Episoder
-
XXXIII eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e33_s.html Budėkime – melskimės ir laukime ViešpatiesŠiandien švenčiame trisdešimt trečiąjį eilinį sekmadienį, Dievo žodis – Evangelija pagal Morkų mums byloja apie apokaliptinius laikus, kurie mūsų laukia. Ypač laukiame antrojo Jėzaus atėjimo.Primename šiandien, kad turime budėti ir melstis, prašyti Dievo malonės, kad sugebėtume stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje, būti Jėzaus malonės tarnais, broliais ir sesėmis. Nereikia bijoti ir būti apimtiems nerimo dėl laukiančių sunkių laikų. Reikia kas dieną egzaminuojamiems ir nuolat vis iš naujo Dievo ištiriamiems mąstyti apie Dievo žodį, maldos gyvenimą, kiekvieną dieną išgyventi su Dievu, nepamirštant, kad mano artimui, broliui ir sesei, taip pat reikalinga Dievo malonė.Visos nuostabios priemonės yra skirtos mūsų drąsai, ryžtui ir iššūkiui – kad išgyventume Dievo malonę, turime kiekvieną dieną numirti ir kiekvieną dieną prisikelti. Numirti nuodėmės svoriui, kryžiaus svoriui, kad prisikeltume per išpažinties malonę – Susitaikinimo sakramentą Dievo draugystėje.Kad galėtume įžengti per talpiuosius amžinojo gyvenimo vartus, reikia nebijoti sukrėtimų. Karai, pandemijos, vienokios ar kitokios šiandienos gyvenimo kliūtys prakalbina mus. Ir pats Dievas tyrinėja mus: ar iš tiesų esame pasiruošę per sunkiausių laikų išbandymus būti su Dievu, ištikimi, mylintys. Kiekvieno mūsų sąžinę ištiria Viešpats – ar esame sąžiningi sau, artimui ir Dievui. Ar kiekvieną kartą per Dievo žodį, sakramentines malones, maldą, artimo meilės gerumo darbą priimame tai, ką Dievas mums šiandien suteikia.Nepaisydamas mūsų gyvenimo negandų, oro sąlygų, nepaisydamas šiandienos mūsų gyvenime esamos situacijos, karų ir potvynių, Dievas pasiruošęs būti mūsų pusėje, bet laukia ir iš mūsų atsakymo. Ar mes esame su Dievu ir ištariame „Taip“, ar nutolstame nuo Dievo, numojame ranka, abejingai žvelgiame į gyvenimą ir laukiame, kada pats Dievas mus prakalbins, patys nesiekdami būti Dievo malonėje.Viešpats nuolat į mus kreipiasi, prie mūsų prieina, ir nors kartais mums atrodo, kad nejaučiame Dievo veikimo, bet per įvairias mūsų gyvenimo situacijas ir negandas Viešpats lieka nuolat kartu su mumis.„Iš tiesų sakau jums, – sako Dievo žodis Evangelijoje pagal Morkų, – nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13, 30–32).Turime nebijoti būti užklupti Dievo – Jis, kaip šeimininkas, grįžtantis į savo tėviškę, nori rasti mus budinčius, todėl drąsiai išpažindami kasdienybėje Dievo malones, išlikime budrūs – budėkime, melskime tų malonių ir mokėkime dėkoti už visa gerą, ką Dievas duoda, net ir sunkiausią išmėginimų kryžių, kad sutvirtinti ir sustiprinti išliktume Dievo draugystėje. Amen.Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM yra Mažesniųjų brolių ordino vienuolis, Kauno Šv. Jurgio pranciškonų vienuolyno namų vikaras.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-budekime-melskimes-ir-laukime-viespaties/
-
Ketvirtadienio vakarą prie Seimo vyko protesto akcija „Dešimt minučių tylos“, kuria siekta išreikšti pasipiktinimą rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimu pasirašyti koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“. Į akciją susirinko keli tūkstančiai šalies gyventojų.Vienas iš renginio „Dešimt minučių tylos“ organizatorių, Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja veiksmo. „Prasmė labai paprasta – tiesiog mes matėme, kad situacija yra tokia, jog reikia veiksmo. Matėme, jog yra pasiruošusių susirinkti ir pasipiktinusių žmonių, kad yra formuojama tokia koalicija. Matėme, kad yra žmonių, kurie, ar balsavo, ar nebalsavo už socialdemokratus, buvo iš esmės apgauti, nes buvo duodami skirtingi pažadai. Tiesiog keli bičiuliai nusprendėme padaryti šį renginį.O kodėl žmonės atėjo? Vadinasi rezonavo, jų širdyse kilo tie patys klausimai, ir jie atėjo. Mes jiems nepaprastai dėkingi. Mes pritrenkti“, – teigė jis.Visuomenininkas, organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas sutiktas renginyje dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino bijantis, kad naujoji valdžia gali nukrypti į šoną nuo paramos Ukrainai klausimo.„Tai, ką aš matau, kelia nerimą kalbant apie įvykius Lietuvoje ir ne tik. Noriu pabrėžti, kad mes negalime pamiršti Ukrainos, negalime nueiti į šoną ir perdėlioti akcentų. Mes privalome palaikyti Ukrainą. Aš kasdien ties tuo dirbu, ir gana tiesiogiai. Ir kai vyksta tokie dalykai, kyla rizika, kad mes pasimesime, o to negali būti. Tai gali būti net gyvybės ir mirties reikalas, tad geriau dabar tuo užsiimti. Politinė situacija yra sudėtinga, neslėpkime – esu sunerimęs“, – sakė jis.Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistė Miglė Krancevičiūtė tikino į protesto akciją atėjusi dėl to, nes nenori, kad tarptautinėje arenoje būtų trypiama Lietuvos reputacija. „Atėjau pasisakyti už tai, kad tarptautinėje arenoje nebūtų trypiama Lietuvos reputacija. Manau, prasta reputacija neturi tapti įrankiu patekti į valdžią. Turi būti išlaikyti tam tikri moralės principai. Man nepatinka, kad yra niekinama Konstitucija“, – sakė ji.Dainininkas Justinas Lapatinskas dienraščiui „Bernardinai.lt“ minėjo proteste dalyvaujantis, nes nesutinka su naujosios valdžios sprendimais. „Manau, reikia parodyti valdžiai, kad ją stebime – aš su jais nesutinku. Labai džiugu, kad yra žmonių, kurie irgi nesutinka. Galbūt negalime nieko pakeisti, bet užtenka daryti klaidas, ir pats metas dirbti Lietuvos labui“, – sakė jis.Pakalbinta aktorė Vitalija Mockevičiūtė tikino į akciją atėjusi, nes nepalaiko suformuotos koalicijos. „Aš čia todėl, nes nepalaikau suformuotos koalicijos – tiesiog jaučiu didelę gėdą. Jaučiu ir pavojų, kai koalicija formuojama su žmogumi, pažeidusiu Konstituciją. Viskas labai komiškai atrodo – pati jo priesaika“, – nuomonę išsakė V. Mockevičiūtė.Protesto akcijoje dalyvavęs visuomenininkas Arkadijus Vonokuras pabrėžė, kad socialdemokratai, sudarę koaliciją su „Nemuno aušra“, diskreditavo patys save. „Negaliu imti ir nutilti, kai matau, kad socialdemokratija diskreditavo pati save. Susieti save su neapykantą kaip įrankį naudojančia partija tam, kad pasiektum valdžią, ir kad beveik 200 tūkstančių žmonių už tą neapykantą balsuoja, – tokia koalicija prieštarauja socialdemokratų prigimčiai. Atėjęs čia noriu parodyti, kad su tuo nesutinku“, – nuomonę išsakė A. Vinokuras.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/desimt-minuciu-tylos-greta-seimo-vyko-protestas-del-nemuno-ausros-jungimosi-prie-valdanciuju/.
-
Mangler du episoder?
-
Šį savaitgalį aukštosios mados dizaineris, teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius pristato 2025-ųjų pavasario–vasaros kolekciją. Jis žada tautiečiams, pasiilgusiems grožio ir elegancijos, parodyti daug daugiau, nei pamatė Paryžius.Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ mados kūrėjas pabrėžia, kad kol kas mes tik mokomės pasitelkę madą pristatyti Lietuvą pasauliui. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Paklaustas, ar jaučiasi esantis Lietuvos vizitinė kortelė, dalyvaudamas pasauliniuose aukštosios mados renginiuose, J. Statkevičius tikina: „Tiesiog myliu savo darbą ir jį sąžiningai dirbu jau 36-erius metus. Net nežinau, esu ta vizitinė kortelė, ar ne. Čia žmonėms spręsti. Bet pagal tai, kiek žmonių pamatė mano kolekciją Paryžiuje – o tai yra keli milijonai ir dar spausdintinė medžiaga, – manau, vis dėlto tai didžiulis dalykas ir savotiška diplomatinė misija.Net keista, kad mada gali taip toli nueiti, taip reklamuoti mūsų šalį ir suteikti jai galimybę atskleisti savo veidą, kaip aš sakau – saulei ir pasauliui.“Kaip aukštoji mada apskritai keičia Lietuvos žmonių požiūrį į madą? Ir ar veikia jų aprangą? „Aš negaliu tiesiai atsakyti. Nes jeigu pasakyčiau, tikrai gaučiau Nobelio premiją, – svarsto mados kūrėjas. – Manau, mada yra normalios europinės šalies kultūrinė terpė, o kiekviena normali europinė šalis turi turėti ir savo madą, ir savo teatrą, ir savo muziką, ir t. t.Esu vienas varžtelis dideliame katile, tame kokteilyje, kuris priklauso valstybei, siekiančiai turėti visas kultūrines gaires. Mada yra tarptautinė kalba, kurią supranta daugybė žmonių. Galbūt kai kuriems atrodo, kad tai paviršius, kad mada – tai nieko svarbaus... Bet iš tikrųjų pasakysiu labai paprastą dalyką: mes nė vienas nesėdime nei darbe, nei lauke nuogi. Aišku, yra paprasčiausia apranga, siuvimo meistrystė, gatavi drabužiai, ir yra aukštoji mada, otkutiūras.Bet viskas susiję, viskas sueina į vieną dalyką. Būna, žmogus sako: „Oi, aš negaliu, čia man brangu...“ Suprantate – ne brangumas esmė. Esmė yra būtent mados kultūra. Kai žmogus gali pasižiūrėti, pasisemti estetikos, skonio.“J. Statkevičiaus teigimu, mūsų visuomenėje yra vadovų, kurie nelabai susivokia mados situacijoje. „Jūs žinote mūsų puikią pasaulinio lygio dainininkę Asmik Grigorian, kuri dainuoja daug metų. Kai pasaulis ją pripažino, staiga visi krito prieš ją ant kelių ir puolė garbinti. Aš pažįstu Asmik – kokia ji buvo, tokia ir liko. Žmogus kaip dainavo, taip ir dainuoja.Lygiai taip pat ir aš. Kaip kūriau madas Paryžiuje ar Lietuvoje, taip tebekuriu – aš nepasikeičiau. Esu lygiai toks pats. Bet ta valdininkų nuomonė, kad maždaug tegul kapstosi, nesvarbu... Jie nesupranta vieno dalyko – kad stengiuosi vystyti mados kalbos misiją visam pasauliui. Dar daug žmonių nežino, kur ta Lietuva, kas yra jos sostinė, kokia kalba mes kalbame, ar mes esame Europos Sąjungoje. Ir manau, mums reikia plėsti ir dauginti žinias apie Lietuvą per madą. Gaila, kad valdininkai mažai apie tai galvoja. Jiems atrodo, kad čia tik gražios mergaitės pavaikšto, ir jokio darbo čia nėra. Bet palaipsniui toks požiūris keisis, ir dėl to aš darau labai daug“, – aiškina J. Statkevičius.„Aš nestokoju dėmesio. Aš labai populiarus. Mane pažįsta ir turguje, ir kitur. Tiesiog negaliu ramiai praeiti gatve. Tapau savo populiarumo auka. Esmė – ne dėmesys, esmė – nesirūpinimas ne manimi, o valstybe. Aš neprašau dėmesio, aš nieko neprašau. Tiesiog noriu paaiškinti vieną dalyką – kad per madą galima atskleisti Lietuvos veidą visam pasauliui dar ryškiau ir gražiau. Pramuštas tarptautinis kelias – aš jį pramušiau Paryžiuje, Čikagoje. Ir tai nėra lengva. Tai labai sudėtinga ir nemažai kainuoja“, – teigia aukštosios mados kūrėjas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/j-statkevicius-per-mada-galima-atskleisti-lietuvos-veida-visam-pasauliui-dar-ryskiau-ir-graziau/.
