Bölümler
-
Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.
Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.
Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.
Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.
Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.
Ved. Regina Montvilienė -
Šilauogių augintojų šalyje daugėja, tačiau nemaža dalis jų susiduria su realizacijos sunkumais. Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad sezoną augintojams apsunkino ir tai, kad užderėjusios uogos šiemet mažesnės, todėl skynėjų surasti vis sunkiau. Širvintų rajone ūkį „Po uoga“ puoselėjantis Augustinas Pocevičius tikina, kad geriausia realizacija – galimybė pirkėjams skintis uogas patiems.
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių svajoja apie ramią, jaukią ir laimingą senatvę. Ne visi turi galimybę taip jaustis savo namuose artimųjų apsupti. Todėl ilgėja eilės laukiančiųjų patekti į globos ar senelių namus. Nemažai norinčiųjų apsigyventi Zarasų rajono Salako socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu 30 gyventojų. Pasak šių globos namų direktorės Vilmos Zarakauskienės, tai yra globos namai, kuriuose gyvena viena didelė šeima.
Ant Nemuno kranto Alytaus rajone, Nemunaičio miestelyje, įsikūrusi „Nemuno kranto užeiga“. Čia, be maitinimo paslaugų, galima užsisakyti pirtį ir baidares pasiplaukioti Nemunu. Šeimos netradicinė virtuvė siūlo uzbekiškame kazane pagamintą šventinį plovą net iki 500 porcijų, o jo gamyba trunka iki 8 valandų. Anot šefo Dariaus Glušausko, ateityje, taikydamiesi prie valgytojų skonio, ruoš ir daugiau patiekalų, dažniau vyks į jų darbo ar švenčių vietas.
Ved. Regina Montvilienė -
Eksik bölüm mü var?
-
Ekonomiškai stipri Kėdainių r. Ažytėnų žemės ūkio bendrovė augina sėklinius bei maistinius javus ir turi nedidelę 330 karvių bandą. Tad gali kilti klausimas, ar modernias technologijas įvaldžiusi žemės ūkio bendrovė nepasuks tik augalininkystės kryptimi. Svarsto bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė. Komentuoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Jei šį vasaros metą lankysitės Vilniaus rajone Melkio apylinkėse, tikriausiai sutiksite žirgo traukiamą karietaitę, o žirgą vadelios jauna mergina, Melkio bendruomenės narė Aušra Vaitkevičiūtė. Karietoje būtinai sėdės vaikai ir juos lydintys suaugusieji. Iš tolo girdėsis smagus klegesys, skambės žirgo žvangučiai. Anot žirgų mylėtojos Aušros, šis transportas pats ekologiškiausias, o karštą vasaros dieną ir maloniausias.
Gamtininkas. Laukuose, miškuose pritilęs paukščių čiulbėjimas primena jau nuo vasaros vidurio prasidėjusią kai kurių rūšių paukščių migraciją. Šiuo metu mus palieka čiurliai, išskristi ruošiasi gandrai. Išsamiau – Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Ved. Regina Montvilienė -
Jaunasis ūkininkas Aurimas Lapinskas iš Prienų rajono Žuvintos kaimo turi augalininkystės ūkį. Įkūrė jį šalia tėvų, bet ūkininkauja ne taip kaip jie. Gyvulių auginimas jam nepatinka, o savo augalininkystės ūkį stengiasi kuo labiau modernizuoti. Planuose – pradėti auginti liucerną, gaminti iš jos granules ir jas parduoti. Turi ūkininkas ir kitų planų, bet linkęs viską nuodugniai pasverti, įvertinti finansines galimybes ir tik tada imtis įgyvendinti.
Šalyje kasmet didėja pupų plotai. Dabar jų pasėliai užima beveik 70 tūkst. hektarų. Tačiau dažnai pasėlius niokoja krušos. Beje, krušos nevienodai pažeidžia skirtingų veislių pupas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro eksperimentiniuose laukuose neseniai pradėti pupų veislių tyrimai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja daktarė Ona Auškalnienė aptaria, kaip Lietuvos klimatinėmis sąlygomis pupos regeneruoja po krušos pažeidimų skirtingose pupų išsivystymo stadijose.
