Bölümler

  • Šioje laidoje kartu su viešnia ponia Aiste Žemaityte – viena iš nedaugelio mūsų šalies sporto psichologų, pirmąja olimpinių žaidynių psichologe Lietuvoje, knygų autore, leidėja, dėstytoja ir lektore – disputas plėtojamas ieškant atsakymo į temos pavadinime suformuluotą, išskirtinai prieštaringą klausimą: ar ekstremalus sportas vertintinas kaip gera atostogų pramoga, ar kaip tiesiausias kelias į ligoninę? Kodėl gali būti siūloma atsisakyti minčių jau šią vasarą bent kokį vieną kartą drįsti išbandyti ekstremalią sporto šaką? Nejaugi sportuoti naudinga ne visuomet, o gal netgi pavojinga? Kodėl ekstremalių sporto šakų populiarumas ne menksta, o priešingai - didėja?
    Ar jūs pritartumėte nuomonei, kad sporto šakų, vadinamų ekstremaliomis, propaguotojams, šalininkams ar sekėjams ši veikla sudaro sąlygas rastis jų pačių geidžiamiems išgyvenimams ir daugeliui „normalių žmonių“ nesuprantamoms, beprasmėms patirtims? Kodėl prisimintas posakis „Išėjo mirties ieškoti“?
    Pasak laidos viešnios, jeigu ekstremalios sporto šakos egzistuoja, tai jos yra reikalingos, turi tęstinumą...Sužinosite, kodėl žmonės renkasi ekstremalųjį sportą, taip pat, kodėl ir kada žmones ištinka traumos. Be įdomių ir naudingų viešnios patarimų, sužinosite kokiu retoriniu klausimu reikėtų kreiptis...į save, prieš priimant ekstremalaus sporto keliamus iššūkius. Kaip sėkimingai įvertinti padidintos rizikos ir sumažintos savisaugos pasekmes? Kada sprendimų priimti nevalia, ar tai kas „rizikinga“ yra išties „paprasta“? Laida baigiama garsių filosofų sentencijomis...

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

  • Laidos svečias ponas Antanas Jonušas – reikšmingų premijų laureatas, pelnęs Žinių ekonomikos forumo įsteigtą „Inovatyviausio mokytojo“ premiją, mokantis istorijos ir pilietiškumo pagrindų. Dispute, kuriame ieškoma atsakymų į temos formuluotės klausimą, daug ne tik ginčų, bet ir nuoširdumo, prisiminimų, atvirumo.
    Kokios aplinkybės neretai aptemdo šventinę nuotaiką, tampa tėvų ir vaikų „galvos skausmu“? Pasak A. Jonušo, šventės mokiniams reiškia skirtingus dalykus. Ko tikėtis ir kaip švęsti, bet svarbiausia, ar verta išlaidauti? Svečias mini „puošnų kuklumą“, susiformuojančią bendrąją mokyklų kultūrą. Pasak vieno laidos vedėjo, mokslas kainuoja netgi jeigu jis nemokamas, bet ką tai reiškia abiturientams, kurių tėvelių pajamos kuklios? Kaip jos susijusios su galimybėmis šventės metu atrodyti taip, kaip norima, išskirtinai? Gal išleistuvės puiki proga pademonstruoti savikūros rezultatą, bet kodėl neatsisakius įvaizdžio „cool“ ir nepasirinkus tautinio arba tėčio (!) kostiumo arba (paskutinį kartą) mokyklinės uniformos?!
    Ar mokykloje praleisti metai panašūs į lenktyniavimo maratoną, kai varžomasi dėl geresnių pažymių, išvaizdos patrauklumo, brangių mokyklos reikmenų? Autoritetingas mokytojas konkuravimą siūlo keisti į solidarumą ir abipusę pagalbą...

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Eksik bölüm mü var?

    Akışı yenilemek için buraya tıklayın.

