Episoder
-
Kauno zoologijos sodas žinomas visiems, tačiau jo istoriją papasakoti gali nedaugelis. „Istorijos perimetrai“ keliauja į XX a. pradžią, kuomet gamtininkui Tadui Ivanauskui kilo idėja vaizdingame slėnyje įkurti zoologijos sodą, tačiau šiai minčiai lengvai įsikūnyti nebuvo lemta. Kaip kūrėsi iki šiol veikiantis zoologijos sodas, kokius pakilimus ir nuosmukius jam buvo paruošusi istorija?
Laidoje dalyvauja Kauno zoologijos sodo darbuotojas Rimvydas Mikutavičius.
Ved. Rimas Bružas -
Priversti palikti Lietuvą tapo svarbiausiais jos išlaisvinimo misijos veikėjais. Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas iš krašto išvijo tūkstančius lietuvių, palikusių namus ir tapusių pabėgėliais. Tačiau laisvajame pasaulyje sukūrusiais stebuklą. Svarbiausios žinios apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, jo veiklą ir nuopelnus mūsų laisvės byloje. Laidoje dalyvauja istorikas Juozas Banionis.
Ved. Rimas Bružas -
Mangler du episoder?
-
Kauno IX fortas – šiurpiomis legendomis apaugusi vieta, iki šiol traukianti lankytojus ir smalsuolius. Kokia buvo šio objekto pirminė paskirtis, kokią funkciją atliko tarpukariu ir kaip nutiko, kad jam buvo lemta tapti vienu holokausto Lietuvoje simbolių. Laidoje dalyvauja Kauno IX forto istorikas Vytautas Petrikėnas.
Ved. Rimas Bružas -
Prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Koks buvo šios šiandien svarbų vaidmenį krašto gynybos schemose atliekančios organizacijos kelias ir raida? Pokalbis su Šaulių sąjungos vadu plk. ltn. Linu Idzeliu.
Ved. Rimas Bružas -
Istorijos inžinerija, falsifikacija ir kitokie mėginimai Antrojo pasaulinio karo metais savo naudai interpretuoti įvykius. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto bakalauro studijų ketvirtakursis, istorikas Dominykas Rudokas.
Istorijos inžinerija. Antrasis pasaulinis karas.
Ved. Rimas Bružas -
Vincas Grybas - Vienas žymiausių XX a. lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją. 1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir nuo 1929 m. apsigyveno Jurbarke, kur sukūrė žymiausius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio ir kitas iki šiol išlikusias skulptūras. Tačiau pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo nacių nužudytas drauge su Jurbarko žydais. Kolosali didelio žmogaus tragedija – drauge su Vinco Grybo vaikaite, jo vardo muziejaus vadove Rasa Grybaite.
Ved. Rimas Bružas -
Valstybingumo atkūrimo dokumentai tarsi šalies gimimo liudijimai. Nepervertinamai svarbūs ir reikšmingi kiekvienos valstybės pamatai. Bet ne vieninteliai. Realizuota tautos valia – tik ilgo ir labai nelengvo kelio pradžia. Visa tai puikiai žinome iš mūsų nuosavos istorijos. Kiek mechanizmų turėjo būti užkurti ir pradėti deramai funkcionuoti, jog galėtume kontstatutuoti - taip, valstybė veikia. Vienas svarbiausių momentų yra teisė, apie tai laidoje su VU Teisės fakulteto doc. dr. Indre Isokaite-Valuže.
Ved. Rimas Bružas -
Kiekviena žmonijos karta svajoja apie taiką. Noras kurti pasaulio istoriją be karo ugnies šešėlių baimės dažnai sudūžta atsitrenkęs į realybę dar kartą supratus, jog labai gali būti, kad nesame sukurti taikai ir užuot pakeitę kito nuomonę, įtikinę savųjų argumentų teisumu, renkamės paprastesnį būdą – jėgą. Taip, kaip esame įpratę. Ar taikus sugyvenimas žmonijoje tėra utopija? Ką apie tai moko istorija.
Laidoje dalyvauja knygos „Karo laiškai” autorius, filosofas, rašytojas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Tomas Kačerauskas.
Ved. Rimas Bružas -
Kvapas – tai vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, o kvepalų funkcija buvo suprantama kiek kitaip nei šiandien. Kvepalai Renesanso epochoje, visų pirma, buvo skirti gydymui. Manyta, kad kvepalai padeda išvengti ligų ar palengvina negalavimus. Kuo kvepėjo Lietuvos valdovai, didikai bei jų rezidencijos?
Laidoje dalyvauja parfumerijos kultūros ir istorijos tyrinėtoja Eglė Bertašienė.
Ved. Rimas Bružas -
Paslaptingos Vilniaus vietos ir deficitinės prekės. Istorinę sostinę ištikusių okupacijų randai ir sporto varžybų aistrų aidai. Restoranų meniu, kietojo kuro deficitas mieste ir medumi gausūs bičių aviliai. Miestelėnų papročiai ir įpročiai bei juos griaunančios gamtos stichijos ir visą niokojantys karai.
