Episoder
-
„Meno gilesnę prasmę siečiau su būtimi, žmogaus ryšiais su pasauliu, vieta, kur galima jaustis kaip namie“,- sako filosofas ir dailininkas Tomas Kiauka, Vilniaus Rotušėje surengęs parodą „Rytprūsių dangus“. Kaip šiandieninėje visuomenėje keičiasi meno, kultūros įtaka, kokios kultūros reikia Klaipėdai, kai miesto politikams svarbiausiu renginiu tampa Jūros šventė? Pokalbis su Klaipėdoje ir Vilniuje gyvenančiu humanitarinių mokslų daktaru Tomu Kiauka.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius paskelbė sprendimą, kad trijuose memorialiniuose rašytojų butuose – Antano ir Tomo Venclovų, Vinco Krėvės Mickevičiaus ir Vinco Mykolaičio Putino – neliks muziejinės veiklos, jie bus pritaikyti literatūros bendruomenei, galimai užsienio rašytojų rezidencijoms. Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė paneigė šiuos Tado Rimdžiaus žodžius, tačiau sunerimusi literatūros bendruomenė rengia peticiją ir kviečia į protesto akciją.
Kodėl ekspertai pasiūlė keisti muziejų pavaldumą? Kas laukia trijų memorialinių muziejų? Kokia veikla galėtų juose vykti?
Pokalbyje dalyvauja Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė, „Vilnius Unesco literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, LLTI mokslininkė, literatūrologė, profesorė Dalia Satkauskytė.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Mangler du episoder?
-
Ezoterizmas – tai mąstysena ir praktikos, randamos visame pasaulyje, tačiau Vakarų akademinėje bendruomenėje ilgus metus marginalizuotas, siejamas su mistika ir iracionalumu. Ar šis reiškinys, pripažintas svarbiu daugelio kultūrų paveldu, yra vertas mokslininkų dėmesio? Ką tyrinėja Lietuvos filosofai ir religijotyrininkai? Ar galėtume kalbėti apie globalųjį ezoterizmą? Kaip jis sujungia Vakarų ir Azijos tradicijas, praktikas ir tekstus?
Pokalbis su VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriumi, filosofu Audriumi Beinoriumi.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną dažnai prisimename ir diskutuojame apie kalbos norminimo problemas, jos pokyčius ir ateitį. Ką mums svarbu išsaugoti, kuo mums svarbi gimtoji kalba ir kaip ji turi keistis, kad išliktų globaliame pasaulyje - šios laidos tema.
Rašytoja Vanda Juknaitė: „Kalba yra valstybinės reikšmės dalykas. Mes kompleksuojame prieš negyvą mašiną - dirbtinį intelektą. Kalba atgyja tarmėse, žmogaus lūpose, todėl jai reikia ne vajaus, o nuolatinio dėmesio“.
Arūnas Augustinaitis: „Mes gyvename medijų ir informaciniame pasaulyje. Ar kalba spėja keistis kartu su pasauliu? Kaip jai išgyventi šiame pasaulyje?“
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Viena žymiausių Lietuvos skulptorių, monumentalistė Dalia Matulaitė savo namuose atidaro galeriją, pirmoji paroda - „Būsena Amnezija. Skausminga nejautra“. Tai būsena, ateinanti iš genties istorijos, kai skauda, bet negali nieko pakeisti.
Dideli, monumentalūs skulptorės darbai yra ryškiai matomi mūsų miestuose - „Stumbras“ Kauno Ąžuolyne, „Aušra“ Šiauliuose, „Šventvakarių Ėvė“ Priekulėje, „Lazdynų Pelėda“ Vilniuje, „Neringa“ Klaipėdoje. Kiekviena skulptūra turi savo istoriją, kai kurių darbų gimimas užsitęsė net kelis dešimtmečius. Kaip rasti jėgų toliau dirbti ir nepasiduoti, kai išgirsti sprendimą „griauti, apmokėti, išmesti“, kaip pavyko išvengti propagandinių ideologinių užsakymų, kokias skulptūras mieste dar svajoja pastatyti - pokalbis su Dalia Matulaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Balandžio 28-ą dieną minime talentingo Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Pakviestas režisieriaus Juozo Miltinio penkis dešimtmečius vaidino Panevėžio dramos teatre ir sukūrė vaidmenis garsiausiuose to meto spektakliuose. Daugiau kaip 80 vaidmenų sukūre kine, vaidino režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Andrejaus Tarkovskio filmuose.
Laidoje skamba archyvinis radijo įrašas - prieš 18 metų įrašytas pokalbis su Donatu Banioniu. Taip pat tiesioginis pokalbis su aktoriaus sūnumi režisieriumi Raimundu Banioniu.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Prieš septynerius metus tapusi Lietuvos kultūros sostine Klaipėda žadėjo intensyvų ir įdomų kultūrinį gyvenimą. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad Klaipėdos kultūros uoste vis dar yra kaustančių ledų. Kaip šiandien gyvena miesto menininkai? Kaip kultūros procesus vertina gyventojai? Kodėl kyla valdžios ir kūrėjų kovos? Ar vykstantys procesai susiję tik su kultūros politika?
