Episoder
-
Alis Balbierius – 2020 m. Maironio premijos laureatas, poetas, publicistas, fotografas. Eilėraščių rinkinyje „Ekvilibriumas“ į vienį susibėga kelio, gamtos, erotikos motyvai, talpus verlibras mainosi vietomis su Rytų poeziją primenančiais trieiliais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie poezijos ištakas ir eilėraščių kontekstus, skamba Alio Balbieriaus skaitomi eilėraščiai.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė. -
Vaikų literatūros yra daug ir įvairios, tad rasti gerą, vertingą knygą tikrai sudėtinga – juo labiau, kad jaunųjų skaitytojų nuomonė ne visada sutampa su garbių ekspertų. Šioje laidoje apžvelgiame šiuolaikinės vaikų literatūros aktualijas – mūsų studijoje svečiuojasi rašytoja, iniciatyvų, skirtų vaikų literatūros sklaidai, dalyvė ir organizatorė Kotryna Zylė ir vaikų literatūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė. Ved. Dovilė Kuzminsakitė.
-
Mangler du episoder?
-
Vis daugiau dėmesio skiriama miesto erdvių filosofijai, regis, mėginame suprasti, ką mūsų miestai pasako apie mus pačius. Šioje laidoje su menotyrininke, studijos „Menas ir politika“ autore Rasa Antanavičiūte ir literatūrologe Jūrate Čerškute kalbamės apie paminklus rašytojams viešosiose erdvėse – ieškome atsakymų į klausimą, kodėl taip lėtai keičiasi estetika, ir aptariame alternatyvius būdus įamžinti svarbius autorius. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
-
Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Su vertėja, poete Zita Mažeikaite kalbamės apie moteriškumą, laikinumo nuojautą ir užkalbėjimus, o su poetu Vytautu Kaziela – apie kalnus, kultūros sklaidos darbus ir poetinį minimalizmą. -
Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“ – distopija, kurioje apmąstomos visuomenės sukurtos vyriškumo normos, militarizmo problema ir niūrios ekologinės perspektyvos. -
Matilda Olkinaitė – Lietuvoje gimusi ir užaugusi žydų kilmės poetė, savo kūryboje derinusi skirtingų kultūrų balsus. Deja, rašytojos talentas nespėjo kaip reikiant išsiskleisti – būdama vos devyniolikos ji buvo sušaudyta. Matildos kūryba skaitytojus pasiekė sutapus daugybei lemtingų įvykių – 2019 m. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido eilėraščių ir dienoraščių rinkinį „Atrakintas dienoraštis“, prie kurio atsiradimo prisidėjo Irena Veisaitė, Laima Vincė, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir būrys leidybai lėšų skyrusių žmonių. Apie Matildą Olkinaitę kalbamės su rinktinės sudarytoju, Lietuvos respublikos kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
-
Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Naujas Jurgos Tumasonytės romanas „Remontas“. -
Dainius Dirgėla – poetas, žaidžiantis vaidmenimis ir kaukėmis. Jo eilėraščiai lietuvių poezijos kontekste išsiskiria ironišku, žaismingu žvilgsniu į save ir aplinką. Neseniai pasirodžiusiame rinkinyje „2D ir kiti formatai“ poetas sakosi apmąstąs, cituojant Sigitą Parulskį, „pagyvenusio vyro pagundas“. Šio rinkinio dailininkė – Deimantė Rybakovienė, daugelio Rašytojų sąjungos leidyklos išskirtinių knygų projektų autorė. Pirmojoje laidos dalyje apie buitį ir būti poezijoje kalbėsimės su Dainiumi Dirgėla, o antrojoje apie tai, kaip poezija virsta materija, šnekučiuojamės su Deimante Rybakoviene. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
-
Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Naujas žvilgsnis į Žemaitės pasaulį – su literatūrologe dr. Ramune Bleizgiene. -
„Pragarą mes susikuriam patys“, sakoma Margaret Atwood romane „Tarnaitės pasakojimas“. Šis distopinis kūrinys apie kone perversišką moterų ir vyrų ryšį naujoje itin religingoje visuomenėje buvo išleistas daugiau nei prieš trisdešimt metų. Vis aktualiau šiomis dienomis perskaitomas distopinis romanas sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje – apie tai, kodėl „Tarnaitės pasakojimas“ toks svarbus iki šiol, ir tai, kaip Margaret Atwood atrodo vadinamosios „moterų literatūros“ kontekste, su literatūros mokslų daktare, docente Rūta Šlapkauskaite kalbamės šioje laidoje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
-
Coivid-19 pandemijos metu daugiau laiko leidžiame namuose, bet ar iš tiesų skiriame daugiau laiko knygoms? Kokiomis temomis labiausiai domisi skaitytojai ir ar iš tiesų leidėjams sekasi taip prastai, kaip buvo prognozuota? Ar galime pagaliau tikėtis sulaukti kokybiškesnių knygynų ir elektroninių knygų pasiūlos? Lietuvoje baigiantis pirmajai viruso bangai apie pandemijos poveikį literatūros pasauliui kalbamės su knygų apžvalgininku, literatūros žinovu Audriumi Ožalu.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė -
