Episódios
-
NT mokesčio pakeitimai – daug kalbų, daug skaičiavimų, bet dalis žmonių visiškai susipainiojo, ar jie mokės už būstą, ar nereikės. Koks bus galutinis mokesčio variantas, šią akimirką sunku pasakyti, nes jau yra siūlymų taisyti projektą, kurį Seimui atnešė Vyriausybė. O ji kalba apie skirtingas grindis, skirtingus tarifus. Tai šįkart suprantamai apie tai, kas tos minimos grindys, lubos, tarifai ir pan. Studijoje Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.
Ved. Irma Janauskaitė -
Kitų metų vasarą Lietuvoje jau turi galioti teisės į remontą direktyva. Jos tikslas – kad kuo daugiau gaminių būtų remontuojami ir kuo ilgiau naudojami, o ne keičiami naujais. Bet ar ilgaamžiški daiktai netaps brangesni nei vienkartiniai? Apskritai, pirkėjams iš direktyvos – daugiau naudos ar žalos? Diskutuoja: Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Justina Sušinskaitė, advokatų kontoros „Widen Legal“ teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir automobilių diagnostikos įmonės „OBD eleven“ rinkodaros direktorius Juozapas Preikša.
Ved. Irma Janauskaitė -
Estão a faltar episódios?
-
Sąskaitos už elektrą nuo birželio bus kitokios nei dabar – visi tiekėjai jose privalės nurodyti ne tik galutinę kainą, kiek žmogui mokėti, bet ir savo tuo metu turimus pigiausius planus. Taip tikimasi, kad neliks permokančių už elektrą, o tokių šiuo metu – pusė milijono. Bet ar tai skatins tiekėjų konkurenciją? Apie praktinę naujovės pusę diskutuoja energetikos viceministrė Edita Gudauskienė, Vartotojų aljanso tarybos narys, „Žiedinės ekonomikos“ direktorius Domantas Tracevičius, „Ignitis“ komunikacijos partnerė Laura Beganskienė ir „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų departamento vadovas Mantas Kavaliauskas.
Ved. Irma Janauskaitė. -
Nuo gegužės 1 d. – naujovė būsto paskolos atėjusiam žmogui. Bankai privalo pateikti du suskaičiuotų palūkanų variantus – kintamų ir fiksuotų, kad žmogus matytų skirtumą, kada kiek mokėtų paskolos, ir galėtų pasirinkti.
Bankų asociacija dėl naujovės jau anksčiau išsakė skeptišką poziciją. Esą stebuklų tikėtis neverta – dalis bankų ir iki šiol siūlė abi alternatyvas. Tad kur jų pliusai, o kur minusai? Ar nebus taip, kad dalis žmonių palūkanas dabar fiksuos ir permokės už paskolą? Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas ir paskolų brokerio „Refigo“ vadovas Mindaugas Girjotas.
Ved. Irma Janauskaitė -
Tūkstančiai žmonių kaip tik šiuo metu sprendžia, ar pradėti kaupti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose.
Tūkstančiai kaupia, bet ne visi to nori, – tiesiog buvo automatiškai įtraukti ir nespėjo atsisakyti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengusi siūlymus, kaip pertvarkyti šį privatų kaupimą, rytoj šiuos siūlymus turėtų svarstyti Vyriausybė. Verslas – iš viso 11 asociacijų – teigia, kad du siūlymai sugriautų visą sistemą. Lietuvos bankas numatė kelis scenarijus, kaip kas po pertvarkos galėtų vykti: kiek žmonių galėtų pasitraukti iš kaupimo, kokias sumas atsiimtų, kaip tai paveiktų kainas šalyje. Dalis ekonomistų sako, apokaliptinio scenarijaus neįžvelgiantys. Tai kaip pasielgti – išmintingiausia? Diskutuoja VU Socialinės politikos katedros vedėja profesorė Daiva Skučienė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Ved. Irma Janauskaitė -
Dalis saulės elektrines įsirengusių žmonių noriai investuoja į elektros kaupiklius. Valstybė tokį norą remia. Ar verta tuo pasinaudoti? Kai kurie ekspertai sako, kad tikroji šio kaupiklio nauda paaiškės tik ateityje. Svečiai: „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vrubliauskas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Ved. Irma Janauskaitė -
EK pradėjus pažeidimo procedūrą prieš pavėlavusią Lietuvą, Seimas pagaliau perkėlė europinę PVM direktyvą į nacionalinę teisę. Sako, tai buvo skola smulkiajam verslui ir dabar ji grąžinta. Bet ką tai keičia? Ekspertų teigimu, daug ką – atsiras tikri ir netikri PVM mokėtojai. Tą turi žinoti visas verslas, kitaip gali patirti nuostoliŲ. Diskutuoja VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.
