Эпизоды
-
Kas yra konstibacija? Tai fotografo Gintaro Zinkevičiaus sugalvotas terminas beprasmiškai besikartojantiems ir labai lėtai vykstantiems griovimo ir remonto darbams mieste. Zinkevičius stebi ir dokumentuoja Vilniaus kaitos procesus – griaunamus kino teatrus, remontuojamus stogus, taisomas gatves. Tuose procesuose dažnai dalyvauja ir šuo Pepė. Besikeičiančio Vilniaus kronikas galima pamatyti rotušėje eksponuojamoje parodoje Gintaro Zinkevičiaus parodoje „Išsėtinė konstibacija C“, kuruotoje Agnės Narušytės. Laidoje „Iš balkono“ fotografas ir kuratorė pasakoja apie besikeičiantį urbanistinį peizažą ir fotografinę perspektyvą, o taip pat svarbiausius Zinkevičiaus kūrybos etapus ir kūrinius.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso bangos ir kosminės vibracijos. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašo, kad Justės Janulytės muzika „asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį. Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė“.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
(Dmitrij Matvejev nuotr.) -
Пропущенные эпизоды?
-
Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė įsiveržia į jos didelių formatų drobes kalbamės su autore.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir architektūros ryšius. 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertacija „Naujųjų medijų meno diskurso raida Lietuvoje XX a. 10-ajame – XXI a. 2-ajame dešimtmetyje“. Dobriakovas kuravo be vieną svarbią parodą, tarp jų Lietuvos medijų meno retrospektyvą „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje (2021) ir „Disciplinos“ galerijoje „Atletika“ (2024). Pokalbis apie šiuolaikinio meno idėjas ir tarpdisciplinines įtampas.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros diplomatijos srityje (kultūros atašė Italijoje) ir vadovavimo kultūros įstaigoms (Architektūros fondas, „Rupert“ meno ir edukacijos centras) patirtimi Julija Reklaitė pateikia skirtingus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje pjūvius.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Eglė Karpavičiūtė tapo idėjas erdvėje. Idėjos dažniausiai susijusios su tapyba, erdvė – su jos matymu ir eksponavimu. Tačiau iš tiesų procesas daug sudėtingesnis. Eglė tapo jau nutapytą vaizdą (paveikslą) parodoje, suliedama kūrinį ir jo erdvinį bei institucinį kontekstą. Ir kito autoriaus kūrinys, ir jo parodinė aplinka panardinama į tapybos materiją. Tarsi begalybės veidrodžių tunelyje atspindžiai švysčioja pagaudami vis kitą nutapytos, reprodukuotos ir vėl nutapytos realybės detalę. Pokalbis apie pasikartojančias tapybos mirtis ir prisikėlimus, autoportretus ir žvilgsnio galią.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, iliustracija – Eglės Karpavičiūtės „Autoportretas su Salvadoro Dali ūsais“ (2022 m.) -
Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos procesui, paveikslo gimimui – nuo eskizo, piešinių iki kompozicijų variacijų. Apie Antano Gudaičio kūrybos principus, nežinomus ar mažiau žinomus gyvenimo faktus kalbamės su parodos kuratore Alge Gudaityte.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai vertinamą Jošivaros linksmybių kvartalą ir kylančią naują susidomėjimo Japonijos kultūra bangą.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir renginiai įsiminė ir įkvėpė naujiems darbams? Kuo išsiskyrė šiemetinis susitikimas Biržuose? Ar „Šiaurės vasaros“ ateitis čia nesibaigia?
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atminimo temą. Prieš tai Dovilės Dagienės kūriniai eksponuoti Lodzės tarptautiniame fotografijos festivalyje. Šią parodą inspiravo Vilnių ir Lodzę jungiančio abiejų miestų universitetų botanikos profesoriaus Jakubo Mowszowicziaus (1901-1983) patirtys ir išgyvenimai. Jis iš gausios šeimos vienintelis išgyveno po karo; prie J. Mowszowicziaus išgelbėjimo prisidėjo ir lietuviai. Daugiau nei 30 Jakubo Mowszowicziaus šeimos narių buvo nužudyti Paneriuose, kurių kalvų ir pievų augaliją Vilniaus botanikas tyrinėjo prieš karą. Apie augalų atmintį kalbasi parodos autorė ir botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“. Šioje laidoje ieškome Linos Lapelytės kūrybos ištakų ir inspiracijų, keliaudamos nuo vaikystės, smuiko studijų iki naujausių kūrinių Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Rūtė Merk – Berlyne gyvenanti lietuvių tapytoja, studijavusi Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. Jos tapyba išsiskiria laisvai susiliejančiais vaizdais iš meno istorijos ir populiariosios kultūros. Parodoje „Pažadai“ Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyti šiuolaikiškai perinterpretuoti portretai ir natiurmortai. Pasak parodos kuratorės Inesos Brašiškės, „pasitelkdama klasikinius žanrus – portretą ir natiurmortą, aliejinės tapybos priemonėmis Rūtė Merk fiksuoja šiuolaikybės archetipus, materialaus ir virtualaus, natūralaus ir dirbtinio, konkretaus ir abstraktaus ribų slinktis šiuolaikiniame pasaulyje“. Menininkė 2023 m. tapo DAAD prizo laureate, yra pelniusi „JCDecaux“ Jaunojo menininko konkurso Žiūrovų prizą. Menininkės kūriniai rodyti personalinėse ir grupinėse parodose Niujorke, Šanchajuje, Berlyne, Miunchene, Kyjive, Vilniuje ir kitur.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė ir dainų autorė bei atlikėja Augustė Vedrickaitė, neseniai išleidusi albumą „Kas esi tu“.
Ved. Laima Kreivytė -
Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Kaip prasidėjo motinystės studijos? Kokios svarbiausios tyrimų temos, tekstai ir iššūkiai? Pokalbis su Vilniaus universitete vykusios „MotherNet“ tinklo konferencijos „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ dalyvėmis profesore Andrea O’Reilly, žurnaliste ir rašytoja Lucy Jones, profesore Valerie Heffernan ir VU docente, literatūros tyrinėtoja Egle Kačkute.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties trapumą. Šių metų Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją.
Pasak Dalios Truskaitės, jos kūrinys susideda iš dviejų dalių – popierinių lankstinių (laivelio, lėktuvėlio, vėduoklės, „diena-naktis“ ir pakelio saldumynams – paprastų šiaurietiškų origami), bei stiklo lakštų – savotiškų tų pačių popierinių lankstinių išklotinių. Apie šį ir kitus menininkės kūrinius, mąstymo procesą, medžiagos pojūtį ir Lietuvos stiklo mokyklos tradicijas pokalbis studijoje.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Justina Semčenkaitė.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė - Показать больше
