Bölümler
-
Žemaitijoje yra miestelis turtingas pavadinimų: Naujoji Jeruzalė, Žemaičių Kalvarija, Varduva. Nors istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą minima kaip Gardai.
Žemaičių Kalvarija – Žemaitijos širdis. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus plūsta tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos. Čia prasidėjo Kristaus kančios kelio istorija, čia gimė poetas Vytautas Mačernis, čia radosi Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė.
Seną ir įdomią Žemaičių Kalvarijos istoriją pasakoja bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, mokytojas, Poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas, ekskursijų vadovas.
Šateikių kaimas įsikūręs tarp Plungės ir Salantų. Dalis Šateikių dvaro pastatų, parko ir šv. Morkaus bažnyčia – architektūros paminklai – visada traukė lankytojus. Prieš 115 metų bažnyčioje tuokėsi M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.
Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė yra kaimo liktarna, šviesuolė. Šateikių kultūros centre organizuoja renginius, vadovauja dramos kolektyvui, režisuoja, rašo scenarijus ir veda ekskursijas.
Po Žemaitiją keliaujame su Lina Liūniene, kuriai gerai žinoma kiekviena Plungės krašto kertelė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Rūta Rūtė kuria autorines ekskursijas suaugusiems, edukacijas ir personažus, kurie pasakoja apie Prienus ir kitas istorijas.
„Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius.
Nemuno kilpų regioninio parko miško keliukais net trimečiai jodinėja asiliukais ir žirgais. Vaikai Nibrių žirgynėlyje mokosi draugauti ir rūpintis gyvūnais, jodinėja ir pramogauja, švenčia gimtadienius. Tiek vasarą, tiek žiemą Kęstučio ir Ramintos Zaicevičių šeima bet kokiu oru priima lankytojus ir džiaugiasi atradę naują veiklą.
Vepriai įsikūrę viename didžiausių Lietuvoje meteoritų kraterių. Skulptorius Viktoras Žentelis puošia miestelį, o Veprių krašto muziejuje, kurį kūrė jo tėvas Jonas Žentelis, kaupia eksponatus – praeities ir dabarties istorijos liudytojus. Mintimis apie Veprius dalijasi seniūnė Dalia Radzevičienė ir seniūnijos darbuotoja bei bažnyčios tarnautoja Jurgita Kardauskienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Eksik bölüm mü var?
-
Ar žinote, kodėl Žagarės vyšnios pačios skaniausios Lietuvoje? Kiek milijonų metų siekia Žagarės dolomito atodanga? Kokie nauji atradimai šv. Barboros Žagarietės istorijoje? Kokių naujų faktų radosi apie kunigaikštį Žvelgaitį?
Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.
Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Geologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą.
Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.
Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.
Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.
Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Kaišiadorių kraštas pilnas smagių žmonių. Vieni verslą kuria, kiti ūkį, dar kiti – pramogauja.
Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę veją. Stovyklauja skautai, įsiprašo įvairūs renginiai. Laisvės pojūtis – tikras džiaugsmas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau Nemira ir Virginijus ėmė ir sumąstė patys organizuoti vienintelę Lietuvoje Anūkų šventę.
Bačkonių ekologinį ūkį puoselėja Rasa ir Andrius Prusakovai. Miesto žmonės pamilo kaimą. Jie augina įvairias daržoves, laiko vištas, kalakutus, hailendų veislės jaučius. Šiltnamiuose auginamos daržovės yra tai, ką šeimininkai patys mielai valgo. Gal norite ir Jūs pažiūrėti, kaip atrodo sveiko maisto krepšelis, gal patys jį susikrauti? Gal pradėti ekologiškai ūkininkauti? Gal tiesiog degustuoti ir bendrauti? Rasa ir Andrius atviri, mielai dalijasi žiniomis, kviečia apžiūrėti šiltnamių, jaučių, o atsiradus darbštuolių – padirbėti.
Jei norisi pramogauti, užsukite pas Astą ir Vaclovą Malakauskus. Žaslių arkliukai gerai žinomi apylinkėse. Pramogų čia apstu: poniai, arklių muziejus, šunys, katės, edukacijos, stovyklos ir, žinoma, Maja. Kas nenorėtų po Žaslius lėkti su vėjeliu!