-
Jau beveik trejus metus Ukrainoje reziduojantis arkivyskupas, Šventojo Sosto nuncijus Kyjive Visvaldas Kulbokas, be įvairiapusės įvairių šalių pagalbos kovojančiai Ukrainai, pabrėžia paprasčiausios moralinės pagalbos svarbą. Arkivyskupas sako, kad sunku įsivaizduoti, ką išgyvena ukrainiečiai netekę kare savo artimųjų, žuvusių, sužeistų, kalėjimuose uždarytų kaip karo belaisviai, ar prievarta išvežtų į Rusiją vaikų.Arkivyskupą V. Kulboką kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Apibūdindamas beveik trejus metus tebesitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, arkivyskupas teigia: „Karas yra nepaprastai intensyvus. Kartais net neturime laiko mąstyti – realybė yra labai arši. Pavyzdžiui, neseniai turėjau suplanuotą susitikimą su viena ambasadore. Dėl miesto apšaudymo ji negalėjo atvykti laiku. Kai atvyko, pasakė, kad naktį nemiegojo, nes gyvenant aukštai teko kelis kartus leistis į slėptuvę.Dabartinė realybė kupina nuovargio, nekalbant apie belaisvius, vaikus, kurie išvežti į Rusiją, ar okupuotas teritorijas, žuvusiuosius ar sužeistuosius. Realybė tiesiog žiauri.“Kokias pastangas deda Šventasis Sostas, kad šis karas greičiau baigtųsi, ir kokią pagalbą teikia nukentėjusiesiems?„Karo pabaiga yra visos Ukrainos svajonė, – sako arkivyskupas. – Šventasis Sostas kartu su kitais tarptautiniais partneriais – JAV, Kinija ir kitomis šalimis – nuolat ieško sprendimų. Tačiau per beveik trejus metus nemačiau nė vienos konkrečios iniciatyvos, kuri būtų raktas į karo pabaigą.Todėl susitelkiame į humanitarinę pagalbą. Mūsų nunciatūra perdavė Vatikanui apie 5000 vardų – tai įvairių kategorijų žmonės: kunigai, pastoriai, medikai, moterys, nepilnamečiai vaikai, sunkiai sergantieji. Nors rezultatai nėra dideli, bet pastangos nuolatinės. Per 2024 metų Velykas popiežius Šv. Petro aikštėje paragino apsikeisti visais belaisviais. Šis moralinis palaikymas prisidėjo prie keliolikos žmonių išlaisvinimo.Ypač sudėtingas darbas susijęs su vaikais – trūksta tikslios informacijos apie jų buvimo vietą Rusijos regionuose. Kartais dėl vieno ar dviejų vaikų derybos trunka mėnesius. Taip pat teikiame dvasinę ir moralinę pagalbą belaisvių šeimų nariams, kurie išgyvena sunkų laikotarpį.“Pasak arkivyskupo V. Kulboko, Lietuvos pagalba Ukrainoje vertinama labai teigiamai. „Kadangi esu kilęs iš Lietuvos, dažnai girdžiu padėkas, pabrėžiama, kad Lietuva supranta Ukrainos istoriją ir nuoširdžiai palaiko. Šių padėkų yra be galo daug. Apie tai galima rašyti knygą“, – teigia arkivyskupas V. Kulbokas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/arkivyskupas-v-kulbokas-ukrainai-reikia-ne-tik-karines-pagalbos-bet-ir-moralines-dvasines-paramos/.
-
Amerika išsirinko naująjį prezidentą – respublikoną Donaldą Trumpą. Kokių pokyčių galima tikėtis JAV vidaus ir užsienio politikoje? Amsterdame, Nyderlanduose, įvykdytas beprecedentis antisemitinis išpuolis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą dėl svarbaus gynybos pakto su Šiaurės Korėja ratifikavimo. Saudo Arabijoje rengiamas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.Šiuos ir kitus svarbiausius užsienio politikos klausimus dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Pasibaigė ilgai laukti JAV prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo respublikonų kandidatas D. Trumpas. Kodėl toks didelis pasaulio dėmesys Amerikai ir jos prezidentui, kodėl minėti rinkimai prikaustė viso pasaulio dėmesį?„Atsakymas būtų gana paprastas: Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu yra galingiausia pasaulio valstybė, kuri turi interesų visame pasaulyje. Jos vidiniai procesai ir užsienio sprendimai, sprendimai dėl prekybos, gynybos klausimų paliečia iš esmės visas kitas pasaulio šalis ir verčia jas vienaip ar kitaip reaguoti, pradedant Kinija, baigiant mažiausiomis Karibų jūros valstybėmis.Todėl nėra ko stebėtis, nes tai yra valstybė, turinti didžiulį poveikį, ir akivaizdu, kad keičiantis Jungtinių Valstijų vadovams, jų pasaulio suvokimui, esant prioritetų pokyčiams, dėliojant užsienio ir vidaus politikos prioritetus, atitinkamai paveikiamos beveik visos kitos pasaulio valstybės, pradedant jų saugumu, baigiant prekyba ir netgi kultūriniais klausimais“, – aiškina prof. G. Česnakas.Nors Jungtinės Valstijos yra svarbiausios Ukrainos sąjungininkės nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį, D. Trumpas yra ne kartą pagrasinęs nutraukti paramą Kyjivui. Europos Sąjunga po Trumpo pergalės žada nepajudinamą paramą Ukrainai. Tai šeštadienį Kyjive pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Galima sakyti, laukia įtemptas ir sudėtingas diplomatinis laikotarpis sprendžiant beveik trejus metus vykstančio karo galimą pabaigą.„Ta karo pabaiga turi galimybę būti sprendžiama, – teigia politologas. – Tačiau ar ji bus tokia, kokios nori Ukraina, kokia būtume suinteresuoti ir mes Lietuvoje, yra ganėtinai abejotina, nes karą galima užbaigti labai greitai, kai, sakykime, nusprendžiama, kad silpnesnė valstybė, besiginanti, šiuo atveju Ukraina, turi atiduoti viską ir negauti nieko mainais. Tokius karus galima labai greitai užbaigti ir nutraukus paramą. Tačiau akivaizdu, kad Ukraina bandys gauti kuo daugiau naudos iš sudėtingos situacijos, kurioje ji yra. Manau, kad karo pabaigos klausimas nėra vienareikšmis, nes po potencialios karo pabaigos potenciali pakartotinė agresija prieš Ukrainą niekur nedings.“Prof. G. Česnakas pabrėžia – iškyla daug kitų klausimų, pradedant Ukrainos atstatymu ir, pavyzdžiui, tuo, kaip bus prižiūrima demilitarizuota zona ties kontakto linija. Čia atitinkamai reikės priimti daug sprendimų, reikės Europos sprendimų – tiek dėl finansavimo ir ekonominės pagalbos Ukrainai teikimo, tiek dėl Europos Sąjungos perspektyvos išlaikymo, tiek dėl demilitarizuotos zonos užtikrinimo.Praėjusį ketvirtadienį Amsterdame, Nyderlanduose, įvykdytas beprecedentis antisemitinis išpuolis, kai buvo smurtaujama prieš futbolo sirgalius iš Izraelio. „Tai siaubingas antisemitinis išpuolis. Mes jo netoleruosime. Vykdytojus patrauksime baudžiamojon atsakomybėn, ir man labai gėda, kad tai galėjo nutikti Nyderlanduose 2024 metais“, – žurnalistams Budapešte vykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo kuluaruose sakė Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/g-cesnakas-antisemitinis-ispuolis-amsterdame-yra-nesekmingos-liberalios-imigracijos-rezultatas/.