Ved. Irma Janauskaitė -
Registrų centro duomenimis, po daugiau nei 10 butų šiuo metu turi 65 asmenys Lietuvoje. Du iš jų – Dainius Zgrabskis ir Vytautas Ulozas – studijoje. Apie investavimo į NT pradžią, apie tai, kokie butai geriausiai išnuomojami, apie NT užsienyje ir apie galimą NT mokestį.
Ved. Irma Janauskaitė -
Kuo daugiau moki, tuo geriau. Taip sakoma apie užsienio kalbas. Specialistų paieškos portalas „CVMarket“ atliko tyrimą, kuriomis kalbomis kalbančių darbuotojų ieško Lietuvos verslininkai. Ir štai – staigmena. Iškart po mokančių anglų kalbą, kuri yra populiariausia, reikia mokančių rusų kalbą, o trečioje vietoje – lenkų. Ką tyrimo rezultatai sako apie įmones, apie jų veiklos pobūdį? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, kalbų mokyklos „AMES Education“ generalinė direktorė Eglė Kesylienė ir portalo „CVMarket“ pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva.
Ved. Irma Janauskaitė -
Artėja data, kai prasidės vieno ir dviejų centų mažinimas apyvartoje. Nuo gegužės 1 d. už prekes ir paslaugas mokant grynaisiais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad grąžos šių dviejų smulkiausių monetų žmogus negaus. Kaip pirkti, kad apvalinimas būtų tavo, o ne pardavėjo naudai? Ar prekybininkai nepasinaudos proga ir nepakels kainų? Diskutuoja Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys ir Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
Ved. Irma Janauskaitė -
Šį kartą laidos tema atitinka laidos pavadinimą. Rinkose dabar išties – aukso amžius. Aukso kaina viršija rekordus, jau perkopė psichologiškai svarbią 3 tūkst. dolerių už Trojos unciją ribą. Kodėl? Ką tokie rekordai sako apie pasaulį, kuriame gyvename?
Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys, bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius ir „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Ved. Irma Janauskaitė. -
Lietuvoje gali atsirasti dar viena laisva diena. Panašu, kitos laisvos dienos sąskaita. Vyriausybė jau pritarė Seimo Pirmininko S. Skvernelio iniciatyvai į švenčių sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją. Bet kartu rekomendavo atsisakyti kito laisvadienio – Vėlinių dienos lapkričio 2-osios. Gerai tai ar blogai? Kiek išvis reikia nedarbo dienų? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, advokatų kontoros „WALLESS“ teisininkė Karolina Mickutė ir Profesinių sąjungų konfederacijos laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis.
Ved. Irma Janauskaitė -
Europos centrinio banko Vykdomosios tarybos narė prakalbo apie tai, kad bankui gali tekti pristabdyti arba visai sustabdyti palūkanų mažinimus. Nes infliacija euro zonoje – ne į mažėjimo, o į didėjimo pusę.