  • Kur, kaip ir su kuo atostogausime? Kaip suderinti visų šeimos narių norus, pageidavimus? Kokį galvosūkį tenka spręsti paauglių tėvams? Kaip suformuoti didžiųjų atosotgų biudžetą ir neapsikrauti pertekliniu bagažu? Ar keliauti reikia išmokti? Kaip keliauti saugiai? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos laidos vedėjai ieško atsakymų drauge su laidos viešnia ponia Evalda Šiškauskiene – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente.
    Didelę ir įvairiapusę, tolimų ir artimų kelionių patirtį sukaupusi ekspertė į disputą įsitraukia išgirdusi ginčą apie lagaminų turinį… Viešnia nedelsdama pateikia naudingų patarimų, juos vaizdžiai iliustruoja būtų kelionių epizodais, akcentuoja kelionių krypčių įvairovę, jų kokybės ir kainos santykio reikšmę bei su juo sietinus lūkesčius.
    Linksmas trijų laidos dalyvių disputas apie didžiąsias vasaros atostogas vystomas kaitaliojantis prieštaringiems argumentams, siekiant juos pateisinti arba paneigti: prisimintos artimos ir tolimos išvykos, aktyvaus ir (arba) turiningo poilsio galimybės, taip pat nepamirštos vadinamosios darbostogos ir mityba.
    Išklausę laidos įrašą, sužinosite, ar ruošimąsi didžiosioms atostogoms įmanoma paversti viltingu malonumu, nes jos gali būti dvejopos – neužmirštamos arba siaubingos. Kviečiame pasidomėti, kaip galėtų vykti jūsų didžioji išvyka iš kasdienybės.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Laidos disputo turinys siejamas su esminiu klausimu: kodėl mėgstame spindesį, norą pasipuikuoti prieš aplinkinius, pasirodyti daug galingesni, turtingesni, nei esame iš tikrųjų, prarasdami šių, bene svarbiausiųjų, ypač – asmeninių, gyvenimo įvykių esmę, paremtą tikrumu, nesumeluotais jausmais ir natūraliais poelgiais?
    Kokia reikšmė suteikiama daiktiškiesiems simboliams, kokia šventinių apeigų, simbolinių ritualų – sužiedėtuvių ir (arba) vestuvių – turinio reikšmė? Ar visuomet jie turėtų vykti briliantų tviskesio apšviesti? Simbolikai įprasminti ir daiktiškosioms puošmenoms pasirinkti gal pakaktų gintaro, jo skleidžiamos šilumos ir suteikiamų simbolinių reikšmių? Beje, sužinosite, kodėl prisiminta aktorė Merilin Monro...
    Laidos metafora – juvelyriniai dirbiniai, kuriems suteikiamas simbolio statusas, sudarė prielaidas kilti ginčams, juos vystyti, tačiau, neradus abi disputo puses tenkinančio atsakymo, į jį įtraukiama laidos viešnia ponia Laura Žvinakevičienė – anikvarinių papuošalų ekspertė. Delikačiai, disputą įvardydama esant reikšmingą, ekspertė atskleidžia naujausias sužadėtuvių žiedų pirkimo tendencijas, paaiškina vardinės bižuterijos atgimimo priežastis, tačiau sako, kad brangakmeniai laikui nepavaldūs...

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Kaip vertintinas vadinamųjų pažangių mamų požiūris į vaikų auklėjimą ir jų teises, kai sprendžiama apie vaikų dalyvavimą arba ne laidotuvėse, taip pat, sakykime, jiems leidžiant matyti arba nuo jų žvilgsnių slepiant apnuogintą kūną?
    Rimto disputo verti klausimai, į kuriuos atsakymų laidos vedėjai tikisi rasti ginčydamiesi, tačiau apibendrinimų formuluotes patiki autoritetingam laidos svečiui VU profesoriui, medicinos mokslų daktarui, gydytojui, vaikų ir paauglių psichiatrui, buvusiam Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariui Dainiui Pūrui. Svečias teigia, kad visame pasaulyje laužomos ietys, verda aistros siekiant išsiaiškinti, kaip suaugę turėtų bendrauti su vaikais, ką reiškia vaiko teisės ir koks galėtų būti optimalus vaikų auklėjimo modelis. Klausydamiesi laidos įrašo, išgirsite eksperto įžvalgas, jo nuomonę ir tai, kaip sekasi mums Lietuvoje spręsti valstybės ir šeimos santykius. Be kita ko, sužinosite, kodėl tėvai dangstėsi vadinamuoju šventu melu.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Vystantis technologijoms, formuojasi vadinamasis „skaitmeninės literatūros laukas“. Beveik ne naujiena – elektroninė (kitaip – skaitmeninė) knyga...
    Kokią skaityti – popierinę ar elektroninę? Kodėl ir ar reikėtų bijoti atitrūkti nuo tradicijų ir ryžtis tapti pažangiu? O gal skaityti knygų išvis nereikėtų, juk yra internetas? Gyvename XXI-ame kompiuterių ir išmaniųjų telefonų amžiuje...Gal popierinės knygos išnyks? Gal jau galime konstatuoti jų mirtį?
    Kodėl Vytenis pasiūlė atsipeikėti ir neiškirsti dar likusių Lietuvos miškų? Laidoje klausiama, ar interneto tekstų skaitymas, naršymas po jo svetaines, gali būti palyginamas su (popierinės, spausdintos) knygos skaitymu? Vedėjų disputui kaistant, bandoma ieškoti vis naujų argumentų vienas iš kurių – teiginys, kad skaitymas ir visai nesvarbu popieriuje surašyto ar spausdinto teksto, kaip procesas su visais įmanomais poveikiais smegenims, vaizduotei, taip pat analitiniams gebėjimams, niekur nedingsta...Ar tikrai?
    Kokios nuomonės laidos viešnia ponia Birutė Jonuškaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, publicistė ir poetė? Ji sako, kad daug ką lemia mūsų išankstinės nuostatos, vaikystėje tėvų, senelių ir prosenelių įdiegtos vertybės. Pasiklausykite nuoširdžių, atvirų ir prasmingų rašytojos įžvalgų, be kita ko atskleidžiančių daug įdomių, su knygų rašymu susijusių, faktų ir… jausmų.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