-
Pasaulio visuomenės dėmesio centre toliau išlieka JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, tema. Valstybių vadovai kuria santykių su būsima naująja JAV administracija scenarijus, politologai toliau ieško Demokratų partijos kandidatės Kamalos Harris pralaimėjimo priežasčių.Buvęs JAV Baltųjų rūmų darbuotojas, verslo konsultantas Arūnas Pemkus atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas ne tik laimėjo prezidento rinkimus, bet ir kartu užsitikrino Kongreso palaikymą. Ką tai reiškia?A. Pemkų kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Kalbėdamas apie JAV prezidento rinkimų rezultatus A. Pemkus sako, kad jie jo nenustebino – D. Trumpo persvara buvo didesnė, nei prognozuota. „Ypač svarbu tai, kad per šiuos rinkimus respublikonai atsiėmė Senato rūmus. Prognozuojama, kad Senate dirbs 54 respublikonai ir 46 demokratai. Tai geras ženklas Trumpui, o prognozės rodo, kad respublikonai turėtų išlaikyti ar net padidinti persvarą Atstovų rūmuose.Tai svarbu, nes prezidentas, nors ir yra vykdomosios valdžios vadovas, be Kongreso palaikymo susidurtų su rimtomis problemomis – biudžeto, įstatymų leidybos ir kitais klausimais. Dabar, kai respublikonai kontroliuoja abejus rūmus, prezidentui bent dvejus metus bus kur kas paprasčiau dirbti“, – tikina A. Pemkus.Paprašytas išvardyti klaidas, padarytas demokratų šioje rinkimų kampanijoje, jis sutiko, kad buvo klaida keisti kandidatą į prezidentus kampanijos pabaigoje: „Be abejo, keičiant kandidatą likus vos 2,5–3 mėnesiams iki rinkimų, buvo galima tikėtis didelių sunkumų. Vis dėlto Kamala Harris, perėmusi kandidato poziciją iš Joe Bideno, sugebėjo surinkti daug lėšų iš rėmėjų ir išlyginti populiarumo rodiklius su Trumpu. Tuo metu, kai Bidenas pasitraukė, jo populiarumas jau buvo gerokai smukęs.Nors statistika rodo, kad ekonomika turėtų klestėti, dauguma amerikiečių mano, jog kainos per pastaruosius trejus–ketverius metus smarkiai išaugo ir skaudžiai veikia jų finansus. Jie balsuoja pagal savo piniginės storį. Harris neturėjo nei gero paaiškinimo, nei ilgalaikio plano, kaip spręsti ekonomikos ir integracijos klausimus.Dar viena opi problema – nelegalios imigracijos klausimas ir su tuo susijusios problemos. Tai ne tik nelegalūs imigrantai, perkelti į įvairius miestelius (gyventojai nežinojo, kaip su jais sugyventi), bet ir padidėjęs narkotikų srautas į JAV, taip pat išaugęs nusikalstamumas kai kuriuose miestuose. Kai tokios problemos iškyla ir nėra sprendžiamos, amerikiečiai mano, kad valdžia neveiksminga ir ją reikia keisti.“Toliau A. Pemkus pasakoja apie JAV rinkimų sistemos ypatumus. JAV yra federalinė valstybė, susidedanti iš 50 valstijų. Kiekviena valstija yra panaši į atskirą valstybę – panašiai kaip Europos Sąjungoje. Kiekviena valstija turi savo balsavimo sistemą, nors šiandien ji yra gana suvienodinta. Kiekviena valstija turi po du senatorius ir, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, atitinkamą atstovų skaičių Atstovų rūmuose.Rinkikų skaičius atspindi šią sistemą. Kiekviena valstija balsuoja kaip atskiras vienetas. Daugumą laimėjusi partija įgyja teisę turėti savo rinkikus. Šiuos rinkikus parenka partijos vadovybė toje valstijoje, jie yra lojalūs ir pasirašo sutikimus balsuoti už atstovaujamą kandidatą. Kiekvienoje valstijoje yra atitinkamai tiek demokratų, tiek respublikonų rinkikų. Jei valstija, pavyzdžiui, Pensilvanija, pasisako už D. Trumpą, visi devyniolika tos valstijos rinkikų balsuoja už jį. Beveik visose valstijose galioja daugumos principas.Gruodžio viduryje rinkikai susirenka kiekvienos valstijos sostinėje, o valstijos gubernatorius patvirtina balsavimus. Balsai keliauja į Vašingtoną, ir ten sausio pradžioje Senato pirmininkas ar pirmininkė oficialiai konstatuoja išrinktą prezidentą. Sausio pirmąją savaitę vyksta galutinis formalus patvirtinimas, o sausio 21-ąją – inauguracija.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/buves-baltuju-rumu-tarnautojas-d-trumpas-prabilo-ir-apie-amerikos-visuomenes-susipriesinimo-gydyma/.
-
Šiandien pagrindinė pasaulio žinia susijusi su pasibaigusiais JAV prezidento rinkimais, kuriuos ryškia persvara laimėjo respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas. Pasaulio žiniasklaida mirga nuo pranešimų, komentarų, įvairių šalių vadovų ir atstovų sveikinimų.Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala svarsto, kiek šis rinkėjų sprendimas gali prisidėti prie Amerikos visuomenės konsolidavimo, priešpriešos mažinimo. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.„Situacija yra gana aiški, – tvirtina L. Kojala. – Donaldas Trumpas jau paskelbė savo pergalę. Žinoma, vien tai savaime nepatvirtina jo pergalės rinkimuose. Tačiau matome, kad ir kai kurie didieji televizijos kanalai jau konstatuoja, jog tikimybė, kad Trumpas laimės, iš esmės yra šimtas procentų.Net ir toliau skaičiuojant rezultatus, net ir esant tam tikriems neaiškumams, Donaldo Trumpo pozicijos yra labai tvirtos, ir jo galimybės laimėti nebekelia abejonių.“Politologas, vertindamas Demokratų partijos padarytas klaidas rinkiminės agitacijos metu, mini, kad neabejotinai demokratai ieškos priežasčių, kodėl patyrė tokią nesėkmę. „Panašu, kad tai gana įtikinama nesėkmė ta prasme, kad skirtumai yra gana apčiuopiami, o demokratų pasirodymas tikrai kuklesnis, nei jie prognozavo.Viena iš aplinkybių, be abejo, bus svarstymas, ar Joe Bidenas ne per vėlai pasitraukė iš rinkiminės kovos. Kai jis nusprendė tai padaryti likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, paliko mažesnę galimybę prisistatyti naujam kandidatui.Kils klausimų ir dėl to, ar reikėjo automatiškai pasirinkti viceprezidentę Kamalą Harris, nes Demokratų partija turi ir kitų populiarių politikų, tokių kaip Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, kurie buvo pastumti į šalį.Nors pati viceprezidentė Harris nebuvo populiari visuomenėje ir jos ankstesnė prezidentinė kampanija buvo labai nesėkminga, partija nusprendė, kad ji vienintelė gali varžytis su Trumpu. Kaip matome iš šiandienos rezultatų, tai nepasiteisino“, – aiškina L. Kojala.Kai kurie politologai sako, kad jiems užkliuvo demokratų gana šiurkštokai rinkiminės agitacijos metu peršami vertybiniai dalykai, o D. Trumpas tuo tarpu daugiau kalbėjo apie ekonominius ir gyvenimo gerovės klausimus. Politologo teigimu, demokratai bandė mobilizuoti dalį elektorato, kuriam itin aktualūs tokie klausimai kaip abortų politika, taip pat tuos, kurie manė, kad vienintelis būdas išsaugoti demokratiją yra išrinkti demokratus ir išvengti dar vienos D. Trumpo kadencijos.Šiandienos rezultatai, pasak L. Kojalos, rodo, kad tai nebuvo tinkama strategija. Buvo padaryta klaidų, bet iš dalies tai suprantama, nes demokratams kalbėti apie ekonomiką buvo sudėtingiau.„Nepasitenkinimas šalies ekonomine situacija yra nepasitenkinimas dabartine valdžia. Kamala Harris yra viceprezidentė ir eis šias pareigas iki sausio 20-osios, todėl jai tenka atsakomybė už Joe Bideno administracijos sprendimus.Turbūt būtent todėl viena iš problemų, su kuria susidūrė Kamala Harris rinkiminės kampanijos metu, buvo tai, kad ji negalėdavo konkrečiai atsakyti į kai kuriuos klausimus. Viena vertus, ji nenorėjo kritikuoti Joe Bideno kaip savo bendražygio, su kuriuo dirbo daugiau nei trejus metus. Kita vertus, ji turėjo rasti būdą parodyti, kuo skirtųsi nuo prezidento Bideno, jei taptų šalies vadove, ir kuo jos sprendimai pasitarnautų amerikiečiams. Iš atsakymų ir dabartinio rezultato matome, kad to padaryti jai nepavyko“, – svarsto L. Kojala.Pastaruoju metu daug kalbėta apie didelį visuomenės susipriešinimą, kad Amerika niekada nebuvo taip susiskaldžiusi. Ar dabar tas didelis balsų atotrūkis tarp kandidatų pasitarnaus visuomenės susitaikymui?Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-d-trumpo-pergale-tiketina-paskatins-amerikiecius-sumazinti-priespriesa-ir-susiskaldyma/.
-
Iki kardinolų skyrimo konsistorijos gruodžio 7-ąją liko lygiai mėnuo. Dešimtąjį kartą popiežius Pranciškus papildys kardinolų kolegiją naujais nariais, tarp kurių bus ir Romoje tarnaujantis dvasininkas iš Lietuvos Rolandas Makrickas.Su arkivyskupo R. Makricko įvesdinimu į kardinolų kolegiją joje bus precedento neturintis skaičius kardinolų iš Lietuvos – net trys. To nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris pagal skyrimą yra vyriausias iš trijų Lietuvos kardinolų, dar 2001 m. paskirtas šv. popiežiaus Jono Pauliaus II, R. Makricko skyrimą kardinolu pavadino dovana Bažnyčiai ir Lietuvai. Arkivyskupą R. Makricką kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.„Kas dvidešimt penkerius metus Bažnyčia skelbia jubiliejinius metus ir kviečia žmones apmąstyti praeinantį laiką. Kaip tikintieji, gyvenantys savo darbų sūkuryje, turime jį vertinti, ypač atkreipdami dėmesį į dvasinių dalykų prasmę ir susitaikinimą, – svarsto arkivysk. R. Makrickas. – Artėjantys jubiliejiniai metai Bažnyčiai bus proga pažvelgti į sudėtingą laikotarpį ir apmąstyti, kaip mes, tikintieji, galime šiuos metus įprasminti ne vien politiniu ar socialiniu, bet ir dvasiniu požiūriu.Manau, kad Bažnyčiai šie jubiliejiniai metai bus tarsi naujo gryno oro įkvėpimas. Tai bus metas sustoti, praeiti pro Šventąsias duris – tiesiogiai ar dvasiškai – ir suvokti, kad kiekviena diena ateina iš Dievo rankų.“Artėjančių jubiliejinių 2025-ųjų Bažnyčios metų šūkis yra „Viltis“. Šis žodis labiausiai siejasi su jaunimu, kuris, be jokios abejonės, užplūs Romą. Kaip Bažnyčia galėtų dar labiau įtraukti jaunimą ir padaryti tikėjimą aktualesnį jų gyvenime?„Viltis iš tiesų labai siejasi su jaunimu ir žmonėmis, kurie pradeda kurti savo gyvenimą, turi planų ir svajonių, kaip jį įprasminti. Tačiau krikščioniškame tikėjime viltis visų pirma reiškia turėti pagrindą, į kurį remiasi kiekvieno žmogaus gyvenimas, kad jis būtų tvirtas ir išliekantis net sunkumų bei negandų laikais.Man viltis, kuri yra vienas iš jubiliejinių metų šūkio žodžių, reiškia turėti tikrą pagrindą – Dievą, iš kurio ateina visas gėris. Bažnytinėje tradicijoje viltis yra inkaras, padedantis kovoti už tiesą ir įveikti sunkumus. Viltis reiškia būti tvirtam, saugoti tikras vertybes ir su jomis keliauti, kaip sako jubiliejinis šūkis „Vilties piligrimai“. Gyvenimas yra kelionė, ėjimas ne į nežinomybę, bet Viešpaties link“, – tikina arkivysk. R. Makrickas.Svarstydamas, kokį vaidmenį Bažnyčia turėtų ir galėtų atlikti skatindama tarpreliginį dialogą, spręsdama socialinės nelygybės problemas bei kitus šiandienos klausimus – migracijos, taikos, globalizacijos, arkivysk. R. Makrickas teigia, kad Bažnyčia turi plačias veiklos galimybes, nes yra tarptautinių organizacijų narė: „Šventasis Sostas yra pripažintas didžiųjų tarptautinių organizacijų, palaikome dvišalius santykius ir turime savo atstovybes. Tai vienas iš instrumentų, kuriais Bažnyčia gali pasauliniu mastu skelbti evangelinius principus, kurie kartu yra ir bendražmogiški: jautrumas socialinėms negandoms, migracijos problemoms, įvairių rūšių neteisingumui, ypač konfliktų ir karų metu.Bažnyčios balsas remiasi tikėjimo principais, nes ji negali naudoti jėgos ar spaudimo. Per švelniąją diplomatiją ir Evangelijos žodžius Bažnyčia kreipiasi į visų tautų sąžinę ir ieško bendrojo gėrio visiems žmonėms.“Ką arkivyskupui asmeniškai reiškia tapti kardinolu? „Šis titulas yra tikrai labai įpareigojantis. Visų pirma jaučiu padėką Šventajam Tėvui už šį paskyrimą ir dėkoju žmonėms, kurie padėjo ateiti iki šios dienos. Taip pat jaučiu didelę atsakomybę, nes titulas yra ne vien pripažinimo ženklas, bet ir visų pirma didelė atsakomybė už dabartinę ir ateities Bažnyčią“, – sako arkivysk. R. Makrickas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/arkivyskupas-r-makrickas-popiezius-kviecia-buti-kardinolais-ne-pagal-titula-bet-pagal-tarnyste/.
