Episodi
-
Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas.
Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.
Ved. Simonas Bendžius ir Vita Ličytė. -
Pastarųjų metų eksperimentai, laboratorijose siekiant sukurti žmogaus ir gyvūno hibridą, sukėlė daug diskusijų: viena vertus, tokie tyrimai gali padėti žmonėms geriau pažinti ligas, kita vertus, baiminamasi dėl gyvūnų gerovės ir nykstančių moralės normų. Apie šiuos bandymus ir mokslininkams kylančias abejones pasakoja VU Medicinos fakulteto sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro mokslininkė Margarita Poškutė.
Kas lėmė, kad JAV universitetai - vieni geriausių pasaulyje? Apie prestižinių mokymosi įstaigų istoriją pasakoja Jeilio universitete studijavęs Jonas Kavaliauskas. Jis įkūrė konsultacijų startuolį, kuris padėtų Lietuvos moksleiviams patekti į garsiausius universitetus.
Ved. Karolina Panto
Nuotraukoje - žmogaus ir beždžionės embrionas -
Episodi mancanti?
-
Dalis Černobylio katastrofos likviduotojų, nors ir patyrė sveikatai kenksmingą didelę dozę jonizuojančios spinduliuotės, šiandien yra ganėtinai sveiki, o jų ligos beveik nesiskiria nuo bendrai populiacijai būdingų ligų.
To priežastis gali slypėti jų genome, mano VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkės, tyrinėjančios Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų genomą. Jos siekia išsiaiškinti, kuo šių žmonių genomas galėtų būti ypatingas, kaip jis lemia išlikimą bei adaptaciją. Apie tai pokalbis su viena iš tyrėjų dokt. Gabriele Žukauskaite.
Kita tema. Nuo sulankstomų ekranų iki elektros energiją generuojančių drabužių – kaip ateityje pasitarnaus organiniai šviestukai (OLED)? Apie tai pasakoja VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos grupės vadovas dr. Karolis Kazlauskas.
Ved. Sigita Vegytė -
Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė.
Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno turtingai. Taip teigia Oksfordo universiteto magistras Adomas Klimantas, nustatęs tarpukario Lietuvos BVP rodiklį.
Ved. Sigita Vegytė -
Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.
Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas. Pokalbio ištrauka iš VU tinklalaidės „Mokslai be pamokslų“.
Ved. Karolina Panto -
Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.
Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti mokslininkai? Pašnekovė – VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.
Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto -
1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip daugintis, kad atrodė nesustabdomos – užėmė tiek vietos, kiek joms duodavo.
Ląstelės, pavadintos HeLa, gyvos ir šiandien, o per 70 metų padėjo mokslininkams daugiau suprasti apie vėžį, sukurti vaistų, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi Polio, ŽIV, ŽPV, SARS-CoV-2 ir daugybė kitų virusų bei sukurti vakcinas. Šios ląstelės pirmosios buvo sėkmingai užšaldytos, klonuotos, paveiktos radiacija, nukeliavo ne tik į visas pasaulio laboratorijas, bet ir į kosmosą.
Pirmus kelis dešimtmečius, kol HeLa dalyvavo tyrimuose ir išradimuose, vos keli mokslininkai žinojo vardą Henrieta Lacks. Vardą moters, kurios gimdos kaklelio vėžinės ląstelės ir pavadintos HeLa. Šios ląstelės pražudė ir pačią Henrietą, tad apie savo indėlį į mokslą ji niekada nesužinojo. Tiksliau ji nežinojo, kad apskritai dalyvaus moksliniuose tyrimuose – gydytojai jos ląsteles paėmė neatsiklausę.
Laidoje kalba VU GMC mokslininkai prof. dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Algirdas Žiogas bei VU medicinos etikos prof. dr. Eugenijus Gefenas.
Ved. Sigita Vegytė -
Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie šią idėją pasakoja vienas iš jos autorių Paulius Juočeris.
Biomedicininiai tyrimai atliekami su įvairiomis žmogaus biologinėmis medžiagomis. Tačiau norint gauti ėminių tyrimams, būtina užtikrinti ir žmogaus privatumą. Apie tai, kaip pasaulyje vystėsi šios srities reguliavimas, pasakoja VU medicinos etikos dėstytojas prof. dr. Eugenijus Gefenas.
Rubrikoje “Va čia tai kosmosas” - praėjo 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Ko išmokome per šį laiką ir kaip kosmosą galime išgirsti šiandien?
Ved. Karolina Panto -
Prieš 250 metų dabartinės Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra. VU paleoichtiologė Darja Dankina tyrinėja, kokios žuvys anuomet čia plaukiojo – jos atradimai yra reikšmingi visame pasaulyje.
Lietuvos mokslininkai iš popieriaus atliekų kuria aerogelį, kuris efektyviai surinktų į jūrą išsiliejusią naftą. Apie šią inovaciją pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė Tatjana Paulauskienė.
Fizikai teigia radę potencialius ženklus, liudijančius apie penktąją gamtos jėgą. Apie tai rubrikoje „Va čia tai kosmosas“ pasakoja naujienų portalo LRT.lt žurnalistė Patricija Kilminavičienė.
Nuotraukoje - Actinopterygii klasės išnykusios žuvies dantukas. Darjos Dankinos nuotr. -
Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą, kurį sunku atskirti nuo žmogaus rašyto. Apie tai, kokių naujų iššūkių kelia šių technologijų tobulėjimas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjas dr. Linas Petkevičius.
