Episoder
-
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kapelionas kun. Gabrielius Satkauskas kalba apie tris Advento atėjimus ir jų prasmę šiandienos žmogui. Išgirskite, kaip istorinis Kristaus gimimas, antrasis atėjimas ir kasdienė Dievo veikla mūsų gyvenime kuria pilną Advento sampratą ir kviečia į gilesnį tikėjimo išgyvenimą.
Daugiau: www.bernardinai.lt
-
Šeimos nariai, klasės draugai ir bendražygiai dalijasi prisiminimais apie kardinolą Rolandą Makricką - nuo mokyklos suolo iki kardinolo skrybėlės. Išgirskite unikalius pasakojimus apie žmogų, kuris tapo vienu jauniausių kardinolų Katalikų Bažnyčios istorijoje.Daugiau: www.bernardinai.lt .
-
Mangler du episoder?
-
Antras Advento sekmadienis kviečia naujai pažvelgti į Dievo atėjimą mūsų gyvenime. Šiame apmąstyme dalijamės mintimis apie tai, kaip Dievas veikia mūsų silpnume ir netobulume, kaip Jis sugeba tiesiai rašyti ant kreivų mūsų gyvenimo linijų. Kviečiame stabtelėti ir atrasti ramybę Advento kelyje.Daugiau: www.bernardinai.lt
-
Trys išskirtiniai pokalbiai apie naująjį Lietuvos kardinolą Rolandą Makricką. Vilniaus arkivyskupas G. Grušas, nuncijus V. Kulbokas ir ambasadorė S. Maslauskaitė-Mažylienė dalijasi asmeniniais prisiminimais ir įžvalgomis apie žmogų, kuris tapo trečiuoju šiuo metu gyvenančiu Lietuvos kardinolu.
Daugiau: www.bernardinai.lt
-
Kun. Saulius Stumbra atskleidžia tikrąją Advento prasmę ir kviečia atrasti šio ypatingo laikotarpio grožį. Pokalbyje – apie nykstančias lietuviškas tradicijas, dvasinį pasirengimą Kalėdoms ir būdus, kaip šiuolaikinėje kasdienybėje išsaugoti Advento rimtį bei prasmę. Įžvalgos apie tai, kaip šeimose puoselėti krikščioniškas vertybes ir tradicijas.
-
Išsamus pokalbis su Ukrainos ekspertu Alvydu Medalinsku apie dabartinę situaciją Ukrainoje, Rusijos raketų atakas ir NATO planus stiprinti gynybą Lenkijoje. Ekspertas dalijasi įžvalgomis apie Putino grasinimų tikruosius tikslus ir paaiškina, kodėl ekonominės sankcijos gali būti efektyvesnės nei karinė konfrontacija.
-
LLRI prezidentė Elena Leontjeva aptaria instituto įkūrimo istoriją, dabartinius ekonominius iššūkius ir galimybes. Diskutuojama apie verslo ir darbuotojų santykių raidą, mokesčių sistemą, startuolių sėkmę bei Lietuvos ekonomikos atsparumą krizėms.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/e-leontjeva-lietuvos-ekonomika-nuejo-neitiketina-kelia/
-
Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos proga kalbamės su Moterų informacijos centro atstove, sociologe Jurgita Pečiūriene.
Kodėl smurtas artimoje aplinkoje išlieka toks paplitęs? Kaip veikia naujasis apsaugos orderis? Kokia pagalba prieinama nukentėjusiems ir kodėl svarbu jos ieškoti?
Ekspertė dalinasi įžvalgomis apie smurto mastą Lietuvoje, pagalbos sistemos pokyčius, stereotipų žalą ir prevencijos galimybes.
🆘 Skubios pagalbos tel.: 8 700 555 16
🎬 Bernardinai.lt - kasdieniai pokalbiai ir nekasdienės įžvalgos
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/moteru-informacijos-centro-bendrasteigeje-j-peciuriene-patirtas-taciau-nusleptas-smurtas-grizta-bumerangu
🏷️ Raktažodžiai: smurtas artimoje aplinkoje, moterų teisės, socialinė pagalba, psichologinė pagalba, smurto prevencija
📑 Epizodo numeris: 242⏱️ Trukmė: ~10 min🗓️ Išleidimo data: 2024-11-25
-
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas, politologas dr. Egidijus Vareikis kartu su Bernardinai.lt žurnalistu Vytautu Markevičiumi analizuoja naujausias karo Ukrainoje tendencijas. Ekspertas paaiškina, kodėl neverta kalbėti apie karo eskalaciją, bet verčiau apie jo formų kaitą, aptaria Europos gynybos pramonės problemas ir nepakankamą pasirengimą ilgalaikei konfrontacijai su Rusija. Remdamasis istorinėmis paralelėmis, politologas vertina karo baigties scenarijus ir tarptautinės bendruomenės vaidmenį. Pokalbio pabaigoje aptariama G7 šalių pozicija dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto Izraelio premjero arešto orderio.
Trukmė: 9:35 min.
