Episoder
-
„Biržų duona“ - bankrutuojanti kepykla, kadaise nupirkta Viktoro Kurganovo, šiandien klestinti šeimos įmonė, vežanti savo produkciją net už Atlanto. Šeimos – tai reiškia, kad nėra nė vieno akcininko iš šalies ir artimiausiu metu neplanuojama tokių įsileisti. Andrius Kurganovas – vykdantysis direktorius – pasakoja, kad, norint išlikti didelės konkurencijos sąlygomis, tenka taikytis ir prie madų, o jos diktuoja, kad juodos ruginės duonos vartojimas mažėja. Ir juokiasi, paklaustas, ar kepa svirplių duoną ar bent jau planuoja kepti: „Ne, neplanuojam, esam gavę užsakymą iš Nyderlandų, jiems kepėm, bet Lietuvoje tokių planų neturim, o ir svirplių miltai labai brangūs“. Gruodį Andrius įkopė į Kilimandžarą, anksčiau bėgiojo maratonus, dabar tiesiog bėgioja, o po kelionės į Japoniją liko sužavėtas matcha, todėl kavos beveik nebegeria. Pokalbis apie darbą ir pomėgius su „Biržų duonos“ savininku Andriumi Kurganovu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Praėjus 9-iems mėnesiams po tėvo, garsaus režisieriaus Rimo Tumino mirties, jo dukra, taip pat teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė pasakoja, kaip politikai skambinėjo į teatrą, reikalaudami pašalinti R. Tuminą iš pareigų, kitu atveju grasindami susidorojimu. R. Tuminas buvo išvarytas iš savo paties sukurto Vilniaus Mažojo teatro, nors teatro žmonės rašė kultūros ministrui, prašydami leisti jam likti. Sunkiai sirgdamas, R. Tuminas sunkiai išgyveno tokį elgesį su juo, tačiau, kaip sako dukra, surado jėgų grįžti ir vėl repetuoti, kurti planus. „Nors sunkiai nueidavo 200 metrų, bet pradėjęs repetuoti tarsi atgydavo“, – pasakoja Gabrielė. Apie R. Tumino darbą Maskvoje, mirties priežastį ir interviu, į kurį pati pasiūlė tėvui nueiti, pokalbis su Gabriele Tuminaite.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Mangler du episoder?
-
Tai – pokalbis ne apie darbus, laidas ar projektus, kuriais žurnalistė Edita Mildažytė pelnė žinomumą ir užsitarnavo žmonių simpatijas. Tai – pokalbis apie jos gyvenimą: kodėl gimusi Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, į mokyklą ji pradėjo eiti Kaune, o baigė Vilniuje, kuo ji panaši į savo tėvą, kurį buvo įsimylėjusios daugybė Kauno medikių, kuo jos pačios gimimą pakartojo jos pirmagimės gimimas, kas tie trys jos vyrai – du Gintai ir Saulius – ir be ko ji negali gyventi. Pokalbis su žurnaliste Edita Mildažyte. Ved. Nemira Pumprickaitė
-
Rodos, klausimas buvo toks nesudėtingas – kodėl taip dažnai operos žvaigždės atšaukinėja spektaklius? Atsakymas buvo absoliučiai netikėtas. Kostas Smoriginas papasakojo savo paties istoriją, kai vienintelis spektaklis Zalcburgo festivalyje jam galėjo kainuoti viso gyvenimo karjerą, nes po to vakaro jis prarado visus turėtus kontraktus ir tapo niekam neįdomus. Laimei, jam pavyko sugrįžti, nors, prisipažįsta, sugrįžimas buvo sunkus – po laiptelį aukštyn, pradėjus viską vėl nuo pradžių. Dabar jis pageidaujamas ne vien Europos teatruose. Didele savo karjeros sėkme jis laiko žmoną, kuri, pati būdama smuikininkė, padeda jam rengiantis naujiems vaidmenims. O vaikai, panašu, irgi ketina eiti jo keliais. Apie karjerą, šeimą ir operos pasaulį pokalbis su Kostu Smoriginu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Prezidentas Valdas Adamkus dar ir dabar graudinasi pasakodamas apie Kauno Aušros gimnazistų atkirtį sovietų statytiniui – išgirdus „Internacionalą“ pradėjo giedoti nepriklausomos Lietuvos himną, tačiau jo pasakojimas iki ašarų graudina ir besiklausant. Sunkiai suvaldydamas jaudulį prezidentas prisimena savo sutuoktinę Almą, kuriai Pirmosios ponios pareigos ne visada buvo lengvos, bet tą matė jis vienintelis. „Nėra dienos, kad su ja nepasikalbėčiau“,– sako V. Adamkus. Prezidentas prisimena tą niūrų vaizdą, kai iš Amerikos pirmąkart po pasitraukimo į Vakarus sugrįžo į Lietuvą 1972-aisiais, sako, kad ir šiandien jam neramu dėl Lietuvos. Ir paaiškina, kodėl išeivijos lietuviai linko į respublikonus, o ne demokratus – viskas dėl prezidento Hario Trumano.