-
JAV prezidento rinkimai – sunkiai nuspėjami. Įvairios apklausos byloja apie labai panašius rezultatus, todėl sunku prognozuoti, kuris kandidatas – Kamala Harris ar Donaldas Trumpas – juos laimės. Rinkimų rezultatai gali būti aiškūs jau kitą dieną arba po kelių savaičių – tai lems tai, kaip seksis juos skaičiuoti.Jungtinėse Valstijose vykstančius prezidento rinkimus – kokie galimi pokyčiai šalies strateginėje politikoje ir koks bendras politinis šalies fonas – aptaria politologai: Kauno technologijos universiteto docentas Ainius Lašas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Egidijus Vareikis. Juos kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Kai kalbama apie naująjį Amerikos prezidentą, ypač akcentuojami galimi pokyčiai šalies strateginėje politikoje. Vieni nerimauja dėl galimų permainų, kiti ramina, kad Amerikos strateginė kryptis nesikeis, nesvarbu, kas būtų išrinktas – K. Harris ar D. Trumpas. Ar po prezidento rinkimų kis Amerikos strateginė kryptis, ar ji išliks tokia, kokia buvo iki šiol?Politologo E. Vareikio teigimu, kai kalbame apie strateginės krypties pokyčius, dažniausiai galvojame apie tai, ar JAV toliau vykdys mūsų saugumo lūkesčius.„Matau daug tekstų ir pasisakymų, kuriuose keliamas klausimas: ar amerikiečiai ir toliau mus gins? – kelia klausimą E. Vareikis. – Visų pirma turime aiškiai suprasti – amerikiečiai renka prezidentą ne mums ar Ukrainai, o sau. Amerika nėra iš anksto įpareigota mus ginti ir saugoti. Ji tokį įsipareigojimą prisiima tik tada, kai mato, kad tai atitinka jos misiją.“Mes, europiečiai, anot politologo, dažnai elgiamės prieštaringai: viena ranka Ameriką kritikuojame, teigiame, kad galime gyventi be jos, kalbame apie strateginę autonomiją, o tada stebimės, kodėl Amerika neskuba ginti Ukrainos ar mūsų.„Prieštaravimų šaknys glūdi ne Amerikoje, o mūsų pačių pozicijoje – mes nesistengiame suprasti Amerikos, bet norime, kad ji suprastų mus“, – įsitikinęs E. Vareikis.„Šiuo metu kai kurios žiniasklaidos priemonės prisimena pokario metus po Antrojo pasaulinio karo, kai galiojo Trumano doktrina, nukreipta ne tik į karinės, bet ir ideologinės Sovietų Sąjungos ekspansijos visuose kontinentuose sulaikymą. Toje doktrinoje buvo svarbūs du aspektai: Amerika turi būti ne tik stipresnė už Sovietų Sąjungą, bet ir ta šalis, kurios prestižas neginčijamas, kuria visi pasitiki. Šiandien antrasis aspektas ypač aktualus, nes pasaulio pasitikėjimas Amerika nėra toks stiprus.Prisiminkime prezidento Kennedy žodžius – užuot klausę, ką Amerika mums duos, turėtume klausti, ką mes galime duoti Amerikai. Jei norime, kad Amerika nekeistų savo strateginės krypties, turime jai padėti ir parodyti, kad esame kartu tose srityse, kur susikerta Amerikos interesai pasaulyje“, – aiškina politologas.Šiandien, jo žodžiais, Europos Sąjunga ir JAV nesutaria daugeliu klausimų: amerikiečiai ragina laikytis griežtesnės politikos Kinijos atžvilgiu, o Europa nori su ja bendradarbiauti; amerikiečiai skatina griežtą poziciją Irano atžvilgiu, o Europa ieško ekonominio bendradarbiavimo galimybių.„Mūsų santykių sėkmė priklausys ne tik nuo būsimos JAV administracijos, bet ir nuo mūsų pačių – kiek mes norime, kad Amerika išliktų ta šerdimi, kuria pasitikima. Nes būtent Amerika yra ta šalis, kuri gali sulaikyti Kiniją ir išlaikyti pasaulyje tvarką bei strateginę kryptį“, – tvirtina E. Vareikis.Politologas A. Lašas, apibūdindamas bendrą politinį foną Jungtinėse Valstijose, kuriose vyksta naujo šalies vadovo rinkimai, nuogąstauja: „Manau, padėtis yra įtempta kaip niekada. Žmonės iš abiejų pusių atrodo labai susirūpinę. Lūkesčiai tam tikra prasme yra apokaliptiniai. Vieni tikisi staigios migracijos bangos ar kitų dramatiškų įvykių, kiti bijo, kad jų oponentai laimės ir įves tam tikrą diktatūrą, susidės su Rusija ir panašiai. Apskritai spalvos atrodo tokios tamsios ir nerimo tiek daug, kad niekada anksčiau nieko panašaus nesu matęs.“Visi kalba, kad Amerikos prezidento rinkimai vyksta esant neregėtam visuomenės susiskaldymui. Komentuodamas tokio susipriešinimo ištakas, politologas A. Lašas mano, kad žmones suskaldė ne vienas dalykas, o apskritai – politinė retorika ir politinis susipriešinimas.„Tai buvo tam tikra kelionė, kurią dabar matome pasiekiančią įtemptą kulminaciją. Anksčiau, dar aštuntajame, devintajame dešimtmetyje ar ankstyvajame dešimtajame dešimtmetyje, Jungtinėse Valstijose partijos nuolatos bendraudavo, derindavo pozicijas, sugebėdavo surasti kompromisų. O dabar susipriešinimas toks stiprus, kad partijos bijo pasirodyti silpnos ar pataikaujančios kitai pusei. Todėl susitarti tampa labai sunku.Žinoma, nemažą reikšmę turi ir asmenybės, kaip antai pats Donaldas Trumpas ir jo komanda, kurie nesišalina dramatiškos retorikos. O įvykiai Kapitolijuje 2021-ųjų sausio 6-ąją dar labiau šią įtampą sustiprino ir supriešino“, – teigia A. Lašas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/jav-prezidento-rinkimai-kokie-galimi-pokyciai-salies-strategineje-politikoje-komentuoja-politologai/.
