Episoder
-
1977-aisiais įkurta apatinių drabužių kompanija „Victoria's Secret“ jau seniai matoma kaip peržengusi savo kategorijos ribas ir įsirėžusi į mūsų kultūrinę atmintį. Kasmet rengiami kompanijos madų šou ne tik priartino apatinius drabužius prie aukštosios mados, bet ir suformavo problematišką grožio standartą, paveikusį milijonus moterų visame pasaulyje.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Jaunosios kartos dizainerė Urtė Katiliūtė – viena iš kelių lietuvių kūrėjų, savo kolekcijas sėkmingai pristatančių didžiosiose pasaulio mados sostinėse. Nors dažnai atrodo, kad lietuviška mados industrija per maža, kad pasiektų, tarkime, Paryžių, Urtė pabrėžia, kad galimybių tikrai netrūksta. Tiesa, tenka pripažinti ir tai, kad kultūrinis finansavimas mados kūrėjų atžvilgiu ne visuomet skirstomas sąžiningai ar įvertinant lietuviškos mados potencialą.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Mangler du episoder?
-
Istoriškai kvepalai jau seniai yra išsilavinusių ir pasiturtinčių miestiečių kasdienės rutinos dalis. Kvepalų nešiojimui specialiai kurti madingi aksesuarai, o savu laiku tikėta, kad geras kvapas net padeda išvengti ligų. Eglė Bertašienė, kvepalų istorijos ir kultūros tyrinėtoja, ne tik atskleidžia įdomiausius kvapnius XVI-XX a. niuansus, bet ir pasakoja apie šiandienį parfumerijos ir mados santykį.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Dizainerė ir menininkė Inga Skripka kelis pastaruosius metus atlieka įdomų tyrimą: keliauja po Lietuvą ir kalbina iki pat šių dienų tekstilės paveldą saugančias audėjas. Nors jauniausiai sutiktai audėjai buvo net 85-eri, Inga stengiasi austinių tradiciją atskleisti tiek atvirais pasakojimais apie nykstantį amatą, tiek pati interpretuodama austinius savo kaip dizainerės kūryboje.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Kol Lietuvoje bei užsienyje nekantriai laukiame rinkimų, verta atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip dėvi moterys politikės. Tiesa, net įsibėgėjus XXI a. jos vis dar paiso morališkai pasenusių aprangos taisyklių, o sykiu susiduria su klausimu, kiek asmeninio skonio gali rodyti neužgoždamos savų pažiūrų.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Galima sakyti, kad prekių ženklas „labàdienà“ nuo pat 2012 m. yra gatvės mados neišvengiamybė: miestų sienas ne kartą buvo nukloję plakatai su kairiniu kirčiu pažymėta A raide, kažkur vis pasirodo ir žodžiu „labàdienà“ puošti marškinėliai ar kasdieniai aksesuarai. Drįsę į lietuviškumą pažiūrėti konceptualiai, prekių ženklo įkūrėjai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas tarsi netyčiomis pradėjo naują dizaino tendenciją, bet visad laikėsi vieno esminio principo - kurti turi būti smagu.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Nuo vaikystės senelių siuvykloje Anykščiuose iki nuolatinių kolekcijų pristatymų ant svarbiausių šalies podiumų – dizainerė Kristina Kruopienytė pati juokauja, kad kitos karjeros nei kurti drabužius niekada nesvarstė. Šiandien Kristina ne tik vysto savo vardo mados namų veiklą, bet ir atvirai pasakoja, ką reiškia kurti kitiems, ruošti pramonines kolekcijas ir sugebėti išlaikyti balansą tarp komercijos bei konceptualumo.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Jau beveik 25-erius metus Vilniuje dirbantis plaukų ir įvaizdžio stilistas Kęstas Rimdžius yra tas žmogus, pas kurį prieš svarbius renginius lankosi didžiausios šalies įžymybės. Vis dėlto, pasak Rimdžiaus, raudonojo kilimo kultūra Lietuvoje į priekį pastaraisiais metais daug nepasistūmėjo, nors klientų finansinė padėtis ženkliai pagerėjo. Kas lemia, kad Lietuvoje vis dar sunku gerai atrodyti viešuose renginiuose? Ar tai skonio, ar išsilavinimo problema?