Daugiau: [URL]
-
Naujojoje knygoje „Kunigo širdies dienoraštis“, pasak autoriaus – kunigo, rašytojo Beno Audriaus Martusevičiaus-Beno Lyrio, suguldyti patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai.Benas Lyris dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad kunigui neretai atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui. Skaitytojus ypač turėtų sudominti tekstai baltomis raidėmis juoduose lapuose.Kunigą B. A. Martusevičių-Beną Lyrį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Pasak pašnekovo, kunigo širdis plaka gyvenimu. „Mūsų visuomenėje labai mėgstama žvelgti pro rakto skylutę į kitų žmonių gyvenimus. Šioje knygoje tai tampa gydančiu žvilgsniu – rašau apie kiekvieno mūsų problemas: netektis, skausmą, baimes, sunkumus, apie tuos juodus gyvenimo tarpsnius, kai dažnai klausiama: o kur dabar yra Dievas? Stengiausi iškelti kažką šviesaus, padėti žmogui susivokti. Ši naujausia mano knyga yra tarsi greičiausias ir pigiausias terapeutas, padedantis susitaikyti su savo gyvenimu.Dalis tekstų knygoje parašyta baltai ant juodo lapo – tai ženklas, kad kiekvienoje tamsoje – netekus mylimo žmogaus ar panašiai – visada yra kažkas šviesaus. Visi esame pažeidžiami, trapūs, sunkiai išgyvename stresą. Per dienoraščio puslapius, per sutiktų žmonių istorijas mokau, kaip išgyventi sunkius momentus.Prisimenu, kaip per vienos knygos pristatymą priėjo gydytoja gražiais, ilgais plaukais. Pagyriau jos plaukus, o ji atsakė: „Kunige, čia perukas – man trečios stadijos vėžys, taikoma agresyvi chemoterapija. Žinau, kad man liko nedaug laiko. Gal galite parašyti knygą mano vaikams, kad jie turėtų ką skaityti, kai manęs nebus?“Atsakiau, kad joks kunigas negali parašyti tokios knygos – tai galite padaryti jūs pati, bendraudama su savo vaikais tiek, kiek turite laiko, apkabindama juos ir rašydama jiems gyvenimo knygą į atmintį.Bendraudamas su skaitytojais, kviečiu žmones ieškoti Dievo ir žmogaus kiekvienoje situacijoje“, – pasakoja kun. B. A. Martusevičius.Jo teigimu, pas kunigą dažnai ateina net tie žmonės, kurie į bažnyčią žiūri rezervuotai. „Šiandien išgyvename sudėtingą laikotarpį – sveikatos sistema, ypač psichikos sveikatos, yra perkrauta, visuomenėje gausu įtampų ir krizių. Jaunas žmogus šiandien įstrigęs vartotojiškume, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai lieka nuošaly, nes nespėja su šiandienos technologijomis – internetine komunikacija, dirbtiniu intelektu.Kunigas šiandien yra svarbus ir lengvai pasiekiamas asmuo. Jis galbūt nepataria ir neeksperimentuoja, bet tiesiog išklauso. O žmogui dažnai paprasčiausiai reikia tos kitos ausies“, – tikina kun. B. A. Martusevičius.Jis viliasi, kad ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas. „Šią knygą parašiau visiems slaugytojams, išgyvenantiems perdegimo sindromą, gydytojams, dirbantiems pagal pašaukimą, ligonių sielovadoje tarnaujantiems kunigams, sielovadininkams ir sergantiems žmonėms. Noriu parodyti, kad žmogus nėra paliktas vienas su savo problemomis. Visada šalia yra Dievas ir pasitikėjimas Juo. Jei sugebi prie Jo glaustis, pasitikėti Juo ir mylinčiais žmonėmis, daug ką galima išgyventi“, – teigia knygos autorius.Intriguoja kunigo kvietimas nebijoti sunkių akimirkų, nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. „Šiuo teiginiu kviečiu priimti visą savo gyvenimą tokį, koks jis mums duotas – negalvoti, kad darysiu tik tai, kas man patinka, ar kad esu nepažeidžiamas. Reikia mažais žingsneliais keliauti su Dievu, tuomet galima įveikti ir išspręsti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo beprasmiška ar neįveikiama“, – sako kun. B. A. Martusevičius.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kunigas-b-a-martusevicius-benas-lyris-keliaujant-su-dievu-galima-iveikti-bet-kokius-sunkumus/.
-
Vakar Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė sieksiantis kitais metais užbaigti karą su Rusija diplomatinėmis priemonėmis. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi būti nutrauktas ir kad tai bus JAV prioritetas.Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą, kurios taikiniu tapo šalies energetikos infrastruktūra. Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija per plataus masto ataką visoje Ukrainoje paleido 120 raketų ir 90 dronų. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pavadino šį išpuolį Rusijos tikruoju atsaku Vakarų lyderiams, kurie siekė užmegzti ryšius su prezidentu V. Putinu. Kodėl Rusija taip suaktyvino puolamąsias operacijas?„Sukaupti tokį kiekį šaudmenų, bepiločių orlaivių, raketų nėra vienos ar dviejų dienų, savaitės ar mėnesio klausimas. Todėl susieti šį apšaudymą su Olafo Scholzo skambučiu Putinui yra šiek tiek naivu, nes tokios operacijos planuojamos iš anksto. Iš praeities žinome, kad rusai apšaudydavo Ukrainą tada, kai sukaupdavo pakankamą kiekį šaudmenų.Šį apšaudymą aš daugiau siečiau su pasibaigusiais rinkimais Jungtinėse Valstijose, nes rusams reikia kuo greičiau palaužti Ukrainos valią gintis, kad priimtų jų sąlygas, kol Amerikoje dar nesibaigė valdžios perdavimo procedūros“, – svarsto D. Antanaitis.V. Zelenskis šeštadienį paskelbtame interviu teigė, kad norėtų kitais metais užbaigti karą su Rusija, ir pridūrė, jog sieks tai padaryti diplomatinėmis priemonėmis, kad ukrainiečiai dabar rengiasi derybų procesui, tačiau iš Rusijos tikisi tik ultimatumų.„Kai tu kalbi iš stipriojo pozicijos, negali apsimesti, kad esi silpnas. Tu visą laiką privalai kalbėti iš stipriojo pozicijos. Rusija stokoja žmonių, juos verbuoja iš Šiaurės Korėjos, neturi įrangos, ji keliauja iš Šiaurės Korėjos ir Irano, neturi pinigų, nes skolos ir veikiančios sankcijos daro savo.Todėl Rusija šiek tiek blefuoja. Ar kalbės ultimatumais? Turbūt kalbės ir privalės jais kalbėti. O šnekant apie karo užbaigimą diplomatinėmis priemonėmis – visi karai baigiasi diplomatinėmis priemonėmis, ir, be abejo, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui reikės atsisėsti ir kalbėti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu“, – aiškina karybos ekspertas.„Niekas nesustabdys Putino skambučiais telefonu. Praėjusią naktį surengta ataka – vienas galingiausių smūgių per visą karo laikotarpį – įrodė, kad diplomatija telefonu negali pakeisti faktinės visų Vakarų pagalbos Ukrainai. Ateinančios savaitės bus lemtingos ne tik karo eigai, bet ir mūsų ateičiai“, – parašė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.„Aš nenorėčiau komentuoti politikų pastebėjimų. Tik noriu pasakyti, kad bet koks karas baigiasi pokalbiais ir susitarimais, diplomatinėmis kalbomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasakė, kad nori užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis. Vadinasi, jis privalės kalbėtis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.Tuo pat metu Olafas Scholzas galbūt gavo naudingos informacijos iš Putino. Tai mes matome iš viešų šaltinių. Jis pasakė, kad Rusija nenusiteikusi nuolaidžiauti, o tai reiškia, jog Vakarai privalo toliau remti Ukrainą. Todėl aš manau, kad mes kartais turime išgirsti tai, kas sakoma, o ne tai, ką norime išgirsti. Olafas Scholzas tvirtina, kad Putinas neatsisako savo tolesnių tikslų, kuriuos buvo įvardinęs 2022-aisiais, o tai reiškia, kad Vakarai toliau privalo remti Ukrainą“, – teigia D. Antanaitis.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-rusija-ir-toliau-nenusiteikusi-konstruktyvioms-taikos-deryboms-su-ukraina/.