Seniai Žasliams reikėjo vietos, kur galima rasti naminio maisto, pasmaguriauti deserto, prisėsti prie kavos puodelio. Paparčių krašto bendruomenė sugalvojo įkurti Lapės arbatinę. Apie tai daugiau pasakoja Valentina Skorbuvienė, Raimonda Urbienė ir Asta Kubilienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.
Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.
Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.
Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
„Kartos – kartu“. Šis šūkis kviečia burtis kraštiečius išsisklaidžiusius po visą pasaulį. Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Prie kultūrinės sklaidos prisideda aplinkinių kaimų ir miestelių bendruomenės. Juodonys, Duokiškis ir Salos.
Juodonyse susipažinsime su Broniumi Juzelskiu, kuris puoselėdamas kaimo turizmo sodybą taip užkrėtė vietinius, kad visas kaimas pasipuošė vėliavomis ir spalvotais inkilais.
Duokiškio miestelį garsina ne tik „Duokiškio baladės“, kiškių muziejus, bet ir asmenybės, palikusios kraštiečių širdyse jautrius prisiminimus. Giedrė Dagienė.
Salų dvaras ir parkas įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje. Šiandien jame šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija. Su Salų dvaro rūmais ir veiklomis supažindina Rasa Janušauskienė ir Irina Kalnietienė.
Po Kamajų kraštą keliauti padeda Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.
Ved . Jolanta Jurkūnienė -
Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė – rudenį pasitinka su trenksmu. Į tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“ grįžta po visą pasaulį išsibarstę kraštiečiai. Kamajiškiai išdidžiai skelbia Kamajų respublikos dienas, prisimena istoriją ir pirmąjį Lietuvos hipį – poetą, kunigą Antaną Strazdą.
Kamajai šiais metais nusprendė suartinti bendruomenes, paakinti jaunimą grįžti į gimtąsias vietas gyventi, dirbti ir kurti. Lietuvos mažosios kultūros sostinės šūkis „Kartos – kartu“ įpareigoja aplinkinių kaimų bendruomenes prisidėti prie renginių ir kitų veiklų.
Kamajų respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė-Bracienė supažindina su miestelio istorija, tradicijomis ir sumanymais.
Po Kamajus ir aplinkinius kaimus į ekskursiją kviečia Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.
Aukštakalniuose susipažinsime su kaimo kapelos „Barškutis“ vadove Esmiralda Smalstiene, o Kalvių kaime su kultūrinės veiklos koordinatoriumi, ūkininku Gintaru Kepalu.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Pavirvytės dvarą Mažeikių rajone Žemaitijoje naujam gyvenimui prikėlė zanavykas Antanas Naujokas.
Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje kepamos duonos, batonų, bandelių ar beigelių galima įsigyti tik apsilankius kepykloje Dotnuvoje. Andrius sako, kad pinigų užtenka kiek yra, o gyventi reikia savo ir kitų džiaugsmui.
Prienų jaunos kartos ūkininkė Ugnė Galinienė atrado širdžiai mielą užsiėmimą. Gamina žvakes iš rapsų ir jesmonite padėkliukus, veda edukacijas, dalyvauja renginiuose.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Šiaurės vakarų Lietuva vis dar vangiai atrandama. Toli ta Žemaitija? Daugelį juokas ima iš kilometrų, kuriuos tektų įveikti ieškant reto grožio gamtos kampelių, paveldo ir nuoširdžių žmonių.
Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė gerai žino turistų pamėgtas vietas ir turi ką pasiūlyti.
Viekšniai: kabantis pėsčiųjų tiltas, raudonų plytų Viekšnių vandens malūnas, Viekšnių vaistinės muziejus. Prie malūno pasitinka Reda Andriejaitienė ir Rima Šiuipienė, Viekšnių kultūros centro darbuotojos. Pakalbintas ir žvejas ant Ventos kranto Karolis Lavickis.
Viekšnių vaistinės muziejuje pasakoja ekskursijų gidė Vilma Skiparienė.
Ar teko ragauti „čiumpadrylio“? Patiekalas gimė kartu su tradicine Molio švente Viekšniuose. Keramikas Vitalijus Baltutis prisimena ištakas, o Saulė Paulauskaitė – „čiumpadrylio“ atsiradimą. Tik šį kartą jai talkina jaunos šeimininkės Evelina ir Kristina.
