エピソード
-
Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo atlikti ir poveikio gamtai vertinimą. Ūkininkas iš Šiaulių rajono Julius Šateika sako, kad tai perteklinis reikalavimas. Jam tenka samdyti įmonę, kuri skaičiuoja net upės tėkmės greitį ir sumokėti už paslaugas tūkstančius eurų.
„Paulikų levandų idilė“ – taip pavadintą kaimo turizmo sodybą prieš trejus metus įkūrė Živilė Dyglienė su draugu Stasiu Šilalės rajone Šakėnų kaime. Šiame kaime anksčiau gyveno jos tėtis. Teko iš pagrindų tvarkyti dar praėjusiame šimtmetyje statytą rastinį namą, planuoti kitus trobesius. Dirbami plotai buvo apsodinti, šiltuoju metų laiku čia mėlynuoja levandos, katžolės, juozažolės. Kiekvieną sodybos svečią pasitinka garsūs paukščių ir kitų gyvūnų balsai.
Iš miesto į kaimą. Eglė Makselytė prieš 20 metų iš sostinės persikėlė į nuošalų Kazimieravo kaimą Varėnos rajone. Apleistoje sodyboje, kurioje keletą dešimtmečių niekas negyveno, buvo daug darbo tvarkant šabakštynus. Vis dėlto, reikėjo nepakenkti aplinkai, atverti jos privalumus ir atskleisti gydomąjį poveikį žmogui. Pamažu planuota vasaros stovykla peraugo į pavyzdinę sodybą, pavadintą „Eglės holosodai“, kurioje taikaus sugyvenimo su gamta mokosi kiti žmonės.
Ved. Regina Montvilienė -
Vieni pirmųjų šalyje prieš 11 metų Molėtų r. Kreiviškių kaimo ūkininkai Lalita ir Simonas Klinavičiai ėmėsi auginti šparagus. Dabar jų plotas siekia 7 hektarus. Taiko įvairias auginimo technologijas: dengia plėvele dalį plotų, net augina mini tuneliuose. Taip ne tik mėnesiu anksčiau negu iš laukų gali pateikti produkciją prekybos tinklams bei restoranams, bet ir apsaugo nuo pavasarinių šalnų. Deja, šiemet stiprios šalnos šparagams pakenkė net po dangomis.
Kai tik orų sąlygos leidžia, žiemą minios žmonių suplaukia į Dusetas pasigrožėti gražiais žirgais ir šauniais jų vadeliotojais. Pastaraisiais metais nemažai žiūrovų susirenka stebėti varžybų pagal visus reikalavimus įrengtame Širvintų hipodrome. Tad kodėl sunkios mintys vargina žirginio sporto entuziastą, žymų Lietuvos vadeliotoją, daugkartinį varžybų nugalėtoją varėniškį Stasį Kėrį?
Vištų nuoma JAV – populiarėjanti paslauga, suteikianti galimybę kiaušinius rinkti savo namų kieme. Nuomos laikotarpis trunka 5–6 mėnesius, o klientai gali rinktis 2 arba 4 dedančias vištas. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, galima vištas grąžinti arba jas įsigyti.
Ved. Regina Montvilienė -
エピソードを見逃しましたか？
-
Pavasarinės šalnos, o kai kur ir kruša, niokojo uogynus. Kur jų poveikis buvo didžiausias, šiemetinis uogų derlius bus žymiai mažesnis arba visai pražudytas. Išsamiau – Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas ir Alytaus rajono ūkininkė Vaiva Sakalauskienė.
Asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvai, gaminantys, perdirbantys ar parduodantys savus kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, iki gegužės 23 dienos gali kreiptis paramos jiems populiarinti ir realizuoti. Žemės ūkio ministerija, siekdama didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, šiai priemonei skyrė 136 500 eurų. Išsamiau apie paramą – Žemės ūkio ministerijos pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Aurika Banienė ir Utenos rajono ūkininkas Mindaugas Kinderis.