-
XXXIII eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e33_s.html Budėkime – melskimės ir laukime ViešpatiesŠiandien švenčiame trisdešimt trečiąjį eilinį sekmadienį, Dievo žodis – Evangelija pagal Morkų mums byloja apie apokaliptinius laikus, kurie mūsų laukia. Ypač laukiame antrojo Jėzaus atėjimo.Primename šiandien, kad turime budėti ir melstis, prašyti Dievo malonės, kad sugebėtume stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje, būti Jėzaus malonės tarnais, broliais ir sesėmis. Nereikia bijoti ir būti apimtiems nerimo dėl laukiančių sunkių laikų. Reikia kas dieną egzaminuojamiems ir nuolat vis iš naujo Dievo ištiriamiems mąstyti apie Dievo žodį, maldos gyvenimą, kiekvieną dieną išgyventi su Dievu, nepamirštant, kad mano artimui, broliui ir sesei, taip pat reikalinga Dievo malonė.Visos nuostabios priemonės yra skirtos mūsų drąsai, ryžtui ir iššūkiui – kad išgyventume Dievo malonę, turime kiekvieną dieną numirti ir kiekvieną dieną prisikelti. Numirti nuodėmės svoriui, kryžiaus svoriui, kad prisikeltume per išpažinties malonę – Susitaikinimo sakramentą Dievo draugystėje.Kad galėtume įžengti per talpiuosius amžinojo gyvenimo vartus, reikia nebijoti sukrėtimų. Karai, pandemijos, vienokios ar kitokios šiandienos gyvenimo kliūtys prakalbina mus. Ir pats Dievas tyrinėja mus: ar iš tiesų esame pasiruošę per sunkiausių laikų išbandymus būti su Dievu, ištikimi, mylintys. Kiekvieno mūsų sąžinę ištiria Viešpats – ar esame sąžiningi sau, artimui ir Dievui. Ar kiekvieną kartą per Dievo žodį, sakramentines malones, maldą, artimo meilės gerumo darbą priimame tai, ką Dievas mums šiandien suteikia.Nepaisydamas mūsų gyvenimo negandų, oro sąlygų, nepaisydamas šiandienos mūsų gyvenime esamos situacijos, karų ir potvynių, Dievas pasiruošęs būti mūsų pusėje, bet laukia ir iš mūsų atsakymo. Ar mes esame su Dievu ir ištariame „Taip“, ar nutolstame nuo Dievo, numojame ranka, abejingai žvelgiame į gyvenimą ir laukiame, kada pats Dievas mus prakalbins, patys nesiekdami būti Dievo malonėje.Viešpats nuolat į mus kreipiasi, prie mūsų prieina, ir nors kartais mums atrodo, kad nejaučiame Dievo veikimo, bet per įvairias mūsų gyvenimo situacijas ir negandas Viešpats lieka nuolat kartu su mumis.„Iš tiesų sakau jums, – sako Dievo žodis Evangelijoje pagal Morkų, – nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13, 30–32).Turime nebijoti būti užklupti Dievo – Jis, kaip šeimininkas, grįžtantis į savo tėviškę, nori rasti mus budinčius, todėl drąsiai išpažindami kasdienybėje Dievo malones, išlikime budrūs – budėkime, melskime tų malonių ir mokėkime dėkoti už visa gerą, ką Dievas duoda, net ir sunkiausią išmėginimų kryžių, kad sutvirtinti ir sustiprinti išliktume Dievo draugystėje. Amen.Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM yra Mažesniųjų brolių ordino vienuolis, Kauno Šv. Jurgio pranciškonų vienuolyno namų vikaras.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-budekime-melskimes-ir-laukime-viespaties/
-
Ketvirtadienio vakarą prie Seimo vyko protesto akcija „Dešimt minučių tylos“, kuria siekta išreikšti pasipiktinimą rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimu pasirašyti koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“. Į akciją susirinko keli tūkstančiai šalies gyventojų.Vienas iš renginio „Dešimt minučių tylos“ organizatorių, Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja veiksmo. „Prasmė labai paprasta – tiesiog mes matėme, kad situacija yra tokia, jog reikia veiksmo. Matėme, jog yra pasiruošusių susirinkti ir pasipiktinusių žmonių, kad yra formuojama tokia koalicija. Matėme, kad yra žmonių, kurie, ar balsavo, ar nebalsavo už socialdemokratus, buvo iš esmės apgauti, nes buvo duodami skirtingi pažadai. Tiesiog keli bičiuliai nusprendėme padaryti šį renginį.O kodėl žmonės atėjo? Vadinasi rezonavo, jų širdyse kilo tie patys klausimai, ir jie atėjo. Mes jiems nepaprastai dėkingi. Mes pritrenkti“, – teigė jis.Visuomenininkas, organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas sutiktas renginyje dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino bijantis, kad naujoji valdžia gali nukrypti į šoną nuo paramos Ukrainai klausimo.