Viekšnių krašte Gyvolių kaime ekologinį vaistažolių ūkį įkūrė vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Juokauja, kad ji oficiali vaistininkė ir neoficiali botanikė. Birutė Jonkuvienė padeda Jadvygai ir kviečia susipažinti su vaistažolių lauko ekspozicija.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Mažai pažintas Vilniaus rajonas stebina jaunų žmonių noru gyventi ir kurti savo tėvų žemėje. Nuo miesto šurmulio pasislėpti sodybose ar namuose netoli sostinės – lemia jaunų žmonių pasirinkimą. Jei renkiesi savo kraštą, tai ir norisi juo pasirūpinti, domėtis istorija, saugoti paveldą, kurti aplinką patogią sau ir kitiems.
Nemenčinę, jos apylinkes bei žmones pristato Loreta Krylovičienė.
Mariusz Januszkiewicz su žmona Justyna išpildė seną svajonę ir Nemenčinėje įkūrė desertinę Totti. Dabar vietiniai ir svečiai gali atsikvėpti prie kavos puodelio ir su meile pagamintų desertų.
Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič ilgus metus dirba muziejininku. Vilniaus krašto etnografijos muziejuje kaupiami ir saugomi Vilnijos krašto gyventojų buities rakandai, papročiai. Muziejuje įkurta dailės galerija, kurioje organizuojamos ne tik parodos, bet ir įvairūs renginiai.
Oreivių klubas „Padangių gėlės“ – Nemenčinės šeimos verslo ir pramogų kūrinys. Lukasz Mikielewicz dalijasi mintimis apie oro balionių pramogas, pilotų atsakomybę ir perspektyvas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Prienai keičiasi akyse!
Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina.
Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė ir turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė laukia lankytojų ir pristato naujienas.
Poetas Tautvydas Vencius, kultūrinių renginių organizatorius, pasakoja apie organizacinius darbus, kūrybą ir gimtąjį Naujosios Ūtos kaimą.
Jei norite asmenukės, užsukite į terasą ant Nemuno kranto. Duris prieniškiams ir svečiams atvėrė gastrobaras „Teka teka“. Savininkai žada prisidėti prie turizmo įvairovės Prienuose. Mintimis dalijasi gastrobaro savininkė Ramunė Šyvokienė ir bendraminčiai Martynas Andriuškevičius bei Šarūnas Karosas.
Mantvydas ir Agnė Prekevičiai įkūrė Prienų kosmologijos centrą. Mantvydas veda astronomijos edukacijas, Agnė edukuoja Kvapnių papuošalų studijoje.
Antanas, Einira, Elija bei Atlantė Aleknos – smagi šeima iš Jiezno. Jų aistra žvakėms ir edukacijoms tapo naujo verslo pradžia. Šeima sutaria – žmogus ne vien pinigais gyvas...
Laivo „Algirdas“ savininkas Mindaugas Žiedelis turistus Nemunu plukdo iki vėlyvo rudens.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Keliauti ir atrasti galima įvairiai. Sveikiausias būdas – žygio arba šiaurietiškos lazdos. Net sanatorijos siūlo aktyvų laiką gamtoje.
Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte, operatoriumi Artūru Kavaliausku ir kitais aktyvaus poilsio mėgėjais.
Alytaus rajone, Bundžių kaime gyvena kolekcininkai. Tomas Aliulis kolekcionuoja senovinius automobilius, Vita Zykutė keptuves ir kitus rakandus, Beata – akmenėlius.
Milena ir Mindaugas Platūkiai Vilnių iškeitė į Alytų, įsigijo du traukinio vagonus ir įkūrė kavinę-muziejų gražioje gamtos apsuptyje, netoli Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto.
Alytaus rajone yra toks Alytaus kaimas, kuriame įsikūrė vyndarių šeima, užveisė vynuogyną ir pirmieji Lietuvoje žada gaminti vyną su geografine nuoroda. Marijus Jakinevičius, Eglė Adamonytė ir Irmantas Adamonis.