  • Kieno ir apie ką nugirstas pokalbis viename Vilniaus parke paskatino disputui apie lopšines ir pasakas? Nors laidos vedėjų ginčas pradedamas aiškinantis galimas sąvokų apibrėžtis, netrukus jis išsivysto į neįprastų argumentų paieškas, siekiant pateisinti pasirinktas pozicijas: kas „už”, kas „prieš” ir, svarbiausia, kodėl vaikams (buvo, bet neaišku ar bus) dainuojamos lopšinės ir sekamos pasakos? Negi vaikai neužaugtų, jeigu būtų auginami neužliūliuojami lopšinių ir neužkamuojami pasakų sukeliamų vaizdinių? Koks jų poveikis kūdikiams, dar tik išvysiantiems pasaulį, ir kokia sekamų ir (arba) skaitomų pasakų nauda vaikui?
    Disputas apie teigiamą ir neigiamą lopšinių ir pasakų poveikį plėtojamas kaltinant šiuolaikinius tėvelius ir juos pateisinant, pritariant šiuolaikinių technologijų naudojimui ir jį neigiant, palaikant vyrus (tėčius), dainuojančius lopšines ir sekančius pasakas, ir… juos „lengvai” pajuokiant.
    Pirmą kartą„Prieštarų“ laidoje skamba nuostabi, gyvai studijoje atliekama lopšinė (!), kurią maloniai sutiko padainuoti plačiai visuomenei žinoma viešnia, trijų vaikų mama ponia Loreta Sungailienė - humanitarinių mokslų daktarė, renginių ir televizijos laidų vedėja, folkloro dainininkė, etnomuzikologė. Pasiklausykite jos įžvalgų, įsiklausykite į išsamių, modernų gyvenimo būdą pateisinančių paaiškinimų turinį, atskleidžiantį šeimos tradicijų ir jų paveldo reikšmę. Be to, išgirsite, kokį ketvirtąjį „kūdikį“ šiuo metu augina viešnia, kokią prasmingą veiklą, itin svarbią būsimoms mamytėms, vykdo ir kokie jos pasiūlymai būsimiems sutuoktiniams.
    Laida skiriama Motinos dienai.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

  • Europos Sąjungoje esame nuo 2004 metų gegužės 1-osios, bet svarstant apie Rytų Europos gyventojų mentalitetą, kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - ar jis vis dar skiriasi nuo to, kurį įsivaizduojame esant civilizuotų Vakarų Europos šalių gyventojams būdingu, vadinamu europiniu mentalitetu?
    Nesigilindami į sudėtingus politinius ir filosofinius klausimus, laidos vedėjai, kaip įprasta, disputą vysto įvertindami gyvenamąją aplinką „tada“ – iki nepriklausomybės atgavimo ir po, taigi – „dabar“, kuri suprantama ne kaip fizinė, o kaip moralinė-psichologinė, susijusi su žmonių pasaulėjauta, jų pažiūromis, kasdienio bendravimo, elgesio kultūra ir netgi nevaržomai pasirenkamais išvaizdos įvaizdžiais.
    Ar įmanoma Europos didžiuosiuose miestuose gatve einančią lietuvaitę ar lietuvį iš išvaizdos ar elegesio atskirti nuo tenykčių piliečių? Jeigu taip – kokie skirtumai akivaizdūs, kodėl jie išliko? Jeigu ne – ar tai reiškia, kad mes jau „sueuropėjom“, „suvakarėjom“? Ar tebegalioja šiandien formulė „Mes ir jie“? Ar sustiprėjo mūsų europinė tapatybė, ar išnyko daugybę metų smerkta saviraiškos baimė?
    Drauge su besiginčijančiais vedėjais į pokalbį įsitraukia, disputą paprašytas apibendrinti, laidos svečias Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas ponas Marius Vaščega. Kokiems teiginiams jis pritarė? Kokius pokyčius akcentavo? Kokios svečio įžvalgos, kurias siejame su vidujinėmis asmens vertybėmis, ir kokie orientyrai, veiksniai mus išlaisvino? Ar atvirumas kitoms kultūroms – prielaida prarasti savąją?