„Tai, ką aš matau, kelia nerimą kalbant apie įvykius Lietuvoje ir ne tik. Noriu pabrėžti, kad mes negalime pamiršti Ukrainos, negalime nueiti į šoną ir perdėlioti akcentų. Mes privalome palaikyti Ukrainą. Aš kasdien ties tuo dirbu, ir gana tiesiogiai. Ir kai vyksta tokie dalykai, kyla rizika, kad mes pasimesime, o to negali būti. Tai gali būti net gyvybės ir mirties reikalas, tad geriau dabar tuo užsiimti. Politinė situacija yra sudėtinga, neslėpkime – esu sunerimęs“, – sakė jis.Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistė Miglė Krancevičiūtė tikino į protesto akciją atėjusi dėl to, nes nenori, kad tarptautinėje arenoje būtų trypiama Lietuvos reputacija. „Atėjau pasisakyti už tai, kad tarptautinėje arenoje nebūtų trypiama Lietuvos reputacija. Manau, prasta reputacija neturi tapti įrankiu patekti į valdžią. Turi būti išlaikyti tam tikri moralės principai. Man nepatinka, kad yra niekinama Konstitucija“, – sakė ji.Dainininkas Justinas Lapatinskas dienraščiui „Bernardinai.lt“ minėjo proteste dalyvaujantis, nes nesutinka su naujosios valdžios sprendimais. „Manau, reikia parodyti valdžiai, kad ją stebime – aš su jais nesutinku. Labai džiugu, kad yra žmonių, kurie irgi nesutinka. Galbūt negalime nieko pakeisti, bet užtenka daryti klaidas, ir pats metas dirbti Lietuvos labui“, – sakė jis.Pakalbinta aktorė Vitalija Mockevičiūtė tikino į akciją atėjusi, nes nepalaiko suformuotos koalicijos. „Aš čia todėl, nes nepalaikau suformuotos koalicijos – tiesiog jaučiu didelę gėdą. Jaučiu ir pavojų, kai koalicija formuojama su žmogumi, pažeidusiu Konstituciją. Viskas labai komiškai atrodo – pati jo priesaika“, – nuomonę išsakė V. Mockevičiūtė.Protesto akcijoje dalyvavęs visuomenininkas Arkadijus Vonokuras pabrėžė, kad socialdemokratai, sudarę koaliciją su „Nemuno aušra“, diskreditavo patys save. „Negaliu imti ir nutilti, kai matau, kad socialdemokratija diskreditavo pati save. Susieti save su neapykantą kaip įrankį naudojančia partija tam, kad pasiektum valdžią, ir kad beveik 200 tūkstančių žmonių už tą neapykantą balsuoja, – tokia koalicija prieštarauja socialdemokratų prigimčiai. Atėjęs čia noriu parodyti, kad su tuo nesutinku“, – nuomonę išsakė A. Vinokuras.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/desimt-minuciu-tylos-greta-seimo-vyko-protestas-del-nemuno-ausros-jungimosi-prie-valdanciuju/.
-
Šį savaitgalį aukštosios mados dizaineris, teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius pristato 2025-ųjų pavasario–vasaros kolekciją. Jis žada tautiečiams, pasiilgusiems grožio ir elegancijos, parodyti daug daugiau, nei pamatė Paryžius.Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ mados kūrėjas pabrėžia, kad kol kas mes tik mokomės pasitelkę madą pristatyti Lietuvą pasauliui. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Paklaustas, ar jaučiasi esantis Lietuvos vizitinė kortelė, dalyvaudamas pasauliniuose aukštosios mados renginiuose, J. Statkevičius tikina: „Tiesiog myliu savo darbą ir jį sąžiningai dirbu jau 36-erius metus. Net nežinau, esu ta vizitinė kortelė, ar ne. Čia žmonėms spręsti. Bet pagal tai, kiek žmonių pamatė mano kolekciją Paryžiuje – o tai yra keli milijonai ir dar spausdintinė medžiaga, – manau, vis dėlto tai didžiulis dalykas ir savotiška diplomatinė misija.Net keista, kad mada gali taip toli nueiti, taip reklamuoti mūsų šalį ir suteikti jai galimybę atskleisti savo veidą, kaip aš sakau – saulei ir pasauliui.“Kaip aukštoji mada apskritai keičia Lietuvos žmonių požiūrį į madą? Ir ar veikia jų aprangą? „Aš negaliu tiesiai atsakyti. Nes jeigu pasakyčiau, tikrai gaučiau Nobelio premiją, – svarsto mados kūrėjas. – Manau, mada yra normalios europinės šalies kultūrinė terpė, o kiekviena normali europinė šalis turi turėti ir savo madą, ir savo teatrą, ir savo muziką, ir t. t.Esu vienas varžtelis dideliame katile, tame kokteilyje, kuris priklauso valstybei, siekiančiai turėti visas kultūrines gaires. Mada yra tarptautinė kalba, kurią supranta daugybė žmonių. Galbūt kai kuriems atrodo, kad tai paviršius, kad mada – tai nieko svarbaus... Bet iš tikrųjų pasakysiu labai paprastą dalyką: mes nė vienas nesėdime nei darbe, nei lauke nuogi. Aišku, yra paprasčiausia apranga, siuvimo meistrystė, gatavi drabužiai, ir yra aukštoji mada, otkutiūras.Bet viskas susiję, viskas sueina į vieną dalyką. Būna, žmogus sako: „Oi, aš negaliu, čia man brangu...“ Suprantate – ne brangumas esmė. Esmė yra būtent mados kultūra. Kai žmogus gali pasižiūrėti, pasisemti estetikos, skonio.