Audiovizualiųjų menų centras, įsikūręs buvusioje Alytaus sinagogoje, po restauracijos atvėrė duris lankytojams. Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Pivašiūnai garsėja Žolinių atlaidais, į kuriuos suguža visa Lietuva. Parapijos klebonas Vincas Baublys pasakoja apie Pivašiūnų bažnyčią ir Dievo motinos su kūdikiu paveikslą.
Tautodailininkė Rita Padegimaitė-Valiukevičienė ir Pivašiūnų amatų centro kultūrinių renginių ir edukacijų vadovė Stasė Čižauskienė dalijasi savo veiklomis.
Junčionių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Burneikienė kviečia susipažinti su žmonių gyvenimu, edukacijomis.
Saulius Mastauskas ir Loreta Lekavičė Junčionių kaime įsirengė keramikos dirbtuves Molio Minklės ir veda edukacijas, mokymus. Saulius kolekcionuoja senas duris, kurias eksponuoja laukuose šalia sodybos.
Po Alytaus rajoną keliaujame su kultūros specialiste Laimute Zavistauskiene.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Kėdainių krašte gyvena ir verslą kuria jauni žmonės, kuriems humoras suneša pelnus. Vieni kratosi Kėdainių, kaip agurkų miesto įvaizdžio, kiti mato neišnaudotas nišas. Jei dar pridedama meilė savo kraštui, istorijai ir patrauklūs būdai ją perduoti kitiems – pasisekimas garantuotas!
Po Akademijos miestelį vaikščiojame su Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininke ir gide Edita Mongirdaite, verslininke, gimusia ir mokslus baigusia Akademijos miestelyje Justina Kočetova bei Žydrone Smulskiene, Akademijos kultūros centro direktore. Akademijos metraštininkas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas ragina individualiai pasivaikščioti po miestelį su jo parašyta knygele rankose – „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“
Dotnuvos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tėvas Stanislovas Dotnuvoje įkūrė kapucinų vienuolyną. Šiandien galima lankytis bibliotekoje, liturginių rūbų muziejuje, autentiškoje Tėvo Stanislovo celėje, o bažnyčioje apžiūrėti gausias meno vertybes.
Danguolė Špokienė vadovauja Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriui ir veda ekskursijas. Bažnyčio ir vienuolyno rūsiai alsuoja gilia istorija. Parapijos klebonas Giedrius Maskolaitis dalijasi džiaugsmais, vargais ir pašaukimu tarnauti dievui ir žmonėms.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Vaikščioti po pelkę, kvėpuoti grynu oru, klausyti paukščių, į burną įsimesti uogą – tokią pramogą suteikia gamtininkai.
„Pelkėje tave visą laiką stebi, nors pats to nematai. Gyvūnams smalsu. Juk į jų namus atėjo svečias...“, – sako Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.
Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė pasakoja apie pažintinius žygius, vietinių gyventojų veiklas.
Edukacijas-degustacijas bityne „Užpelkių medus“ veda midudaris Alvydas Nabažas ir pirmoji Baltijos šalyse medaus someljė Rasa Nabažaitė.
Krakiuose ant Ventos upės kranto Pauliankoje galima apsigyventi tiek nameliuose ar kotedžuose, tiek palapinėse ir puikiai leisti laiką gamtoje. Ventos šniokštimas, gaivus vanduo vėsina karštą vasaros dieną. Terasoje prie vandens malūno galima palydėti saulėlydžius arba pasitikti saulėtekius. Vilma ir Arvydas Petrauskai rūpinasi paveldu, tausoja gamtą ir rūpinasi svečiais.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Jeigu norite pamatyti miestą, kuris 16 a. priklausė karalienei Bonai Sforcai – Daugai kaip tik jums.
Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.
Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.
Ved. Jolanta Jurkūnien -
Biržuose kalbėsime ne apie kunigaikščius Radvilas ar grafus Tiškevičius, ne apie smegduobes ar alų. Akiplotyje – Mekas, Mocartas ir Montebolas.
Kaip įprasminamas Jono Meko atminimas Biržuose? Paveldosaugininkas, gidas Dalius Mikelionis pasakoja apie menininko Jono Meko palikimo puoselėjimą Biržų mieste.