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Sunku patikėti, bet su bado problema pasaulyje tenka gyventi ir kovoti daugiau nei 8-iems šimtams milijonų žmonių. Badas žmoniją ištikęs daugelį kartų, įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių, o su maisto stoka susijusios problemos nesibaigia dar ir šiandien…
    Laidoje, kurioje vedėjų ginčo klausėsi ponia Gražina Kadžytė – žinoma lietuvos žurnalistė, etnologė, tautosakininkė ir ilgametė radijo laidų vedėja - visi pašnekovai, išsakydami savo nuomones apie galimybes išgyventi ištikus badui, be kita ko gilinasi į paties reiškinio – bado – sąvokos turinį, kviečia įsivaizduoti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis žmonėms galėtų pavykti išsigelbėti nuo bado, jeigu ši nelaimė, neduok Dieve, juos kada užkluptų...Ginčo metu užsimenama apie vadinamuosius bado streikus - badavimą kaip protesto raišką, taip pat kaip nenugalimą jėgą ir svarbiausiąjį išgyvenimo veiksnį – vandens poveikį.
    Laidos viešnia sako, kad klausantis disputo, jai iškilo daug vaizdinių ir išsamų komentarą pradeda cituodama visiems gerai žinomus maldos žodžius: „Nuo bado, karo ir maro saugok mus, Viešpatie“. Sužinosite, kur Lietuvoje, kitose šalyse, ištikus nelaimėms, visų pirma – badui, kokio maisto ir kur buvo kaupiamos atsargos, taip pat išgirsite naudingus patarimus, susijusius su ypatingomis augalų savybėmis. Pasak viešnios, bado metams reikia pasiruošti; ji mini skaitytus, badą išgyvenusių žmonių, atsiminimus, grožinės literatūros kūrinius ir mums siūlo neišlepti. Kada ir kodėl buvo sakoma „Iki šviežios žolės pritempk - gyvensi sveikas ir laimingas“? Pasiklausykite skaidrios nuotaikos disputo apie užklumpančias, labai liūdnas gyvenimo aplinkybes...
    Primename, kad jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas laukiame interneto adresu [email protected]

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

  • Ar jums teko girdėti, kad daugeliui vyrų potraukis automobiliui ar motociklui daugelį kartų savo stiprumu baisesnis virusas už koronavirusą? Kaip vertintini greičio mėgėjai, nepaisantys eismo taisyklių? Kas sugalvojo „kelių erelio“ pavadinimą, laikomą savotišku „titulu“? Kaip galėtume ar turėtume vadinti gražiosios lyties atstoves, kurių vairavimo įgūdžiai stebina eismo dalyvius, tačiau nebūtinai visuomet teigiamai?
    Laidos disputas vystomas išsakant pateisinančius ir smerkiančius požiūrius į virtuozišką transporto priemonių valdymą bei vairavimo manierą. Kokia vairuotojo (-jos) saviraiška priimtina, o kokia ne ir kodėl? Ką iš tiesų reiškia dvižodžiai „kelių džentelmenai“ ir „kelių ereliai“, kaip jie turėtų būti atpažįstami keliuose ir kaip reikėtų suprasti „kuris yra kuris“?
    Nesugebėdami patys išsipainioti iš ginčo verpeto, laidos vedėjai įvertinti ginčą ir išsakyti savo nuomonę prašo Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidento, automobilių sporto lenktynininko, dalyvaujančio Dakaro ralio lenktynėse, pono Vaidoto Žalos, kuris šypsodamasis, be kita ko sako, kad įprastai vengia kalbėti saugaus eismo temomis, bet šįkart…sutinka. Sužinosite, ar mūsų visuomenė tolerantiška improvizacijoms, taip pat - kokioje šalyje talentingam lenktynininkui būtų vairuoti smagiau, kokia jo nuomonė apie sportinius bei išskirtinius automobilius keliuose. Šioje laidoje - apie visa tai, neužmirštant atvirų, su profesija susijusių, prisipažinimų…
    Jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas laukiame interneto adresu [email protected]
    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

