Episódios
-
„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.
Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?
Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.
Ved. Ignas Klėjus -
„Jei teismai žvelgtų giliai į elgesio priežastis smegenyse, turbūt nebūtų nė vieno kalto“, - apie laisvą valią priimti sprendimus sako neuropsichologas Albinas Bagdonas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas mūsų veiksmas, pavyzdžiui, sprendimas įsijungti laidą ar šio teksto skaitymas, yra priimtas laisva valia. Tačiau, žvelgiant giliau, galime atrasti daug skirtingų priežasčių, kurioms negalėjome padaryti įtakos. Ar dėl to galime svarstyti, jog viskas yra iš anksto nulemta? Galbūt šios idėjos pavojingos, galinčios privesti iki moralinės atsakomybės atsisakymo?
Pokalbis apie žmonių gebėjimą priimti sprendimus su neuropsichologu, smegenų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. emeritu Albinu Bagdonu.
Ved. Ignas Klėjus -
Estão a faltar episódios?
-
„Deja, turėjo įvykti skaudūs įvykiai, kad mes atsigręžtume į tai“, - apie mobingo pasekmes sveikatos apsaugos sistemoje pasakoja gydytoja psichiatrė Kristina Norvainytė. Buvusi Jaunųjų gydytojo asociacijos prezidentė ne vienerius metus skyrė darbui, jog medicinoje dirbančių psichikos sveikatos problemos būtų išgirstos. Pati prisimindama karjeros pradžią, Kristina atvirauja, kad tame yra daug nevilties ir buvo tokių akimirkų, kuomet sulaukė grasinimų dėl savo pasisakymų.
Pokalbis su gydytoja psichiatre Kristina Norvainyte.
Ved. Ignas Klėjus -
„Smegenys tuomet šiek tiek išprotėja“, - apie vykstančius pokyčius kūne tapus mama, pasakoja Sigita Valevičienė. Du dešimtmečius psichoterapeutė gilinasi į motinystės ir tėvystės klausimus, atskleisdama kartais ne pačias patogiausias problemas.
Kas vyksta žmogaus smegenyse susilaukus vaiko? Kodėl vis dažniau kalbame apie depresiją po gimdymo? Ar iš tiesų vyrai nesidomi šiais klausimais?
Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Sigita Valevičiene.
Ved. Ignas Klėjus -
„Priešistorinių laikų smegenys, viduramžių lygio institucijos ir dieviškų galimybių technologijos“, - apie šiuolaikinio žmogaus kasdienybės nesuderinamumą pasakoja Rasa Jauniškienė. Būdama skaitmeninės sveikatos ekspertė, Rasa gilinasi į tai, kokį poveikį mums turi kasdieniniai įpročiai naudojant technologijas. Čia ir priklausomybė nuo interneto, įvairiausių formų savęs pardavinėjimas, ir skaitmeninių vertybių „košė“.
Kaip pasiekti skaitmeninio pasaulio higieną? Ar socialiniai tinklai dėl to ką nors daro? Kaip telefonas rankose pakeis žmogaus evoliuciją?
Pokalbis su viena iš Skaitmeninio etikos centro įkūrėjų, skaitmeninės sveikatos eksperte Rasa Jauniškiene.
Ved. Ignas Klėjus -
„Kai rašau knygą, ją rašau 18 valandų per parą“, - pasakoja Juozas Gaižauskas. Po pirmos piligriminės kelionės praėjus penkeriems metams, aktorius skaičiuoja jau šeštą išleistą knygą. Juozas pripažįsta, kad rašytoją savyje atrado nuėjęs 800 kilometrų Šv. Jokūbo keliu, o piligrimystę tęsia iki šiol ne tik įvairiuose piligriminiuose keliuose, bet ir lankydamas žmones susitikimuose mažuose Lietuvos miesteliuose.
Apie piligrimystę, gyvenimą pakeitusį rašymą ir tapatybės tvirtumą su aktoriumi, rašytoju ir atlikėju Juozu Gaižausku.