Kaimo turizmo sodybą lotynišku pavadinimu „Casa de Campo“ jaunasis ūkininkas Paulius Lukošius su šeima įkūrė Šilalės rajone, Pakarčemio kaime. Čia stovi trys įspūdingos palapinės, gyvenamasis namas, vištidė, o darže ekologiškai auginamos daržovės. Baldus gamino pats šeimininkas, o sodybai puošti idėjas rinkosi patys sendaikčių krautuvėlėse, taip pat parsivežė iš darbų Portugalijoje. Anot Pauliaus, svarbu nesustoti ir kaskart atvažiavus ką nors naudingo nuveikti.
Ved. Regina Montvilienė -
Būtent nuo filosofijos, supratimo, kad reikia tausoti, praturtinti dirbamą žemę, auginti joje tik naudingą žmogaus sveikatai produkciją, prasidėjo Tauragės rajono Aukštupių kaimo ūkininkų Astos ir Jono Dragūnų kelias ekologinio, o vėliau ir biodinaminio ūkio link. Mišriame ūkyje dabar auginami mėsiniai limuzinų veislės galvijai ir grūdai. Biodinaminių ūkių plėtros galimybes aptaria Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė.
Per 20 metų Vilniaus rajone, Nemenčinėje, gyvuoja dienos užimtumo centras. Jį lanko asmenys su negalia. Čia 38 nuolatinius lankytojus rūpinamasi užimti įvairiomis naudingomis veiklomis. Išsamiau apie jas – šio centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ivona Urbanovič ir trys jį lankančios moterys.
„Gamtininkas“. Miškuose ir laukuose daugėja žvėrių ir paukščių jauniklių, bet dėl pavasarinių šalnų šiemet ne tik gandrų palikuonių gali būti mažiau. Išsamiau – gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.
Ved. Regina Montvilienė -
Kada ir kas gali deklaruoti valstybinę žemę? Įpusėjus pasėlių deklaravimui - pateikti reikiamus dokumentus dar nėra vėlu: kokių jų reikia ir į kokias institucijas kreiptis primena Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyr. specialistas Skirmantas Ramoška.
Adomaičių šeimos istorija giliai šaknijasi Šilutės rajono žemėje, pasakoja Justė. Jos brolis Eimantas jų prosenelei priklausiusiame sklype, gal įkvėptas ir mamos, įkūrė medelyną. Šis išaugo į verslą, kuriame vos spėjama suktis, bet visus medelyno augalus Eimantas prižiūri pats ir net randa laiko eksperimentas.
Verta žinoti. Degučių kaimo, Zarasų rajone pavadinimas, manoma, kilo nuo žodžio degutas. Gal kitados jis ir virtas, bet pastaruoju metu šis amatas buvo pamirštas. Jį gaivinti ėmėsi tautodailininkas Gediminas Kairys. Jis ir pasakoja, kaip iš beržo tošies išgaunama klampi, tamsi masė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Renata ir Mindaugas Vilimai, gyvenantys Kupiškio rajone Migonių kaime, daugelį metų turėjo pieno ūkį, kuris padėjo vaikus išauginti ir į mokslus išleisti. Bet dabar jau karvių neturi, nors Renata buvo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė. Kas privertė darbščius ūkininkus parduoti karves ir kodėl jie, rimtai pradėję bitininkauti, mano, kad bites ganyti lengviau nei karves.
Danijoje ir Švedijoje padirbėjęs Dainius Mikalaičiūnas dabar – šeimos 600 ha augalininkystės ūkio šeimininkas gimtinėje, Rokiškio rajone Vaitkūnų kaime. Jaunas vyras įsitikinęs, kad dideli grūdų ūkiai gamtosaugininkų peikiami be reikalo, dažniausia patarimų turi toli nuo realaus gyvenimo kaime esantys valdininkai. Neatsitiktinai dabar padaugėjo atsisakančių ūkininkauti.
Ūkininkas Stanislovas Marcinkus – gerai žinomas Jurbarko rajone, o ypatingai Juodaičių krašte, savo gimtinėje. Ir ne dėl to, kad jis šalies artojų varžybų daugkartinis dalyvis ir čempionas, Lietuvai atstovavęs pasaulio ir europos čempionatuose Kenijoje ir Vokietijoje. Stanislovas jau 40 metų Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje eina zakristijono pareigas. Kam to reikia ir kodėl jis tarnystės bažnyčioje išmokė keturis savo vaikus?