  • Laidos ginčo turinys sudarytas siekiant atsakyti į daugelį su vartojimu (naudojimu) susijusių klausimų, kuriuos iš esmės aprėpia svarbiausias - ar egzistuoja saikas XXI-amžiuje? Mūsų gyvenamas laikmetis – vartojimo (naudojimo) pagundų metas: retas kuris pajėgia atsispirti pagundai skaniai ir daug, neribojant apetito, pavalgyti, ką nors daiktiško, neribojant norų, įsigyti. Kitaip tariant, iškyla dilema – išlaidauti savo malonumui ar pirkti daiktus, juos kaupti, bet nesinaudoti? Jeigu apsispręsta išlaidauti arba taupyti, kaupti, tai su saiku ar be? Kada sustoti? Kodėl tokie platūs ir kartais nepasiteisinami, netgi neįgyvendinami mūsų užmojai, norai?
    Tai tik dalis gyvenimiškų, su vartotojiška kultūra susijusių, klausimų, kurie laidoje aptariami ir atsakymų į juos ieškoma kartu su viešnia ponia Rūta Vainiene - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktore, teigiančia, kad ekonomistai konkrečių atsakymų į šiuos klausimus neturi, nes žmogus gimsta su noru gyventi geriau. Žmonės siekia turėti vis daugiau ir daugiau, kai yra gerai – galvoja, kad taip visą laiką ir bus. Kodėl prarandamas saiko jausmas? Ar, aplinkybėms pasikeitus, pavyktų prisitaikyti? Pasiklausykite aistringo disputo ir labai įdomių ekspertės įžvalgų.
    Norime pranešti, kad šiol jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas lauksime interneto adresu [email protected].

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

  • Laidos disputui pasirinktas lyg ir įprastas, tačiau prieštaringai vertinamas, mūsų kasdienybės reiškinys – televizoriaus žiūrėjimas kaip laiko leidimo būdas, kuris šį, vis modernėjantį įrenginį, „paverčia“ mūsų draugu arba... priešu.
    Žiūrėti televizorių ar ne – asmenininis kiekvieno pasirinkimas, priklausantis nuo daugelio veiksnių – amžiaus, pomėgių arba domėjimosi sričių, taip pat paveikumo įspūdžiams bei daugelio kitų. Vieniems televizorius – draugas, kitiems – priešas; kiltų klausimas kam ir kodėl?
    Sumanyta laidos dramaturgija ypač palanki disputui, ieškant galbūt ne vienintelio atsakymo į esminius, su šia tema susijusius, klausimus.
    Atrodytų, kad nežiūrintieji televizoriaus gali būti laikomi jį žiūrinčiųjų savivertės žemintojais, nes jie didžiuojasi tuo, kad nežiūri ir mano esą pažangūs, labiau išsilavinę...Ar tikrai taip yra? Gal jie slapukauja ir vengia būti pavadinti snobais? Kokios televizijos programos žiūrėtinos, kiek laiko joms reikėtų skirti, kokio amžiaus vaikams, kaip turėtų elgtis tėvai, norėdami kontroliuoti priešais televizorių ar kitų modernių įrenginių ekranus jų leidžiamą laiką?
    Į šiuos ir kitus laidoje aptariamus klausimus išgirsite kiek neįprastus ir labai naudingus atsakymus, jeigu įsiklausysite į viešnios, karo psichologės, Geštalto psichoterapeutės ponios Karolinos Puzinaitės įžvalgas ir komentarus. Ji sako, kad mūsų smegenys gali būti traumatizuojamos, jeigu pamatome žiaurių vaizdų antplūdį, [erzinančią] girdimą informaciją, kuri gali sukelti „vidinį karą su savimi“ ir pabrėžia, svarbiausia – ugdyti sąmoningumą.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Ar blogį įmanoma nugalėti gerumu? Į šį, žmoniją kankinantį, klausimą „Prieštarų“ laidoje atsakymų ieško kartu su visuomenei gerai žinoma viešnia – Lietuvos nepriklausomybės akto signatare, aktore Nijole Oželyte.
    Blogio prieš gėrį ir atvirkščiai „kovos laukas“ tiesiog neaprėpiamas. Ši kova, tai reiškinys, kurio žmonijos istorijoje, sakytume, apstu ir ši kova – nuolatinė, bet visgi blogį nugalėti gal ir būtų įmanoma, jeigu būtų vadovaujamasi tikrosiomis žmogiškomis vertybėmis. Ar atsimenate, ką, pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno?
    Dvipusė formulė – „blogis–gėris“ kaip priešingybių pora ir kaip socialiniai fenomenai; jų suvokimas gali būti konstatuojamas ne tik realiame žmonių gyvenime (karai), bet ir jų vizijose, sapnuose (velniai, kiti blogio simboliai…), kūrybinėje žmonių saviraiškoje (puolamųjų ginklų kūrimas, jų tobulinimas, taip pat siaubo filmų kūrimas…), religijose (inkvizija), taip pat “blogis-gėris” gali būti suprantami, kaip fizinių (kūno) ir (arba) dvasinių (sielos) malonumų ir kančių priešprieša. Nejaugi galėtume naiviai tikėtis, kad barbarai, taigi – blogis, kada nors išnyks?! Vienas iš laidos vedėjų sako, kad blogis negali triumfuoti ten, kur protaujama, kur galioja empatija ir kūrybingumas.
    Garbinga laidos viešnia, nesidangstydama užuominomis ir metaforomis, sako, kad gėrio ir blogio nėra išvis; yra [žmonių] išsivystymo lygis. Pasak jos, bet kokio veiksmo kokybę lemia to veiksmo motyvas. Pateikdama netikėtus pavyzdžius, viešnia laidos temą sieja su mūsų dienų aktualijomis, atvirai išreikšdama savąją nuomonę.
    Kodėl [žmogaus] protas nėra joks gėris? Kodėl būta ir esama mokslininkų, sudeginančių savuosius atradimus? Kviečiame pasiklausyti mūsų kasdienėje aplinkoje retai girdimų įžvalgų.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