Pokalbyje dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Paulius Ignatavičius, Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Ką galima buvo rašyti sovietmečiu ir kodėl saugumiečiai dalyvaudavo teatro festivaliuose? Kada spektaklis lieka atminty ir jaudina? Kaip aprašyti kūrinį, kuris išnyksta užsitraukus scenos uždangai?
„Rašyti reikia taip, kad tas, kuris nebuvo teatre pajustų, pamatytų ir išgirstų tą spektaklį. Tai yra maksima“,- sako Auksinio scenos kryžiaus laureatė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Audronė Girdzijauskaitė.
Pokalbis apie šešis dešimtmečius teatre su Audrone Girdzijauskaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Dainiaus Putino nuotr. iš SMKA archyvo -
Vilniaus dailės akademijos profesorė, ilgametė prorektorė, tekstilininkė ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė sako, kad dailininkai ne kartą diskutavo, kodėl mums reikalinga sąjunga. Dauguma kaskart nuspręsdavo - ji reikalinga. „Svarbu, kad žmonėms būtų įdomu vieniems su kitais, kad matytų prasmę dirbdami kartu“,- teigia sąjungos pirmininkė. Apie iššūkius ir pasiekimus, nebiudžetinės organizacijos bandymą išgyventi, meninį ugdymą - pokalbis su Egle Ganda Bogdaniene.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Vaivos Abromaitytės nuotr. -
Vilniaus senamiestis keičiasi - dygsta nauji statiniai, žaliais tinklais aptraukti balkonai ir fasadai kelia pavojų praeiviams. Kad senamiestis būtų gyvas, jame turi būti gyventojai, kurie jį saugoja, rūpinasi ir investuoja. Kaip įtikinti žmones, kad senasis grindinys ar mediniai langai yra vertingos savybės, kurias reikia išsaugoti, kaip paskatinti savivaldybę ir paveldo organizacijas susivienyti ir užkardyti pavojingus pokyčius?
Laidos svečias - naujasis Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Vidmanto Balkūno nuotr. -
Tarpdisciplininio meno kūrėjas, dėstytojas, fotografas ir parodų autorius Jonas Kulikauskas gimė ir gyvena Los Angeles. Tačiau nuolat grįžta į Lietuvą, kur šiuo metu gyvena ir iš JAV sugrįžę jo tėvai. Lietuvoje sukurti fotografijų ciklai „Lietuva 1993 m.“, „Aš dažnai pamirštu“ ir kiti.
Apie fotografiją, gyvenimą JAV, atradimus Lietuvoje - pokalbis su Jonu Kulikausku.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Kerry Secrest – ketvirtos kartos amerikietė ir Lietuvos garbės konsulė Vermonte. Marlboro koledže ji įgijo tarptautinių ir tarpkultūrinių santykių magistro laipsnį, o 1991 metais baigė Villanovos universitetą. Ir čia prasidėjo lemtingi gyvenimo įvykiai – Kerry atvyksta į Lietuvą.
Apie darbą Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais, apie Lietuvos ambasados kūrimąsi JAV, apie lietuvių kalbą, kurią šeima išsaugojo egzilyje jau 120 metų ir šiandieninį darbą renkant paramą Ukrainai - pokalbis su Lietuvos garbės konsule Vermonte Kerry Secrest.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Bleizgienė ne vieną dešimtmetį tyrinėja moterų kūrybą, analizuoja, kaip keitėsi požiūris į kuriančią moterį, iš kur XIX amžiaus pabaigoje, tokioje vyriškoje epochoje, staiga atsirado išsilavinusių, talentingų, aktyvių moterų menininkių ir visuomenininkių. Kaip skambėjo Lietuvos moterų balsai XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje? Kas buvo nutylima viešajame gyvenime? Ko mes galime pasimokyti iš istorijos?
Tarptautinę moterų solidarumo dieną - pokalbis su LLTI Moderniosios literatūros skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, hum. mokslų daktare Ramune Bleizgiene.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Agnijos Šeiko šokio teatras įsikūrė prieš 12 metų, tačiau spektakliai rodyti daugybėje žymiausių scenų, pelnyta daugybė apdovanojimų, suburta tarptautinė kūrėjų grupė, kurios pasirodymai gali vykti pačiose netikėčiausiose vietose. Agnijos Šeiko vienas naujausių spektaklių „Indigo. Das Schlieman projekt“ pasakoja apie Krymo karą XIX amžiuje, apie garsaus archeologo praturtėjimą Klaipėdos gaisro sąskaita - gal taip Klaipėda savotiškai prisidėjo prie Trojos atradimo?