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Baigusi Muzikos akademiją, kur mokėsi pas prof. Ireną Milkevičiūtę, Aušrinė Stundytė išvažiavo į Vokietiją, nes tuo metu daug kas išvažiavo – Lietuvoje nebuvo darbo. Dabar ji dainuoja ne tik Europos, bet ir Amerikos, Japonijos teatruose ir muzikos scenose. Daug kas atsiminė jos visiškai netikėtą bučinį Edgarui Montvidui per koncertą Vilniaus 700-ajam gimtadieniui. Netikėtas buvo ir pačiam Montvidui, bet, pasirodo, tai visiškas ekspromtas. „Pamačiau, kad Vingio parke tiek jaunų žmonių, kurie atėjo antros koncerto dalies klausyti, bet turi sulaukti jos, tai nusprendžiau juos palinksminti“, – sako solistė. Tie ekspromtai kartais brangiai kainuoja, kaip nutiko Paryžiuje, kai partneris, beje, tik ką Vilniuje „Salomėjoje“ dainavęs Johnas Daszakas, užkrito ir nukirto jai kojos pirštą, nes vis ieškodama naujų išraiškų, tądien ji nuspyrė aukštakulnius ir scenoje buvo basa. Pokalbis su operos soliste Aušrine Stundyte.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Pokalbio pradžią pasiūlė pats Vytautas Landsbergis – apie tik ką įvykusius rinkimus, TS-LKD nesėkmę juose ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš partijos pirmininko ir Seimo. „Jis buvo labai geras užsienio reikalų ministras“, – sako profesorius ir prisimena, kaip įspėjo Gabrielių („Aš jam sakiau, ar tu žinai, kur tu eini?“), kai tas apsisprendė eiti į politiką. Beje, turėdamas 10 proanūkių, profesorius sako, kad dar vienas pakeliui. Ir šypsosi, kad laukia, kada Gabrielius taps seneliu, nes prieš kelis mėnesius vedė vienas iš jo sūnų. Ir, žinoma, daug pamąstymų apie Lietuvą tada, dabar ir ateityje, taip pat pratęsimas sakinio „gyvenimas yra gražus, bet...“ - pokalbyje su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Vytautu Landsbergiu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Paklaustas, ar galutinis LGBT+ bendruomenės tikslas, kuris turėtų būti įteisintas įstatymu, – santuoka ir leidimas įsivaikinti, Romas Zabarauskas atsako neišsisukinėdamas – „taip“. Ir dar priduria, kad nemano, jog tą reikėtų slėpti, kaip bando kai kurie bendruomenės nariai ir politikai. Taip pat neslėpdamas ir neišsisukinėdamas jis pasakoja savo asmeninę istoriją, atsako tiems, kurie mano, kad LGBT+ žmonės griauna tradicines šeimas, kad jie gyvena pernelyg laisvą gyvenimą ir ką jiems reiškia Pride eitynės. O prasideda pokalbis nuo jo naujausio filmo „Rašytojas“, neseniai pristatyto Niujorke, kurio gatvėse buvo filmuojamas. Pokalbis su režisieriumi, LGBT+ teisių gynėju Romu Zabarausku.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