“J. Statkevičiaus teigimu, mūsų visuomenėje yra vadovų, kurie nelabai susivokia mados situacijoje. „Jūs žinote mūsų puikią pasaulinio lygio dainininkę Asmik Grigorian, kuri dainuoja daug metų. Kai pasaulis ją pripažino, staiga visi krito prieš ją ant kelių ir puolė garbinti. Aš pažįstu Asmik – kokia ji buvo, tokia ir liko. Žmogus kaip dainavo, taip ir dainuoja.Lygiai taip pat ir aš. Kaip kūriau madas Paryžiuje ar Lietuvoje, taip tebekuriu – aš nepasikeičiau. Esu lygiai toks pats. Bet ta valdininkų nuomonė, kad maždaug tegul kapstosi, nesvarbu... Jie nesupranta vieno dalyko – kad stengiuosi vystyti mados kalbos misiją visam pasauliui. Dar daug žmonių nežino, kur ta Lietuva, kas yra jos sostinė, kokia kalba mes kalbame, ar mes esame Europos Sąjungoje. Ir manau, mums reikia plėsti ir dauginti žinias apie Lietuvą per madą. Gaila, kad valdininkai mažai apie tai galvoja. Jiems atrodo, kad čia tik gražios mergaitės pavaikšto, ir jokio darbo čia nėra. Bet palaipsniui toks požiūris keisis, ir dėl to aš darau labai daug“, – aiškina J. Statkevičius.„Aš nestokoju dėmesio. Aš labai populiarus. Mane pažįsta ir turguje, ir kitur. Tiesiog negaliu ramiai praeiti gatve. Tapau savo populiarumo auka. Esmė – ne dėmesys, esmė – nesirūpinimas ne manimi, o valstybe. Aš neprašau dėmesio, aš nieko neprašau. Tiesiog noriu paaiškinti vieną dalyką – kad per madą galima atskleisti Lietuvos veidą visam pasauliui dar ryškiau ir gražiau. Pramuštas tarptautinis kelias – aš jį pramušiau Paryžiuje, Čikagoje. Ir tai nėra lengva. Tai labai sudėtinga ir nemažai kainuoja“, – teigia aukštosios mados kūrėjas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/j-statkevicius-per-mada-galima-atskleisti-lietuvos-veida-visam-pasauliui-dar-ryskiau-ir-graziau/.
-
Jau beveik trejus metus Ukrainoje reziduojantis arkivyskupas, Šventojo Sosto nuncijus Kyjive Visvaldas Kulbokas, be įvairiapusės įvairių šalių pagalbos kovojančiai Ukrainai, pabrėžia paprasčiausios moralinės pagalbos svarbą. Arkivyskupas sako, kad sunku įsivaizduoti, ką išgyvena ukrainiečiai netekę kare savo artimųjų, žuvusių, sužeistų, kalėjimuose uždarytų kaip karo belaisviai, ar prievarta išvežtų į Rusiją vaikų.Arkivyskupą V. Kulboką kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Apibūdindamas beveik trejus metus tebesitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, arkivyskupas teigia: „Karas yra nepaprastai intensyvus. Kartais net neturime laiko mąstyti – realybė yra labai arši. Pavyzdžiui, neseniai turėjau suplanuotą susitikimą su viena ambasadore. Dėl miesto apšaudymo ji negalėjo atvykti laiku. Kai atvyko, pasakė, kad naktį nemiegojo, nes gyvenant aukštai teko kelis kartus leistis į slėptuvę.Dabartinė realybė kupina nuovargio, nekalbant apie belaisvius, vaikus, kurie išvežti į Rusiją, ar okupuotas teritorijas, žuvusiuosius ar sužeistuosius. Realybė tiesiog žiauri.“Kokias pastangas deda Šventasis Sostas, kad šis karas greičiau baigtųsi, ir kokią pagalbą teikia nukentėjusiesiems?„Karo pabaiga yra visos Ukrainos svajonė, – sako arkivyskupas. – Šventasis Sostas kartu su kitais tarptautiniais partneriais – JAV, Kinija ir kitomis šalimis – nuolat ieško sprendimų. Tačiau per beveik trejus metus nemačiau nė vienos konkrečios iniciatyvos, kuri būtų raktas į karo pabaigą.Todėl susitelkiame į humanitarinę pagalbą. Mūsų nunciatūra perdavė Vatikanui apie 5000 vardų – tai įvairių kategorijų žmonės: kunigai, pastoriai, medikai, moterys, nepilnamečiai vaikai, sunkiai sergantieji. Nors rezultatai nėra dideli, bet pastangos nuolatinės. Per 2024 metų Velykas popiežius Šv. Petro aikštėje paragino apsikeisti visais belaisviais. Šis moralinis palaikymas prisidėjo prie keliolikos žmonių išlaisvinimo.Ypač sudėtingas darbas susijęs su vaikais – trūksta tikslios informacijos apie jų buvimo vietą Rusijos regionuose. Kartais dėl vieno ar dviejų vaikų derybos trunka mėnesius. Taip pat teikiame dvasinę ir moralinę pagalbą belaisvių šeimų nariams, kurie išgyvena sunkų laikotarpį.“Pasak arkivyskupo V. Kulboko, Lietuvos pagalba Ukrainoje vertinama labai teigiamai. „Kadangi esu kilęs iš Lietuvos, dažnai girdžiu padėkas, pabrėžiama, kad Lietuva supranta Ukrainos istoriją ir nuoširdžiai palaiko. Šių padėkų yra be galo daug. Apie tai galima rašyti knygą“, – teigia arkivyskupas V. Kulbokas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/arkivyskupas-v-kulbokas-ukrainai-reikia-ne-tik-karines-pagalbos-bet-ir-moralines-dvasines-paramos/.