Apie šiuolaikinį šokį, svarbias visuomenei temas, apie nevyraisybinės organizacijos bandymus išgyventi ir Klaipėdos kultūros kontekstus - pokalbis su Lietuvos šokėja ir šokio pedagoge, choreografe, festivalių rengėja, LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedros profesore Agnija Šeiko ir šio teatro šokėju Petru Lisausku.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka -
Kino teatruose savo kelionę pradeda naujas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ - kelionė po muziką ir pianistės Mūzos Rubackytės gyvenimą.
„Filmo esmė - kaip išgyventi dramą, kaip siekti savo žvaigždės, kaip per pavyzdį duoti viltį kitiems, kad net jeigu labai sunku ir atrodo viskas baigta, vis tiek galima eiti į priekį ir viskas bus, kaip tu nori, jeigu turi vidinės energijos ir stiprybės“,- sako tarptautinių konkursų laureatė LNMTA profesorė Mūza Rubackytė.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Daugybė žmonių skiria dalį savo dienos gyvenimui virtualiame pasaulyje. Kaip tai keičia mūsų gyvenimą, mąstymą, mūsų psichiką? Kodėl socialiniai tinklai skatina agresiją, daro neigiamą įtaką paauglių raidai?
Rytoj – tarptautinė saugaus interneto diena. Ko mums reikėtų saugotis ir kaip panaudoti puikias socialinės medijos galimybes?
VU Filosofijos fakulteto ir Bostono podiplominės psichoanalizės mokyklos docentė, Psichologijos instituto mokslininkė, dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton, tyrinėjanti socialinės žiniasklaidos įtaka psichikos sveikatai.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Rugsėjo 12-ą dieną Prancūzijoje prasidės tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas. Jo tikslas - kad kultūros, švietimo, mokslo įstaigos kartu su prancūzų partneriais surengtų ne tik vienkartinius projektus, bet ir užmegztų ilgalaikius ryšius.
Apie programos idėją „Kitas tas pats“, pasiruošimą ir partnerių paiešką, finansavimo kriterijus ir didžiausius renginius - pokalbis su Lietuvos kultūros instituto direktore Julija Reklaite ir Lietuvos sezono Prancūzijoje komisare Virginija Vitkiene.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
„Ne tiek svarbu laisvė nuo ko, svarbiausia yra laisvė kam“,- yra sakęs socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Prieš daugiau kaip trisdešimt metų, sausio 13-os išvakarėse puikiai žinojome, nuo ko ir kodėl mums reikalinga laisvė. Kokią valstybę kuriame šiandien? Ką rodo Lietuvos mokslo tyrimai ir kiek į juos įsiklauso visuomenė? Kokią įtaką svarbiausiems procesams gali turėti kultūra? Apie visa tai - Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, VU Filosofijos fakulteto profesorius, dr. Boguslavas Gruževskis.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams pradėjome revizuoti skaudų mūsų istorijos laikotarpį - sovietmetį. „Liustracija Lietuvoje neįvyko, jos išvengė politikai ir verslininkai. Tačiau šiandien mes liustruojame meną ir menininkus",- yra sakiusi dailėtyrininkė, parodų kuratorė, VDA profesorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė. Kodėl šį skaudų mūsų istorijos laikotarpį vertiname gana vienpusiškai, daugiausia okupacinės ideologijos požiūriu? Kaip dekonstruojame sovietmečio meną ir ką siekiame suprasti? Kodėl nesugebame giliai analizuoti ir diskutuoti „nepatogiomis“ temomis? Apie visa pokalbis su dr. Ramute Rachlevičiūte.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Baigiasi 2023-ieji metai. Kas vyko mūsų teatrų scenose, kokie šedevrai buvo sukurti mūsų rašytojų, kokie vaizdai mums atėmė žadą kino teatruose ir parodų salėse, kokie nauji vėjai siautė muzikiniame gyvenime? Penki meno profesionalai, penki kritikai žvalgosi po šių metų gana plačią Lietuvos meno panoramą.
Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė: teatrų premjeros, depresyvūs spektakliai ir vadovų kaita.
Literatūrologė, profesorė, dr. Dalia Satkauskytė: stiprių romanų metai.
Kino kritikas Vladas Rožėnas: didelės įvairovės kine metai. Įsivaizdavimas, kad Lietuvos kinas yra arklys rūke ir nieko daugiau - sparčiai keičiasi.
Dailėtyrininė, dr. Ramutė Rachlevičiūtė: dabar yra liustruojamas menas ir menininkai, o politikai ir verslininkai nuo liustracijos išsisuko.
Muzikologė Jūratė Katinaitė: muzikiniuose teatruose - sąstingis. Įdomiausi dalykai vyko periferijos teatruose.
Ved. Jolanta Kryževičienė - Se mer