„Mama mane į operas pradėjo nešioti, kai man buvo dveji metai, Z. Ibelhauptas ir P. Geniušas mano pusbrolis ir geriausias jo draugas, mokiausi muzikos mokykloje“, – sako Dalia Ibelhauptaitė, paklausta, kodėl apsisprendė statyti operas. Per 15 metų 17 pastatymų su „Vilnius City Opera“, o dabar Dalia pradėjo naują projektą „Pakartojimo nebus“, kurio pradžia buvo „Salomėja“ su Asmik Grigorian, atnešusia jai pasaulinę šlovę. Tai bus pastatymai, kuriuose garsiausiose pasaulio scenose pasirodo Lietuvos operos žvaigždės. „Visi supranta, kad turi būti laikas grįžti namo“, – mano Dalia, gavusi repertuarus keliems metams į priekį turinčių operos solistų sutikimą dalyvauti projekte. Apie dabartinių operos žvaigždžių subūrimą „Vilnius City Opera“, išlikusią bendrystės ir draugystės dvasią, savo naujuosius jau kino projektus Holivude – pasakoja režisierė ir prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net pas tuos pačius mokinius, kurie dabar dvyliktokai. Sako, jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai, chaoso tik daugiau. Įtraukiajam ugdymui nepasirengta, vadovėlių trūksta, atlyginimų perskaičiavimo tvarka nulėmė, kad po pernai 20 procentų pakilusio atlygio, šiemet beliko 5-i, vadinasi, lyginant su pernai metais, sumažėjo 15 procentų, kalbėti apie visapusiškos asmenybės su vertybėmis, pasaulėžiūra ugdymą net neverta. Alius neslepia, kad tebėra įsimylėjęs Salomėjos Nėries eiles ir jas deklamuoja mintinai, o mėginimus ištrinti istorijos „juoduosius faktus“ vadina savęs apvaginėjimu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Teistis ne savo valia Laimai Vilimienei teko pusantrų metų, tačiau ji mano, kad priežastis buvo ne ji ir ne konkurso skaidrumas, o buvusio direktoriaus noras likti poste. Teismai baigėsi, Laima Vilimienė nuo rugsėjo pradėjo vadovauti LNOBT. Visi repertuaro planai, kuriuos ji pateikė kandidatuodama į pareigas, per tuos metus paseno, sako ji, šių metų sezonas jau sudėstytas, tad jos įtaka repertuarui ir atlikėjams paaiškės tik 2025/26 metų sezone. Tačiau ir be premjerų ji turi planų, kaip auginti atlikėjus Lietuvoje, ne tik atlikėjus, bet ir režisierius, choreografus, net apšvietėjus. Pastačiusi visiškai naują teatrą Klaipėdoje, nesutrinka išgirdusi klausimą – ar galima pagerinti akustiką svarbiausiame šalies operos teatre? Sako, ir šitai yra jos planuose.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Ukrainoje Arūnas Kumpis kariauja nuo 2022 kovo. Charkivas, Chersonas, Doneckas, Bachmutas, Avdijivka, Pokrovskas – visur buvo. Turi tokią privilegiją, kad gali išvykti į Lietuvą ir sugrįžti atgal kada panorėjęs, tačiau kodėl jam galima, o kitiems kariams – ne, neatskleidžia. Kaip ir neatskleidžia, ar sugrįš šįkart į karą ir kada tai bus. Paklaustas, ar karas pakeitė ir kaip pakeitė jo nuomonę apie rusus, sako, niekada nebuvo optimistas, jie nekenčia visų – ir savų, ir svetimų, opozicija – tokie patys imperialistai, kaip ir sėdintys Kremliuje. 10 garsiausių pasaulio maratonų nubėgęs, triatloną „Ironman“ įveikęs, Arūnas Kumpis ir kare, radęs laisvą minutę, sako, bėgioja. Iki karo buvo verslininkas, dabar vienintelis pragyvenimo šaltinis – buto nuoma.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
„Manyje gyvena vaikas, ne, tai ne berniukas iš prezidentūros“, – juokiasi Arūnas Valinskas, paklaustas, ar jis nepavargsta pats nuo savęs, nes tai žmogus – nesibaigiančios istorijos, kurios kartais atveda iki teismų arba bent jau ikiteisminių tyrimų. Taip buvo su pronografijos byla, kai jis savo laidoje parodė vaizdus iš turguje nusipirktos kasetės, su samanės virimu televizijos eteryje arba skambučiu į policiją apie užminuotą viešbutį, kur vyko I. Starošaitės ir Ž. Žvagulio vestuvės. Pasirodo, piršliui Valinskui reikėjo surasti pagrobtą nuotaką, jis nusprendė, kad padėti gali policija. O kur dar istorija apie laidų vedėją, kuri pralaimėjusi kortų žaidimą turėjo eiti nuoga į kazino! Laidoje A. Valinskas tik patvirtina kadaise savo žmonos ištartus žodžius - „jis žaidžia gyvenimą“.