-
XXXI eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e31_s.html Seserys ir broliai Kristuje, sveikinu jus visus! Šiandien švenčiame trisdešimt pirmąjį eilinį sekmadienį, ir Dievas mūsų klausia apie prioritetus – kas svarbiausia kiekvieno iš mūsų gyvenime?Šis klausimas nėra naujas. Ir fariziejai klausia Jėzaus Jo nuomonės, kuris įsakymas, iš žydams žinomų daugiau negu 600 įsakymų, yra svarbiausias.Savo kasdienybėje, savo kultūroje, kurioje gyvename, dar vadinamoje skubos kultūroje, verčiamės per galvas, bandome nuveikti daugybę darbų, turime daugybę prioritetų. Bet ar sustojame ties tuo, kas yra svarbiausia?Jėzus į užduotą klausimą atsako, kad svarbiausias dalykas yra mylėti Dievą visa savo esybe – protu, siela, visomis pastangomis. Tai nėra nauja žydams, nes šis įsakymas yra Senajame Testamente – Toroje – Pakartotojo įstatymo knygoje. Tačiau Jėzus priduria, kad Dievo meilė yra neįsivaizduojama be artimo meilės.Jeigu mes sakome, kad mylime Dievą, tačiau nesiimame jokių veiksmų tą meilę išreikšti, tai ši meilė nėra tikra. Lygiai taip, kaip kitoje Evangelijos vietoje yra sakoma, kad tas, kuris nerodo meilės savo artimui, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nėra matęs.Jėzus, sujungdamas šiuos du įsakymus, mus moko, kad meilė nėra vien tiktai abstraktus žodis – meilė yra tikra, kuomet ji reiškiasi konkrečiais veiksmais. Tad ir kiekvienas iš mūsų esame kviečiami šia meile dalintis.Jeigu atsiesime artimo meilę nuo meilės Dievui, ši meilė taip pat bus netikra, nes ji atsidurs pavojuje suprasti ją labai savanaudiškai, savitiksliai – ji bus egoistinė. Kitaip sakant, dažniausiai be meilės Dievui mes negalime tinkamai parodyti ir meilės artimui, nes visuomet ją rodysime tiktai tiek, kiek ji bus mums naudinga.Mes visą laiką trokšime tą meilę rodyti tiktai tiems, kurie mums taip pat atsilygina meile, geru. O Dievas moko mus mylėti tobulai – moko mylėti visus, nepaisant jų elgesio. Ir šią meilę Jis parodė savo konkrečiu pavyzdžiu – Žodžiu, išėjusiu iš Jo lūpų, tapusių kūnu, Jėzumi Kristumi, kuris šią meilę ant kryžiaus atidavė už kiekvieną iš mūsų. Už visus, kurie buvome to neverti ir nenusipelnę jokiais gerais darbais, o priešingai – paskendę nuodėmėje.Tad ir Didysis įsakymas, kurį cituoja Jėzus, sujungdamas meilę Dievui ir meilę artimui, kiekvienam sutiktajam, mus kviečia gyventi tikra meile, ne išgalvota, ne „nukabinta“ iš Dangaus, ne egoistine, bet atsiduodančia, kurios pavyzdį rodo pats Jėzus Kristus.Tad klauskime šiandien savęs: kas mano gyvenime yra svarbiausia? Ar tarp daugybės prioritetų užduočių, tikslų asmeniniame gyvenime, šeimoje, profesinėje srityje – ar tarp šių prioritetų pirmoji vieta yra skiriama Dievui? Ar mes įgyvendiname tą gerai žinomą posakį, kad, jeigu Dievas mūsų gyvenimuose yra pirmoje vietoje, tai visa kita mūsų gyvenimuose susidėlioja į savas reikiamas vietas?Gyvenkime tuo įsakymu, kurio mus moko Jėzus. Gali nuskambėti keistai – kaip galime gyventi įsakyta meile? Tačiau abejonė kyla iš mūsų sužeistumo. Be Dievo malonės, be mūsų bendrystės su Juo mūsų meilė bus savanaudiška ir egoistiška.Tad semkimės tos meilės iš bendrystės su Dievu ir dalinkimės ja savo gyvenimuose su kiekvienu sutiktuoju. Amen.Kun. Deividas Stankevičius kunigystės šventimus Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo rankų uždėjimu priėmė 2024 m. balandžio 20 d., jis yra Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos vikaras.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-didziojo-meiles-isakymo-zenklas-kristus-ant-kryziaus/
-
Gilioje senovėje žmonės lapkričio mėnesį vadino vėlių mėnesiu. Baltų gentys tikėjo, kad žmogui mirus nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri niekur toli neiškeliauja: lanko gyvuosius ir su jais bendrauja. O dažniausiai vėlės tai daro tamsų, niūrų ir šaltą rudenį.Vėlinės dar žinomos kaip Ilgės. Tai senoviškas Vėlinių pavadinimas, kuriame telpa ilgesys ir mirties nuojauta.Apie mūsų santykį, ryšį su išėjusiaisiais mintimis dalijasi etnologas, profesorius Libertas Klimka. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.„Vėlinės buvo viena svarbiausių metų švenčių. Jos glaudžiai susijusios su žemdirbių tradicijomis – vėlyvą rudenį, nuėmus derlių nuo laukų, buvo tikima, kad protėviai savo patarimais ir buvimu šalia padėjo jį užauginti. Todėl jiems reikia padėkoti.Ši padėka įgavo rudeninių sambūrių šventės išraišką, kuri vėliau natūraliai transformavosi į Vėlines, kai su Lietuvos krikštu atėjo krikščionybė. Šventės buvo labai panašios savo esme, tad beliko tik formaliai jas suderinti. Kartu su krikštu vienuoliai benediktinai į Lietuvą atnešė Vėlinių tradiciją, ir ji mūsų krašte buvo lengvai priimta, nes rudeniniai sambūriai tam jau buvo paruošę dirvą“, – pasakoja etnologas.Prof. L. Klimkos teigimu, lietuvių tauta pradėjo dairytis į platųjį pasaulį ir viską, ką pamatė, adaptuoti savo kraštui. Deja, taip prarandame originalumą, savo tradicijas ir papročius. Šiuolaikiniai papročiai neturi tos gelmės, kurią turėjo mūsų tūkstantmečiais puoselėtos tradicijos, glaudžiai susijusios su mūsų gamta. Ryškiausias pokytis, anot etnologo – prarastas tradicinis kraštovaizdis. „Anksčiau važiuodamas pro kaimą matydavai medžių guotą ir žinodavai – ten kapinaitės, kur pavėsyje ilsisi kartų kartos. Dabar to nebeliko – seniūnijų pastangomis medžiai iškirsti. Paradoksalu, bet tai daroma dėl užsienyje dirbančių artimųjų nepasitenkinimo: esą lapai krinta ant kapų, ir niekas jų nenurenka.Iškirsti medžiai atveria kapus saulės spinduliams, todėl pasodintos gėlės nyksta, jas reikia nuolat laistyti. Tada kapai dengiami sunkiai uždirbtais pinigais įsigytu granitu. Tai naujovės, kurios tarsi rodo rūpinimąsi artimaisiais, bet iš tiesų prasilenkia su tradicijų esme“, – sako prof. L. Klimka.Ką simbolizuoja žvakės, gėlės ir kiti Vėlinių atributai? „Žvakučių deginimas ant mirusiųjų kapų yra palyginti nesena tradicija. Archeologų tyrimais nustatyta, kad 1880-aisiais Akmenos bažnytkaimyje kunigas pirmą kartą šalia bažnytėlės supylė simbolinį kapą, prismaigstė žvakučių ir paprašė parapijiečių jas nunešti ant artimųjų kapų, kad vėlėms būtų nušviestas kelias sugrįžti namo, – pasakoja etnologas. – Šis paprotys greitai paplito, nors žvakės dega neilgai.Tai primena senuosius lietuvių papročius, susijusius su ugnimi – laužų deginimą, senus kryžius. Kai kuriuose Dzūkijos kaimuose iki šiol deginami išvirtę mediniai kryžiai. Prisiminkime, kad Lietuvoje du kartus buvo paplitęs mirusiųjų deginimo paprotys: tūkstantis metų prieš Kristaus gimimą ir nuo V amžiaus iki krikščionybės įvedimo.Net ir laidojant nesudegintus mirusiuosius būdavo kuriamas simbolinis židinys ar apeiginė laužavietė prie kapinyno. Tikėta, kad ugnis padeda sielai palikti kūną, apsivalyti nuo visko, kas negatyvaus prilipę per gyvenimą, ir švariai pakilti į dangų.“Prof. L. Klimkos tvirtinimu, prisiminti mirusiuosius yra labai svarbu – taip perduodame šeimos tradicijas iš kartos į kartą. Tačiau tai nebūtina daryti formaliai: „Gėlė yra pagarbos ženklas, bet paversti kapą gėlių darželiu ar užlieti jį žvakių jūra yra keista. Svarbiausia – simbolis.Mane visada keistai nuteikia parduotuvėse reklamuojamos ilgai degančios žvakės – parą, dvi ar net savaitę. Pagarba ir meilė mirusiajam turi degti širdyje, o ne žvakės liepsnoje. Svarbiausia – prisiminti mirusiųjų gerus patarimus, vadovautis praėjusių kartų išmintimi. O lenktyniauti su kaimynais, kas daugiau žvakučių uždegs – tai tiesiog nesuprasta Vėlinių papročio esmė.“Daugiau: www.bernardinai.lt
-
Šiomis dienomis dažniau nei įprastai susimąstome apie gyvenimo prasmę, nueitą ilgesnę ar trumpesnę jo atkarpą, ateitį. Prisimename išgyventas netektis: artimuosius, draugus, pažįstamus. Susitikimas, nors ir mintimis, su išėjusiaisiais mus skatina taip pat prisiminti šalia esančiuosius, o rūpindamiesi kitais mes taip pat rūpinamės savimi. Tokiomis mintimis su mumis dalijasi kunigas Benas Audrius Martusevičius-Benas Lyris.„Būdamas kunigu dažnai sulaukiu klausimo, kaip išgyventi artimo žmogaus netektį. Norėtųsi turėti knygą, kurią atsivertęs galėčiau nurodyti konkretų puslapį su visais atsakymais. Tačiau dažnai gyvenimas neprimena knygos – jis yra gyvas ir nenuspėjamas.Kiekvienas žmogus, būdamas nepakartojamas, vienintelis, turintis savo temperamentą ir įvairiausius pomėgius, yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Būtent dėl šio unikalumo nėra vieno universalaus atsakymo, kaip išgyventi netektį.Tikinčiam žmogui pagrindinė paguoda ateina per Velykų šviesą – mylimus žmones atiduodame į Dievo rankas. Jie buvo mūsų gyvenimo istorijos dalis, patys svarbiausi, ir mes jų nenumetame į užmarštį, patikime Tam, kuriame yra mūsų ateitis“, – sako kun. B. A. Martusevičius.Pasak jo, prisikėlęs Kristus, pasirodydamas mokiniams pro užrakintas duris ir tardamas „Ramybė jums“, parodo mums visų mūsų mylimųjų ateitį – garbingą, prikeltą, negendantį, spindintį kūną. Ši ateitis, kurios patys negalime sukurti, pripildo mus vilties – dovanos, kurią mums suteikė Dievas.„Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis svarbu prisiminti, kad visas mūsų gyvenimas yra piligrimystė, kuri nesibaigia kapo duobe, – pabrėžia kun. B. A. Martusevičius. – Ji tęsiasi Velykų ryto šviesoje. Dažnai pradedame stipriau mylėti ir vertinti žmones jau jų netekę. Kodėl? Nes gyvename iliuzijoje, kad visada turėsime dar vieną dieną – dar vieną progą pasakyti, ką jaučiame, dar vieną progą apkabinti.Šiomis dienomis, kai pagerbiame išėjusiuosius, norėčiau pakviesti atsigręžti į tuos, kurie tebėra šalia. Mūsų dėmesio ir meilės reikia gyviesiems. Svarbiausia gyvenimo pašventinimo vieta yra dabartis. Nepalikime neparodytos meilės kitam pirmadieniui ar atostogoms. Esame riboti, ir vienintelė tikrai mums priklausanti diena yra ši.Didžiausias stebuklas – kad galime girdėti, matyti, liesti, dalintis kasdienybe su artimaisiais čia ir dabar. Ne tada, kai nebeliks problemų, bet šiandien. Ši kasdienybė yra svarbiausia vieta sutikti kitą žmogų jį mylint, o per jį – ir patį Dievą, nes ten, kur yra meilė, ten visada yra ir Dievas.“Daugiau: www.bernardinai.lt
