Episódios
-
Homo cultus. Žmogus ir miestas
-
Lietuva Ukrainai padeda ne tiktai ginklais, ir ne tik dabartiniu momentu. Savo kompetencijas įdarbina ir architektai, siūlydami surasti modelį greitesniam ir modernesniam mokyklų atstatymui, kurio Ukrainai šiuo metu itin reikia. Tam Lietuva skelbia tarptautinį architektūrinį konkursą, apie kurį pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Co-create Future of Ukraine programos vadovas Artūras Žarnovskis ir architektas Rokas Kilčiauskas.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas -
Estão a faltar episódios?
-
Dideli namai savyje talpina daug gyvenimų ir tas gyvenimų knibždėlynas masina išmonės nestokojančius rašytojus konstruoti pasakojimus, atsispiriančius nuo kasdienybei skirtos architektūros. Architektūra net ir nebūdama pagrindiniu dėmesio objektu visą laiką yra greta, ji suteikia pasakojimui karkasą, ant kurio galima mauti sodrias scenas, kupinas gyvenimo absurdo, įtampos, džiaugsmų ir nuopolių. Per praėjusius metus pasirodė dviejų tokių knygų vertimai į lietuvių kalbą - Georges’o Pereco romanas „Gyvenimas: vartojimo instrukcija“ ir James Graham Ballardo „Aukštnamis“. Dvi knygos, kuriose architektūra tampa ta erdve skleistis žmonių užmojams, aistroms, sėkmėms ir nuopuoliams. Apie visa tai ir kalbamės su dviejų kultinių knygų vertėjais - Akvile Melkūnaite ir Mariumi Buroku.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas -
Miestai, ypač didmiesčiai, teikia galimybę rinktis tarp darbo vietų įvairovės ir pagerinti savo ekonominę bei socialinę padėtį. Tačiau barjeru, siekiant oriai gyventi, gali tapti susisiekimas, socialinio būsto politika, apskritai būsto prieinamumas, sveikatos bei kitų paslaugų prieinamumas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė nurodo, kad Lietuvoje kas penktas gyventojas patiria skurdo riziką. Siekiant mažinti skurdą bei socialinę atskirtį būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, į kurį turi įsitraukti skirtingos ministerijos. Kita šios „Žmogus ir miestas” laidos viešnia, Vilniaus Arkivyskupijos Caritas direktorės pavaduotoja socialiniams centrams ir programoms Aida Karčiauskienė, pabrėžia, kad siekiant padėti žmogui įsitvirtinti, neišstumti jo atgal į skurdo ratą, reikalingas institucinis lankstumas ir jautrumas konkretiems atvejams.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. -
Nuo šių metų lapkričio mėnesio įsigaliosintys Statybos įstatymo pokyčiai skatina kelti klausimą, kas sudaro visuomenės intereso objektą? Kurioje teritorijų planavimo proceso stadijoje visuomenė turėtų būti įtraukiama į sprendimų priėmimą dėl savo rajonų ir kvartalų plėtros? Šios „Žmogus ir miestas” laidos svečias – LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urbanistas dr. Gintautas Tiškus – pabrėžia: svarstyti su visuomene reikia žemės sklypo naudojimo būdo pasirinkimą. Būtent šioje stadijoje turi būti derinami gyventojų ir NT statytojų interesai, užtikrinant subalansuotą rajonų plėtrą. Pristatant visuomenei tik parengtus projektinius pasiūlymus apsiribojama diskusijomis apie projektuojamų objektų detales, praleidžiant rajonų ir kvartalų vystymui esminius klausimus. Su šios laidos svečiu apžvelgėme ir teigiamas praktikas, kai NT statytojai ima svarstyti su vietos bendruomene priešprojektinius pasiūlymus.
Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. -
Gegužės 18–19 dienomis Vilniuje vyks tradicinis Open House Vilnius renginys kuris kvies miestiečius atrasti architektūrą ir apsilankyti pastatuose į kuriuos šiaip jie galbūt niekuomet nepapultų. Renginio programa kelia klausimą apie mūsų visų kuriamą aplinką ir architektūrą Vilniaus mieste – kaip kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto veido kūrimo. Mes visi esame savo miesto kūrėjai, visi būdami miesto gyvenimo dalimi dalyvaujame jo kaitoje, skirdami laiką aplinkos puoselėjimui, dalindamiesi idėjomis, inicijuodami procesus ir projektus. Miestą kuria architektai, kuria užsakovai, kuria naudotojai ir visi kurie laiko jį savu, kuriems rūpi kokioje aplinkoje jie gyvena. Net to nejausdami, savo gyvenimu, kasdienėmis praktikomis kiekvienas suteikiame miestui savitumo, esame dalis bendruomenės kuri formuoja miesto tapatybę. Apie šių metų Open House Vilnius renginį kalbamės su Solveiga Buoželyte ir Mantu Razgaičiu.
Ved. Matas Šiupšinskas
(v. Ribokaitės nuotr.) -
Rusijos kariniuose archyvuose saugomi Vilniaus senamiesčio brėžiniai leidžia pažinti praeities Vilnių jo urbanistinį kūną, architektūrą, miestiečių gyvenimo kasdienybę - ne tik gatvių fasadus bet ir šurmulį. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie Vilnių prieš 200 metų, o jei tiksliau tai apie Lietuvos nacionalinio muziejaus penkerius metus vykdytą tyrimą ir jam skirtą publikaciją „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“. Knygos kurioje skelbiama Rusijos kariniuose archyvuose saugoma išsami Vilniaus senamiesčio ir priemiesčių kartografinė medžiaga atskleidžia ne vieną naują detalę apie miestą, o jos sukūrimo ir patekimo vietos tyrėjams į rankas kelias kupinas intirguojančių istorijų. Laidos pašnekovė - tyrimo vadovė, menotyrininkė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas -
Kodėl svarbu pažinti vietovių geologinę sandarą? Kartu su savo žmona hidrogeologe Ramune organizuojantis pažintines geologines keliones dr. Jonas Šečkus šioje laidoje atskleidžia, kaip Lietuvos miestai, miesteliai ir net didmiesčių rajonai galėtų kildinti savo tapatumą iš savo geologinių savybių. Geologinės sandaros išmanymas ir savo poveikio aplinkai suvokimas svarbus ir priimant sprendimus dėl vietovių plėtros, ir net renkantis priemones aplinkos priežiūrai (pvz. renkantis tarp druskų ir skaldos kelių priežiūrai).
Laidos svečias – geologinių kelionių įmonės „Geologo kelionės” įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
(R. Šečkuvienės nuotr.) -
Žmonija plečiasi, technologijos tobulėja, tad miesto ir gamtos sąlytis tampa vis sudėtingesnis. Kaip keitėsi gamtos vartojimas nuo mūsų vaikystės? Kokiais būdais galime būti jai atidūs kaip individai, ir kokiais - kaip kolektyvinis politinis subjektas? Apie tai kalbamės Homo Cultus laidų vedėjų rate: Austėja Makarevičiūtė laidos „Iracionali būtis“, Laima Kreivytė laidos „Iš balkono” ir Aurimas Švedas laidos „Istoriko teritorija“ vedėjai.
Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas. -
Keliaujant pro Lietuvos miestelius akį kartais patraukia čia stovintys kultūros namų pastatai. Tai dariniai iš aplinkos išsiskiriantys ambicinga architektūra ir dažnai apgailėtina fizine būkle. Keisti praeities artefaktai keliantys daug klausimų apie jų laukiančią ateitį. Kaip jie ten atsirado, kokios idėjos sklandė juos statant ir kaip galėtume apie kultūros namų palikimą mąstyti šiandien, pasakoja istorikė Ineta Šuopytė.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.