„Bet koks Vilniaus savinimasis yra pasmerktas“, - apie Vilnių rašė Česlavas Milošas.
Laidoje dalyvauja Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas, istorikas, doc. dr. Juozapas Blažiūnas.
Ved. Rimas Bružas -
Jiems sakė, kad veža dirbti, tačiau vežė tiesiai į mirtį. 1941 m. birželis tapo viena tamsiausių Lietuvos istorijos datų. Sovietų taikiklyje - naujosios Lietuvos kūrėjai. Išsilavinę ir darbščiausi lietuviai atsidūrė į Rytus žudančiai lėtai slenkančiuose gyvuliniuose vagonuose.
Laidoje dalyvauja VU istorikas Algirdas Jakubčionis.
Ved. Rimas Bružas -
Kur prekybos kelių eita, ten ir karčemų būta – anuomet tai ir viešbučiai, ir valgyklos, ir susibūrimų vietos vienu metu. Karčemose buvo galima ir išgirsti naujienų iš viso pasaulio, ir sutikti įdomių žmonių. Čia gyvavo kitos taisyklės, kiti papročiai ir kita moralė. Kaip karčemos miesteliams padėjo tapti miestais?
Laidoje dalyvauja istorikas prof. Rimvydas Laužikas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Ved. Rimas Bružas -
Romas Kalanta sovietmečiu tapo uždraustu laisvės simboliu. Auka, virtusi eilėmis, protesto balsais ir nepriklausomybės vilties kuždesiu. Nenutildytas, neapšmeižtas ir neištrintas. Kiek Romo Kalantos atmintis gyva šiandien?
Laidoje dalyvauja VDU istorikas prof. Kastytis Antanaitis ir VDU Lietuvių išeivijos instituto vadovas, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius.
Ved. Rimas Bružas -
Prieš 120 metų rusijos imperija, keršydama už lietuvių ir lenkų sukilimą, uždraudė spaudą lotyniškais rašmenimis ir Lietuvoje sukėlė spausdinto žodžio revoliuciją. Iš už Nemuno per dažną lietuvio trobą, bažnyčią, su ūkininko ar miestelėno pagalba, pergudraujant žandarų paspęstas pinkles, šalį apraizgė slapti knygnešių keliai. Mėginę sunakinti, maskvėnai lietuvių kalbai ir raštui įteikė netikėtą dovaną – cenzūros nepaliestą, laisvą spaudą.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas doc. Algimantas Kasparavičius.
Ved. Rimas Bružas -
Gandai apie fotografijos mirtį XXI a. buvo gerokai perdėti. Išlaikęs dviejų šimtų metų išbandymus ir transformacijas „piešimas šviesa“, arba fotografija, išgyvena jau nežinia kelintą pakilimo laikotarpį. Vertingas istorikų darbo įrankis, artefaktas, liudijantis išnykusius pasaulius ar išlikusias detales, amžininkų žvilgsnis, unikalus istorinių įvykių ir išblukiusios kasdienybės liudininkas.
Laidoje dalyvauja diplomatas, fotografijos istorikas hum. m. dr. Dainius Junevičius.
Ved. Rimas Bružas -
Rytų Prūsijos šiaurinė dalis – Kionigsbergo sritis, arba lietuviškai Karaliaučiaus kraštas – sovietmečiu virto Kaliningradu ir vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Karaliaučiaus krašto istorija, tragiškas jo gyventojų likimas, ideologijos sutryptas istorinis palikimas ir mitais apipinta sovietinis laikotarpis.
Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI istorikas, humanitarinių mokslų dr. prof. Vasilijus Safronovas.
Ved. Rimas Bružas -
Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, bet pasitelkus istoriją – įmanoma. Neįtikėtina, bet visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Skiriasi kovos priemonės ir karo formos.
Laidoje dalyvauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis.
Ved. Rimas Bružas -
Jie tiesiogine prasme pirmieji paliečia istoriją. Atlieka didžiulį nematomą darbą toli nuo mokslo šventovių auditorijų tylos ir atminties įstaigų kabinetų susikaupimo. Jų darbo įrankiai toli gražu ne sterilūs, tačiau nuo jų kruopštumo ir precizinės tvarkos priklauso iki šiol nesklaidytų istorijos puslapių turinys. Laidoje dalyvauja archeologas Gintautas Vėlius.
Ved. Rimas Bružas -
Holokaustas Lietuvoje – vienas sunkiausių, gal net sudėtingiausias šalies istorijos puslapis. Kaip nutiko, jog vieni žmonės liko stebėtojai, o kiti, gelbėdami žydus, rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis?
Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys.
Ved. Rimas Bružas -
Lietuvos partizaninio karo metu išdavystė, deja, nebuvo retas reiškinys. Ženkli dalis pokario kovotojų žuvo ar buvo suimti po to, kai artimos aplinkos asmenys atsigręžė prieš buvusius bendražygius ar ginklo brolius. Išdavystės anatomija ir nauji duomenys apie Kosto Kubilinsko veiklą.
Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikas Darius Juodis.
Ved. Rimas Bružas - Se mer