Kaip infliaciją paveiks pasaulinis muitų karas? Ar jis atneš ne tik prekybinių nuostolių, bet ir palūkanų karpymo pauzę? Diskutuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Ved. Irma Janauskaitė -
Du siūlymai elektros vartotojams. Vienas, registruotas Seimo nario A. Dudėno, paliestų visus gyventojus. Kitas, parengtas energetikos ministro Ž. Vaičiūno, – beveik pusę. Abu siūlymai kalba apie galimybę žmonėms būti visuomeniniame tiekime. Rinkos reguliuotojas ir ekspertas realiu vadina ministro projektą. Kodėl? Kaip VERT garantuotų, kad socialiai pažeidžiamiems vartotojams elektra visada būtų pigesnė iki pat 2030 m.? Kodėl ir visuomeniniam tiekimui gali atsiras abonentinis mokestis? Ir kas bus po 2030 m.? Diskutuoja: VERT vadovas Renatas Pocius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
Ved. Irma Janauskaitė -
Trejus metus iš eilės Lietuvoje labiau apsimoka gauti socialines išmokas, nei darbintis į dalį darbų. Tą rodo nedarbo spąstų rodiklis. Naujausią jo analizę skelbia Laisvosios rinkos institutas. Jo skaičiavimu, jei žmogaus alga sudaro iki 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dirbti neapsimoka, nes visos socialinės išmokos – apie 1 400 eurų. Kaip išlįsti iš nedarbo spąstų? Gal tiesiog reikia didesnių algų? Diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius, „Utenos prekybos“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Miliauskaitė-Merkienė ir Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Ved. Irma Janauskaitė -
Pagrindiniai viešojo gyvenimo centrai, protai, technologijos, darbo vietos – viskas koncentruojasi Vilniuje. Regione darbo paieškos gali trukti ir dvejus metus, o darbo užmokestis – vidutiniškai 300 eurų, bet gali būti ir 1 tūkst. eurų mažesnis nei Vilniuje. Be to, personalo atrankos specialistai sako, egzistuoja ir savivertės atotrūkis. Tai kokia ta Lietuva išlindus iš Vilniaus burbulo? Ar tikrai visos savivaldybės vienodai skiriasi nuo Vilniaus? Ar realių pokyčių įneštų Regionų ministerija? Diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorė Diana Cibulskienė ir įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.
Ved. Irma Janauskaitė -
Gynybos pramonė Lietuvoje – šaka, kuri, neabejojama, plėsis. Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė rudenį skaičiavo, kad šalies gynybos ir saugumo pramonės sektoriuje veikia 85 organizacijos ir dar dalis inovatyvių šalies įmonių, taip pat startuolių domisi galimybėmis šioje srityje. Be to, laukiama Vokietijos gynybos pramonės milžino gamyklos. Profesinės sąjungos klausia: kas dirbs, iš kur gynybos pramonė gaus gerų darbuotojų?
Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.
Ved. Irma Janauskaitė -
Vėl nauji metai – vėl metas, kai tūkstančiams žmonių reikia nuspręsti, ar kaupti senatvei privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Ir nuspręsti reikia metu, kai vėl daug neaiškumo, kas ir kaip bus.
Bet tas pats buvo ir prieš metus – irgi diskutuota, kad gali būti pakeitimų. Taigi, kaip nuspręsti žmonėms? Pensijų fondų valdytojai siūlo valdžiai palikti paskatą iš biudžeto, bet įmoką į privatų fondą padaryti tokią pat privalomą kaip įmoka „Sodrai“. Vartotojų atstovas sako, turi būti laisvė rinktis pradėti ir nustoti kaupti. Diskutuoja „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas, pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.
Ved. Irma Janauskaitė -
Lietuva pavėlavo į savo teisę perkelti privalomą ES direktyvą. Ji turėjo įsigalioti nuo šių metų. Ko dėl to netenka šalies verslas, ypač smulkusis? Ir kokias baudas gali tekti mokėti Lietuvai iš biudžeto?
Diskutuoja Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.
Ved. Irma Janauskaitė -
Nuo šių metų pradėjo veikti investicinė sąskaita. Nemažai visur apie ją jau kalbėta, taip pat ir LRT RADIJO studijoje. Ir nors iki šiol buvo girdėti daugiausia vien pagyros, dabar atsiranda abejonių, ar tai – tikrai labai gera naujovė investuotojui neprofesionalui. Kodėl per investicinę sąskaitą galima investuoti ne į visur? Kodėl nepagalvota apie infliaciją? Diskutuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Agnė Pimpytė, „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir investuojantis vilnietis Mindaugas Busila.
Ved. Irma Janauskaitė - Mostrar mais