(M. Butkaus nuotr.) -
Apie ribų vaidmenį geografijos moksle, simbolines ribas ir fizines ribų išraiškas, apie kaimų ir priemiesčių transformacijas urbanizacijos įtakoje ir apie uždarų kvartalų tyrimus pasakoja šios „Žmogus ir miestas“ laidos viešnios, geografės dr. Dovilė Krupickaitė (Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto profesorė) ir dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto, Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja).
Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. -
Betono architektūra per paskutinį šimtmetį išgyveno ne vieną susižavėjimo ir nusivylimo ja etapą. Kartais betono dėka architektūra išslilaisvindavo įgaudama nematytas, skulptūrines formas, o kartais jis sukaustydavo erdvę griežtos geometrijos, masinės statybos kiaute. Šiandienos ekologinių iššūkių fone betono vaidmenį statybos procesuose turime apmąstyti iš naujo, o kartu susiduriame su iššūkiais - ką daryti su nevienareikšmiškai vertinamu betoninės architektūros palikimu, kokių technologijų ir darbo metodų reikia išsaugant vertingiausią XX amžiaus betono architektūrą. Apie visa tai šį sykį kalbamės su architekte, tyrėja ir betono architektūros specialiste Aušra Černauskiene.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.
(K. Bingelio nuotr.) -
Humanitarinės ar ekologinės krizės, kariniai konfliktai vyksta nuolat, jų geografija plati, bet mes juos vis labiau jaučiame savo aplinkoje. Covid pandemija, karas Ukrainoje ir daug kitų paskutiniu metu vykstančių procesų sprendžiasi miestuose, aplinkoje kuri yra tankiai apgyvendinta, turinti savitą socialinį kultūrinį ir infrastruktūros tinklą. Suvaldyti procesus tokiame kontekste nėra lengvas uždavinys kuriam įveikti reikia ne tik vadybos ar politikos, bet ir urbanistikos žinių. Apie globalias krizes miestuose kalbamės su urbaniste, dirbančia krizių paveiktose teritorijose visame pasaulyje, Elena Archipovaite.
Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas -
Siekdami atstatyti jėgas, dažnu atveju intuityviai renkamės išvyką į mišką arba parką ilgesniam arba trumpesniam laikui. Tačiau žaliosios zonos turi nevienodą įtaką žmogaus organizmui. Šios laidos svečiai teigia, kad išlikę natūralūs šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapijos paslaugas. Šios paslaugos yra ne tik populiarėjančio sveikatingumo turizmo dalis: miško terapija integruojama į sveikatos priežiūros bei švietimo sistemas. Perimant Japonijos patirtį Europos šalyse steigiami gydomieji miškai (healing forests, angl.), o moksleiviams ir darželinukams vedami miško užsiėmimai su specialiai paruoštais miško gidais. Gamtos ir miško terapijos specialistus imta rengti ir pas mus: Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) atidaryta podiplominių studijų programa „Gamtos ir miško terapijos pagrindai ir poveikis sveikatai“. Miškų poveikis sveikatai yra ir pasaulinio miškų kongreso, kasmet rengiamo skirtingose pasaulio šalyse, tema. Tai galimybė susipažinti ne tik su naujausiais moksliniais tyrimais, bet ir su nemedieninės miško ekonomikos pavyzdžiais. Šiemet pasaulinis miškų kongresas rengiamas Lietuvoje, ir kartu su Tarptautine miško terapijos draugija, LSMU, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos kurortų asociacija, Lietuvos gamtos terapijos asociacija, Miško terapijos ir edukacijos centru asociacija „Gyvo Žalio“ kviečia prisijungti norinčius prisidėti prie kongreso, vyksiančio rugsėjo 18-20 d., organizavimo. Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. -
Venecijos architektūros bienaleje 2025 metais Lietuvą atstovaus projektas „Medžių architektūra“. Laidoje vieši architektas, paviljono kuratorius ir vadovas Gintaras Balčytis, su kuriuo aptariame Venecijos bienalės vietą architektūros pasaulyje, ekologijos temos prasmes ir beprasmybes, bei autobusų stočių architektūrą.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. -
Kaip kuriame savo namus? Kokiais principais ir mitais vadovaujamės formuodami savo erdves? Kas sieja Afrikos savanas ir mūsų namų interjerą? Kokių įžvalgų semiasi interjero kūrėjai iš aplinkos psichologijos? Kokios sąsajos tarp interjero spalvų ir kūniško patyrimo? Šios „Žmogaus ir miesto” laidos viešnia – interjero architektė Gitana Valavičiūtė, kuri daugelį metų gilinasi į namų jaukumo koncepciją ir išgrynina, kas būdinga lietuviškų namų jausmui. Su Gitana kalbamės apie šviesą ir šešėlius, spalvų teorijas ir spalvų parinkimą, naminius augalus ir augalus už lango, o taip pat kiemo (ir plačiau, kraštovaizdžio) svarbą kuriant jaukius, tausojančius namus.
Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. -
Kokie mūsų santykiai su daiktais ir ypatingai – su dovanomis? Kaip nustatome simbolinę dovanojamų daiktų vertę? Kiek mūsų namuose daiktų, kuriais beveik nesinaudojame, o galbūt net ir pamiršome apie jų egzistavimą? Kada nusprendžiame, kad laikas atsikratyti daiktais? Kodėl dažnu atveju dėmės laikomos daikto tarnavimo pabaiga? Kaip atsikratome daiktais – ir kaip nusprendžiame priimti daiktus į savo namus? Taip pat aptarsime išmetamų ir atidavimui atnešamų daiktų žemėlapį – Vilniaus mastu. Apie daiktų biografiją ir mūsų vaidmenį joje kalbamės su socialine verslininke, DĖK’ui galerijos kuratore Milda Paukšte. Milda šiuo metu studijuoja tekstilės meną ir dizainą, o jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla didele dalimi susijusi su antriniu daiktų panaudojimu: Milda veda antrinio dizaino kūrybines dirbtuves, aplinkosaugos klausimams skirtus mokymus moksleiviams ir verslui. Laidos „Žmogus ir miestas” klausytojams Milda meta iššūkį, skirtą sąmoningam santykiui su daiktais.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. -
Vilnius turi naują miesto vyriausiąją architektę kurios požiūris į miesto ateitį ir kaitos procesus nuo šiol lems kokiame mieste gyvename. Todėl šį sykį Žmogaus ir miesto studijoje susitikome su Laura Kairiene ir pabandėme sužinoti kokių nuotaikų kupina yra jos darbo pradžia. Kalbėtis dabar, pradėjus eiti naujas pareigas, yra pats laikas, nes nauja pradžią lydi daug įkvėpimo ir idealizmo, kuris nuo ilgų ir sudėtingų darbų palaipsniui gali imti dilti. Buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis transformavo vyriausiojo architekto reikšmę, paversdamas save vieša figūra. Tai neabejotinai formuos ir lūkesčius naujajai miesto vyriausiajai architektei. Bet ką iš tiesų gali miesto architektas ar architektė? Su kokia komanda, duomenimis ir instrumentais tenka dirbti? Kokius reikalavimus jai kelia visuomenė? Kokias galimybes ir problemas Laura mato Vilniaus miesto kaitos procesuose?
Laura Kairienė yra Lietuvos architektų rūmų, ACE darbo grupės „Moterys architektūroje“ narė ir Vilniaus miesto vyriausioji architektė.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas -
Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms inicijuojant savo rajono vizijos rengimą kartu su architektais, sociologais, istorikais ir menininkais (ryškus gyventojų įsitraukimo į savo rajono vizijos rengimą bendradarbiaujant su architektais atvejis – Šančių bendruomenės projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė visuomenė” (2020-2023), kuris gavo tarptautinį Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą)? Ir kokia upių reikšmė šiuolaikiniame mieste? Laidos svečiai: architektas Linas Tuleikis, menininkė Vita Gelūnienė ir aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys. Laidos pabaigoje skamba prologas iš Šančių bendruomenės operos „Kopūstų laukas”.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Nuotraukos aut. Darius Petrulis. - Mostrar mais