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen į Ukrainą pirmą kartą nuvažiavo, kai gynėjams reikėjo nuvairuoti pikapą. Dabar, kalbėdama apie Ukrainos Prezidentinės brigados 20-ojo atskirojo specialios paskirties Bogdano Chmelnickio bataliono karius, ji sako – „mano batalionas, mano kariai“. Šią vasarą ji dukart, iš viso 7 savaites, praleido batalione, kai fronto apkasai buvo maždaug už kilometro. Tik ką ji parskirdo iš Vašingtono, kur turėjo vykti ir jos bataliono kariai, ir Lietuvos kariuomenės atstovai, buvo suplanuoti susitikimai ir Kongrese, ir Pentagone, bet karas planus apvertė žemyn galva. Vyko viena Milda ir Lietuvos ambasadoje susirinkusiems svečiams pasakojo apie karą, kurį matė savo akimis. Apie karių gyvenimą, nuotaikas, mirties baimę pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sutinka, kad jos gyvenimą galima sudėlioti į tris skrynias: menininkė, menotyrininkė ir diplomatė. Studijuoti tapybą paskatino mintis, kad menininkai sovietmečiu buvo laisvesni nei dauguma kitų profesijų, tačiau, suvokusi, kad iš tapybos nepragyvens, ieškojo kitų mokslų, kurie tuometinio ambasadoriaus prie Šv. Sosto K. Lozoraičio žmonos Danielos patarimu nuvedė į Romos Grigaliaus universitetą, kur pabaigė bažnytinio paveldo studijas, sugrįžusi į Vilnių studijavo VDU doktorantūroje. Dabar ji diplomatė, kuri skiriama tik vienai kadencijai. Ar gali ambasadoriumi tapti žmogus, kuris nėra tikintis, ateistas?
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Kelių kartų inteligentų vaikas, studijavęs teisę, vertęs knygas, bet pradėjęs karjerą nuo žurnalistikos ir ilgokai joje užsibuvęs, Skirmantas Malinauskas turi teisininko diplomą, ne žurnalisto. Pradėjęs nuo „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“, iš ten išėjo taip supykdęs savo giminaitį Vitą Tomkų, kad nebendrauja iki šiol. Bet ten dirbo su daugeliu šiandien žinomų žurnalistų, turi savo požiūrį į prezidento vyr. patarėją, buvusį „Respublikos“ vyr. redaktorių Frederiką Jansoną. Dirbti su premjeru S. Skverneliu ėjo, nes jį pažinojo - iki tapdamas premjeru buvo jo informacijos šaltinis, o štai su A. Veryga santykiai nesusiklostė. Dabar jis klestintis tinklaraštininkas su kone 300 tūkstančių sekėjų.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos sistemos ydas gali pasakoti be galo, nors visos istorijos, deja, be laimingos pabaigos. Nors sveikatos sistemos finansavimas vis didėja, bet ji – monstras, kuriuo nepatenkinti nei medikai, nei pacientai, o reformos vis vyksta. Pokalbis su VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti. Pirmąkart, pasakoja buvusi Seimo Pirmininkė, ministrė ir laikinoji premjerė, pasakysiu, ko niekam nesakiau: tą dieną, kai palikau Seimą, grįžusi namo, radau vyro dovaną – fortepijoną. Kodėl atsisakė tapti premjere, nors tą siūlė Prezidentas Valdas Adamkus, ir kada buvo sunkiausia per visą politinę karjerą – pokalbis su Irena Degutiene.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja Landsbergienė ir patikina, kad dabar tokių planų neturi. Į jos įkurtus darželius ir mokyklas patekti nėra paprasta, nors mokslas mokykloje kainuoja 700-800 eurų per mėnesį. Kas dedasi su mūsų švietimo sistema? „Kai nežinai, kur eini, koks skirtumas, kokiu keliu eiti“, –sako socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja Austėja Landsbergienė. Ir nevengia atsakymo apie sklandančias kalbas, jog jos šeimą ištiko krizė.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.
Ved. Nemira Pumprickaitė - Se mer
