エピソード
-
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl Vaiko dienos centrų finansavimo.
Kreipimesi į kadenciją baigiančius, bet lemiamos įtakos kitų metų biudžetui turėsiančius parlamentinių komitetų narius, taip pat ministerijų vadovus akcentuojama, kad vaikų dienos centrai – tai ypatingai svarbi socialinių paslaugų dalis, kurioje daugiau nei 13 tūkstančių vaikų ugdo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti su bendraamžiais, gauna kasdienę priežiūrą ir socialinę pagalbą. Dažname Vaikų dienos centre vaikai iš nepilnų, skurstančių šeimų gauna vienintelį kartą per dieną karšto maisto, atlieka namų darbus ir pramoksta patys pasigaminti valgyti iš to, ką randa namuose, bei nebealkti.
Dauguma šių centrų (kurių yra net 500) priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, kurios šiuo metu susiduria su rimtais finansavimo iššūkiais, keliančiais grėsmę paslaugų kokybei ir centrų veiklos tęstinumui.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaikų dienos centrų paslaugų vadovė Eglė Vaitkevičienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Į mokyklas grįžta sovietinė tvarka: dalis sostinės mokyklų nuo šio rugsėjo apsisprendė nebeleisti mokiniams perrašyti kontrolinių; net jei šie gavo neigiamą kontrolinio darbo pažymį, taigi, nesuprato temos. O jei mokinys susirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo mokykloje, jam rašomas vienetas iki kol šis grįš po ligos į mokyklą ir parašys kontrolinį, kurio nerašė kartu su bendraklasiais.
Be to, daugėja mokytojų, kurie neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų savarankiškų ar kontrolinių darbų. Esą užduotys - tai mokytojo „know how“, kitaip sakant, intelektinė (komercinė) paslaptis.
Remiantis kokiu teisės aktu mokytojai neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų kontrolinių darbų, rašo vienetus už tai, kad jie nedalyvavo pamokoje, ir neleidžia perrašyti kontrolinio, net jei šie gavo neigiamą pažymį? Koks iš tiesų mokytojų tikslas: išmokyti mokinį dalyko ar nubausti prastu pažymiu? Ar mokytojai, bausdami mokinį prastais pažymiais, iš tiesų motyvuoja ir įnorina jį daugiau ir labiau mokytis ar, priešingai, demotyvuoja ir atgraso nuo griežtojo mokytojo dėstomos disciplinos?
Kodėl tos pačios savivaldybės mokyklose galioja skirtingos tvarkos?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Diana Petkūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja, Vaida Venskutonytė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, bei Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
エピソードを見逃しましたか？
-
Besikeičianti visuomenė keičia ir švietimą: laikai, kai išsilavinimas baigdavosi diplomo įteikimu, baigiasi. Šiandien išsilavinimas tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Vis labiau plinta vadinama mikrokreditų sistema, kai darbe prireikus naujų įgūdžių, jų įgyti galima tik trumpam - keletui mėnesių ar tik keliolikai paskaitų grįžus į universitetą ar kolegiją išmokti to, ko reikia greitai, be ilgų studijų. Per vadinamus mikrokreditus neformaliomis studijomis įgytas išsilavinimas jau tapo realybe kai kuriose senos demokratijos šalyse. Štai turi mažą verslą ir reikia sužinoti verslo teisės subtilybes, bet neturi laiko grįžti ilgoms studijoms, tad tai galima padaryti vadinamų neformalių studijų metu. O per keletą metų surinkus visus reikiamus mikrokreditus, galima gauti ir laipsnį suteikiantį diplomą.
Kiek tai realu ir kiek tai veikia Lietuvos aukštosiose mokyklose? Ar įmanoma įgyti pakankamai kompetencijų trumpalaikiuose kursuose? Kiek kainuoja įgyti išsilavinimą per mikrokreditus? Kiek populiaru mūsų šalyje persikvalifikuoti? Kaip skiriasi jau turinčių vieną diplomą ir persikvalifikuojančių suaugusiųjų žinių poreikis ir požiūris į studijas nuo ką tik mokyklas baigusių abiturientų poreikių ir požiūrio į išsilavinimą? Kas yra vadinami mikrokreditai ir kodėl jie sparčiai populiarėja?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Šį rugsėjį ir spalį dar padaugėjo savivaldybių ir valstybinių mokyklų, kurios uždraudė savo mokiniams tiek pamokų, tiek pertraukų metu naudotis mobiliaisiais telefonais. Vienose mokyklose mokiniai turi palikti telefonus, vos tik įėję į mokyklą, vadinamame telefonų viešbutyje, kitose - klasės auklėtojo kabinete ar rakinamose drabužių spintelėse.