Įdomu žinoti. Dažnas pagalvojame: gerai būtų, kad galėtume apsieiti be brangių vaistų ir su vaistažolėmis sustiprintume sveikatą. „Matyt, vaistų atsisakyti nepavyks, vis dėlto su žolynais galime sau padėti“, – tvirtina Biržų rajone gyvenanti žolininkė Almida Rumbavičienė. Ji pirmiausia įsitikina vaistažolių poveikiu ir tik tada pataria kitiems.
Ved. Regina Montvilienė -
Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų derliumi. Nors uogos ir ekologiškos, jų parduoti už didesnę kainą neišeina, bet šeima vertina žmones, kurie renkasi ekologiškas uogas.
Retas žino, kad Panevėžio miesto pašonėje kitados buvo Staniūnų dvaras. Nuo 19-to amžiaus pradžios iki 20-to amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigos jį valdė kelios grafų Keizerlingų kartos. Apie šią istorinę vietą viešai prieinamos informacijos mažai, tad dvi iniciatyvios moterys – Vilija Petkūnienė ir Gitana Zavežienė - parengė edukaciją “Skanios dvaro istorijos”.
Rubrika ,,Miestietis kaime”. Ūkio Ožkų pieva įkūrėjai ir sūrių gamintojai Laima ir Darius Kubrakovai miestietišką gyvenimą Vilniuje panūdo keisti į gyvenimą kaime, tikėdamiesi romantikos. Labiausiai juos džiugino galimybė turėti daug augintinių. Pradžioje neplanavo imtis žemės ūkio veiklos, bet gyvenimas tolo nuo miesto ir porai teko ieškoti pragyvenimo šaltinio kaime, tad ir įkūrė Ožkų pieno ūkį Vindžiūnų kaime, Šalčininkų rajone.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Naujuoju žemės ūkio ministru tapęs Kazys Starkevičius sako, kad pirmiausia sieks užmegzti prarastą ryšį su ūkininkais. Daug dėmesio bus skiriama darbui su insititucijomis, mažinant biurokratinę naštą. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atskleidžia su kokia komanda dirbs ministerijoje ir kaip sieks pokyčių. Jau nuo kitos savaitės planuoja susitikimus su ūkininkais.
Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje pastaraisiais metais itin populiarėja. Patyrę sodininkai medžiagos sodams rišti pasiruošė jau liepos pradžioje, tačiau nespėjusiems prisipjauti javų šiaudų, jie pataria nenusiminti ir siūlo alternatyvą. Plačiau apie tai pasakos tautodailininkė Marija Liugienė.
Ved. Rūta Simanavičienė -
„Gimtoji žemė“. Sėkminga produkcijos realizacija leidžia plėsti ūkį, statomas naujas šiltnamis
Nors audros pasekmės, elektros netekimas pridarė nemažai rūpesčių Vidmanto Vyšniausko šiltnamių ūkyje Širvintų rajone, vyras nenusimena ir darbus planuoja toliau. Pusantro hektaro moderniuose šiltnamiuose šeima augina agurkus, o realizuoja per kooperatyvą, kuris produkciją išveža į prekybos centrus. Artimiausi ūkio planai – plėtra. Statomas dar vienas kone hektaro dydžio šiltnamis.
Alė ir Kęstutis Deksniai Rokiškio krašte puoselėja amatą, kurį perėmė iš savų senelių. Vyras ir žmona velia veltinius, kurie iš kitų išsiskiria dekoratyvinėmis detalėmis ir spalvomis.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pasakojimą iš Alytuje esančio ūkio „Didelės žuvys“. Kaip sako kone dvidešimtmetį pramoginės žvejybos verslą puoselėjantis Kęstutis Arbačiauskas, socialinių tinklų amžiuje aktualu žuvį ne suvalgyti, o su ja nusifotografuoti ir paleisti.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugpjūčio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ. -
Pirmadienį vyko Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su nauju kandidatu į žemės ūkio ministrus Kaziu Starkevičiumi, šiuo metu vadovaujančiu Seimo Ekonomikos komitetui. Premjerė Ingrida Šimonytė šį kandidatą prezidentui pasiūlė vietoj Žemės ūkio ministerijai vadovaujančio Kęstučio Navicko. Kaip sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, iš dabartinio ministro Kęstučio Navicko stigo susikalbėjimo su žemdirbių bendruomene, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano teigimu, pirmiausia naujam ministrui reikėtų imtis biurokratijos naštos mažinimo.
