Episodes
-
Itin reta plaučių arterijos hipertenzija sergantis žmogus kartais gydytojų kabinetus gali varstyti ir kelerius metus, kol išsiaiškina, kas jam yra, sako gydytoja-pulmonologė Deimantė Hoppenot, pirmoji Lietuvos medikė, skaičiusi mokslinį pranešimą prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV.
-
81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Tuo metu valstybės institucijos, NVO, verslininkai suka galvas, kaip dar padėti žmonėms nepakliūti į sukčių pinkles. Štai verslai ant kvitų spausdina patarimus bei numerį, kuriuo reikėtų skambinti įtarus, kad susiduria su nusikaltėliu. Ką mes visi dar galėtume padaryti, kad apsaugotume žmones nuo sukčių?
Išsamiau – laidai „Už Vilniaus“ šią savaitę kalbėjo 34 parduotuves valdančio Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Angelė Andrikonienė, Vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Olegas Bigbajevas. -
Missing episodes?
-
81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Ką mes visi dar galėtume padaryti, kad apsaugotume žmones nuo sukčių?
Seime – siūlymas konfiskuoti galingus elektrinius paspirtukus ir dviračius, jei jie nėra tinkamai įregistruoti, neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti.
Itin reta liga – plaučių arterijos hipertenzija – sergantis žmogus kartais gydytojų kabinetus gali varstyti ir kelerius metus, kol išsiaiškina, kas jam yra, sako gydytoja pulmonologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, dr. Deimantė Hoppenot, pirmoji Lietuvos medikė, skaičiusi mokslinį pranešimą prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV.
Priekulės meno ir kultūros centras kviečia į unikalų renginį – tarptautinį „Vilhelmo teatrų festivalį“. Bilietai į Vilhelmo festivalį tirpsta greitai.
Ved. Edvardas Kubilius -
Gido profesiją daugelis renkasi kaip papildomą veiklą ar pomėgį, tačiau yra žmonių, kurie jai atsiduoda visa širdimi. Viena jų – gidė ir edukatorė Rūta Norkūnė. Ji ne tik veda ekskursijas, bet ir kuria edukacijas, rašo pažintines knygas bei ieško naujų būdų, kaip istoriją ir kultūrą priartinti prie žmonių.
Naujausia Europos kardiologų statistika rodo, kad Lietuva išsiskiria didele širdies ir kraujagyslių ligų našta, trumpesne gyvenimo trukme ir didesniu sveikatai nepalankių veiksnių poveikiu. Kita vertus, šalis pasižymi gerais diagnostikos, intervencinio gydymo ir druskos vartojimo mažinimo rezultatais.
Rytoj prasideda Moksleivių dainų šventė, pirmadienį minėsime Mindaugo karūnavimo dieną, o visai neseniai šventėme Jonines. Šios progos primena ir etnosimboliką – tautinius kostiumus, skirtingų Lietuvos regionų raštus, gintaro dirbinius bei kitus tautinės tapatybės ženklus. Kiek jie matomi mūsų kasdienybėje ir kuo šiuo požiūriu panašūs ar skiriamės nuo latvių?
Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudi mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą, per kurį atsiskleidžia ne tik paties kūrėjo gyvenimo kelias, bet ir Katalonijos kultūrinis bei istorinis peizažas, architektūriniai skirtumai, masinio turizmo iššūkiai bei beatifikacijos procesas. Pirmajame epizode dėmesys buvo skirtas Gaudi asmenybei – pasakojimą galite rasti LRT Radiotekoje. Antrame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudi ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.
„Briedžio sapnas“ – taip vadinasi poilsiavietė Vilniaus rajone. Jos įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę greitai pabėgti iš miesto, patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.
10–12. Ved. Ignas Andriukevičius -
Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos. Pokalbyje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė ir mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.
Ved. Darius Matas. -
Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą? Išsamiau – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dovilė Troskovaitė ir neseniai iš Armėnijos grįžusi NARA žurnalistė Sigita Vegytė.
Ved. Darius Matas. -
Įvairios interaktyvios edukacijos ir garsiausių menininkų darbai: kaip šalies muziejai vilioja lankytojus vasarą?
Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą?
Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos.
Pramoninė tarša Klaipėdoje daro poveikį ne tik aplinkai, bet ir gyventojų emocinei sveikatai. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Klaipėdos gyventojų nurodė patiriantys miego sutrikimus, o pusė respondentų įvardijo stiprias emocijas, susijusias su nuolat patiriama tarša. Pasak tyrėjų, ilgalaikis gyvenimas taršos paveiktoje aplinkoje tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir visuomenės sveikatos iššūkiu.