Kai kurių mokyklų, kuriose neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, vadovai akcentuoja, kad net jei mokiniui baigėsi tądien pamokos ir mokinys lieka mokykloje laukti būrelio ar kol atvažiuos tėvai jo parsivežti, o kitoms klasės tebevyksta pamokos, telefonu naudotis yra negalima.
Tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai, kuriose mobiliaisiais telefonais negalima naudotis, pastebi, kad uždraudus telefonus mokiniai ne tik daugiau bendrauja tarpusavyje ir mažiau tyčiojasi vieni iš kitų tiek gyvai, tiek ypač virtualiai (nes nebefotografuoja vieni kitų ar mokytojų bei nekelia iškraipytų jų nuotraukų į „Tik-to“ ar kitas platformas), o ir labiau susikaupia per pamokas ir ypač per kontrolinius. O tai prisideda tiek prie geresnės mokinių emocinės jausenos, tiek prie geresnių akademinių rezultatų.
Iki kol mokiniai laisvai naudodavosi mobiliaisiais telefonais, jie, net ir pasibaigus pertraukai bei prasidėjus pamokai, ypač kontroliniam, negebėdavo atsiriboti nuo ką tik žaisto interaktyvaus žaidimo. Kol jie susikaupdavo ir įsigilindavo į užduotį, jau įpusėdavo ar baigdavosi kontrolinio ar savarankiško darbo laikas; tad mokinys gaudavo prastesnį nei galėtų ar netgi neigiamą pažymį.
Tiesa, mokyklų, kuriose uždrausti telefonai, atstovai neslepia, kad sprendimas drausti telefonus nebuvęs lengvas: vienur tam priešinosi patys mokiniai, kitur - dar ir tėvai, o ir yra mokyklų, kur mokytojai nenori, kad ant jų pečių gultų dar ir telefonų rinkimo ir dalijimo darbas.
Vis dėlto mokyklų, kurios išdrįso priimti šį iššūkį, atstovai sako, kad tai pasiteisino ir kad neverta atsisakyti tokios praktikos, nors pradžioje būta įvairių įtampų.
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Aušra Zebitienė, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė, Daiva Gricienė, Akmenės rajono Ventos gimnazijos direktorė, Jūratė Stankevičienė, Širvintų rajono Atžalyno progimnazijos direktorė, Audrius Driukas, Vilniaus Valdorfo mokyklos Ugdymo vadovas, chemijos mokytojas, Mantas Karanauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos bei Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Artėjančią Mokytojo dieną turėtume pasitikti su optimizmu, kad mokytojo profesija yra tokia pat patraukli, vertinama ir apmokama kaip Suomijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje ar Singapūre. Mat to siekti buvo užsibrėžta dar 2020-aisiais. Bet to vis dar nenutiko. Mokytojų vis labiau trūksta. O ir, jei, kaip rodo oficialūs šaltiniai, Suomijoje mokytojų atlyginimai, priklausomai nuo patirties bei mokomų klasių, svyruoja tarp 3570 eurų ir 5570 eurų per mėnesį, Norvegijoje - nuo 3600 eurų iki 5200 eurų, Pietų Korėjoje nuo 2900 eurų iki 7800 eurų, o Singapūre - nuo 3200 eurų iki 6400 per mėnesį, o Lietuvoje vidutinis mokytojo atlyginimas tesiekia 1630 eurų, didžiausias - 1890 eurų „ant popieriaus“. O ir nepatraukli tapo taip pat ir mokyklos vadovo vieta. Daugybė mokyklų Mokytojo dieną švęs neturėdami nuolatinio vadovo. Kita vertus, tie, kas, girdėdami, kad stinga mokytojų ar mokyklų vadovų, pamėgina jais tapti, susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Kokie tai iššūkiai? Ir kokie receptai jiems išgliaudyti?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, ir Artūras Palekas, konsultantas, vadybininkas, mėginęs tapti mokyklos vadovu.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Šį rugsėjį kai kurios mokyklos pradėjo be tradicinių pamokų ir be pažymių. Be to, plinta naratyvas, kad mokytis ir išmokti galima taip pat mokantis ir ne mokykloje, o įvairiose kitose miesto erdvėse.
