaliavas pasaulinėse rinkose ar brangesnį skolinimąsi JAV valiuta. Nuo to priklausančioms šalims tai gali tapti papildomu trukdžiu jų ekonomikos vystymuisi.
-
Episodes manquant?
-
Atsidarius krepšelį žiūrėti į turimų akcijų rezultatus kartais gali būti lygiai taip pat nemalonu, kaip balandžio pabaigoje sulaukti sniego, šalčio ir atnaujinti šildymo sezoną. Tad prieš priimdama šio mėnesio investavimo sprendimus, ieškau išsamesnės informacijos apie tai, kas vyksta rinkose.
-
„Swedbank“ suteikė 29 mln. eurų finansavimą atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“, kuri daugiau negu pusę šių lėšų panaudos savo valdomų biodujų jėgainių konversijos projektui. Įgyvendinant šį projektą 7-iose veikiančiose biodujų jėgainėse bus sumontuoti biometano įrenginiai bei pastatyta viena nauja biometano jėgainė.
-
Nuo 2021 m. vieno namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių sostinių ir padidėjo 919 eurų, rodo „Swedbank“ tyrimas. Su 42 proc. atlyginimų augimu metus vilniečiai pajamomis beveik pasivijo Baltijos šalių lyderį Taliną, o Rygos gyventojai užsidirba mažiausiai iš visų trijų kaimynių.
Komentuoja „Swedbank“ Finansinės edukacijos srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė. -
Šie metai atneša spartesnio ekonomikos atsigavimo viltį. Energijos kainų šokas išsikvėpė, o infliacija atsitraukia, taip atgaivindama gyventojų perkamąją galią. Vyrauja vis tvirtesnis įsitikinimas, kad centriniai bankai jau tuoj tuoj pradės mažinti palūkanas. Gerėja verslų ir gyventojų lūkesčiai, o daugelis turto klasių fiksuoja teigiamus rezultatus. Pramonės sektorius, kuris pastaruosius metus praleido recesijoje, siunčia vis daugiau atsigavimo signalų. Atrodo, kad yra visos sąlygos minkštam nusileidimui ir greitam ekonomikos pakilimui. Tačiau, kaip visada, yra rizikų, kurios gali sujaukti geras prognozes.
-
Pirmąjį ketvirtį „TKM Grupp“ konsoliduoti pardavimai per metus išaugo 1,6 proc. - iki 221,5 mln. eurų, daugiausia dėl geresnės situacijos automobilių prekybos ir apsaugos segmentuose. Tuo pat metu grupė patyrė didesnį kainų spaudimą visuose segmentuose, kas neigiamai paveikė maržas ir sumažino EBITDA iki 16,7 mln. eurų (-5,5 proc. per metus).
-
Kovą visų pagrindinių turto klasių grąža buvo teigiama. „MSCI AC World“ indeksas pakilo 3,3 proc., penktą mėnesį iš eilės tęsdamas spalį prasidėjusią stabilią augimo tendenciją. Energetikos, medžiagų ir komunalinių paslaugų sektoriai buvo tarp geriausių, o vartojimo prekių ir paslaugų bei technologijų sektorių rezultatai buvo prastesni. Susilpnėjus technologijų sektoriui, geresniais rezultatais išsiskyrė Europos regionas, kuris mažiausiai siejamas su technologijomis, o mažos kapitalizacijos įmonių akcijos taip pat gerokai pabrango.
-
„Infortar“ IV ketvirčio EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 3,7x - iki 37,4 mln. eurų ir 34,5 proc. viršijo mūsų įvertį, nes gerokai padidėjo energijos pardavimų apimtys (+2,4 TWh per metus). Svarbu ir tai, kad „Eesti Gaas“ per metus sugebėjo padidinti savo rinkos dalį bendroje Baltijos šalių ir Suomijos rinkoje ir taip pasiekė rekordinius metinius rezultatus.