-
Rusija pradėjo karą, kurio pati negali užbaigti be pagalbos iš užsienio – taip karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis komentuoja vakarykštę NATO žinią, kad Šiaurės Korėja (KLDR) nusiuntė savo karių į Ukrainą remti Rusijos karines pajėgas. Šis precedento neturintis Pchenjano žingsnis dar labiau komplikuoja ir taip įtemptą geopolitinę padėtį regione. NATO vertinimu, toks KLDR sprendimas ne tik pažeidžia tarptautinę teisę, bet ir demonstruoja stiprėjantį autoritarinių režimų bendradarbiavimą.D. Antanaitį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Aljanso teigimu, kai kurie Šiaurės Korėjos kariai jau dislokuoti Rusijos Kursko pasienio srityje, kur Maskva bando atremti Ukrainos puolimą. Kas privertė Rusiją griebtis šios pagalbos?„Gali būti dvi priežastys, – teigia karybos ekspertas. – Pirmoji tėra dezinformacinė priežastis, nes vykdant informacines operacijas kartais naudojamas vadinamasis pajėgų demonstravimas. Taip parodomos galimybės, jeigu priešininkas nevykdo tavo valios. Tos galimybės paprastai demonstruojamos palei sienas. Lietuva ne vieną ir ne du kartus buvo patyrusi tokį pajėgų demonstravimą prie sienos su Baltarusija bei Rusija.Antra priežastis – panašu, kad ukrainiečiai iš tikrųjų labai skaudžiai smogė rusams, įžengdami į Kursko teritoriją, nes rusai neturi operacinio rezervo, kad galėtų perkelti jį iš Ukrainos į Kurską. Rusams reikia naujų pajėgumų. Viešumoje minimas tūkstančio Šiaurės Korėjos karių skaičius yra per menkas tam, kad jie galėtų atlikti veiksmingą operaciją Kursko regione. Be to, kariai susidurs su valdymo ir vadovavimo problemomis, nebent puikiai kalba rusiškai ir baigė rusų mokyklą.“Tačiau bet kokiu atveju, D. Antanaičio nuomone, tūkstantis šiaurės korėjiečių yra per menkas skaičius, ir per menkas jų kovinis rengimas. Svarbiausia, anot jo – tai geras ženklas, kad rusams dega laikas, nes jiems žūtbūt reikia užimti keturias sritis ir paskelbti, jog karas baigtas, kad jie pasiekė savo operacinius ir strateginius tikslus. Jie negali dalį savo pajėgumų iš Ukrainos perkelti į Kurską.„Viską apibendrindamas drįsčiau teigti, kad tūkstantis, netgi du ar trys tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių didesnio proveržio padaryti negalėtų, nes, anot Ukrainos šaltinių, rusai kasdien fronte praranda daugiau kaip tūkstantį karių“, – sako ekspertas.NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad šis Rusijos žingsnis yra prezidento Vladimiro Putino desperacijos ženklas. Ar yra ir kitų ženklų, bylojančių tai? Tas pats NATO generalinis sekretorius teigia, kad Kremlius nebegali tęsti invazijos be užsienio paramos.„Rusija prieš plataus masto karą prieš Ukrainą teigė, kad yra ekonomiškai ir technologiškai galinga valstybė, tačiau prispirta sankcijų sužlugdė bet kokią savo ekonomiką. Ji ritasi žemyn, ir tai mes galime suprasti iš technologinės pažangos. Rusija taip pat tvirtino, kad turi aibę technikos, tačiau ši technika praktiškai visa sudegė Ukrainos stepėse.Būtent dėl to rusai ir perka įvairią techniką ne tik iš Irano ir Šiaurės Korėjos, bet ir iš Jungtinių Arabų Emyratų. Be to, rusai sakė, kad turi aibę žmogiškųjų resursų. Tačiau dabar matome, kad tų resursų nebėra. Jie yra ištaškyti. Todėl rusams reikia kažkokios pagalbos iš išorės“, – aiškina karybos ekspertas ir priduria, kad Rusija pradėjo karą, kurio pati negali užbaigti. Ji nebuvo pasirengusi karui, nesitikėjo, kad Ukraina priešinsis, ir nemanė, kad normalus ir civilizuotas pasaulis tokiu mastu padės Ukrainai išlikti iki šios akimirkos.„Manau, visų pirma reikia išlaikyti šaltą protą ir išsiaiškinti, kur ir kaip bus panaudoti Šiaurės Korėjos kariai, nes tai gali būti tiesiog rusų dezinformacija. Gali būti, kad Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja mokymuose Rusijos teritorijoje, o mes provokuojame klaidingus žingsnius.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-rusija-pradejo-kara-kurio-pati-negali-uzbaigti-be-pagalbos-is-uzsienio/.
-
Vladimiras Putinas negavo to, ko tikėjosi iš BRICS. JAV, Jungtinė Karalystė, kitos šalys reikalauja, kad Iranas neaštrintų konflikto. JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais reiškia didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje. Sakartvelo gyventojai pergalę atidavė partijai „Sakartvelo svajonė“.Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės tarptautinius įvykius žurnalistui Vytautui Markevičiui komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Praėjusią savaitę dėmesį prikaustė BRICS grupės aukščiausiojo lygio susitikimas. „Susitikime įvyko tikrai nemažai įdomių dalykų. Čia galima išskirti laimėjimus ir pralaimėjimus, kuriuos patyrė Rusija, ir, be abejo, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus vizitą, kuris sukėlė įvairius jausmus ir kalbas Vakaruose, – vardija politologas. – Kalbant apie patį susitikimą, dera pasakyti, kad Vladimiras Putinas pasiekė tam tikrą pergalę, parodydamas, jog net 36 pasaulio valstybių vadovai ar įgalioti asmenys atvyko į Kazanę.Tai rodo, kad jis nėra visiškai izoliuotas ir ta izoliacija veikiausiai suprantama tik kaip Vakarų izoliacija, bet ne viso pasaulio. Tai leidžia Putinui skelbti tam tikrą pergalę, dar kartą pabrėžti, kad jis iš esmės kovoja su Vakarais, ir susitikimo metu akcentuoti, jog bando suburti, įtikinti BRICS valstybes taip pat prisijungti prie kovos su Vakarų dominavimu.“Pasak prof. G. Česnako, nėra gera žinia ir lyderių vizitai, susitikimai, apsikabinimai ir Jungtinių Tautų vadovų susitikimai, apsikabinimai su Putinu: „Tai verčia kelti klausimus apie tarptautinės teisės laikymąsi, apie pagarbą jai. Akivaizdu, kad mes turime labai stiprią tarptautinės teisės eroziją.“Aišku, politologo teigimu, pasaulis keičiasi, ir Vakarų normos jau tikrai nebėra dominuojančios. „Kitos valstybės mato galimybes sukurti savo normas ir vertinti atskirai Rusijos elgesį. Tačiau Vladimirui Putinui, nors buvo siūlomas ir ekonominis bendradarbiavimas, atskiros valiutos kūrimas, atskirų atsiskaitymo formų kūrimas, nelabai pavyko įtikinti atvykusius kolegas. Tai jam būtų leidę apeiti arba palengvinti Vakarų sankcijas ir palaikyti Rusijos ekonomiką, kuri susiduria su iššūkiais.Ką pademonstravo atvykę valstybių atstovai? Ogi tai, kad šalys nėra nusiteikusios kovoti su Vakarais. Jos yra gana pragmatiškos, žiūri, ką joms gali pasiūlyti BRICS formatas ir prekyba su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga bei kitomis valstybėmis.Taigi suburti tokią koaliciją Vladimirui Putinui nepavyko. Čia jis patyrė tam tikrą nusivylimą, nebuvo pasiekta realių sprendimų, stiprinančių Rusijos pozicijas. Aišku, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso vizitas sukėlė tikrai nemažai kalbų, bet savo kalboje ponas Guterresas pabrėžė būtent Jungtinių Tautų taisyklių laikymąsi ir teritorinio integralumo, Jungtinių Tautų Chartijos svarbą. Tai turėjo nepatikti Vladimirui Putinui.Galima kritikuoti, kad Guterresas nuvyko į susitikimą, bet, iš kitos pusės, jo išsakytos pozicijos nėra visiškai prorusiškos. Mes turime suprasti ir tai, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius nėra niekaip įsipareigojęs Vakarų sistemai ar Vakarų vertybėms. Jis turi atstovauti visoms valstybėms, visoms organizacijoms. Taigi to negalima vertinti vienareikšmiškai. Tačiau kalbant apie tarptautinę teisę, kai apkabinami nusikaltėliai, kurie Europoje pradėjo didžiausią karą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, – tai tikrai kelia susirūpinimą“, – komentuoja prof. G. Česnakas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/prof-g-cesnakas-brics-susitikimas-atskleide-didele-tarptautines-teises-erozija/.