Žmonės garsinio turinio klausosi ne tik tiesiogiai – vis dažniau renkasi jiems patogų laiką, sugrįžta prie praleistų laidų, atranda tinklalaides, koncertus, pasakas ar archyvinius įrašus. Visa tai vienoje vietoje siūlo LRT radioteka, kurioje kiekvienas gali klausytis savo ritmu ir klausytojus kviečia šūkiu. „Čia visada klausykis bet kada“.
Ved. Darius Matas. -
Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, kuri po gimdymo nustebo pamačiusi, kokį maistą jai atnešė ligoninės darbuotojai. Vilnietė sako, kad maistas labiau primena atliekas, svarsto, kad turbūt kaliniai kalėjimuose geriau maitinami. Apie tai kalba Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Ligoninių asociacijos vadovas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė.
-
Ko gero, ne visi dar žino, kad Vilniuje, minint intelektualo, publicisto Jurgio Giedraičio 120-ąsias gimimo metines, atsirado nauja gatvelė – Jurgio Vladislovo Giedraičio takas. Jurgis Giedraitis – vienas įtakingiausių 20 a. Vidurio ir Rytų Europos politinių mąstytojų, Literatūros instituto leidybos centro Paryžiuje įkūrėjas, legendinio žurnalo „Kultura“ redaktorius, Lietuvos garbės pilietis. Šioje gatvėje pristatoma ir lauko paroda, kurią pristatys sumanytojai ir kuratoriai – istorikai Alfredas Bumblauskas, Barbara Stankiewicz ir Simonas Teškevičius.
-
Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai? Pokalbis su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docente Jurgita Astrauskiene, kuri tyrinėja audiovizualinį vertimą ir atskleidžia, kaip, regis, nedideli vertimo sprendimai gali keisti veikėjų įvaizdį, lyčių vaidmenų vaizdavimą ir net vaikų pasaulio suvokimą.
-
Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai?
Ko gero, ne visi dar žino, kad Vilniuje minint intelektualo, publicisto Jurgio Giedraičio 120-ąsias gimimo metines yra atsiradusi nauja gatvelė – Jurgio Vladislovo Giedraičio takas. Jurgis Giedraitis – vienas jtakingiausių XX a. Vidurio ir Rytų Europos politinių mąstytojų, Literatūros instituto leidybos centro Paryžiuje jkūrėjas, legendinio žurnalo Kultūra redaktorius, Lietuvos garbės pilietis. Šioje gatvėje šiandien pristatoma ir lauko paroda, kurią šįvakar pristatys sumanytojai ir kuratoriai, istorikai Alfredas Bumblauskas, Barbara Stankiewicz ir Simonas Teškevičius.
Įsibėgėjant vasarai ir vaikų atostogoms, daugelis gyventojų gyvena kelionių po Europą ir lagaminų pakavimo nuotaikomis. Valstybinė ligonių kasa primena, kad išvykstant iš Lietuvos kartu su pasu ar asmens tapatybės kortele būtina pasiimti dar vieną svarbų dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji gali padėti išvengti neplanuotų išlaidų netikėtai susirgus ar patyrus traumą Europos šalyse. -
Kaip Ukrainos mokytojai dirba karo sąlygomis ir kaip jie moko Lietuvos mokytojus dirbti su karo siaubą patyrusiais Ukrainos vaikais? Plačiau apie tai kalba Odesos srities Velikodolinskės licėjaus istorijos mokytoja Nadija Hotsuliak, Odesos srities Černomorsko licėjaus matematikos mokytoja Inna Loboda ir Odesos srities Velikodolinsko gyvenvietės teritorinės bendruomenės švietimo skyriaus vadovė Valentina Čebanova.
-
Dar metų pradžioje kelininkai įspėjo, kad dėl vasarą gausiai tvarkomų pagrindinių kelių vairuotojai turėtų atidžiau planuoti savo laiką. Šiemet planuojama sutvarkyti beveik 200 km automagistralinių ir magistralinių kelių. Ar tvarkomi pagrindiniai šalies keliai kaip nors koreguoja Jūsų kelionių planus?
Išsamiau – „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas. -
Kaip Ukrainos mokytojai dirba karo sąlygomis ir kaip jie moko Lietuvos mokytojus dirbti su karo siaubą patyrusiais Ukrainos vaikais? Trijų pedagogių iš Ukrainos pasakojimas.
Dar metų pradžioje kelininkai įspėjo, kad dėl vasarą gausiai tvarkomų pagrindinių kelių vairuotojai turėtų atidžiau planuoti savo laiką. Šiemet planuojama sutvarkyti beveik 200 km automagistralinių ir magistralinių kelių. Ar tvarkomi pagrindiniai šalies keliai kaip nors koreguoja kelionių planus?