  • Žvelgiant iš socialinės atsakomybės perspektyvos, žurnalistų darbas kritikuojamas itin aktyviai. Nesigilindami į socialinę kritikuojančiųjų sudėtį, sekdami laidų dramaturgija, laidos vedėjai vysto disputą, prieš tai teigdami, kad žurnalistų nuomonė neturėtų būti nei iš anksto suformuluota, nei tendencinga, nei palanki informacijos užsakovui arba palanki tik vienai visuomenės grupei.
    Kokios (asmeninės) atsakomybės visuomenė gali reikalauti ir (arba) tikėtis iš profesionalių žurnalistų? Ar viešai jų atžvilgiu laidoma kritika tėra tik menko išsilavinimo asmenų susireikšminimo išraiška, o posakis „Kas sumoka, tas ir muziką užsako“ žurnalistams netaikytinas? Ar gali būti ryžtamasi rizikuoti asmeniniu (žurnalisto-profesionalo) autoritetu ir kodėl teigiama, kad sensacinga medžiaga yra labiau vertinama, negu kokių nors, kad ir labai gerų, intencijų ar įvykių paviešinimas? Laidoje, be kita ko, aptariamas audiovizualinės informacijos poveikis visuomenei, ginčijamasi dėl galimai žurnalistams daromo „spaudimo“, svarstoma ar žurnalistų produkcija parduodama ar atiduodama?
    Ką apie žurnalistų darbą ir atsakomybę mano laidos svečias ponas Andrius Vaišnys - Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, žurnalistas, publicistas, scenaristas, knygų autorius, kurio nuomone abu vedėjai „sėdi skirtingose valtyse“? Pasiklausykite disputo ir sužinokite, ar garbingam svečiui, akcentuojančiam pasirinkimo galimybės prabangą, pavyks juos „įsodinti į vieną valtį“...

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Švęsti Kovo 8-ąją ar ne? Tai prieštaringas klausimas, į kurį atsakyti vienareikšmiškai bandoma seniai, tačiau vienintelio atsakymo vis nerandama arba neįmanoma rasti. Šioms paieškoms skirtoje laidoje, išlaikant įprastą, ginču pagrįstą dramaturgiją, bandoma atrasti ir įvardyti istorines priežastis, aplinkybes ir veiksnius, lėmusius požiūrį į metų dieną, kurią daugelis vyresniosios kartos atstovų asocijuoja su mūsų šalies okupacija netolimoje praeityje.
    Paini, ne visiems priimtina šventės kilmės ir įteisinimo istorija, taip pat nevienareikšmiškai suprantamas jos turinys ir būtas sureikšminimas, nedomina jaunimo, nors daugelyje pasaulio šalių šios dienos minėjimas ir (arba) šventimas vis dar atrodo reikšmingas kovojantiems už lygias visų piliečių galimybes, ypač už moterų teises. Labai skaudu, bet akivaizdu, kad šiais metais ši diena – puiki proga visiems susitelkti ir moraliai palaikyti agresoriaus užpultos Ukrainos moteris, joms pareikšti gilia užuojautą.