Zarasų rajono ūkininkė Jūratė Kuzmienė ūkininkauti pradėjo nuo 4 mamos augintų karvių. Tada ir pieno supirkimo kainos buvo didesnės, ir entuziazmo netrūko. Metams bėgant ir ES parama padėjo – iki 50 išaugo karvių banda. O pastaraisiais metais ūpo nebeliko: didėjant gamybos kaštams, mažėjo pieno supirkimo kaina. Negelbsti ir kooperatyvas „Pieno puta“, į kurį įstojo vildamasi geriau gyventi.
Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ su ornitologu Gediminu Petkumi kalbėsimės apie tai, kodėl laukuose ar sodybose galime pasistebėti gausiai besibūriuojančius gandrus. Anot ornitologo gandriukai yra apmokomi savarankiško gyvenimo ypatumų ir jau galima pastebėti pirmuosius migracijos požymius.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Lauros ir Mindaugo Baltušnikų šeima šilauogių ūkį pradėjo kurti ne nulio, įsigijo jį iš kitų šeimininkų ir, kaip sako Laura, tikslas yra išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir puoselėti toliau modernų, tvarų ūkį. Klaipėdos rajone esančiame 2,5 hektaro šilauogyne siekiama atliepti pirkėjų poreikius bei išskirtinis dėmesys pagarbiam, motyvuojančiam požiūriui į darbuotojus.
Liepos 28 ir 29 dienomis Lietuvą siaubęs lietus pasiekė katasfrofinio lietaus lygį net penkiose teritorijose. Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimo skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sako, kad šis reiškinys įeis į Lietuvos istoriją.
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, ką svarbu žinoti tvarkant po audrų nulaužtus medžius, pasakos Lietuvos arboristų asociacijos vadovas Arnas Švelnikas.
Ved. Rūta Simanavičienė -
14-ika moterų skiautinyje įamžino 76 Šiaulėnų seniūnijos Radviliškio rajone vietovardžius. Dalis jų išnykę kaimai, kiti - dar tik nykstantys. Prie tų, kurie jau išnykę – prisiūtas tik tai liudijantis medinis užrašas. Moterys jo įsiuvinėti nedrįso, su viltimi, kad gal kurie atsikurs. Nepaisant liūdesio, kad kaimai nyksta, kūrėjos - Birutė Arbušauskienė, Vida Sakalauskienė, Almutė Petrylienė, Aurelija Kudulytė - dalijasi įspūdžiais ir sentimentais, kurie užplūdo darbuojantis.
Šiais metais Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulu pasidabinęs Onuškio miestelis Trakų rajone vietos gyventojus bei atvykstančius svečius tikisi nudžiuginti naujomis iniciatyvomis, taip pat ilgalaikiais profesionalaus meno projektais. Rudenį duris atvers nauja galerija, o neseniai buvo pristatyta didelio formato dailės darbų lauko ekspozicija. Apie iniciatyvas ir kasdienius darbus pasakoja Onuškio seniūnijos seniūnė Zita Aniulienė ir Onuškio bendruomenės pirmininkė, kultūros darbuotoja Liuda Korsanovienė.
Senas ar naujas motociklas – transporto priemonių entuziastui Tadui Šablinskui visai nė motais. Jis Panevėžio rajone esančiose dirbtuvėse prie bet kurio gali prikabinti lopšį, atnaujinti dizainą ir įprastą motociklą paversti unikaliu, niekur nematytu.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Biržuose ilgiau nei dešimtmetį veikiantis Levandų ūkis šiais metais savą veiklą praplėtė – čia imta auginti ir vaistažolinius augalus, kuriuos lankytojai kviečiami paliesti, užuosti. Apie šių augalų naudą, kilusios idėjos ištakas ir ūkio plėtrą pasakoja jo įkūrėja Giedrė Jankūnienė.
Dėl šią savaitę per visą Lietuvą praūžusios audros nuostolių Akmenėje, Joniškyje, Vilniaus rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kai kuriuose regionuose elektros tiekimas vis dar neatkurtas, tad su kasdienės buities iššūkiais susiduria ne tik pavieniai gyventojai, bet ir verslai, ūkiai. Didžioji dalis gyventojų jau ėmė skaičiuoti nuostolius, juos fiksuoja draudikai, kurie pabrėžia, kad tai atsieis milijonus. Ar yra alternatyvių sprendimų elektros tiekimui užtikrinti? - atsakymą pateikia laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
Centriniame Gazos ruože Muhammad Riad kartu su dar 5 ūkininkais augina baklažanus, agurkus ir kitas daržoves. „Šiandien stokojame vandens. Dabar jo labiausiai trūksta“, – sako jis, tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo tenka susidurti karo siaubiamos teritorijos ūkininkams.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Praūžusios audros nuostolius skaičiuosime dar ilgai. Kaip sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, fiksuojama, kad audros yra paveikti kone 500 tūkstančių hektarų ir nuostoliai gali siekti iki 200 milijonų eurų.