Tiesa, dar pernai valstybiniu lygiu buvo sugriežtintas pamokų lankomumas. Mat Lietuvos moksleiviai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, yra tarp bene didžiausių pamokų praleidinėtojų pasaulyje, o tai kenkia akademiniams rezultatams. Būtent dėl pamokų nelankymo mūsų moksleiviai savo akademiniais rezultatais atsilieka nuo kitų šalių moksleivių.
Kiek ir ko galima mokytis bei išmokti netradicinėse erdvėse? Kiek pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, kad jau ne tik pavasarį nuo gegužės iki birželio galime atsisakyti tradicinių pamokų ir pažymių, o ir rugsėjį?
Laidoje dalyvauja Irena Baranauskienė, „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė, Alfredas Ramanauskas, VšĮ „Mokykla vaikams“ vadovas, Renata Lynugarienė, Klaipėdos licėjaus pavaduotoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai tapo privalomi. Jų neišlaikius, neįmanoma tapti nei universiteto, nei kolegijos studentu. Negana to, šiųmečiai abiturientai yra pirmoji karta, kuri laiko naujo tipo valstybinį brandos egzaminą. Pirmą egzamino dalį jie laikė pernai, vienuoliktoje klasėje, o antrą laikys pavasarį. Tiesa, dalis abiturientų, kurie nepatenkinti gautais pirmosios dalies, iki šiol vadintos tarpiniais žinių patikrinimais, įverčiais, ją perlaikys. Tad ką svarbu žinoti, kad ir vėl nesusikirstum, mat abiturientams tenka ruoštis naujo tipo egzaminams be vadovėlių?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Pernai visi nelyginių klasių mokiniai, o šiemet ir visi lyginių klasių mokiniai visų disciplinų mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Daugelio vadovėlių, tiesa, dar nėra. Ypač matematikos.
Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos, kad vadovėlių nėra, o dargi akcentuoja, kad jie nepadės. O paklausti apie elektroninius vadovėlius, pateikia šiemet vasarą EBPO organizuotoje konferencijoje išsakytą evadovėlių leidybos pirmeivės - Švedijos švietimo ministrės pasidalijimą ir paraginimą kitoms šalims grįžti prie tradicinių vadovėlių. Kodėl? Ir kaip mokyti XXI a. vaikus ir jaunuolius matematikos?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Šiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota licencija dirbti slaugytojais dar studijų metu. Kitaip sakant, didžiąją dalį slaugytojo funkcijų jie gali atlikti savarankiškai, bet tam tikros procedūros yra paliktos išskirtinai slaugytojų kompetencijai.
Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?
Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.
Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Iki naujų mokslo metų pradžios liko vos trejetas dienų. Ir, nors kiekvienas moksleivis savitai laukia Rugsėjo 1-osios, vis dėlto, ko gero, didžiausią jaudulį patiria abiturientai bei būsimi pirmokai.
Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau stengiasi, kad vaikas, ateidamas į mokyklą, ne tik pažintų raideles, mokėtų skaityti, o ir pažintų skaičius bei skaičiuotų?
Bet ar tikrai tai verta ir naudinga pradėti mokyti vaiką šių įgūdžių dar darželyje, iki jam ateinant į pirmą klasę? Ar jam nebus nuobodu, jei jis daugelį dalykų jau mokės?
LRT RADIJUJE dalyvauja Kristina Garšvienė, KTU inžinerijos licėjaus psichologė, matematikos mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Iki mokslo metų pradžios likus dar 10-iai dienų, korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas ir situacija tampa vis labiau įtempta tiek tėvams, tiek mokiniams. Štai vienuoliktokų ir dvyliktokų, besikreipiančių į korepetitorius ar korepetitorių įmones, skaičius išaugo dukart, o aštuntokų - net keturis kartus.
Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.
Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.
Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.
Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.
Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.
LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Iki naujų mokslo metų pradžios pustrečios savaitės, tačiau jau dvi savaites girdimos reklamos, skubinančios ruoštis naujiems mokslo metams. Girdi, jei nesuskubsi rugpjūčio pradžioje, nespėsi įsigyti geriausios kuprinės ir pigių sąsiuvinių...
Kaip pasiruošti mokslo metams be streso, kad per anksti nepalaidotume vasaros?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Šiandien baigėsi antrasis priėmimo studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose etapas. Netrukus bus paskelbti kvietimai į po pirmojo etapo likusias laisvas studijų vietas. Tačiau panašu, kad Lietuvos jaunuoliai ir vėl neužpildys valstybės finansuojamų inžinerinių ir technologinių mokslų studijų vietų. Užuot studijavę šalies ūkiui reikalingus inžinerinius mokslus nemokamai, jie mieliau renkasi mokytis savo lėšomis socialinius mokslus.
Tuo tarpu Lietuvą savo studijų šalimi besirenkantys užsienio studentai čia atvyksta ne dėl socialinių, o būtent dėl inžinerinių ir technologinių mokslų studijų. Ir jie šių diplomų siekia savomis lėšomis.
Kodėl užsieniečiai vyksta į Lietuvą studijuoti dėl aukštos inžinerinių ir technologinių mokslų studijų kokybės, o vietos abiturientai skeptiškai žvelgia į šias studijas ir kasmet neužpildo šių krypčių studijų vietų?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Justė Rožėnė, Vilnius TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė, Audronė Račkauskienė, Kauno technologijos universiteto tarptautinių ryšių direktorė, ir Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo vadovas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Seimas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kad dešimtokams, siekiantiems tęsti mokymąsi gimnazinėse vienuoliktose-dvyliktose klasėse, yra privalu nuo 2026-2027 mokslo metų išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) mažiausiai ketvertui.
PUPP turėjo tapti privalomu jau nuo 2024-2025 m. m. Bet ši riba, buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės siūlymu, pritarus parlamentui, buvo nukelta dvejiems metams.
Įprastai PUPP neišlaiko nuo 25 iki 30 proc. visų šalies dešimtokų.
Viena vertus, yra reikalinga nubrėžti ribą, kad gimnazijos yra skirtos motyvuotiems mokiniams, siekiantiems akademinių tikslų; kita vertus, ar turime teisę reikalauti iš dešimtokų būti išlaikius matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros lemtingus testus, jei neužtikriname ugdymo priemonių.
PUPP taps privalomi šiųmečiams aštuntokams, kurie antrus metus mokysis matematikos be vadovėlių. Pernai, būdami septintokais, jie matematikos pagal atnaujintas ugdymo programas taip pat mokėsi be vadovėlių. Lietuvių kalbos vadovėlio septintokai irgi neturėjo.
O ir daugybėje mokyklų stinga matematikos mokytojų, pasitaiko atvejų, kai matematiką progimnazistams dėsto laikinai - keliems mėnesiams pakviesti pavaduoti mokytojai, kurie dėsto matematiką ne pagal atnaujintas ugdymo programas, o taip, kaip išmano ar kaip yra įpratę. Ir, kadangi nėra vadovėlių, mokiniai negali grįžę į namus pasigilinti, ar teisingai suvokė teorinę medžiagą, o jei susirgo, nebuvo klasėje, lieka dar didesnių spragų.
Kaip, mokytojų nuomone, mokymasis dvejus metus be vadovėlių atsilieps mokinių dalykinėms žinioms? Ar ugdymas, vykstantis dvejus metus be vadovėlių, nepadidins socialinės mokinių atskirties? Kiek užtruks pedagogams užpildyti būsimų devintokų matematikos ir lietuvių kalbos spragas po mokymosi be vadovėlių metų? Ar valstybė, keldama reikalavimus mokiniams, privalo užtikrinti ugdymo priemones? Kas apie tai sakoma tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos yra pasirašiusi mūsų šalis? Ar atnaujintų programų patvirtinimas nesant vadovėlių nėra regresas, apie kurį kalbama tarptautiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose švietimą?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė ir advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Lengvesni nei kasmet valstybiniai brandos egzaminai išbalansavo aukštojo mokslo sektorių. Silpnesni abiturientai, pamatę, kad išlaikė valstybinius brandos egzaminus geriau, nei mokėsi gimnazijose ir tikėjosi išlaikyti, atsiėmė prašymus būti priimtiems į kolegijas bei pateikė prašymus stoti į universitetus. Dėl to kolegijos stabdo kai kurias studijų programas. Labiausiai tai palietė didžiąsias, stipriąsias šalies kolegijas, kurios įprastai konkuruoja dėl stojančiųjų su didžiaisiais šalies universitetais. Kai kurie universitetai, siekdami prisitraukti daugiau studentų, dargi nuleido stojamojo balo kartelę.