    Kaip galėtų būti minima ir (arba) švenčiama Kovo 8-oji, jeigu to neatsisakoma? Kaip laidos temą ir vedėjų disputą komentuoja viešnia ponia Margarita Jankauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, kuri sako, kad valstybėje, kilus krizėms, į aukščiausias pareigas išrenkamos moterys?

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Ar šiuolaikinio vyro išvaizda, o ypač - apranga, galėtų kelti ginčų? Jeigu taip, tai koks jų turinys? Modernaus vyriškumo apibūdinimas vis dar nėra aiškiai suprastas, bet su juo susiję komentarai - jautri, vyriško pažeidiamumo baimes atskleidžianti tema. Smerkti ar ne tuos, kurie nori išsiskirti iš minios? Gal išties, įgyvendinant šiuos norus, peržengtos visuomenei suprantamos ribos ir dar XVIII-ame amžiuje suklestėjęs vyrų maivymasis ir perteklinė savipuoša (artima sceniniam įvaizdžiui) XXI-ajame amžiuje taps, o gal jau tapo, vienu iš vyriškumo požymių? Negi saviraiškai ir nevaržomai savikūrai ketinama „užmauti apynasrį“? Ar galima pritarti nuomonei, kad gražiausias vyriško vyro aspektas – jame slypintis moteriškumas(!), o elegantiškiausias visų laikų vyro apdaras – klasikiniu vadinamas kostiumas? Vienas iš vedėjų jį išdrįsta pavadinti „futliaru“ ir kviečia (visus) šiuolaikinį vyrą išvaduoti iš „klasikos pančių“.
    Ginčytinų klausimų daugybė, galimų argumentų „už“ ir „prieš“ – taip pat.
    Kaip disputo metu išsakytas nuomones apie vyriškumo „ženklus“ įvertino laidos svečias ponas Vsevolodas Steblecovas – verslininkas ir...korektiškos vyrų išvaizdos žinovas? Pasak jo, dabar esame „pakibę“ tarp senojo ir naujojo pasaulių, o mūsų laikmetis primena chaosą, kuris kada nors „suras“ savąją tvarką...

    Laidos vedėjai ir autoriai Eugenijus Skerstonas ir Vyrtenis Pauliukaitis

  • Laidos ginčas pradedamas keliant daug klausimų: ar visuomet kolektyvinė atmintis tiksliai sutampa su buvusių, mums žinomų istorinių įvykių tiksliomis datomis, ar tas tikslumas būtinas, kuo valstybinių švenčių šventimas skiriasi ar turėtų skirtis nuo kitų, sakykime, asmeninių, religinių? Kaip dispute suprantamas dvižodis „mokėjimas švęsti“?
    Protokolinis švenčių aspektas vienam iš vedėjų atrodo dirbtinis, nenuoširdus, neatidus tiems, kurie turėtų būti pakviesti į minėjimus, o kitam vedėjui asocijuojasi su bendrytės jausmu, jaukiomis šventėmis namuose, kuriuose už Tėvynę keliamas simbolinis bokalas alaus ar kokia taurelė (bet tik viena!) savos gamybos „trunko”, taip pat su miestų aikštėse į muzikos taktą linguojančiomis ir dainuojančiomis miniomis. Ginčo verpete nuskamba pasiūlymai, skirti švenčių turiniui, mintys apie patriotiškumo ugdymą ir… prisiminimai apie tyliai, paslapčia švęstas valstybei svarbias šventes.
    Laidos viešnia ponia Ona Šaltytė – buvusi ilgametė LR Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus vedėja – į laidos vedėjų nuomones nesigilins, o prisimins ir primins unikalias, su valstybinių švenčių šventimu susijusias, aplinkybes, kurios ne tik mažai kam žinomos, bet ir keliančios nuoširdžias šypsenas… Sužinokite apie jas pirmieji ir kuo linksmiausiai atšvęskite Mūsų Visų Vasario 16-ąją!