-
Amerika išsirinko naująjį prezidentą – respublikoną Donaldą Trumpą. Kokių pokyčių galima tikėtis JAV vidaus ir užsienio politikoje? Amsterdame, Nyderlanduose, įvykdytas beprecedentis antisemitinis išpuolis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą dėl svarbaus gynybos pakto su Šiaurės Korėja ratifikavimo. Saudo Arabijoje rengiamas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.Šiuos ir kitus svarbiausius užsienio politikos klausimus dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Pasibaigė ilgai laukti JAV prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo respublikonų kandidatas D. Trumpas. Kodėl toks didelis pasaulio dėmesys Amerikai ir jos prezidentui, kodėl minėti rinkimai prikaustė viso pasaulio dėmesį?„Atsakymas būtų gana paprastas: Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu yra galingiausia pasaulio valstybė, kuri turi interesų visame pasaulyje. Jos vidiniai procesai ir užsienio sprendimai, sprendimai dėl prekybos, gynybos klausimų paliečia iš esmės visas kitas pasaulio šalis ir verčia jas vienaip ar kitaip reaguoti, pradedant Kinija, baigiant mažiausiomis Karibų jūros valstybėmis.Todėl nėra ko stebėtis, nes tai yra valstybė, turinti didžiulį poveikį, ir akivaizdu, kad keičiantis Jungtinių Valstijų vadovams, jų pasaulio suvokimui, esant prioritetų pokyčiams, dėliojant užsienio ir vidaus politikos prioritetus, atitinkamai paveikiamos beveik visos kitos pasaulio valstybės, pradedant jų saugumu, baigiant prekyba ir netgi kultūriniais klausimais“, – aiškina prof. G. Česnakas.Nors Jungtinės Valstijos yra svarbiausios Ukrainos sąjungininkės nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį, D. Trumpas yra ne kartą pagrasinęs nutraukti paramą Kyjivui. Europos Sąjunga po Trumpo pergalės žada nepajudinamą paramą Ukrainai. Tai šeštadienį Kyjive pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Galima sakyti, laukia įtemptas ir sudėtingas diplomatinis laikotarpis sprendžiant beveik trejus metus vykstančio karo galimą pabaigą.„Ta karo pabaiga turi galimybę būti sprendžiama, – teigia politologas. – Tačiau ar ji bus tokia, kokios nori Ukraina, kokia būtume suinteresuoti ir mes Lietuvoje, yra ganėtinai abejotina, nes karą galima užbaigti labai greitai, kai, sakykime, nusprendžiama, kad silpnesnė valstybė, besiginanti, šiuo atveju Ukraina, turi atiduoti viską ir negauti nieko mainais. Tokius karus galima labai greitai užbaigti ir nutraukus paramą. Tačiau akivaizdu, kad Ukraina bandys gauti kuo daugiau naudos iš sudėtingos situacijos, kurioje ji yra. Manau, kad karo pabaigos klausimas nėra vienareikšmis, nes po potencialios karo pabaigos potenciali pakartotinė agresija prieš Ukrainą niekur nedings.“Prof. G. Česnakas pabrėžia – iškyla daug kitų klausimų, pradedant Ukrainos atstatymu ir, pavyzdžiui, tuo, kaip bus prižiūrima demilitarizuota zona ties kontakto linija. Čia atitinkamai reikės priimti daug sprendimų, reikės Europos sprendimų – tiek dėl finansavimo ir ekonominės pagalbos Ukrainai teikimo, tiek dėl Europos Sąjungos perspektyvos išlaikymo, tiek dėl demilitarizuotos zonos užtikrinimo.Praėjusį ketvirtadienį Amsterdame, Nyderlanduose, įvykdytas beprecedentis antisemitinis išpuolis, kai buvo smurtaujama prieš futbolo sirgalius iš Izraelio. „Tai siaubingas antisemitinis išpuolis. Mes jo netoleruosime. Vykdytojus patrauksime baudžiamojon atsakomybėn, ir man labai gėda, kad tai galėjo nutikti Nyderlanduose 2024 metais“, – žurnalistams Budapešte vykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo kuluaruose sakė Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/g-cesnakas-antisemitinis-ispuolis-amsterdame-yra-nesekmingos-liberalios-imigracijos-rezultatas/.
-
Pasaulio visuomenės dėmesio centre toliau išlieka JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, tema. Valstybių vadovai kuria santykių su būsima naująja JAV administracija scenarijus, politologai toliau ieško Demokratų partijos kandidatės Kamalos Harris pralaimėjimo priežasčių.Buvęs JAV Baltųjų rūmų darbuotojas, verslo konsultantas Arūnas Pemkus atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas ne tik laimėjo prezidento rinkimus, bet ir kartu užsitikrino Kongreso palaikymą. Ką tai reiškia?A. Pemkų kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.Kalbėdamas apie JAV prezidento rinkimų rezultatus A. Pemkus sako, kad jie jo nenustebino – D. Trumpo persvara buvo didesnė, nei prognozuota. „Ypač svarbu tai, kad per šiuos rinkimus respublikonai atsiėmė Senato rūmus. Prognozuojama, kad Senate dirbs 54 respublikonai ir 46 demokratai. Tai geras ženklas Trumpui, o prognozės rodo, kad respublikonai turėtų išlaikyti ar net padidinti persvarą Atstovų rūmuose.Tai svarbu, nes prezidentas, nors ir yra vykdomosios valdžios vadovas, be Kongreso palaikymo susidurtų su rimtomis problemomis – biudžeto, įstatymų leidybos ir kitais klausimais. Dabar, kai respublikonai kontroliuoja abejus rūmus, prezidentui bent dvejus metus bus kur kas paprasčiau dirbti“, – tikina A. Pemkus.Paprašytas išvardyti klaidas, padarytas demokratų šioje rinkimų kampanijoje, jis sutiko, kad buvo klaida keisti kandidatą į prezidentus kampanijos pabaigoje: „Be abejo, keičiant kandidatą likus vos 2,5–3 mėnesiams iki rinkimų, buvo galima tikėtis didelių sunkumų. Vis dėlto Kamala Harris, perėmusi kandidato poziciją iš Joe Bideno, sugebėjo surinkti daug lėšų iš rėmėjų ir išlyginti populiarumo rodiklius su Trumpu. Tuo metu, kai Bidenas pasitraukė, jo populiarumas jau buvo gerokai smukęs.Nors statistika rodo, kad ekonomika turėtų klestėti, dauguma amerikiečių mano, jog kainos per pastaruosius trejus–ketverius metus smarkiai išaugo ir skaudžiai veikia jų finansus. Jie balsuoja pagal savo piniginės storį. Harris neturėjo nei gero paaiškinimo, nei ilgalaikio plano, kaip spręsti ekonomikos ir integracijos klausimus.Dar viena opi problema – nelegalios imigracijos klausimas ir su tuo susijusios problemos. Tai ne tik nelegalūs imigrantai, perkelti į įvairius miestelius (gyventojai nežinojo, kaip su jais sugyventi), bet ir padidėjęs narkotikų srautas į JAV, taip pat išaugęs nusikalstamumas kai kuriuose miestuose. Kai tokios problemos iškyla ir nėra sprendžiamos, amerikiečiai mano, kad valdžia neveiksminga ir ją reikia keisti.