Mažesnės ir regionų kolegijos to šiemet kol kas nejaučia, nes jas dažniausiai (apie 70-80 proc.) renkasi ankstesnių metų abiturientai bei suaugusieji, keičiantys profesiją. Vis dėlto ilgainiui ši situacija atsilieps visoms kolegijoms. Mat jei kolegijos neužpildo joms skirtų studijų krepšelių, jie kitąmet atiduodami universitetams.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Bareikienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms, ir Gintautas Bražiūnas, aukštojo mokslo ekspertas, buvęs Vilniaus kolegijos direktorius.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Kibinų raitymas, blakstienų klijavimas, nagų priauginimas ir mokymąsis megzti blogomis - geromis akimis užtrunka tiek, kiek ir mokymasis svetimos kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ar kitų.
Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.
Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.
Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.
Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė -
Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti keturių valstybinių brandos egzaminų (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos bei chemijos rezultatai rodo įspūdingus mokinių akademinius pasiekimus. Visus šiuos egzaminus išlaikė nuo 90 iki 99 proc. abiturientų.
O matematikos egzamino rezultatai - rekordiniai. Matematikos VBE neišlaikė tik 10,5 proc. laikiusiųjų. Panašūs rezultatai buvo tik prieš devynerius metus, kai neišlaikė 10,7 proc. laikiusiųjų. O prieš aštuonerius metus - vos 5,6 proc.
Vėliau mokinių matematikos dalyko žinios ir gebėjimai, matuojami valstybiniame brandos egzamine, tik prastėjo, kol 2020 m. pasiekė dugną, kai neišlaikė apie trečdalis - 32,4 proc., o 2022 m. - net 35,42 proc. Tad šių metų pasiekimai - stulbina.
Bet, ar galime lyginti šiuos mokinių pasiekimus pagal metus? Ar tikrai šiųmečiai abiturientai tris kartus geriau moka matematiką nei 2020 m. ar 2022 m. abiturientai? Ir ar tikrai šie akademiniai pasiekimai tvarūs?
Ką rodo mūsų mokinių matematikos pasiekimų lygis tarptautiniuose renginiuose, kuriuose varžosi geriausi moksleiviai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, rengiantis moksleivius tarptautinėms matematikos olimpiadoms, ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.
Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.
O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.
Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?
Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.
Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
90-yje procentų Lietuvos mokyklų yra vykdomos patyčių prevencijos programos. Pakalbinti mokyklų bendruomenių atstovai tikina žinantys, kaip užkardyti patyčias ir kaip valdyti situaciją, bet realybė neretai kitokia.
Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.
Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.
Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.
Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.
Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Daugiau nei 300 šalies matematikos mokytojų sako „Ne“ valstybinio matematikos brandos egzamino reformai. Tai paaiškėjo iš šią savaitę organizuotos nepriklausomos matematikos mokytojų apklausos, kurią organizavo patys pedagogai.
Mat nors formaliai reformas vykdančios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros valdininkija ir kviečia pedagogus teikti siūlymus, realiai, anot apklausą organizavusių matematikos mokytojų, jų siūlymai „atgula į stalčius“. Girdi, įsiklausoma tik į lojaliųjų balsą.
Nepriklausomi matematikos mokytojai išsakė savo reiklią nuomonę tiek dėl valstybinio brandos egzamino pertvarkos, tiek dėl paties matematikos dalyko turinio pakeitimų. Apibendrinę apklausos rezultatus, matematikos mokytojai teiks rezoliuciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Kuo ir kodėl susirūpinę matematikos pedagogai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja matematikos mokytojų apklausą inicijavęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė - もっと表示する