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Kuo prasmingas ir naudingas lankymasis muziejuose, meno galerijose ir parodose? Ar visiems būtina gebėti pajausti grožį, vystyti asmeninę meninę nuovoką? Vis dažniau girdimos nuomonės, kad modernaus meno kūriniai nesuprantami, menininkai nutolo nuo žmonių, o įprasti muziejai vis tebėra užkišti neįdomiais, nusibodusiais eksponatais. Ar verta gaišti brangų laiką pustamsiuose kambariuose, apžiūrinėjant nesuprantamus objektus? Koks tikslas vaidinti „suprantančius meną“ ir bijoti vaikų užduodamų klausimų? Kartais (kai kam) atrodo, kad jų vaikų, anūkų kūriniai – tikrieji meno šedevrai, o ne prieš akis matomos instaliacijos ar teplionės...
    Šįkart laidos vedėjų ginčas sukasi apie asmeninės dvasinės kultūros vertybes, jos turtinimą. Ar meno kūriniais vis dar įmanoma sudominti tuos, kurie sako, kad pasijautę įvilioti į parodas, kurioms gaila laiko ir pinigų, todėl geriau rinktųsi televizijos serialą ar išvyką į gamtą, nes vos peržengus muziejų ar galerijų slenksti ištinka liūdesys? Negi įmanoma patirti malonumą „nuobodybės bastionuose“ arba „andergraundo“ parodose? Išskirtinis išskirtinės laidos svečias ponas Arūnas Gelūnas - Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius – sako, kad į laidą ėjo, kaip į iš anksto pralaimėtą mūšį, o Vytenis – kad bijojo būti „sutraiškytas“...Pasiklausykite unikalių, didelį tarptautinį autoritetą pelniusio svečio, įžvalgų.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Visi gerai žinome plačiai paplitusį ir dažnai vartojamą posakį „Atsarga gėdos nedaro“. Kyla klausimas, ar taupyti vadinamai „juodai dienai“ tikslinga? Kodėl nepasidžiaugus gyvenimu, nepaišlaidavus saviems malonumams, ignoruojant galimas, o kartais ir akivaizdžiai iškilsiančias, finansines problemas? Daugeliui taupyti nemalonu, bet ar tikslinga laukti pinigų nuvertėjimo? Girdimi pasiūlymai galvoti apie ateitį, pensijinį amžių, kurio sulaukus, pinigų gali pritrūkti netgi būtiniausiems vaistams, jeigu banko sąskaitoje bus „nulis“. Be kita ko sužinosite, kokios Europos šalies gyventojai vis dažniau pinigus laiko namuose, “po pagalve”…
    Kaip taupymą vertina, kaip tvarkytis su finansinėmis pajamomis ir vystyti taupymo, finansinio raštingumo įgūdžius siūlo laidos viešnia ponia Odeta Bložienė – ekonomistė, pinigų planavimo ir investavimo specialistė? Pasak jos, visų pirma, keistinas požiūris į pinigus, kurį viešnia vadina esant klaidingu ir siūlo save nuteikti (maloniam) taupimui, taip pat - nepasiduoti sukčių provokacijoms, primindama, kad pinigų paskirtis – teikti laimę.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

  • Ši laida skirta aistrai, kurios kilmę ir priežastis paaiškinti nėra labai paprasta. Pamatinis laidoje keliamas klausimas suformuluotas jos pavadinime.
    Kolekcionavimas – išskirtinis civilizuotos žmonijos dalies fenomenas, pasireiškiantis dar ankstyvojoje jaunystėje, kai pomėgis kaupti virsta įpročiu, o įpročiui suteikus turinį ir kryptį - kolekcionavimu. Kas, ką, kodėl ir kada kolekcionuoja? Kaip įsitraukiama į „ko nors“ kaupimo verpetą, ilgainiui virstantį asmens savininkiškų jausmų siautulio „karusele“ arba kilnia labdaryste? Ar esama kolekcionavimo, mados ir snobiškumo fenomenų bendrystės, nes ši veikla neatsiejama nuo žmogaus psichologijos, poreikio vystyti intelektą, tarpasmeninio bendravimo, tapatinimosi su kitais? Koks daiktiškųjų ir dvasinių kultūros objektų kolekcijų turinys, kokie kolekcininkų tikslai, koks galimas jų likimas?
    Apie visa tai, taip pat ir apie kolekcininko tapatybę, tikruosius kolekcionavimo privalumus ir menamus trūkumus bei stereotipinius požiūrius laidos vedėjai ginčijasi garbingo svečio akivaizdoje: disputą prašoma aptarti poną Zigfridą Jankauską – Lietuvos ir pasaulio kolekcininkų bendruomenei žinomą asmenybę, meno kūrinių kolekcininką, „Lietuvos kolekcininkų asociacijos“ atsakingąjį sekretorių. Kviečiame įsiklausyti į nuoširdžias svečio įžvalgas.

    Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis