Episódios
-
Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai tapo privalomi. Jų neišlaikius, neįmanoma tapti nei universiteto, nei kolegijos studentu. Negana to, šiųmečiai abiturientai yra pirmoji karta, kuri laiko naujo tipo valstybinį brandos egzaminą. Pirmą egzamino dalį jie laikė pernai, vienuoliktoje klasėje, o antrą laikys pavasarį. Tiesa, dalis abiturientų, kurie nepatenkinti gautais pirmosios dalies, iki šiol vadintos tarpiniais žinių patikrinimais, įverčiais, ją perlaikys. Tad ką svarbu žinoti, kad ir vėl nesusikirstum, mat abiturientams tenka ruoštis naujo tipo egzaminams be vadovėlių?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Pernai visi nelyginių klasių mokiniai, o šiemet ir visi lyginių klasių mokiniai visų disciplinų mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Daugelio vadovėlių, tiesa, dar nėra. Ypač matematikos.
Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos, kad vadovėlių nėra, o dargi akcentuoja, kad jie nepadės. O paklausti apie elektroninius vadovėlius, pateikia šiemet vasarą EBPO organizuotoje konferencijoje išsakytą evadovėlių leidybos pirmeivės - Švedijos švietimo ministrės pasidalijimą ir paraginimą kitoms šalims grįžti prie tradicinių vadovėlių. Kodėl? Ir kaip mokyti XXI a. vaikus ir jaunuolius matematikos?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Estão a faltar episódios?
-
Šiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota licencija dirbti slaugytojais dar studijų metu. Kitaip sakant, didžiąją dalį slaugytojo funkcijų jie gali atlikti savarankiškai, bet tam tikros procedūros yra paliktos išskirtinai slaugytojų kompetencijai.
Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?
Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.
Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Iki naujų mokslo metų pradžios liko vos trejetas dienų. Ir, nors kiekvienas moksleivis savitai laukia Rugsėjo 1-osios, vis dėlto, ko gero, didžiausią jaudulį patiria abiturientai bei būsimi pirmokai.
Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau stengiasi, kad vaikas, ateidamas į mokyklą, ne tik pažintų raideles, mokėtų skaityti, o ir pažintų skaičius bei skaičiuotų?
Bet ar tikrai tai verta ir naudinga pradėti mokyti vaiką šių įgūdžių dar darželyje, iki jam ateinant į pirmą klasę? Ar jam nebus nuobodu, jei jis daugelį dalykų jau mokės?
LRT RADIJUJE dalyvauja Kristina Garšvienė, KTU inžinerijos licėjaus psichologė, matematikos mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Iki mokslo metų pradžios likus dar 10-iai dienų, korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas ir situacija tampa vis labiau įtempta tiek tėvams, tiek mokiniams. Štai vienuoliktokų ir dvyliktokų, besikreipiančių į korepetitorius ar korepetitorių įmones, skaičius išaugo dukart, o aštuntokų - net keturis kartus.
Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.
Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.
Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.
Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.
Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.
LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Iki naujų mokslo metų pradžios pustrečios savaitės, tačiau jau dvi savaites girdimos reklamos, skubinančios ruoštis naujiems mokslo metams. Girdi, jei nesuskubsi rugpjūčio pradžioje, nespėsi įsigyti geriausios kuprinės ir pigių sąsiuvinių...
Kaip pasiruošti mokslo metams be streso, kad per anksti nepalaidotume vasaros?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Šiandien baigėsi antrasis priėmimo studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose etapas. Netrukus bus paskelbti kvietimai į po pirmojo etapo likusias laisvas studijų vietas. Tačiau panašu, kad Lietuvos jaunuoliai ir vėl neužpildys valstybės finansuojamų inžinerinių ir technologinių mokslų studijų vietų. Užuot studijavę šalies ūkiui reikalingus inžinerinius mokslus nemokamai, jie mieliau renkasi mokytis savo lėšomis socialinius mokslus.
Tuo tarpu Lietuvą savo studijų šalimi besirenkantys užsienio studentai čia atvyksta ne dėl socialinių, o būtent dėl inžinerinių ir technologinių mokslų studijų. Ir jie šių diplomų siekia savomis lėšomis.
Kodėl užsieniečiai vyksta į Lietuvą studijuoti dėl aukštos inžinerinių ir technologinių mokslų studijų kokybės, o vietos abiturientai skeptiškai žvelgia į šias studijas ir kasmet neužpildo šių krypčių studijų vietų?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Justė Rožėnė, Vilnius TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė, Audronė Račkauskienė, Kauno technologijos universiteto tarptautinių ryšių direktorė, ir Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo vadovas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Seimas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kad dešimtokams, siekiantiems tęsti mokymąsi gimnazinėse vienuoliktose-dvyliktose klasėse, yra privalu nuo 2026-2027 mokslo metų išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) mažiausiai ketvertui.
PUPP turėjo tapti privalomu jau nuo 2024-2025 m. m. Bet ši riba, buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės siūlymu, pritarus parlamentui, buvo nukelta dvejiems metams.
Įprastai PUPP neišlaiko nuo 25 iki 30 proc. visų šalies dešimtokų.
Viena vertus, yra reikalinga nubrėžti ribą, kad gimnazijos yra skirtos motyvuotiems mokiniams, siekiantiems akademinių tikslų; kita vertus, ar turime teisę reikalauti iš dešimtokų būti išlaikius matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros lemtingus testus, jei neužtikriname ugdymo priemonių.
PUPP taps privalomi šiųmečiams aštuntokams, kurie antrus metus mokysis matematikos be vadovėlių. Pernai, būdami septintokais, jie matematikos pagal atnaujintas ugdymo programas taip pat mokėsi be vadovėlių. Lietuvių kalbos vadovėlio septintokai irgi neturėjo.
O ir daugybėje mokyklų stinga matematikos mokytojų, pasitaiko atvejų, kai matematiką progimnazistams dėsto laikinai - keliems mėnesiams pakviesti pavaduoti mokytojai, kurie dėsto matematiką ne pagal atnaujintas ugdymo programas, o taip, kaip išmano ar kaip yra įpratę. Ir, kadangi nėra vadovėlių, mokiniai negali grįžę į namus pasigilinti, ar teisingai suvokė teorinę medžiagą, o jei susirgo, nebuvo klasėje, lieka dar didesnių spragų.
Kaip, mokytojų nuomone, mokymasis dvejus metus be vadovėlių atsilieps mokinių dalykinėms žinioms? Ar ugdymas, vykstantis dvejus metus be vadovėlių, nepadidins socialinės mokinių atskirties? Kiek užtruks pedagogams užpildyti būsimų devintokų matematikos ir lietuvių kalbos spragas po mokymosi be vadovėlių metų? Ar valstybė, keldama reikalavimus mokiniams, privalo užtikrinti ugdymo priemones? Kas apie tai sakoma tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos yra pasirašiusi mūsų šalis? Ar atnaujintų programų patvirtinimas nesant vadovėlių nėra regresas, apie kurį kalbama tarptautiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose švietimą?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė ir advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Lengvesni nei kasmet valstybiniai brandos egzaminai išbalansavo aukštojo mokslo sektorių. Silpnesni abiturientai, pamatę, kad išlaikė valstybinius brandos egzaminus geriau, nei mokėsi gimnazijose ir tikėjosi išlaikyti, atsiėmė prašymus būti priimtiems į kolegijas bei pateikė prašymus stoti į universitetus. Dėl to kolegijos stabdo kai kurias studijų programas. Labiausiai tai palietė didžiąsias, stipriąsias šalies kolegijas, kurios įprastai konkuruoja dėl stojančiųjų su didžiaisiais šalies universitetais. Kai kurie universitetai, siekdami prisitraukti daugiau studentų, dargi nuleido stojamojo balo kartelę.
Mažesnės ir regionų kolegijos to šiemet kol kas nejaučia, nes jas dažniausiai (apie 70-80 proc.) renkasi ankstesnių metų abiturientai bei suaugusieji, keičiantys profesiją. Vis dėlto ilgainiui ši situacija atsilieps visoms kolegijoms. Mat jei kolegijos neužpildo joms skirtų studijų krepšelių, jie kitąmet atiduodami universitetams.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Bareikienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms, ir Gintautas Bražiūnas, aukštojo mokslo ekspertas, buvęs Vilniaus kolegijos direktorius.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Kibinų raitymas, blakstienų klijavimas, nagų priauginimas ir mokymąsis megzti blogomis - geromis akimis užtrunka tiek, kiek ir mokymasis svetimos kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ar kitų.
Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.
Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.
Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.
Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė -
Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti keturių valstybinių brandos egzaminų (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos bei chemijos rezultatai rodo įspūdingus mokinių akademinius pasiekimus. Visus šiuos egzaminus išlaikė nuo 90 iki 99 proc. abiturientų.
O matematikos egzamino rezultatai - rekordiniai. Matematikos VBE neišlaikė tik 10,5 proc. laikiusiųjų. Panašūs rezultatai buvo tik prieš devynerius metus, kai neišlaikė 10,7 proc. laikiusiųjų. O prieš aštuonerius metus - vos 5,6 proc.
Vėliau mokinių matematikos dalyko žinios ir gebėjimai, matuojami valstybiniame brandos egzamine, tik prastėjo, kol 2020 m. pasiekė dugną, kai neišlaikė apie trečdalis - 32,4 proc., o 2022 m. - net 35,42 proc. Tad šių metų pasiekimai - stulbina.
Bet, ar galime lyginti šiuos mokinių pasiekimus pagal metus? Ar tikrai šiųmečiai abiturientai tris kartus geriau moka matematiką nei 2020 m. ar 2022 m. abiturientai? Ir ar tikrai šie akademiniai pasiekimai tvarūs?
Ką rodo mūsų mokinių matematikos pasiekimų lygis tarptautiniuose renginiuose, kuriuose varžosi geriausi moksleiviai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, rengiantis moksleivius tarptautinėms matematikos olimpiadoms, ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.
Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.
O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.
Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?
Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.
Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
90-yje procentų Lietuvos mokyklų yra vykdomos patyčių prevencijos programos. Pakalbinti mokyklų bendruomenių atstovai tikina žinantys, kaip užkardyti patyčias ir kaip valdyti situaciją, bet realybė neretai kitokia.
Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.
Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.
Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.
Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.
Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Daugiau nei 300 šalies matematikos mokytojų sako „Ne“ valstybinio matematikos brandos egzamino reformai. Tai paaiškėjo iš šią savaitę organizuotos nepriklausomos matematikos mokytojų apklausos, kurią organizavo patys pedagogai.
Mat nors formaliai reformas vykdančios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros valdininkija ir kviečia pedagogus teikti siūlymus, realiai, anot apklausą organizavusių matematikos mokytojų, jų siūlymai „atgula į stalčius“. Girdi, įsiklausoma tik į lojaliųjų balsą.
Nepriklausomi matematikos mokytojai išsakė savo reiklią nuomonę tiek dėl valstybinio brandos egzamino pertvarkos, tiek dėl paties matematikos dalyko turinio pakeitimų. Apibendrinę apklausos rezultatus, matematikos mokytojai teiks rezoliuciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Kuo ir kodėl susirūpinę matematikos pedagogai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja matematikos mokytojų apklausą inicijavęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Praėjo devyni su puse mėnesio nuo to laiko, kai tiek už vadovėlius atsakingos Nacionalinės švietimo agentūros vadovės pavaduotoja, tiek iš pareigų pasitraukęs švietimo viceministras patikino, kad vadovėliai, pagal atnaujintas ugdymo programas „tuoj tuoj“ pasieks mokyklas ir mokinius. Iki šių, 2023-2024 mokslo metų, pabaigos teliko vos septynios dienos. O daugybės disciplinų vadovėlių nelyginių klasių mokiniams dar nėra nei mokyklose, nei leidyklose.
Nuo rugsėjo pagal atnaujintas ugdymo programas pradės mokytis visi lyginių, tai yra: antrų, ketvirtų, šeštų, aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių mokiniai, kurie šiemet mokėsi nelyginėse klasėse, be vadovėlių. Ar jie turės visus vadovėlius, ypač pagrindinių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, ar ir toliau mokysis be vadovėlių, bet su švietimo strategų raminimu, esą mokytojams vadovėliai nereikalingi, nes jie ir taip kompetentingi išdėstyti temas, o tėvai neturėtų kištis į vaikų mokymą, net jei šie ir nesuprato kokios nors temos mokykloje.