“Toliau A. Pemkus pasakoja apie JAV rinkimų sistemos ypatumus. JAV yra federalinė valstybė, susidedanti iš 50 valstijų. Kiekviena valstija yra panaši į atskirą valstybę – panašiai kaip Europos Sąjungoje. Kiekviena valstija turi savo balsavimo sistemą, nors šiandien ji yra gana suvienodinta. Kiekviena valstija turi po du senatorius ir, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, atitinkamą atstovų skaičių Atstovų rūmuose.Rinkikų skaičius atspindi šią sistemą. Kiekviena valstija balsuoja kaip atskiras vienetas. Daugumą laimėjusi partija įgyja teisę turėti savo rinkikus. Šiuos rinkikus parenka partijos vadovybė toje valstijoje, jie yra lojalūs ir pasirašo sutikimus balsuoti už atstovaujamą kandidatą. Kiekvienoje valstijoje yra atitinkamai tiek demokratų, tiek respublikonų rinkikų. Jei valstija, pavyzdžiui, Pensilvanija, pasisako už D. Trumpą, visi devyniolika tos valstijos rinkikų balsuoja už jį. Beveik visose valstijose galioja daugumos principas.Gruodžio viduryje rinkikai susirenka kiekvienos valstijos sostinėje, o valstijos gubernatorius patvirtina balsavimus. Balsai keliauja į Vašingtoną, ir ten sausio pradžioje Senato pirmininkas ar pirmininkė oficialiai konstatuoja išrinktą prezidentą. Sausio pirmąją savaitę vyksta galutinis formalus patvirtinimas, o sausio 21-ąją – inauguracija.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/buves-baltuju-rumu-tarnautojas-d-trumpas-prabilo-ir-apie-amerikos-visuomenes-susipriesinimo-gydyma/.
-
Šiandien pagrindinė pasaulio žinia susijusi su pasibaigusiais JAV prezidento rinkimais, kuriuos ryškia persvara laimėjo respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas. Pasaulio žiniasklaida mirga nuo pranešimų, komentarų, įvairių šalių vadovų ir atstovų sveikinimų.Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala svarsto, kiek šis rinkėjų sprendimas gali prisidėti prie Amerikos visuomenės konsolidavimo, priešpriešos mažinimo. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.„Situacija yra gana aiški, – tvirtina L. Kojala. – Donaldas Trumpas jau paskelbė savo pergalę. Žinoma, vien tai savaime nepatvirtina jo pergalės rinkimuose. Tačiau matome, kad ir kai kurie didieji televizijos kanalai jau konstatuoja, jog tikimybė, kad Trumpas laimės, iš esmės yra šimtas procentų.Net ir toliau skaičiuojant rezultatus, net ir esant tam tikriems neaiškumams, Donaldo Trumpo pozicijos yra labai tvirtos, ir jo galimybės laimėti nebekelia abejonių.“Politologas, vertindamas Demokratų partijos padarytas klaidas rinkiminės agitacijos metu, mini, kad neabejotinai demokratai ieškos priežasčių, kodėl patyrė tokią nesėkmę. „Panašu, kad tai gana įtikinama nesėkmė ta prasme, kad skirtumai yra gana apčiuopiami, o demokratų pasirodymas tikrai kuklesnis, nei jie prognozavo.Viena iš aplinkybių, be abejo, bus svarstymas, ar Joe Bidenas ne per vėlai pasitraukė iš rinkiminės kovos. Kai jis nusprendė tai padaryti likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, paliko mažesnę galimybę prisistatyti naujam kandidatui.Kils klausimų ir dėl to, ar reikėjo automatiškai pasirinkti viceprezidentę Kamalą Harris, nes Demokratų partija turi ir kitų populiarių politikų, tokių kaip Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, kurie buvo pastumti į šalį.Nors pati viceprezidentė Harris nebuvo populiari visuomenėje ir jos ankstesnė prezidentinė kampanija buvo labai nesėkminga, partija nusprendė, kad ji vienintelė gali varžytis su Trumpu. Kaip matome iš šiandienos rezultatų, tai nepasiteisino“, – aiškina L. Kojala.Kai kurie politologai sako, kad jiems užkliuvo demokratų gana šiurkštokai rinkiminės agitacijos metu peršami vertybiniai dalykai, o D. Trumpas tuo tarpu daugiau kalbėjo apie ekonominius ir gyvenimo gerovės klausimus. Politologo teigimu, demokratai bandė mobilizuoti dalį elektorato, kuriam itin aktualūs tokie klausimai kaip abortų politika, taip pat tuos, kurie manė, kad vienintelis būdas išsaugoti demokratiją yra išrinkti demokratus ir išvengti dar vienos D. Trumpo kadencijos.Šiandienos rezultatai, pasak L. Kojalos, rodo, kad tai nebuvo tinkama strategija. Buvo padaryta klaidų, bet iš dalies tai suprantama, nes demokratams kalbėti apie ekonomiką buvo sudėtingiau.„Nepasitenkinimas šalies ekonomine situacija yra nepasitenkinimas dabartine valdžia. Kamala Harris yra viceprezidentė ir eis šias pareigas iki sausio 20-osios, todėl jai tenka atsakomybė už Joe Bideno administracijos sprendimus.Turbūt būtent todėl viena iš problemų, su kuria susidūrė Kamala Harris rinkiminės kampanijos metu, buvo tai, kad ji negalėdavo konkrečiai atsakyti į kai kuriuos klausimus. Viena vertus, ji nenorėjo kritikuoti Joe Bideno kaip savo bendražygio, su kuriuo dirbo daugiau nei trejus metus. Kita vertus, ji turėjo rasti būdą parodyti, kuo skirtųsi nuo prezidento Bideno, jei taptų šalies vadove, ir kuo jos sprendimai pasitarnautų amerikiečiams. Iš atsakymų ir dabartinio rezultato matome, kad to padaryti jai nepavyko“, – svarsto L. Kojala.Pastaruoju metu daug kalbėta apie didelį visuomenės susipriešinimą, kad Amerika niekada nebuvo taip susiskaldžiusi. Ar dabar tas didelis balsų atotrūkis tarp kandidatų pasitarnaus visuomenės susitaikymui?Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-d-trumpo-pergale-tiketina-paskatins-amerikiecius-sumazinti-priespriesa-ir-susiskaldyma/.
-
Iki kardinolų skyrimo konsistorijos gruodžio 7-ąją liko lygiai mėnuo. Dešimtąjį kartą popiežius Pranciškus papildys kardinolų kolegiją naujais nariais, tarp kurių bus ir Romoje tarnaujantis dvasininkas iš Lietuvos Rolandas Makrickas.Su arkivyskupo R. Makricko įvesdinimu į kardinolų kolegiją joje bus precedento neturintis skaičius kardinolų iš Lietuvos – net trys. To nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris pagal skyrimą yra vyriausias iš trijų Lietuvos kardinolų, dar 2001 m. paskirtas šv. popiežiaus Jono Pauliaus II, R. Makricko skyrimą kardinolu pavadino dovana Bažnyčiai ir Lietuvai. Arkivyskupą R. Makricką kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.„Kas dvidešimt penkerius metus Bažnyčia skelbia jubiliejinius metus ir kviečia žmones apmąstyti praeinantį laiką. Kaip tikintieji, gyvenantys savo darbų sūkuryje, turime jį vertinti, ypač atkreipdami dėmesį į dvasinių dalykų prasmę ir susitaikinimą, – svarsto arkivysk. R. Makrickas. – Artėjantys jubiliejiniai metai Bažnyčiai bus proga pažvelgti į sudėtingą laikotarpį ir apmąstyti, kaip mes, tikintieji, galime šiuos metus įprasminti ne vien politiniu ar socialiniu, bet ir dvasiniu požiūriu.Manau, kad Bažnyčiai šie jubiliejiniai metai bus tarsi naujo gryno oro įkvėpimas. Tai bus metas sustoti, praeiti pro Šventąsias duris – tiesiogiai ar dvasiškai – ir suvokti, kad kiekviena diena ateina iš Dievo rankų.“Artėjančių jubiliejinių 2025-ųjų Bažnyčios metų šūkis yra „Viltis“. Šis žodis labiausiai siejasi su jaunimu, kuris, be jokios abejonės, užplūs Romą. Kaip Bažnyčia galėtų dar labiau įtraukti jaunimą ir padaryti tikėjimą aktualesnį jų gyvenime?„Viltis iš tiesų labai siejasi su jaunimu ir žmonėmis, kurie pradeda kurti savo gyvenimą, turi planų ir svajonių, kaip jį įprasminti. Tačiau krikščioniškame tikėjime viltis visų pirma reiškia turėti pagrindą, į kurį remiasi kiekvieno žmogaus gyvenimas, kad jis būtų tvirtas ir išliekantis net sunkumų bei negandų laikais.Man viltis, kuri yra vienas iš jubiliejinių metų šūkio žodžių, reiškia turėti tikrą pagrindą – Dievą, iš kurio ateina visas gėris. Bažnytinėje tradicijoje viltis yra inkaras, padedantis kovoti už tiesą ir įveikti sunkumus. Viltis reiškia būti tvirtam, saugoti tikras vertybes ir su jomis keliauti, kaip sako jubiliejinis šūkis „Vilties piligrimai“. Gyvenimas yra kelionė, ėjimas ne į nežinomybę, bet Viešpaties link“, – tikina arkivysk. R. Makrickas.Svarstydamas, kokį vaidmenį Bažnyčia turėtų ir galėtų atlikti skatindama tarpreliginį dialogą, spręsdama socialinės nelygybės problemas bei kitus šiandienos klausimus – migracijos, taikos, globalizacijos, arkivysk. R. Makrickas teigia, kad Bažnyčia turi plačias veiklos galimybes, nes yra tarptautinių organizacijų narė: „Šventasis Sostas yra pripažintas didžiųjų tarptautinių organizacijų, palaikome dvišalius santykius ir turime savo atstovybes. Tai vienas iš instrumentų, kuriais Bažnyčia gali pasauliniu mastu skelbti evangelinius principus, kurie kartu yra ir bendražmogiški: jautrumas socialinėms negandoms, migracijos problemoms, įvairių rūšių neteisingumui, ypač konfliktų ir karų metu.Bažnyčios balsas remiasi tikėjimo principais, nes ji negali naudoti jėgos ar spaudimo. Per švelniąją diplomatiją ir Evangelijos žodžius Bažnyčia kreipiasi į visų tautų sąžinę ir ieško bendrojo gėrio visiems žmonėms.“Ką arkivyskupui asmeniškai reiškia tapti kardinolu? „Šis titulas yra tikrai labai įpareigojantis. Visų pirma jaučiu padėką Šventajam Tėvui už šį paskyrimą ir dėkoju žmonėms, kurie padėjo ateiti iki šios dienos. Taip pat jaučiu didelę atsakomybę, nes titulas yra ne vien pripažinimo ženklas, bet ir visų pirma didelė atsakomybė už dabartinę ir ateities Bažnyčią“, – sako arkivysk. R. Makrickas.Daugiau: https://www.bernardinai.lt/arkivyskupas-r-makrickas-popiezius-kviecia-buti-kardinolais-ne-pagal-titula-bet-pagal-tarnyste/.
- Se mer