-
XXX eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e30_s.htmlPraregėti – pamatyti kelią į Dangaus karalystęEvangelija pagal Morkų kaip visuomet taupiai ir dokumentiškai pasakoja apie dar vieną Jėzaus stebuklą. Pakeliui Jeruzalės link, Jėzus apsilanko Jeriche ir palikdamas miestą išgydo neregį.Evangelija pagal Matą taip pat kalba apie šį įvykį, bet mini du neregius, pakelėje šaukiančius Jėzų tais pačiais žodžiais. Turbūt jau nesužinosime, kuris pasakojimas tikslesnis, ir tai nėra svarbiausia. Abiejų pasakojimų esmė – stebuklas, perkeičiantis žmogaus gyvenimą.Būti aklam ir staiga praregėti – tolygu pradėti naują gyvenimą. Jėzaus stebuklų prasmė – dovanoti naują gyvenimą tiems, kas jo stokoja, kurių dabartinis gyvenimas beviltiškai sugriuvęs. Gydydamas tikėjimu, Jėzus dovanoja ne tik kūniškąjį gyvenimą regimajame pasaulyje, bet ir atveria vartus į gyvenimą savo karalystės tikrovėje.Ši Evangelijos ištrauka įdomi tuo, kaip įvyksta Jėzaus ir neregio susitikimas, būtent pastarojo laikysena. Šis šaukia: „Dovydo sūnau, pasigailėk!“ Juk iš Dovydo giminės turėjo kilti mesijas. Vadinasi aklasis žinojo ar bent nujautė, kad Jėzus ne tik pranašas ir stebukladarys, bet tikrasis gelbėtojas, žadėtasis mesijas.O dar svarbiau, kad jis pirmiausia šaukiasi pasigailėjimo. Tai labai pamokoma laikysena mums, prašantiems Viešpaties pagalbos. Pirmiausia kaip tas neregys turime suprasti savo beviltišką menkumą ir pripažinti, kad tik Dievas iš savo gailestingumo malonės mus gydo. Be nusižeminimo nėra gailestingumo.Šis neregys tartum mūsų laikams siunčia santykio su Viešpaties gailestingumu pamoką: tik giliausiame mūsų nusižeminime Dievas gailestingai išklauso ir dovanoja mums naują gyvenimą.Kaip ir visuomet, šį stebuklą lydi įprasti Jėzaus žodžiai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Priimdami šią tiesą, turėtume būti apdairūs. Jėzus nekalba apie išsigelbėjimą savo pastangomis, tikint, kad viską galiu pats, tereikia tik savimi pasitikėti.Kaip moko šiuolaikiniai pozityvaus mąstymo apologetai ir sėkmės treneriai, tereikia vizualizuoti savo norą ir siekiamybę – ir ji išsipildys. Žinoma, placebas šiek tiek gydo, bet ne visą žmogų, ne jo gyvenimą. Jėzaus žodžių prasmė kita – svarbu, kuo mes tikime. Jei Jericho neregys tikėtų tik savimi, vargu ar šauktųsi Jėzaus. Veikiau toliau leistų dienas prie miesto vartų savo negalioje. Jo gyvenimą perkeičia tikėjimas tuo, kad Jėzus yra vienintelis gelbėtojas. Ir tai yra visų stebuklų sąlyga.Tokia Jėzaus stebuklo pasekmė – dvasinis atsivertimas, troškimas būti šalia gelbėtojo ir sekti paskui jį. Todėl neregys ir numeta savo senąjį apsiaustą ir nuseka keliu paskui Jėzų.Ir mes savo dvasinio gyvenimo pakelėse šaukime: „Jėzau, kad praregėčiau!“Paulius Juška yra dailininkas, Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės bendruomenės narys.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-praregeti-pamatyti-kelia-i-dangaus-karalyste/
-
Laiko kaitaliojimui mes turime ruoštis. Taip į dienraščio „Bernardinai.lt“ klausimą, ką reikėtų žmonėms žinoti apie perėjimą į žiemos laiką, atsako žinomas gydytojas, psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna. Jis priduria, kad piktintis, jog keičiamas laikas, yra neatsakinga savo atžvilgiu. Laikas iš vasaros į žiemos keičiamas šį sekmadienį, spalio 27-osios rytą. Kai laikrodžių rodyklės rodys ketvirtą valandą ryto, tuo metu turėsime jas pasukti viena valanda atgal – iki trečios valandos. Šiandien maža pasaulio gyventojų dalis naudoja laikrodžių persukimo sistemą, nes beveik visos Azijos ir Afrikos šalys joje nedalyvauja. Kitos šią sistemą panaikino arba planuoja panaikinti. Europos Sąjunga 2021-aisiais nusprendė nutraukti privalomą laiko keitimą, leisdama kiekvienai valstybei narei savarankiškai pasirinkti, ar visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką.Laiko kaitaliojimo įtaką žmogui žurnalistui Vytautui Markevičiui komentuoja gydytojas psichiatras-psichoterapeutas R. Alekna.Nors politikai ir ekonomistai teigia, kad sezoninis laiko keitimas padeda taupyti energetinius išteklius, medikai pastebi nevienareikšmę tokios praktikos įtaką žmonių sveikatai. Kokį poveikį jai daro laiko keitimas?„Prisijungiu prie medikų, kurie teigia, kad laiko keitimo negalime vertinti vienareikšmiškai. Žmogaus, kaip ir gamtos, gyvenimas yra glaudžiai susijęs su tam tikru ritmu. Kai ilgą laiką gulamės ir keliamės tuo pačiu metu, tai tampa labai svarbu sveikatai. Dienos režimo struktūra yra ypač reikšminga psichinei sveikatai. Žinoma, kai išsibalansuoja psichinė sveikata, chroniškas stresas paveikia ir fizinę būklę.Psichiatrijoje, stabilizuojant žmogaus būseną, vienas svarbiausių dalykų yra pastovi struktūra, tam tikras ritmas. Bet koks įprastas ritmas padeda žmogui nusiraminti. Kai nusiramini ir jautiesi saugesnis, poilsis tampa kokybiškesnis. Žmonės paprastai skundžiasi miego sutrikimais, kai būna pervargę, o chaotiškas dienos režimas išvargina. Tuomet, kai nervų sistema perdegusi, tampa sunkiau užmigti, miegas būna paviršutiniškesnis.Žmonėms, turintiems psichologinių sunkumų ar psichinės sveikatos sutrikimų, mes ypač akcentuojame miego kokybę ir pastovų režimą. Nors laiko keitimas viena valanda gali atrodyti nereikšmingas, nemažai asmenų, ypač dirbančių ir turinčių tam tikrus charakterio bruožus – perfekcionistų, mėgstančių kontroliuoti – į tai reaguoja jautriau nei stabilesnės asmenybės, kurios sąmoningai prisitaiko prie pokyčių“, – aiškina psichiatras-psichoterapeutas R. Alekna.Pasak jo, skaudžiausiai laiko kaitaliojimas paveikia vaikus, nes jų asmenybė dar nėra visiškai susiformavusi. Taip pat vyresnio amžiaus žmones dėl sumažėjusių gebėjimų adaptuotis. Tiesa, vyresniems žmonėms, kurie nedirba, laiko pasikeitimas gali būti mažiau jaučiamas. Šeimos, kuriose yra vaikų, lankančių darželį ar mokyklą, dažniausiai patiria didesnį stresą.Specialisto teigimu, norint sumažinti neigiamą laiko keitimo poveikį, rekomenduojama dvi valandas iki miego vengti telefonų, kompiuterių ir televizorių. Vietoj to – pasivaikščioti, ramiai pasiruošti nakčiai. Tuomet užmigti būna lengviau. Svarbu ne ruoštis likus dienai ar dviem iki laiko keitimo, bet šiek tiek anksčiau pradėti keisti miego režimą. Toks pasiruošimas padeda greičiau adaptuotis.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/psichiatras-psichoterapeutas-r-alekna-laiko-kaitaliojimui-mes-turime-ruostis/.
-
MO muziejuje neseniai atidaryta paroda „Iš vidaus“, kurioje iki šiol nematytu rakursu nagrinėjamas menotyros ir psichologijos santykis. Kuratorių komanda, sudaryta iš profesionalių menininkų bei psichologų, kviečia žiūrovus į sąmoningą susitikimą su meno kūriniais, kurie, pasak jų, padeda tyrinėti žmogaus vidų.MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės pastebėjimu, vieni žiūrovai iš šios parodos išeina tarsi nušvitę, kiti – braukdami ašarą.M. Ivanauskienę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Labai intriguojantis vienas iš MO muziejaus parodos tikslų – savęs pažinimo kelionė. Kaip ji vyksta?„Šią parodą sudarė kuratorės, atstovaujančios labai skirtingoms sritims: psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė, menotyrininkė, psichologė, dailės terapeutė Aldona Dapkutė ir menotyrininkė Deima Žuklytė-Kasperaitienė. Be to, dirbo mūsų kolegė Kamilė Jagėlienė. Komanda turėjo skirtingas patirtis, ir kuratorės tą kelionę dėliojo pasiremdamos Carlo Gustavo Jungo ir Alaino de Bottono kūryba. Jungdamos šiųdviejų mąstytojų idėjas, jos sukonstravo savotišką herojaus kelionę, kupiną iššūkių, išbandymų ir kitų dalykų“, – pasakoja MO muziejaus vadovė.Pasak jos, stebint, kokias emocijas iš parodos išsineša čia apsilankę žmonės, teko matyti ir susijaudinusių žmonių, kurie ir ašarą nubraukia. „Juntama tokia vyraujanti emocija – nuskaidrėjimo ir vilties jausmas. Mes tuo labai džiaugiamės, nes norime palydėti lankytoją su viltimi ir šviesa“, – teigia ji.Tačiau emocijų, kaip žinome, būna įvairių – ir teigiamų, ir neigiamų. Kūriniai vieniems gali teikti teigiamas emocijas, kitiems – neigiamas. M. Ivanauskienė iš dalies sutinka su tokiu teiginiu, iš dalies – ne: „Pakritikuosiu teiginį, kad yra teigiamos ir neigiamos emocijos. Psichoterapeutai ragina nesuteikti svorio, kad čia gera, o čia bloga, čia – teigiamos, čia – neigiamos emocijos. Pavyzdžiui, tokios emocijos kaip baimė, liūdesys, nerimas yra labai svarbi informacija žmogui, ir paroda skatina atrasti distanciją su tuo, kokia emocija ateina, kaip aš ją išgyvenu ir kaip sąmoningai iš tikrųjų apsisprendžiu.Kalbant apie psichikos sveikatą, tai nėra nesibaigianti laimės būsena. Psichikos sveikata yra gebėjimas atrasti pusiausvyrą, gebėjimas pamatyti grožį, gebėjimas išgyventi prasmę, nepaisant to, kad gyvenimas neišvengiamai yra pilnas didelių iššūkių.“Daugiau: https://www.bernardinai.lt/mo-muziejaus-vadove-m-ivanauskiene-si-paroda-leidzia-isgyventi-emocijas-kurios-galbut-gludi-uzgniauztos/.