Į LRT GIRDI kreipėsi Kauno rajono gyventoja, kuri piktinasi, kad prie jos namų jau stovi 5 konteineriai. Žmonės juokauja, kad jų gyvenamoji teritorija jau atrodo kaip konteinerių miestelis ir klausia, ar visgi ne per daug jų.
Interviu su Lazdijų rajone seną sodybą naujam gyvenimui prikėlusiu ir vietos atmintį puoselėjančiu Romu Poteliūnu. Tarp sodyboje pagerbiamų žmonių - ir žinomas Lietuvoje muzikos atlikėjas.
Ved. Edvardas Kubilius -
Kad visiškai atsijungtų nuo darbo, daugumai žmonių reikia ne kelių dienų, o gerokai ilgesnio poilsio. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų tam prireikia bent 8 dienų, o daugiau nei trečdalis teigia, kad visiškai atsipalaiduoti pavyksta tik po dviejų savaičių ar dar vėliau. Studijoje apie tai kalba psichologas Dainius Jakučionis bei „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime.
Ved. Ignas Andriukevičius -
Apie kibernetinius nusikaltimus girdime kone kas savaitę, todėl ieškome būdų apsisaugoti – kuriame sudėtingesnius slaptažodžius, naudojame papildomas saugumo priemones. Tačiau ar stiprus slaptažodis šiandien dar gali apsaugoti nuo vis sudėtingėjančių grėsmių? Apie tai kalba „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Evaldas Stonkus.
-
Apie kibernetinius nusikaltimus girdime kone kas savaitę, todėl ieškome būdų apsisaugoti – kuriame sudėtingesnius slaptažodžius, naudojame papildomas saugumo priemones. Tačiau ar stiprus slaptažodis šiandien dar gali apsaugoti nuo vis sudėtingėjančių grėsmių?
Nuo rugsėjo mokiniai Lietuvoje galės rinktis ispanų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą. Kiek mokinių realiai turės tokią galimybę, jei kvalifikuotų mokytojų vis dar trūksta tiek didmiesčiuose, tiek regionuose.
Kad visiškai atsijungtų nuo darbo, daugumai žmonių reikia ne kelių dienų, o gerokai ilgesnio poilsio. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų tam prireikia bent 8 dienų, o daugiau nei trečdalis teigia, kad pilnai atsipalaiduoti pavyksta tik po dviejų savaičių ar dar vėliau.
Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudi mirties metines. Gimė Gaudi 1852-aisiais būtent birželio 25 dieną. Kolegė Justė Luščinskytė pradeda pasakojimų ciklą, kuriame atskleis ne tik kūrėjo gyvenimo kelią, bet ir Ispanijos Katalonijos regiono kultūrinį bei istorinį peizažą, architektūrinius skirtumus, masinio turizmo iššūkius.
Pirmojoje dalyje - dėmesys Antonio Gaudí asmenybei, jo biografijos lūžiams ir jį supantiems mitams.
10–12. Ved. Ignas Andriukevičius -
Anykščių rajone, Inkūnų kaime, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį.
Ar žinote, kad netinkama apranga dalyje Europos kurortų jums gali užtraukti kelių šimtų eurų baudą? Kokių taisyklių svarbu paisyti, aptarsime su LRT RADIJO bendradarbiais Prancūzijoje, Italijoje ir Turkijoje.
Dar pandemijos metu išryškėjusi tendencija dairytis atostogų būsto, pastaraisiais metais dar sustiprėjo. Pirkėjai ieško kokybiškų antrųjų namų prie jūros ar ežerų. Šoktelėjus kainoms Lietuvoje, vis daugiau tautiečių dairosi į Pietų Europą. Populiarios kryptys - Ispanija ir Kipras. Ką svarbu žinoti, renkantis namus šiose šalyse?
Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja tikina, kad kiekvienas gali atrasti savo santykio su žirgais versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais.
Ved. Darius Matas. -
Laidoje – pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančiu pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.
-
Skaičiuojama, kad Europoje vidutiniškai vienai vestuvinei suknelei išleidžiama apie 1400 eurų, o dažna dėvima tik kartą. Dizainerė Olesia Les siūlo kitokį požiūrį. Ji pristatė kolekciją „Amor vincit omnia“ („Meilė nugali viską“) – joje sukneles, kurias planuota išmesti, prikėlė naujam gyvenimui.
Ved. Agnė Skamarakaitė - Show more