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Kalbant apie Lietuvos mados industrijos sėkmės istorijas daugelis tikrai paminėtų pasaulyje pripažintus mados namus „D.Efect“ ir jų įkūrėją Eglę Oną Žiemytę. Vis tik po dešimtmečio industrijoje „D.Efect“ užvėrė duris, o įkūrėja nusprendė, kad atėjo laikas sustoti. Visa laimė, kad penkmečio pauzė pasibaigė, o dabar „D.Efect“ grįžta su nauja kolekcija.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Nors dažnai galvojama, kad vasaros metu mados pasaulyje tvyro ramybė, ši vasara buvo itin aktyvi. Lietuvoje pristatytos jaunosios kartos mados dizaino specialistų kolekcijos, bendrus renginius organizavo vietinėje rinkoje puikiai žinomi vardai, o aktyvesnis vartotojų susidomėjimas lokalia kūryba paskatino ne vieno naujo produkto pasirodymą. Užsienyje naujienų taip pat netrūko, mat apžvalgininkai kalbėjo apie nuolat besikeičiančius garsių mados namų dizainerius, o itin daug dėmesio skyrė Kamalos Harris įvaizdžiui.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Nors tiek moterys, tiek vyrai siekia geriausių rezultatų tose pačiose sporto šakose, jie tai daro dėvėdami kartais net labai skirtingas uniformas. Pavyzdžiui, paplūdimio tinklininkai dėvi laisvus šortus ir marškinėlius, o tinklininkės yra įpareigotos apsitempti itin atvirais bikiniais. Kodėl? Niekas negali paaiškinti, bet ir taisyklių keisti neketina net 2024-aisiais, kai lygybė turėtų būti savaime suprantamas profesinis aspektas.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Įdomus paradoksas: dar vos prieš šimtmetį žmonės sportuodami turėjo dėvėti kasdienai skirtus formalius drabužius, o šiandien jau kasdien dėvime sportinę aprangą neturėdami jokios intencijos aktyviai judėti. Neįmanoma paneigti, kad demokratiškėjanti mada juda naujo patogumo ir universalumo standarto link, bet ne visada aišku, kokie faktoriai nulėmė, jog šiandien sportinius batelius avime visur ir visada, o sportinė stilistika tampa madinga.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Prieš dvidešimt metų mados modelius žurnaluose pradėjo keisti pramogų pasaulio įžymybės, o šiandien jas jau keičia atletai. Turintys dešimtis milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose bei sekami tiek dėl sporto rezultatų, tiek dėl asmeninio stiliaus, būtent sportininkai tampa naujausiais tendencijų diktatoriais ir didžiausių mados namų ambasadoriais.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Paralimpinės žaidynės – tai vienas svarbiausių globalių sporto renginių, kuriame varžosi tūkstančiai atletų iš viso pasaulio. Deja, apie specialias jiems pritaikytas uniformas pradėta galvoti visai neseniai, o platesnė mados industrija žmonių su negalia poreikius išvis dažnai linkusi ignoruoti. Vis dėlto populiarėja nauja mados dizaino šaka – pritaikomas dizainas, atliepiantis skirtingų kūnų poreikius ir svarbą teikiantis estetikai.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Pirmųjų modernių olimpinių žaidynių metu atletų delegacijoms specialios uniformos nebuvo kuriamos ir sportininkai savo tautybę pažymėdavo tik įsegamais ženkliukais ar emblemomis. O štai 2024-aisiais šalys net varžosi uniformų dizainu bei į pagalbą pasitelkia garsiausius pasaulio mados kūrėjus, inovatyvias medžiagas bei stengiasi patraukti mados žiniasklaidos dėmesį.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Mados dizainerė Eglė Čekanavičiūtė - viena iš nedaugelio lietuvių kūrėjų, kuriai pavyko įsitvirtinti Paryžiaus aukštosios mados ekosistemoje. Vis dėlto kelis pastaruosius metus dizainerė skyrė asmeniniam projektui „Gowns for Sport“, kurio kontekste nagrinėja problematišką mados ir kūno santykį ir net kuria sukneles Lietuvos bei Prancūzijos sportininkėms olimpietėms.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Vos peržengusi XX a. slenkstį, sportinių drabužių mada pradėjo vytis visuomenės progresą. Kurti specialūs apsiaustai pirmiesiems automobilių vairuotojams bei jų keleivėms, tarp moterų populiarėjantis plaukimas paskatino sukurti atviresnį ir patogesnį maudymosi kostiumėlį. O žiemos sporto entuziastai surado būdų, kaip slidinėti ar užsiimti alpinizmu neapsunkinant kūno keliais sluoksniais vilnos.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Sportinių drabužių istorija – tai ne tik socialinių ar ekonominių skirtybių analizė, bet ir galimybė pažvelgti į mūsų santykį su savo pačių kūnais. Jeigu Antikoje sportinė veikla buvo įsivaizduojama tik be varžančių drabužių ir atletai varžydavosi nuogi, XIX a. buvo gaminami, pavydžiui, lininiai teniso kostiumai arba net moterims dviratininkėms skirti korsetai.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Šiandien bene visi kasdien avime sportinius batelius, žavimės garsių pasaulio atletų stiliumi ir net nepastebime, kaip sportinės aprangos elementai persilieja tiek į kasdienę madą, tiek pasirodo ant aukštosios mados podiumų. Vasarinis LRT Klasika laidos „Tendencingai“ ciklas skiriamas mados ir sporto sankirtoms, o pirmoji laida pateikia dešimt perspektyvų, atskleidžiančių, kaip mados industrijoje kalbama apie aktyvų laisvalaikį.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė – ne tik scenografė, apipavidalinusi virš 90 spektaklių, bet ir išskirtinį žinių gylį turinti kostiumo istorijos tyrėja. Pastarąjį dešimtmetį profesorė nagrinėjo Rytų tautų tradicinio kostiumo ypatybes, keliaudama po pasaulį lankė muziejus ir archyvus, o sukauptas žinias sudėjo į knygą „Šilko kelias“. Šis pokalbis – tai svarstymai, kuo skiriasi Rytų ir Vakarų aprangos kultūros, kas šiuos skirtumus nulėmė ir kodėl verta juos suprasti.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė - Se mer