Ved. Arvydas Urba -
Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir kiekvienas sektoriaus atstovas gina savo interesus. Ar pavyks susitarti ir pasiekti tarybai keliamų tikslų? Komentuoja žemdirbių, prekybininkų, mėsos perdirbėjų ir ekonomikos mokslininkų atstovai.
Paveldėtas pieno ūkis, tarsi, pririšo jauną žmogų kaime. Rokiškio rajone Kariūnų kaime ūkininkaujantis Gintaras Narbutis dabar – mišraus 175 ha ūkio šeimininkas, nors pradžia buvo iš tėvų perimtas nedidelis pieno ūkis. Karvių neatsisakė, nes ir gauta parama įpareigojo, ir visa veikla įprasta kaimo žmogui patinka. Kaip nelengvas darbas tampa pomėgiu?
Briuselyje Šiaurės Reino-Vestfalijos atstovybėje buvo surengta diskusija „ Politika susitinka su praktika“. Susirinko arti šimto Austrijos ir Vokietijos ūkininkų bei abiejų šalių europolitikų. Apie ką kalbėta? Pasakoja renginyje dalyvavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kurį stebino ir diskusijos forma, kuri labai skyrėsi nuo mūsų žemdirbių susitikimų su politikais.
Ved. Arvydas Urba -
Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų, nors pernai buvo per pus mažesnis. Ūkininkas auginantis kukurūzus Povilas Vaičiulis ir Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patvirtina, kad derlius visas superkamas, kukurūzai nereikli kultūra ir labai naudinga sėjomainoje.
Kėdainių rajono Devynduonių kaimo bendruomenė dar pernai rudenį sumanė pasipuošti. Pasodinti 3 arai krokų šiemet gražiai žydėjo, dabar pasėtos saulėgražos, kurios irgi džiugins žiedais. Kam to reikia bendruomenei? Pasakoja bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Egidijus Kačerauskas ir aktyvus bendruomenės atstovas Edmundas Zabkus.
Jauna šeima kaime surado savo veiklą. Lina Blužaitė ir jos vyras Ramūnas Valantinas, gyvenantys Radviliškio rajone Sidabrave, galima sakyti iš tėvų perėmė šiltnamius, mačiusius dar ir kolūkių laikus. Pasiremontavo, pasitvarkė ir abu, padedant Ramūno mamai, augina įvairius gėlių, uogų, daržovių daigus, juos patys parduoda turguose ir nuolat ieško naujovių pirkėjams.
Ved. Arvydas Urba -
Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas 1000 ha augalininkystės ūkyje tiesiai į ražienas sėja jau dešimtmetį. Pusšimtis tvaraus ūkininkavimo šalininkų, susirinkę į lauko dieną Kalvių kaimo apylinkėse, klausinėjo ūkininko apie technologijos niuansus, problemas ir rezultatus. Kalbinti Anykščių, Kėdainių, Vilniaus rajonų ūkininkai irgi nearia, bet akcentuoja menką politikų supratimą, skatinant gamtą ir žemdirbio pajamas tausojančią technologiją.
Ūkininkų šeimos hobis – traktorių jėgos varžybos. Birutė ir Vytautas Slažinskai, auginantys braškes ir avietes, randa laiko ir įvairiai technikai išbandyti, perkonstruoti, pritaikyti ne tik ūkio poreikiams, bet ir pomėgiui. Jie dabar rengiasi traktorių varžyboms Latvijoje.
Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Dabregaitė pasakoja apie šiuo metų laiku perinčius kovus. Jie Salų dvaro parko senuose medžiuose susisukę lizdus, pavasariais visada triukšmingi, kartais dergia aplinką, bet ir labai naudingi gamtai.
Ved. Arvydas Urba -
Interviu su Guoda Burokiene, kuri prieš mėnesį buvo išrinkta Europos kaimo plėtros organizacijos „PREPARE – Europos kaimo partnerystė“ prezidente. Pokalbis apie organizacijos plėtrą Europoje, naują finansavimo etapą ir kodėl lietuviai šios organizacijos veikimo jau nejaučia.
Paulius Bružas ūkininkauja ir Panevėžio, ir Telšių rajonuose. Augina bulves, laukia braškių derliaus ir dar rūpinasi visus metus veikiančiu medelynu. Pokalbis apie regionų skirtumus, derantį derlių ir įkvėpimą ūkininkauti perimtą iš krikštatėvio dr. Algirdo Amšiejaus.