O ir jei bus išleisti visi reikalingi vadovėliai, ar mokyklos juos įpirks? Kiek lėšų yra numatyta lyginių klasių mokinių vadovėliams pagal atnaujintas programas pirkti? Kiek jų bus panaudota nelyginių klasių vadovėliams įsigyti? Ir kiek ugdymo turinio kokybė prastėja bei pasiekimai smunka dė to, kad mokiniai mokosi be vadovėlių ir negali namuose pasikartoti ar pasiaiškinti teorinės medžiagos?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, leidyklos „Baltos lankos Klett“ konsultantas Sigitas Besagirskas, vienuoliktokė moksleivė iš Trakų Smiltė Greimaitė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.
Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.
Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.
Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.
Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?
LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip panaudojami švietimui skirti asignavimai, akcentuoja, kad, nors visos 60 savivaldybių turi pasitvirtinusios mokyklų tinklo pertvarkos planus, bet realiai tinklas vis dar per didelis. Todėl sudėtinga užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį bei gauti oresnį atlyginimą.
Papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo 10,7 proc., o šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
Bet, kaip pastebi auditoriai, dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 proc. Be to, šio įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, reaguodama į audito išvadas, pareiškė su jomis sutinkanti.
Kita vertus, ar tikrai visada ugdymo kokybė mažoje klasėje yra prasta ar prastesnė nei didelėje ar per didelėje klasėje? Kodėl privačiose mokyklose, kurios yra mažos - dažniausiai apie keliasdešimt ar vos keli šimtai vaikų, ugdymo kokybė yra aukštesnė nei analogiško dydžio savivaldybių ar valstybinėse mokyklose? Kokie yra pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys ugdymo kokybę? Kiek mokyklos direktorius (jo vadybiniai sprendimai) lemia kiekvieno mokinio pasiekimus / akademinę sėkmę bei ugdymo kokybę? Kiek mokytojų gaunamas atlyginimas lemia ugdymo kokybę?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė ir Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai gali elgtis netinkamai? Kaip tėvams nepalūžti, kai vaikai priešgyniauja ir elgiasi netinkamai, bei kaip rasti pusiausvyrą tarp griežtumo ir meilės.
Pagaliau kodėl vaiko mokymas gyventi ne mažiau svarbus ar net svarbesnis nei pareigos mokytis ar pasikloti lovą įdiegimas?
LRT radijo laidoje dalyvauja psichologė Eglė Ramanauskaitė.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
Jau kitąmet dešimtokų laikomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) taps privalomi. Jų neišlaikusieji negalės pereiti mokytis į vienuoliktą klasę.
Tiesa, dešimtokai, susikirtę pasiekimų patikrinimuose, galės mėginti perlaikyti PUPP dar tais pačiais metais arba kartoti dešimtą klasę. Kita išeitis, ypač silpnesniems mokiniams, pereiti į profesinę mokyklą.
Bet retas dešimtokas žino, kad perėjus į profesinę, jis vis tiek turės kartoti dešimtos klasės kursą ir po metų perlaikyti PUPP. O kas, jei ir vėl nepavyks? Juk profesinėje mokykloje reikės mokytis ne tik bendrojo ugdymo dalykų, o ir profesijos.
Pagaliau ar profesinės mokyklos galės priimti apie 6 tūkst. dešimtokų, jei tiek jų ir kitąmet, kaip kad buvo pernai, neišlaikytų PUPP? Ar profesinės mokyklos turės, kas dėsto bendrojo ugdymo disciplinas? Ir kas nutiks su gimnazijų mokytojais, kurių dalies nebereikės, jei keli tūkstančiai dešimtokų iš gimnazijų išmigruos į profesines mokyklas?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė, dr. Nora PiIeičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, ir Vytautas Zubras, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.
Ved. Jonė Kučinskaitė -
1300 – tiek valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet bus skirta jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.
Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.
Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.
Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).
Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė - Mostrar mais