Jaanas Krossas – vienas svarbiausių XX a. estų rašytojų, Nobelio premijos nominantas, romane „Lyno akrobatas“ pasakoja Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istoriją ir, kalbėdamas apie žmonių likimus, piešia vaizdingą XVI a. istorijos paveikslą. Šioje laidoje su romano vertėja Danute Sirijos Giraite kalbamės apie „Lyno akrobato“ atsiradimo aplinkybes, romane gvildenamas amžinąsias temas ir estų istorinį romaną. „Lyno akrobatą“ išleido leidykla „Baltos lankos“. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
-
Ernestas Noreika – vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos poetų. 2019 m. Rašytojų sąjungos leidyklos išleista trečioji autoriaus poezijos knyga „Apollo“ apima tekstus, kuriuose dera nerimas ir lyrika, plačios erdvės ir kalbėtojo savistabos intymumas. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie žvilgsnį į poeziją iš distancijos, kūrybos ir gyvenimo pokyčius, poeto ir reperio vaidmenis, klausomės autoriaus skaitomų tekstų ir repo. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
-
Yoko Ogawa – viena žymiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, lyginama ir su Kazuo Ishiguro, ir su Haruki Murakami. Jos romanas „Begalinė lygtis“, kuriame jautriai pasakojama istorija apie nuo atminties sutrikimo kenčiantį matematikos profesorių, jo namų šeimininkę ir „Šakniuku“ pramintą berniuką, tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje, ir dažnai yra vadinamas „ode empatijai“. Apie įspūdingą Yoko Ogawos literatūrinę karjerą telefonu kalbamės su šiuolaikinės japonų literatūros specialiste Jurgita Ignotiene. Iš japonų kalbos romaną vertė Gabija Enciūtė, išleido leidykla „Baltos lankos“.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė. -
„Man įdomu kurti ne eilėraščius, o eilėraščiais“, sako vienas žymiausių Lietuvos poetų Rimvydas Stankevičius. Naująjį eilėraščių rinkinį „Kiaurai kūnus“ rašytojas drąsiai apibūdina kaip geriausią savo kūrinį. Šioje laidoje telefonu kalbamės apie poetinį Rimvydo Stankevičiaus žodyną, eilėraščių atsiradimo aplinkybes ir tai, kodėl „Kiaurai kūnus“ yra knyga, kurią poetas manėsi esąs skolingas pats sau ir savo skaitytojams. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
-
Henrikas Radauskas – vienas iškiliausių Lietuvos poetų. Jo eilėraščiuose dera žaismė, dinamika ir lyrinės natos, rašytojas kuria savitą poetinį pasaulį, kuriame persipina pasakos ir realybės elementai. Šioje laidoje apie Henriką Radauską telefonu kalbamės su literatūrologe Dalia Satkauskyte, skamba paties poeto ir aktorių Vytauto Rumšo ir Rimanto Bagdzevičiaus skaitomi eilėraščiai.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė. -
Šiemet pasirodė naujas, jau ketvirtasis, poetės Indrės Valantinaitės eilėraščių rinkinys „Apsisiautusios saule“ (išleido Rašytojų sąjungos leidykla) – pasak rašytojo Donaldo Kajoko, „dabar, ko gero, ji rašo brandžiausius, paprasčiausius ir gelmiškiausius savo eilėraščus“. Apie poezijos paprastumą ir gelmę su Indre kalbamės šioje laidoje, poetė skaito eilėraščius iš naujojo rinkinio.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė. -
„Nėra nieko realaus gyvenime, išskyrus tai, kas gerai aprašyta“, sakoma Fernando Pessoa „Nerimo knygoje“. Šiame kūrinyje svarstoma apie vienatvę, meną, laimės potyrį – temas, išliekančias aktualiomis nepaisant šalies, epochos ar aplinkybių. Pessoa poetiškai kalba apie pilnatvę ir atskirtį, rutiną ir svajonių pasaulį. Šioje laidoje apie vieną svarbiausių portugalų rašytojų kalbamės su „Nerimo knygos“ vertėju į lietuvių kalbą Audriumi Musteikiu. Knygą išleido leidykla „Odilė“.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
-
Stefanas Ahnhemas – detektyvų rašytojas iš Švedijos. Jo kūriniuose veikia jokių ypatingų gebėjimų neturintis melomanas policininkas Fabianas Riskas, susiduriantis su genialiais šaltakraujais žudikais maniakais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie tai, kodėl jį traukia personažai – vidutinybės, aptarsime diskriminaciją literatūros pasaulyje ir tai, ko scenaristai galėtų išmokyti kai kuriuos pripažintus rašytojus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė. -
Iš Čilės kilęs, ilgai Meksikoje ir Ispanijoje gyvenęs rašytojas Roberto Bolaño – neabejotinai vienas labiausiai pripažintų ispanakalbių rašytojų, per trumpą savo gyvenimą spėjęs suformuoti netgi savitą mokyklą. Lietuviškai neseniai pasirodė ketvirtoji jo knyga – visaapimantis genialus romanas 2666 (taip pat lietuviškai išleisti romanai „Tolima žvaigždė“, vert. Zigmantas Ardickas, „Čilės noktiurnas“, vert. Pranas Bieliauskas, ir „Pašėlę detektyvai“, vert. Alma Naujokaitienė). Su šio įstabaus kūrinio vertėja Alma Naujokaitiene kalbamės apie Roberto Bolaño prozos ypatybes. Romano ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė. - Se mer