Akmenės rajono ūkininkas Justinas Statkus teigia, kad ne viską pavyko nukulti iki audros ir pusė žieminių kviečių dabar tyvuliuoja vandenyje.
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dėl audros, kaip ir ankstesniais metais, veiks force majeure aplinkybė ir ūkininkai gali kreiptis dėl nuostolių.
„Verslas kaime“. Pieno ūkis „Auksaragė“ iš ūkyje laikomų ožkų ir karvių pieno gamina sūrius. Brandintus ir šviežios varškės sūrius pagal savo receptūras gamina sūrininkė Lina Ulrikiene, o gyvulių priežiūra, pašarų ruoša patikėta Tadui Pociui. Jis nuo ūkio darbų atsikvepia turguje. Ūkio veiklą ūkininkai prilygina verslui.
Ved. Kristina Toleikienė -
Akvoponikos pionieriai Lietuvoje siekia, kad pagal šią technologiją būtų užauginama maisto ne tik šeimai, bet ūkyje sveikų maisto produktų užaugintų tiek, kiek ir tradiciniai ūkiai. Ką pavyko nuveikti kuriant ateities ūkį, pasakoja Akvilė Burneikienė, „Ateities lysvės“ ūkio įkūrėja iš Molėtų rajono Žaugėdų kaimo.
Meilė paukščiams išaugo į įdomią veiklą. Auginamas pelėdas panoro pamatyti vis daugiau žmonių, tad Slavomiras ir Mažena Taberos iš Rudaminos, Vilniaus rajone, įkūrė Pelėdų parką. Tai ne zoologijos sodas, į jį atvykti gali tik norintys dalyvauti edukacijose.
„Gamta“. Liepos 16-ąją prasidėjo vėžiavimo sezonas, jis tęsis iki spalio vidurio. Lietuvoje gyvena vos 4 vėžių rūšys. Dvi lietuviškos, bei dvi invazinės. Pastarąsias netgi skatinama gaudyti. Mat siaučia vėžių maras. Apie vėžiavimo ypatumus pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Eligijus Urbonas.
Ved. Kristina toleikienė -
Sezoninių skinamų gėlių ūkio „Gėlių upė“ (Musninkai, Širvintų r.) siekiamybė - kasmet pasiūlyti vis įdomesnių augalų bei atliepti maujausias pasaulio floristikos tendencijas. Ūkio įkūrėja Angelina Kurauskienė sako, kad tai pavyksta tik teisingai planuojant ūkio darbus.
Naujųjų Valkininkų buvę vaikų sanatorijos pastatai galėjo virsti vaiduokliais, bet dabar juose veikia meno galerija „Menų skalbykla“. Čia rengiamos įdomios parodos, o jos įkūrėjas Vytautas Česnys tapo ir puikiu gidu įspūdingam šios gyvenvietės kultūriniam paveldui pristatyti čia atvykstantiems svečiams.
„Verta žinoti“. Esame stebimi, kai to net neįtariame. Graži pažintis su
paslaptingomis pelėdomis ir mitais, kuriais vis dar tikime apie šiuos paukščius.Pasakoja biologė, biofizikos doktorantė Kotryna Jakūba.
Ved. Kristina Toleikienė -
Ketvirtį amžiaus Biržų rajono Būginių kaimo ūkininkų Validos ir Stasio bei dukros Veronikos Styrų šeima augina daržoves. Pradėjo laukuose, o vėliau iškilo šeši šiltnamiai. Šeima neapsiriboja vien auginimu – vėlų rudenį, žiemą užsiima daržovių perdirbimu: raugia, gamina salotas, įvairius troškinius. Pradžioje pabandę ekologiškai ūkininkauti, ateityje žada vėl sertifikuoti ūkį ir dabar laikosi ekologinio ūkininkavimo principų.