Verta žinoti. Kodėl Nemuno Deltos apylinkės taip mėgstamos vandens paukščių ir kodėl pelkėse taip noriai kūrėsi žmonės? Atsakymus pateikia Nemuno Deltos regioninio parko lankytojų centro administratorė Žaneta Iršienė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo paramąperdirbimo cechui įsirengti. Neparduotas daržoves, galės ir perdirbti. Tokį cechą jauturi Kučinskų šeima, į sostinę užaugintus žalumynus, salotas atvežanti iš Utenosrajono Šeimyniškių kaimo. Pirkėjams siūlo raugintą, džiovintą produkciją. Jau skina ir pirmąjį agurkų derlių, noksta ir braškės.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barščiai, yra okupavę apie 300 hektarų melioracijos griovių šlaitų. Ūkininkai pirmą kartą galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.
Miestiečiai kaime. Gyvenimą tarp miesto ir kaimo derina Jovitos Kizienės šeima. Vos tik artėja pavasaris, šeima iš Vilniaus vyksta į Pasvalio rajone esantį 80 arų ploto braškyną. Ūkyje auginamos braškės ir kitos uogos, o taip pat ir arbūzai. Šeima parduoda ne tik uogas iš lauko, bet produkciją dar ir liofilizuoja. Artimiausiuose planuose liofilizuoti ir arbūzus.
Vedėja Kristina Toleikienė -
Ūkininkas Tomas Kazlauskas iš Šilutės rajono Laučių kaimo ūkininkauti pradėjo gavęs iš tėvų 50 hektarų žemės ir 20 melžiamų karvių. Kartu su žmona Alma ūkį įkūrė 2008-aiais, pasinaudoję jaunųjų ūkininkų programa. Šiandien šeima valdo 1 500 hektarų žemės, užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, bandą didina iki 700 melžiamų karvių, stato naują melžimo aikštelę.
Ūkį plėsti ir rinktis gyvulininkystę ūkininkų šeimai teko prisitaikant prie specifinių Šilutės krašto gamtinių sąlygų. Užliejamose pievose ir dirvose darbui reikalinga speciali ir galinga technika. Ji įsigyta dalyvaujant įvairiose paramos priemonėse, bet įrodyti jos būtinumą administruojantiems specialistams - ūkininkams sunkiausia užduotis. Itin modernią ūkio techniką dabar ūkyje vairuoja ir kitus darbus dirba 27 samdomi darbuotojai.
Gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo žmonių diena. Lietuvos profesinių
sąjungų konfederacijoje laikinai einantis pirmininko pareigas Audrius Gelžinis sako, kad agro ūkio sektorius neturi kolektyvinės sutarties. Žemės ūkio ministerija neatsiliepia į profsąjungos siūlymus dirbančiųjų sąlygas gerinti pasitelkiant gerąją užsienio šalių praktiką. O dirbantieji tiesiog per kantrūs ir mažai organizuoti ginant savo teises, tad proveržis vis dar neįvyksta.
Užsienio šalių geroji praktika. Ūkininkai nori didesnio visuomenės supratingumo ir palaikymo. Prancūzijoje pirkėjai laukia eilėje, kad galėtų paremti pradedančiuosius ūkininkus ir pirkti jų produkciją bendruomenių sukurtoje krepšelių sistemoje.
Ved. Kristina Toleikienė -
Balandžio viduryje prasidėjęs pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas įsibėgėja lėtai. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijoje per pirmas dvi savaites dokumentus pateikė tik 20 ūkininkų iš 350 deklaravusiųjų pernai. Seniūnijos specialistė Vida Venslovienė mano, kad ūkininkai suskubs įprastai gegužės pabaigoje, kai baigs sėją ir bus aiškūs pasėlių plotai. Tačiau šiemet savaite sutrumpintą deklaracijų teikimo laikotarpį
reikėtų pakoreguoti.
Alvydas Čižius vaikystės vasaras leisdavo pas senelį kaime ir labai mėgo senelio keptą ruginę duoną. Dabar pats kepa rupią ruginę duoną ir parduoda ją sostinės turguose. Duona tapo tikra jų šeimos maitintoja, mat abu atsisakė samdomų darbų ir ėmėsi nedidelio duonkepių verslo Elektrėnuose.
