Эпизоды
-
Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės grupei, tarp kurių tiek teismo medicinos gydytojai, tiek žmonės kūnus paruošiantys kremavimui.
Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto sociologės dr. Milda Pivoriūtė ir Kamilė Baltrušaitytė pastaruosius metus gilinosi į tuos, kuriems mirtis kasdienio darbo dalis, žmones, kurie dirba morguose, ar nuolat atlieka autopsijas, besiliesdami prie mirusio žmogaus kūno. Tyrėjos siekė atskleisti asmeninį morgo darbuotojų požiūrį į savo darbą ir šio proceso užkulisius, tačiau šios mažos grupės žmonių kasdienybė pasako kur kas daugiau apie visą visuomenę.
Ved. Ignas Klėjus -
„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.
Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.
Ved. Ignas Klėjus -
Пропущенные эпизоды?
-
„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją, Putoranų plynaukštę bei perėjęs daugiau nei 700 km užšalusiu Baikalo ežeru. Dar šią vasarą Kęstutis burine jachta ruošiasi plaukti per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.
Apie praeities ir ateities keliones, patirtus pavojus ir prasmes su atokių kraštų tyrinėtoju, šeimos gydytoju Kęstučiu Juška.
Ved. Ignas Klėjus -
„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.
Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.
Ved. Ignas Klėjus -
„Prieš 20 metų tai buvo dalykas, kurį visi slėpė“ - pasakoja Aistė Bikauskė prisiminusi vaikystę, kuomet jai buvo diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas. Jau kelerius metus Aistė užsiima sveikatos edukacija ir dalinasi gyvenimo su šia liga kasdienybe socialiniuose tinkluose.
Daugiau nei pusę savo laiko šioje Žemėje gyvenanti su cukriniu diabetu, Aistė pripažįsta, kad labai ilgai diabetą norėjo atskirti nuo savęs, tačiau suprato, kad sveikata yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, jog ji turi rūpėti mums patiems, o ne kažkam kitam.
Pokalbis su tinklaraščio „Mission Diabetes“ kūrėja Aiste Bikauske apie gyvenimą su liga, motyvaciją keistis ir edukacijos naštą.
Ved. Ignas Klėjus -
„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.
Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.
Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.
Ved. Ignas Klėjus -
„Mes galime mokytis ir augti, kai erdvė yra saugi. Jeigu esame nuolat kritikuojami, mes nesimokysime, mes bandysime išlikti“ - apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų kasdienybę pasakoja psichiatrė Neringa Piraškevičiūtė-Abeciūnaitė. Ji pripažįsta, kad sunkūs sutrikimai izoliuoja, kartais atima darbą, prasmę ir ryšį su artimaisiais. Neringa dirbdama Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre su komanda užsiima psichosocialine reabilitacija, kuomet iš kasdieninio gyvenimo iškritusiems žmonėms padeda susigrąžinti įgūdžius dalyvauti visuomenės veikloje.
Kaip padėti sau atsistoti ant kojų, kai atrodo beveik neįmanoma?
Pokalbis su psichiatre Neringa Piraškevičiūte-Abeciūnaite.
Ved. Ignas Klėjus -
„Gebėdami suvokti, ką šiuo metu jaučiame, galime apsaugoti save ir kitus“ - apie emocijų atpažinimo svarbą pasakoja edukologė Agnė Liubertaitė-Amšiejė. Ji kartu su kolegėmis išanalizavo daugiau nei šimtą tėvų dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą interneto paieškos platformose ir paruošė moksliškai pagrįstus atsakymus.
Kodėl mano vaikas valgo smėlį? Kodėl vaikai susikuria įsivaizduojamus draugus? Ką daryti, jei vaikas manęs nemyli?
Pokalbis su edukologe, „Vilniaus privačios gimnazijos“ vykdančiąja vadove, socialinių mokslų daktare Agnė Liubertaitė-Amšiejė apie dvylika dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą.
Ved. Ignas Klėjus -
„Be Pi raketos į mėnulį nepaleistume“ - apie savo susižavėjimą skaičiais pasakoja matematikos mokytojas Andrius Ūdra. Nors Andrius matematikos moko dar tik penkerius metus, su vaikais dirba apie penkiolika, vadovaudamas vaikų stovykloms.
Taip pat jis yra gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų kūrėjas ir entuziastas. Visame pasaulyje paplitusios kultūros žaidimuose, susibūrę žmonės net kelias dienas gali būti įsijautę į skirtingų herojų vaidmenį. Pats Andrius tai naudoja pamokose keliaudamas po Lietuvą.
Koks šiuolaikinio mokytojo portretas? Kur yra matematikos grožis ir kaip atrodo vaidmenų žaidimų entuziasto kasdienybė?
Ved. Ignas Klėjus -
Amerikiečių milijonierius ir verslininkas Bryan Johnson mano galintis gyventi amžinai. Taikydamas naujausias ilgaamžiškumo mokslo žinias, jis ne tik laikosi griežtos rutinos, bet ir yra nuolat tiriamas bei prižiūrimas šios srities profesionalų. Ar tai iš tiesų įmanoma?
Pokalbis apie šiuolaikinį požiūrį į senėjimą ir biologinį kūno amžių su ilgaamžiškumo pradininku Lietuvoje, genetiku, mokslų daktaru Vaidu Dirse.
Ved. Ignas Klėjus -
„Net ir kariuomenėje kariškiai pabrėžia kūrybiškumo svarbą,“ - pasakoja karo sociologas Paulius Balsys. Pats visą gyvenimą paskyręs darbui kariuomenėje, Paulius Balsys yra vienas iš nedaugelio mokslininkų Lietuvoje, tyrinėjančių visuomenės ir karo santykį. Sociologas gilinasi į tai, kaip jaunosios kartos kariškių gyvenimai ir šiuolaikinės vertybės veikiami tarnybos kariuomenėje, kuri iki šių dienų pabrėžia tradicinius kultūrinius principus.
Pokalbis apie šiuolaikinių vertybių vaidmenį jauno karininko gyvenime su karo sociologu Pauliumi Balsiu.
Ved. Ignas Klėjus -
„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.
Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?
Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.
Ved. Ignas Klėjus -
„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.
Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.
Ved. Ignas Klėjus -
„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu.
Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip sūnaus autizmo diagnozė pakeitė jos gyvenimą?
Pokalbis su organizacijos “Draugiški autizmui” ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės “Mes spektre” įkūrėja Barbora Suisse. -
„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.
Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.
Ved. Ignas Klėjus -
„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.
Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.
Ved. Ignas Klėjus -
„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.
Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.
Ved. Ignas Klėjus -
„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.
Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?
Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.
Ved. Ignas Klėjus -
„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys.
Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru.
Ved. Ignas Klėjus -
„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje.
Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius?
Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu.
Ved. Ignas Klėjus - Показать больше