Utenos rajone, Leliūnuose, prieš 24 metus įkurtas Vytauto Valiušio keramikos muziejus yra didžiausias keramikos muziejus Lietuvoje. Trečios kartos keramiko ir Lietuvos puodžių karaliumi tituluojamo Vytauto Valiušio muziejuje sukaupta 5 000 eksponatų. Pats keramikas dažnai muziejų lankančioms delegacijoms vaizdingai pasakoja apie savo kūrybą, demonstruoja daugybę ąsočių, puodų, puodynių, vazų, dubenų, žvakidžių ir kitų darbų. Sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistras, senojo puodžiaus amato puoselėtojas Vytautas Valiušis galvoja apie būsimus darbus.
Iš miesto į kaimą. Atokioje, miškingoje Papiškių kaimo vietovėje kurti bendrovę, pavadintą „Šamo guolis“, ūkininkas Algirdas Rimavičius pradėjo prieš 12 metų. Pamažu buvo iškasti tvenkiniai žuvims auginti, kilo pastatai, sodinti reti medžiai, net Sibiro kedrai, ir krūmai. Taip Molėtų rajone atsirado dar viena, savita kaimo turizmo sodyba, įdomi tuo, kad jos tvenkiniuose įveistą žuvį pagavęs žvejys privalo paleisti atgal į vandenį. Poilsiaujantiems tiek vaikams, tiek suaugusiems nestinga ir kitų pramogų.
Ved. Regina Montvilienė -
Nepabūgęs pieno ūkio sunkumų, Biržų rajono Zizonių kaimo jaunasis ūkininkas Justas Plerpa ryžosi 2015 metais perimti iš rankų į rankas ėjusią pieno fermą. Dabar joje 50 karvių, iš viso per 100 galvijų. Tik, bėda, savos žemės vos 7 ha. Gerai, kad fermoje tvarkytis dar tėvai padeda. Turi minčių pertvarkyti karvių laikymą, iki rudens bandą padidinti iki 70 karvių. Tik pieno supirkimo kaina nedžiugina – perdirbėjai, kaip susitarę, vos 1 centu daugiau siūlo.
Dzūkijos pušynuose Maksimonių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Šilas“. Čia kuplių medžių paunksmėje jaukūs dzūkiškos architektūros pastatai, mediniai baldai ir menininkų darbais: šiaudiniais sodais, karpiniais, paveikslais, verbomis puoštas pastatų vidus. Kurti šią originalią sodybą prieš 20 metų pradėjo Laima ir Nikolajus Saviščevai. Tad vyras trobesius rentė, o žmona juos puošė meniniais darbais. Abu yra agronomai, tad nenuostabu, kad iš kelionių dzūkiškame pušyne atsirado ir neįprastų šiuose kraštuose medžių.
Nyderlandų ūkininkai savo verslus, pavyzdžiui paukščių auginimą, perkelia į kitas šalis. Kokios aplinkybės tai lemia, kur randama lėšų? Išsamiau – Skuodo r. ūkininkas Kazimieras Jucevičius.
Ved. Regina Montvilienė -
Jau pustrečio mėnesio stumbrų banda niokoja Kauno r. ūkininkų javų ir kitų kultūrų laukus. Juos aptinka kviečių, rapsų, žirnių, cukrinių runkelių pasėliuose. Radę maisto, jie ne kartą grįžta į tą pačią vietą. Kauno r. ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius nuostolius skaičiuoja hektarais. Ūkininkas nežino, ar bus kompensuoti žvėrių padaryti nuostoliai. Situaciją komentuoja Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Šiemet, padedant savivaldybei, naujose patalpose atidarytoje Odetos Bražėnienės galerijoje Utenos rajone, Vaikutėnų kaime, eksponuojama įspūdinga margučių kolekcija, reto grožio karpiniai, paveikslai. Galerijos savininkė čia rengia edukacijas įvairaus amžiaus lankytojams, įdomiai pasakoja apie ypatingus paprotinio meno kūrinius. Su šia kolekcija ir paskaitomis Odeta Bražėnienė lanko kitas pasaulio šalis, pristato jose išskirtinius tautinio meno darbus.