Ved. Ignas Klėjus -
„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje drąsiai vadina bausme žmogui. Ji įsitikinusi, jog už tokį sunkų ir emociškai kartais varginantį darbą mokama per mažai.
Apie mirtį, gyvenimo kelią ir slaugos užkulisius su slaugos ir paliatyvios pagalbos specialiste, slaugytoja ir lektore Laima Baršauskiene.
Ved. Ignas Klėjus -
„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.
Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.
Ved. Ignas Klėjus -
„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.
Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?
Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.
Ved. Ignas Klėjus -
Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.
Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.
Ved. Ignas Klėjus -
„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?
Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.
Ved. Ignas Klėjus -
„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.
Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.
Ved. Ignas Klėjus -
Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai tiesiog niekas nekalbėjo. Šiuo metu Viktorija dirba Plastiškumo laboratorijoje, kurioje gilinasi į „Trečiojo nykščio“ projektą ir tai, kaip mūsų smegenis veikia papildomos robotinės galūnės, o smegenų plastiškumas viena pagrindinių laboratorijos krypčių.
Kaip atrodė mokslininkės kelias nuo kaimo iki prestižinio universiteto? Kam žmogui reikalingas trečias rankos nykštys ir kada išvysime žmones su papildomomis galūnėmis?
Pokalbis su Kembridžo universiteto Plastiškumo laboratorijos neuromokslininke Viktorija Pavalkyte.
Ved. Ignas Klėjus -
„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.
Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.
Ved. Ignas Klėjus. -
„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau gaminti nepradėjo. Populiarumo niekada nesivaikęs, viskas ką daro, kaip pats sako - žmogaus džiaugsmui kurti.
Svečiuose „Nineteen18“ restorano virtuvės šefas Andrius Kubilius.
Ved. Ignas Klėjus -
„Mano pašaukimas - meilė žmogui“ - apie save pasakoja stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius. Būdamas vienu iš nedaugelio Lietuvoje operuojančių vaikų stuburo deformacijos, gydytojas savo žiniomis padeda ir žmonėms už Lietuvos ribų. Giedrius Bernotavičius neseniai grįžo iš misijos Etiopijoje, kurioje daugiau nei dešimtmetį kasmet susirenka gydytojai iš viso pasaulio, operuoti ir keisti vietinių vaikų gyvenimus. Giedrius teigia, jog operuojant ypatingai skurdžiomis sąlygomis apie save sužinai daug naujų dalykų.
Apie chirurgo kasdienybę, stereotipus, misiją Etiopijoje ir ten dirbančius nepaprastus gydytojus su Santaros klinikų vaikų ortopedu traumatologu, stuburo chirurgu dr. Giedriumi Bernotavičiumi.
Ved. Ignas Klėjus -
Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės grupei, tarp kurių tiek teismo medicinos gydytojai, tiek žmonės kūnus paruošiantys kremavimui.
Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto sociologės dr. Milda Pivoriūtė ir Kamilė Baltrušaitytė pastaruosius metus gilinosi į tuos, kuriems mirtis kasdienio darbo dalis, žmones, kurie dirba morguose, ar nuolat atlieka autopsijas, besiliesdami prie mirusio žmogaus kūno. Tyrėjos siekė atskleisti asmeninį morgo darbuotojų požiūrį į savo darbą ir šio proceso užkulisius, tačiau šios mažos grupės žmonių kasdienybė pasako kur kas daugiau apie visą visuomenę.
Ved. Ignas Klėjus -
„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.
Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.
Ved. Ignas Klėjus -
„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją, Putoranų plynaukštę bei perėjęs daugiau nei 700 km užšalusiu Baikalo ežeru. Dar šią vasarą Kęstutis burine jachta ruošiasi plaukti per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.
Apie praeities ir ateities keliones, patirtus pavojus ir prasmes su atokių kraštų tyrinėtoju, šeimos gydytoju Kęstučiu Juška.
Ved. Ignas Klėjus -
„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.
Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.
Ved. Ignas Klėjus - Mostrar mais