Verslo planas Gamtiniam ūkiui. Ryžtis rinktis gamtinį ūkininkavimą gali tik patys ištvermingiausi. Įkurti ūkį reikės daugiau investicijų, ūkininkauti teks be paramos, teks susidurti su gamtos nenuspėjamumu, susitaikyti, kad dalį derliaus teks atiduoti kenkėjams, o sunkiausia užduotis - rasti pirkėjų. Lietuvoje norinčių mokėti didesnę kainą už daržoves nėra daug.
Ved. Kristina Toleikienė -
Prieš 12 metų numatyta lengvata sodininkams ir daržininkams skubiems, oro ar kitų situacijų nenumatytiems darbams samdyti padienius darbininkus be darbo sutarčių, virto lengvata kone visame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, jog asociacija siekia atstatyti teisybę, kad kvitų sistema naudotųsi tik sodininkai ir daržininkai, bet nori dar didesnės lengvatos. kad padieniai darbininkai ūkių daržuose ar soduose gali dirbti daugiau dienų, o dabar leidžiama dirbti tik 60 dienų.
Žemės ūkio ministerija primena, kad tai lengvata ūkiams, nes už paslaugas teikiančius žmones ūkiai nemoka socialinių įmokų, todėl nukenčia padienius darbus dirbančiųjų interesai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas pasisako už šio sistemos peržiūrėjimą, nes dabartinė kvitų sistema veikia kaip skurdo spąstai.
Ūkininkė Marijona Lukoševičienė 20 metų ji puoselėjo ekologinį ūkį, bet teko įsiklausyti į ūkio perėmėjo sūnaus norus, kad dirbti reikia ne tik iš idėjos, bet ir ūkininkauti ekonomiškiau. Per 20 metų ekologiškai užaugintoms daržovėms ir rugiams rinkos neatsirado. Dirbančiuosius iš pašaukimo keičia karta, kuri į ūkį žiūri lyg į verslą - turi būti ir ekonominė nauda.
Gamta. Lietuvos gamtai labai reikia pievų. Tad Baltijos aplinkos forumas kviečia žemės savininkus, kurie turi sunkiai prieinamų ir nenaudojamų pievų, ar ūkininkus, kurie norėtų atkurti jau suartas pievas, dalyvauti projekte ir atkurti Europos svarbos pievų buveines kartu su gamtosaugininkų pagalba. Gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo projektą pristato Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos specialistas Domas Uogintas.
Ved. Kriistina Toleikienė
Ved. Kristina Toleikienė -
Nuo sausio mėnesio pasikeitė teikiamos paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose tvarka. Paramos dydis sumažėjo, eilė formuojama tik paskelbus kvietimą, o ir pretenduoti jau gali ne visi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilkevič ramina, kad šie pokyčiai padės tikslingiau naudoti skiriamą paramą ir pasieks didesnį skaičių žmonių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad situaciją sunkina vyriausybės sprendimas, riboti galimybes žmonėms gyventi sodų bendrijose.
Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone laiko veislines karves ir žirgus. Tik dėl jų jis augina grūdus, šienauja žolę savo laukuose. Pokalbis apie veisiamus jojamuosius Hanoverių veislės žirgus ir Prancūzijos Šarolė galvijus.
Verta žinoti. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje naujovė, skatinanti bendruomeniškumą ir tvarumą. Čia atvertas Daigėlynas – augalų ir sėklų mainytuvė - prisidedanti prie sodininkavimo miesto erdvėse. -
Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo reikalingumu. Rūmų atstovų veikla kritikuojama dėl išskirtinių veiklos sąlygų, vadovybės pokyčių stokos, nepakankamo atstovavimo žemdirbių interesams. Kritikos negaili ir pasiūlymų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius. Į išsakytą kritiką atsako ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.
Kita tema – apie vieno jauniausių Pasvalio rajono bitininkų, Mangirdo Kondroto, patirtį auginant bites. Draugui patarus bitininkauti, Mangirdas įkūrė bityną „Kalno medus“. Tam, kad sukauptų daugiau žinių, vyras mokėsi profesionaliai, bičių šeimas parsivežė iš puikiai visiems žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Idėja bitininkauti – pasiteisino.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai pasiteisinusi jo idėja yra daigų prekyba elektroninėje parduotuvėje. Daigus išvežioja po visą Lietuvą, išskyrus Kuršių neriją.