-
Ukraina nesulaukė leidimo toliašaude ginkluote atakuoti strateginius objektus Rusijos gilumoje. Šiaurės Korėja siunčia savo karius padėti Rusijos kariuomenei kovoti su ukrainiečiais. Moldovos rinkėjai sprendžia, kas taps naujuoju šalies prezidentu ir ar Moldova pasirinks Europos Sąjungos kryptį.Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės įvykius žurnalistui Vytautui Markevičiui komentuoja politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Praėjusį penktadienį Vokietijoje susitiko JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai. Jie išreiškė savo pasiryžimą toliau remti Ukrainą ir pasmerkė Rusijos tęsiamą agresijos karą. Tačiau Ukraina nesulaukė leidimo toliašaude ginkluote atakuoti strateginius objektus Rusijos gilumoje. Kodėl ir kokios šio draudimo pasekmės Ukrainai?„Matome, kad ir toliau šis klausimas yra pakibęs ore. Viena vertus, nesakoma griežtai „ne“, tarsi vyksta svarstymai, nors tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, atrodo, būtų linkusios, kad bent jau jų ginkluotė galėtų būti naudojama be didesnių suvaržymų. Tačiau Jungtinėse Valstijose dar nėra pasiektas sutarimas šiuo klausimu, ir, matyt, sprendimas nebus priimtas mažų mažiausiai iki lapkričio pradžioje vyksiančių Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų. Tuomet viskas priklausys jau nuo prezidento rinkimų baigties ir tolesnių Jungtinių Valstijų užsienio politikos gairių.Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol šis sprendimas nebuvo priimtas – baiminimasis, kad tai gali paskatinti dar didesnę eskalaciją ir sukelti Rusijos reakciją“, – teigia L. Kojala.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad Šiaurės Korėja siunčia savo piliečius padėti Rusijos kariuomenei kovoti su ukrainiečiais. Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba penktadienį paskelbė išsamias palydovines nuotraukas, kuriose, anot jos, matyti pirmasis dislokavimas, kad Šiaurės Korėja iš viso gali pasiųsti apie 12 tūkst. karių. Ką reikštų šis Šiaurės Korėjos įsitraukimas į Rusijos karą prieš Ukrainą?„Jeigu tai būtų patvirtinta kaip faktas, tai gerokai išplėstų šio karo geografiją, – aiškina politologas. – Šiaurės Korėja jau dabar yra viena iš svarbiausių, jeigu ne pati svarbiausia, partnerė, apginkluojanti Rusiją, leidžianti jai naudoti amuniciją, kuri drastiškai sunkina Ukrainos situaciją. Mes žinome, kad Kinija siunčia dvigubos paskirties prekes ir taip pat padeda Rusijai vykdyti karinę agresiją prieš Ukrainą. Tačiau karių siuntimas, be abejo, pakeistų dabartinę dinamiką į dar blogesnę pusę ir kartu parodytų, kad Rusija yra pažeidžiama ir silpna. Ji dabar yra priklausoma nuo kitų šalių siunčiamos amunicijos.12 tūkst. karių – jeigu šis skaičius būtų patvirtintas, nėra lemtingas faktorius strateginiame lygmenyje. Žinoma, kad Rusijos nuostoliai per dieną gali siekti iki tūkstančio karių. Tad savaime dramatiškai tai situacijos Ukrainai nepablogintų, bet pasiųstų labai aiškų signalą, kad Ukrainos ateitis yra priklausoma nuo tolesnės Vakarų šalių paramos.Jeigu blogio ašies valstybės, kaip jas kadaise buvo įvardijęs prezidentas George'as Bushas jaunesnysis, dar labiau vienysis, jos sukurs didesnių problemų ne tik Ukrainai, bet ir kitoms Vakarų demokratinėms valstybėms.“Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-rusijos-siekis-kare-naudoti-ne-tik-siaures-korejos-ginklus-bet-ir-karius-rodo-jos-silpnuma-bei-pazeidziamuma/.
-
Per 25 metus aplankęs visas 195 Jungtinių Tautų Organizacijos pripažįstamas valstybes, keliautojas Danas Pankevičius sako tik keletą kartų pagalvojęs apie sėslų gyvenimą. Supratęs, kad toks gyvenimas, kaip pats sako – „ne man“, netrukus nutarė ir kitus uždegti pomėgiu keliauti.D. Pankevičius ėmėsi organizuoti keliones į išskirtines, retai turistų lankomas pasaulio vietas, kurios yra mažai paliestos civilizacijos ir išsaugojusios šimtametes tautų tradicijas.D. Pankevičius tapo pirmuoju lietuviu, oficialiai aplankiusiu visas pasaulio valstybes. „Rekordų akademijos“ feisbuko paskyroje apie jį rašoma: „Daugiausia pasaulio valstybių – 195 – aplankė vilnietis Danas Pankevičius 1999–2024 m. laikotarpiu. Jis yra pirmasis lietuvis, aplankęs visas Jungtinių Tautų Organizacijos pripažįstamas valstybes ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus.“D. Pankevičių kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.„Daug ko išmokau, daug ką sužinojau. Pamačiau daug skirtingų kultūrų. Aš pats kaip žmogus pasikeičiau. Sukaupęs tokį bagažą patirčių, noriu jomis pasidalinti su kitais. Žinau gražiausias planetos vietas, todėl pradėjau organizuoti keliones, vežtis su savimi žmones, kurie taip pat nori tai pamatyti“, – apie savo ketinimus pasakoja keliautojas.D. Pankevičius įkūrė ekspedicijų agentūrą „Danas Expeditions“ ir organizuoja nišines keliones nedidelėmis grupėmis, į kurias gali jungtis išskirtinių pomėgių keliautojai. Štai neseniai jis grįžo iš pirmosios savo agentūros organizuotos kelionės po Pakistaną. Kodėl Pakistanas?„Pakistanas – nuostabi šalis. Šią kryptį pasirinkau todėl, kad tai – neturistinė valstybė, pavieniai asmenys ten nekeliauja. Pakistaną labai mėgsta alpinistai, nes čia vieni gražiausių kalnų pasaulyje.Vežiau į Pakistaną mėgstančiuosius keliauti dėl gamtos. Čia gyvena labai draugiški žmonės, jie nešioja tradicinius rūbus, laikosi senovinių papročių. Pakistanas nėra turtinga valstybė, čia žmonės gyvena labai paprastai ir kukliai, visa tai galima pamatyti savo akimis. Jie labai noriai bendrauja su užsieniečiais. Daugelis moka anglų kalbą, tad nėra didelių problemų susikalbėti su jais“, – pasakoja keliautojas.„Danas Expeditions“ jau suplanavo arba planuoja keliones dešimtyje pasaulio krypčių. Kokį pasaulį, kokias šalis D. Pankevičius nori ateityje parodyti lietuviams?„Kaip ir minėjau, labai nenoriu rodyti masinio turizmo šalių. Aš mėgstu visas šalis, jos tikrai gražios ir nuostabios, tačiau noriu žmonėms parodyti kitokį pasaulį, nuvežti juos ten, kur praktiškai niekas kelionių neorganizuoja. Organizuoju keliones į Antarktidą, Eritrėją, Etiopiją, Pietų Sudaną, Čadą“, – savo kelionių planus atskleidžia D. Pankevičius.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/keliautojas-d-pankevicius-zmonems-noriu-parodyti-kitoki-pasauli-nuvezti-juos-ten-kur-niekas-kelioniu-neorganizuoja/.
-
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje Europos ir Azijos šalių vyko vienas didžiausių ir masiškiausių paukščių apsaugai ir populiarinimui skirtų renginių – paukščių palydos („EuroBirdwatch 2024“). Jų metu organizatoriai siekia didinti visuomenės domėjimąsi paukščiais, jų apsauga, nes veiksmingos gali būti tik bendros žmonijos pastangos, suteikiant viltį nykstančioms sparnuočių rūšims išlikti ir saugant jų svarbias buveines visame migracijos kelyje.Paukščių žiedavimo subtilybes žurnalistui Vytautui Markevičiui atskleidžia ornitologas Ričardas Patapavičius.Jis pasakoja, kad pasaulyje paukščių žiedavimas prasidėjo Danijoje 1899-aisiais. Nuo šių metų skaičiuojama šio paukščių tyrimo metodo istorijos pradžia. Lietuvoje – trisdešimčia metų vėliau. 1929-aisiais profesorius Tadas Ivanauskas, tų laikų ir visų laikų žymiausias Lietuvos gamtininkas, suorganizavo grupę žmonių, kurie tais metais pradėjo žieduoti paukščius visoje Lietuvos teritorijoje. Tai vyko nedaugelyje vietų, tačiau 1929-ieji yra sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžia.Kiek tie žiedavimai buvo sistemingi, kiek pats profesorius ir jo bendradarbiai paukščių sužiedavo – nežinoma. Tačiau nuo 1929-ųjų šis darbas vyksta kasmet ir tęsiamas iki šiol.„Geriausiai žinoma vieta, kur daugiausia sparnuočių žieduojama, yra Ventės rago ornitologinė stotis Šilutės rajone. Ten, kur Nemunas įteka į Kuršių marias, yra toks ilgas kyšulys, Ventės rago pusiasalis. Čia dėl geografinių sąlygų, ypač rudeninės migracijos metu, susidaro didžiulis migruojančių paukščių srautas, nes jie, skrisdami iš Šiaurės Europos, atskrenda į Baltijos jūros rytinį pakraštį.Sausumos paukščiai virš vandens, ypač kai didelis plotas, nelabai nori skristi. Jie pasuka pakrante į pietus, ir kuo toliau, tuo tas srautas būna didesnis, tuo daugiau jame susiburia migruojančių paukščių. Ventės rage paukščiai tarsi patenka į maišą. Tais pačiais 1929-aisiais, kai ir buvo pradėti žieduoti paukščiai, buvo įkurta Ventės rago ornitologinė stotis.Nuo tų metų ten imta reguliariai stebėti migruojančius paukščius, o nuo 1931-ųjų – ir juos žieduoti, tiesa, su tam tikromis pertraukomis, kai Lietuva buvo netekusi Klaipėdos krašto per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau po karo, atrodo, 1956-aisiais, šis darbas vėl atnaujintas, ir šioje vietoje sparnuočius žieduojame iki šiol. Dabar čia veikia moderni, atnaujinta paukščių ornitologinė stotis, kurioje kasmet žieduojama apie 80 tūkstančių paukščių. Tai viena didžiausių paukščių žiedavimo stočių visoje Europoje“, – pasakoja ornitologas R. Patapavičius.Kodėl paukščiai žieduojami? Anot pašnekovo, paprastai žmonės mano, kad svarbiausias tikslas – sužinoti, kur paukščiai išskrenda žiemoti. „Toks tikslas iš tiesų buvo keltas žiedavimo pradžioje. Todėl ir dabar šioje srityje mažiau išmanantys žmonės sako, kad per tiek laiko viskas jau turi būti žinoma, viskas turi būti ištirta, ir nėra reikalo toliau tęsti šią veiklą. Tačiau mes sužinome ne tik tai, kur paukščiai išskrenda žiemoti, bet ir kokiais maršrutais jie skrenda, jų poilsio ir masinio susitelkimo vietas. Nereikia galvoti, kad jie vienu pakilimu nuskrenda į žiemojimo vietas. Nuskridę tam tikrą atstumą, sparnuočiai tinkamoje vietoje sustoja, pailsi, pasimaitina ir skrenda toliau.Taip pat sužinome paukščių žuvimo priežastis, gyvenimo trukmę. Tai darome ne siekdami patenkinti smalsumą, bet todėl, kad paukščių gyvenime taip pat daug kas kinta. Kad ir kaip būtų gaila, bet daugelio paukščių rūšių skaičius mažėja, jie nyksta. Kad sparnuočiai būtų tinkamai saugomi, visos pastangos nenueitų vėjais, svarbu juos saugoti per visą metų ciklą: perėjimo vietose, migracijos maršrute, žiemojimo vietose“, – teigia ornitologas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/ornitologas-lietuvoje-zieduoti-pauksciai-yra-tarsi-musu-ambasadoriai-keliaujantys-po-pasauli/.
- Se mer