-
Siekdamas paskatinti aukštos energinės klasės būsto plėtrą ir sudaryti palankias sąlygas gyventojams jį įsirengti, „Swedbank“ pristato tvarių būsto sprendimų ekosistemą. Viena svarbiausių jos dalių – Žalioji būsto paskola, kuri užtikrins išskirtines finansavimo sąlygas energiškai efektyviam būstui įsigyti. Be to, ekosistema apima būsto įrengimo, inžinerinių ir išmanių namų sistemų, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių bei kitus banko partnerių sprendimus.
-
„Swedbank“ ekonomistai mato daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų ir gerina daugelio šalių augimo prognozes. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais, protekcionizmu bei galimomis ekonominės politikos klaidomis.
Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. -
Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės.
-
Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų, pastarosiomis savaitėmis atsitraukė. Pastebimai ūgtelėjo ir JAV iždo obligacijų pajamingumai bei JAV dol. vertė euro atžvilgiu, į naujas aukštumas toliau kyla aukso kaina.
-
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas. Be to, net 37 proc. gyventojų neišsiverstų be artimųjų ar valstybės finansinės paramos.
Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. -
Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nesumažino, tačiau labai tikėtina, kad tai padarys sekančio valdančios tarybos susitikimo metu birželį. Sparčiai mažėjant infliacijai ir neatsigaunant ekonomikos augimui nebelieka priežasčių laikyti palūkanas aukščiausiame lygyje per pastaruosius du dešimtmečius.
-
Darbdavio arba profesinės pensijos kaupimas yra plačiai paplitusi praktika Vakarų valstybėse. Progresyvios įmonės JAV ir Jungtinėje Karalystėje šią naudą savo darbuotojams pasiūlė daugiau nei prieš 100 metų. Taip jos siekė papildomai atsilyginti lojaliems, ilgamečiams darbuotojams bei tuo pačiu užtikrinti tam tikrą pajamų lygį senatvėje, kai valstybinės socialinio draudimo sistemos dar tik formavosi.
-
„Swedbank“ skaičiuoja, kad 2023 metais gyventojai, rinkdamiesi „Swedbank Robur“ fondus savo investicijas paskirstė beveik vienodai tarp aktyviai valdomų ir pasyviai valdomų (ar artimų indeksiniam investavimui) fondų. Į aktyviai valdomus fondus gyventojai nukreipė 51 proc. lėšų, o į pasyviai – 49 procentus. Tiesa, pridėjus ir gyventojų investicijas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF) didesniu patrauklumu pasigirtų pasyviai valdomi fondai – į juos nukreiptų lėšų suma sudarytų apie 73 procentus. Tačiau, kuo gi šie fondai skiriasi ir kodėl investuotojai šiuo metu labiau vertina aktyviai valdomus fondus?
Komentuoja „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas. -
Pasibaigus pirmajam ketvirčiui Baltijos šalių akcijos yra panašiame lygyje kaip ir 2023 m. pabaigoje. Nuo metų pradžios indeksas „OMX Baltic Benchmark“ sumažėjo 0,1 proc., o vyraujant atsargioms investuotojų nuotaikoms, vietos biržos kol kas nepereina į augimo etapą.
Komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė. -
Laidos „Proto industrija“ svečias Marius Galaburda, „Bonobo climbing“ vadovas teigia, kad „Verslo akademijoje“ dalyvauja vedinas noro mokytis valdyti įmonės finansus, nusistatyti tikslus ir sistemingai jų siekti. Apie tai pokalbis su laidos kūrėju Eriku Viršila.
„Swedbank“ Verslo akademija – tai intensyvi 12 savaičių trukmės mokymų, konsultacijų ir patirties mainų programa smulkiam verslui. Dešimt atrinktų smulkiųjų verslininkų mokosi stiprinti savo verslą ir šiomis pamokomis dalinasi su likusia verslo bendruomene.
Projektą stebėkite: www.swedbank.lt/versloakademija
#versloakademija #swedbankversloakademija #smulkausversloakademija -
Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.
Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. - Montre plus