Turint pieno ūkį, lengvų kelių nebūna, reikia ieškoti geriausių sprendimų, kaip išsilaikyti. Tokį sprendimą rado Vytauto Lėckaus šeima. Pirmiausia Lėckų šeimos ūkis priklauso ūkininkų susivienijimui „Riebus pienas“, tai leidžia stipriau jaustis atstovaujant savo interesus. Be to, dalį pieno ūkininkai atiduoda supirkėjams, iš kitos dalies yra gaminami įvairiausi sūriai.
Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Biokuro gamybos apimtys ūkiuose plečiasi. Tunise ekologiški briketai pradėti gaminti iš alyvuogių išspaudų. Alyvuogės Šiaurės Afrikoje auginamos jau šimtmečius, tačiau energetikoje pradėtos naudoti palyginti neseniai. Ūkininko sūnus Jasinas Chelifis beveik dešimtmetį ieškojo būdų, kaip išgauti kuo pigesnį kurą. Ir visai neseniai – jam pavyko.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Mažinti biurokratinį aparatą visoje Europoje, siekti, kad žemdirbystė būtų ekologinių problemų sprendimo būdas, o ne priežastis, pažinti Europos Sąjungos nares ir perprasti jų skirtumus – tokius užmojus vardina pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe‘as Hansenas. Jis kilęs iš didelės ūkininkų šeimos Liuksemburge ir tai įvardija kaip savo stiprybę, dirbant ūkininkams aktualiais klausimais.
Norkų šeima Šiaulių rajone jau trisdešimtmetį puoselėja braškyną. Per tiek metų išmokta daug pamokų, o ryžtas auginti saldžiąsias uogas neblėsta. Kaip sako tėvų ūkyje pasirinkusi darbuotis Rimantė Norkutė, jeigu pavasarinės šalnos nepakoreguos planų, tai gegužės viduryje jau bus galima skanauti pirmąsias uogas.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie sumanymą šalia žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ plėtoti ir žirgyną „Gintarinė pasaga“. Apie žirgų ypatybes ir veiklos puoselėjimą papasakos bendrovės „Vaškai“ darbuotoja, fermos ir žirgyno vadovė Digna Petkinytė.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Patirties ir šeimos vienybės Zakų šeimos aruode netrūksta. Ūkio pradininkas Kęstutis Zakas sako, kad žemę pradėjo dirbti su arkliu, o štai dabar gali pasidžiaugti ir ūkyje dirbančiu robotu, kuris leidžia išvengti sunkaus rankinio darbo. Zakai augina mėgstamiausias lietuvių daržoves: bulves, morkas, agurkus, kopūstus ir kita bei jas perdirba. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė pabrėžia investavimo į technologijas svarbą.
10 metų seniausią Spelta kviečių veislę auginantis biodinaminio ūkio savininkas Arūnas Martinėlis iš Levandiškio kaimo, Širvintų rajone, įsirengė ir malūną. Iš Spelta miltų galima iškepti ekologiškas bei visavertę maistinę vertę turinčias bandeles, blynus, duoną.
Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Kuo laumžirgiai svarbūs stebint klimato kaitos procesus papasakos aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Apie Velykinių margučių spalvas ir skutinėjimo raštus, medinius margučius ir kūrybinį kelią pasakoja Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Šilutės rajono.
Velykų ir Atvelykio tradicijos Tauragės rajone - išskirtinės. Apie jas pasakoja medžio meistras Raimundas Stanionis ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.
Apie atsinaujinančias, naujam gyvenimui keliamas atokesniuose regionuose esančias, kiek pamirštas vietas. Šį kartą - apie Švenčionėlių geležinkelio stotį ir ten neseniai duris atvėrusią kavinę. Kas ten buvę anksčiau ir ko tikimasi dabar - prisimena vietos gyventoja Teresė Tumalovičiūtė-Giles bei dalinasi kavinės savininkas Nerijus Budraitis.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė - もっと表示する