Per karantiną Krakių miestelio viduryje atidaryta kavinė „Puodynė“. Čia lankytojams siūlomi tik lietuviški patiekalai. Valgančių joje gausu ne tik per pietus. Jie sako, kad ir kainos patrauklios, ir porcijos didelės. Anot kavinės savininkės Eglės Skirkės, prieš 4 m. pradėtas verslas atsiperka, netrukus baigs mokėti paskolą. Maitina ne tik pačioje kavinėje, būna ir banketai, pagal užsakymus kavinė maistu aprūpina kaimo turizmo sodybas.
Ved. Regina Montvilienė -
Neįprastai anksti prasidėjusi javapjūtė ūkininkų nenustebino
Anot javus ir sėklines žoles šiemet auginusio Prienų rajono Meškinės kaimo ūkininko Rolando Aleksandravičiaus, kaip ir kiekvienam darbui, taip ir javapjūtei jo bei žmonos Auksės ūkyje iš anksto ruošiamasi. Visuose darbuose didžiausias pagalbininkas moksleivis sūnus Rojus, kuris ne tik traktorių, kombainą vairuoja, bet pats vienas ūkio šiltnamiu nuo ankstyvo pavasario rūpinasi. Rolando hobis – tauriųjų elnių auginimas – dabar visų džiaugsmas ir nemažas rūpestis.
„Sūrininkai Dargužiuose“ – taip vadinasi Verbickų šeimos verslas Varėnos rajone, Dargužiuose. Sūrininkų namų šeimininkė Roberta Verbickienė telkia Dzūkijos sūrių gamintojus. Dabar jų yra septyni, kurių gaminius parduoda sūrių krautuvėlėje. Šeima turi sumanymų plėtoti verslą.
Gamtininkas. Kalendorinė vasara jau persirito į antrą pusę. Karščius keičiančios liūtys, net audros ir potvyniai keičia ir žmonių, ir gyvūnų gyvenimą. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, kasdien stebintis žvėris ir paukščius Krekenavos apylinkėse, įvertinantis jų skaičių ir elgesį, juos fiksuojantis nuotraukose, turi ką papasakoti.
Ved. Regina Montvilienė -
Kai stebi Kėdainių rajono ūkininko Dainiaus Venckaus laukus, matai, kad kviečiai, rapsai ir cukriniai runkeliai šiemet žada gerą derlių. Ir ne tik šios kultūros. Juk ūkyje 1500 ha žemės, dirbama 26 metus. Dabar ūkyje – paskutiniai pasiruošimo javapjūtei darbai, grūdams priimti pastatytas dar vienas sandėlis. Prieš 10-metį dėl iššalusių pasėlių patyręs didžiulių nuostolių, pastaraisiais metais draudžia pasėlius, taip apsisaugodamas nuo galimų rizikų.
Šalies pieno sektoriaus problemos gilėja. Kas sustabdytų jo nykimą, paskatintų jaunus žmones imtis pieno verslo? Juk dabar maždaug pusė pieno ūkių šeimininkų yra daugiau kaip 60 metų. Kokią išeitį mato Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų rajono ūkininkas Jonas Vilionis?
Įdomu žinoti. Sodybų gėlynuose dabar pats rožių žydėjimas. Kaip jas tinkamai prižiūrėti, kad jos iki vėlyvo rudens gausiai žydėtų, pataria VU botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė.
Ved. Regina Montvilienė -
Julija ir Vladas Janulioniai, gyvenantys Lazdijų raj. Pošnios km., jau ketvirta giminės karta, įsikūrusi sodyboje, kurioje dar likę šimtamečiai pastatai, sena klevų alėja, senas, bet dar derantis sodas. Tęsdama ūkininkavimo tradiciją, šeima turi nedidelį ūkį, 20 melžiamų karvių. Abu nuveikia visus darbus, gražiai tvarko sodybą ir tikisi, kad kažkuris iš 6 vaikų grįž, gal ne ūkininkauti, bet į prosenelių namus tikrai, nes čia – giminės šaknys.
Vienas didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ didina perdirbimo gamyklos pajėgumus ir į moderniząvimą investuoja 50 mln.eurų. Kooperatyvo pranešime teigiama, kad baigus projektą, gamybos pajėgumai didės dvigubai – iki 1300 tonų per parą ir bus sukurta 150 naujų darbo vietų. Išsamiau apie investicijos riziką ir būtinumą pasakoja kooperatyvo valdybos pirmininkas, Telšių rajono ūkininkas Petras Viršilas.
Ved. Arvydas Urba - Daha fazla göster