Pirmas miesto istorijoje kokteilių baras TIPAS – išsipildžiusi Jovilto Cibo svajonė: „Baras – kūrybiškiausia restorano forma“. Joviltas su drauge Arūne Butėnaite kuria nealkoholinius kokteilius, kurie „kalba“ apie Biržų krašte gyvenusius ir kūrusius pasaulyje pažintus meno žmones. Kokteiliai skirti Jonui Mekui, Borisui Dauguviečiui, Petrui Kalpokui, Kaziui Binkiui. TIPE ne tik kokteiliai padeda susipažinti su talentingais kraštiečiais! Joviltas ir Arūnė išradingi ir kūrybingi.
Operos solistų rezidencija Biržuose – jaunų atlikėjų, patyrusių solistų bei muzikantų meka. Ir vėl Mocartas, tik šį kartą režisierė Karina Novikova renkasi operą „Figaro vedybos“. Svečiai ir biržiečiai kviečiami į premjerą rugpjūčio 1-2 dienomis per Biržų miesto šventę „Biržai – sostinė mano“. Edita Mikelionienė, projekto Operos solistų rezidencija Biržuose vadovė, tikisi, kad šį kartą bus dar daugiau žiūrovų ir ruošiasi dideliam antplūdžiui svečių.
Monteball. Sigito Kalkio išrastas ir užpatentuotas Mantagailiškio dvaro žaidimas sulaukia vis daugiau gerbėjų. Dvaro savininkas sako, kad montebolas tampa turizmo dalimi Biržuose. Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens vyksta komandinio žaidimo čempionatai ne tik Biržuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Sakome, kad Mažeikiai naftininkų miestas. Kiek tiesos šiuose žodžiuose?
Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė ir Mažeikių miesto muziejaus ekskursijų vadovė Roma Petrulevičienė skirtingai svarsto apie miestą ir jame gyvenančius žmones. Tačiau meilė miestui – jas vienija!
Į Mažeikius kviečia desertinės „Tortelje“ įkūrėja Aušra Baltmiškienė. Pasirodo, pavadinimas turi ne prancūzišką kilmę, o žemaitišką. Kaip profesionali kirpėja keitė profesiją?
Unikalus gramofonų muziejus Mažeikiuose stebina retų eksponatų gausa. Gediminas Stasiūnas daugiau negu 30 metų kolekcionuoja gramofonus, patefonus, plokšteles, suvenyrus. Dažnai eksponatus tenka tvarkyti, remontuoti, restauruoti savo rankomis. Su žmona Vitalija važinėja po Lietuvą, muges, koncertuoja. Mielai kviečia apsilankyti Mažeikių gramofonų muziejuje, veda edukacijas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė -
Iš atominės energetikos Visaginas pereina prie inovatyvios pramonės. Jaunimo lyderiai ardo įsisenėjusius tėvų sukurtus burbulus ir traukia iš jų paauglius. Visaginiečiai laukia daugiau lietuviškos kultūros.
Daugiakultūriniame Visagine gyvena, dirba ir kuria skirtingi žmonės. Pažinkime ir nesikliaukime kuriamais stereotipais.
Visagino menų rezidenciją „Taškas“ – nuolat besiplečianti erdvė jaunimui, menininkams, turistams, žmonėms, kurie ieško savęs, tylos ir įkvėpimo. Tai – jaunų žmonių alternatyvios kultūros židinys.
Pokalbis su basakoju Aleksu Urazovu, Visagino menų rezidencijos įkūrėju, ir Maksimu Ivanovu.
Netrukus duris atvers Visagino miesto muziejus, kurį kuria ir jam vadovauja muziejininkė Viktorija Kazlienė.
Visagino turizmo plėtros centro direktorė Anastasija Jevtiuchova kviečia į Visagino atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorių. Visagino savivaldybės meras, branduolinės fizikos inžinierius Erlandas Galaguzas daug metų dirbo simuliatoriuje ir veda įdomias ekskursijas. Ar po Ignalinos atominės elektrinės ardimo darbų simuliatorius taps muziejumi?
Sutikti kunigą, vaidinantį ir Jėzų, ir Šėtoną – reta! Gitara, giesmės, jodinėjimas žirgais ir kiti žmogiški pomėgiai padeda Visagino katalikų parapijos klebonui Raimundui Jurolaičiui burti bendruomenę.
Ved. Jolanta Jurkūnienė - Daha fazla göster