Kita tema. Tarptautinė kosminė stotis – maždaug futbolo aikštės dydžio laboratorija, skriejanti aplink Žemę. Joje dažniausiai pusės metų pamainomis gyvena ir darbuojasi astronautai bei kosmonautai iš JAV, Rusijos, Europos, Kanados bei Japonijos. Apie tai, ką šie žmonės veikia ir kaip jie jaučiasi pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
Ved. Sigita Vegytė -
Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad ir alergijų tikslesnis nustatymas tampa vis svarbesnis. Su kokiais iššūkiais susiduria naują diagnostikos sistemą kuriantys lietuvių mokslininkai ir kaip patirtis kovojant su alergijomis padeda geriau pažinti koronavirusą?
Kita tema - socialinių duomenų mokslas. Ar galima pagal Google paieškos duomenis nustatyti virusų protrūkius ir kodėl algoritmai dažnai diskriminuoja pagal lytį ar rasę?
Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - naujas šalies mokslininkų depresijos diagnozavimo metodas, vertinantis maisto sukeliamas emocijas.
Ved. Karolina Panto -
Europos kosmoso agentūros taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteiktas šios agentūros asocijuotos narystės statusas. Šią naujieną komentuoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.
Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip jis gali padėti įveikti koronaviruso pandemiją? Apie tai pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Aelita Skaržauskienė.
Pokalbis su 2020 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais. Pašnekovai – Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojai prof. Gediminas Niaura ir prof. Albertas Malinauskas.
Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto -
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė 2020 m. Lietuvos mokslo premija apdovanota už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“. Su mokslininke kalbamės apie literatūros socialumą, mokėjimą skaityti, besikeičiančias rašytojų kartas bei sovietmečio literatūros tyrimus.
Taip pat laidoje apie keistus, stebinančius ir ilgaamžius jūros gelmių gyvūnus. Ką mokslas apie juos žino šiandien ir kokių staigmenų galime laukti? Apie tai pasakoja biologas Remigijus Dailidė iš Lietuvos jūrų muziejaus.
Ved. Sigita Vegytė
Nuotr. Dr. Huw Griffiths/British Antarctic Survey -
Kokios medžiagos leidžia užkonservuoti senovinius raštus? Kaip kuriamas sintetinis kaulas? Apie tai ir daugiau pasakoja profesoriai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva, už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose“ apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.
Apie akademinę kariškių veiklą, tokių darbų mokslinį objektyvumą ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų strateginę komunikaciją kalba kpt. Vytenis Miliušas.
Ved. Karolina Panto -
NASA į Marsą sėkmingai nusiuntė savo naująjį marsaeigį.
Kodėl svarbu į kosmosą grąžinti kultūrą ir kaip galėtų atrodyti planeta iš žmonių, pasakoja Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas, menininkas, tyrėjas Julijonas Urbonas.
Kuo ypatingi ultratrumpų impulsų lazeriai? Pasakoja FTMC Lazerinių tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, su kolegomis pelnęs 2020 m. Lietuvos mokslo premiją.
Ved. Simonas Bendžius -
Kosminiai karai jau vyksta – kuriami ir netgi išbandomi ginklai, nukreipti prieš kosmose skriejančius palydovus. Ir tai kelia daugybę etinių ir teisinių problemų. Apie tai pasakoja MRU doktorantas, teisininkas Tomas Marozas.
Kita tema – kaip aplinka, kurioje gyvename, veikia mūsų fizinę bei psichinę sveikatą? Tai VDU mokslininkai aiškinosi 15 metų vykdydami tyrimus Kauno mieste. Už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos“ profesoriai dr. Regina Gražulevičienė ir dr. Audrius Dėdelė apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.
Ved. Sigita Vegytė -
Pokalbiai su 2020 m. Mokslo premijų laureatais. Pirmoji pašnekovė - LSMU mokslininkė prof. dr. Jurga Bernatonienė, apdovanota už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas“. Su ja kalbamės apie vaistus, jų gamybą ir naudojimą ateityje.
Taip pat domimės, kaip kuriamas skaitmeninis žmogus ir kam jis reikalingas? Apie tai pasakoja šioje srityje dirbanti Tilburgo universiteto doktorantė Julija Vaitonytė.
Ved. Karolina Panto -
Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.
Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas Rimvydas Baranauskas.
Keičiantis klimatui, tampa vis svarbiau kuo tiksliau prognozuoti kelių orų sąlygas. Kaip Lietuvoje sudaromos šios prognozės ir su kokiais iššūkiais susiduria specialistai? Pokalbis su disertaciją apie tai parašiusia daktare Lauryna Šidlauskaite.
Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto -
Tarptautinės teisės tikslas, kad santykiai tarp valstybių būtų grindžiami ne jėga, bet taisyklėmis. Tačiau tarptautiniai įsipareigojimai dažnai pažeidžiami, kariniai konfliktai vyksta, o ir teisiniu neapibrėžtumu kai kurios valstybės neretai pasinaudoja, siekdamos strateginių tikslų.
Vis dėlto, teisė padeda pasiekti ir teisingumo, o pastaruoju metu pastebima tarptautinės teisės humanizacija, kai daugiau dėmesio skiriama asmens apsaugai. Apie visa tai pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Erika Leonaite.
Kita tema – įmonė „Paula.tech“ pirmoji Lietuvoje kuria papildytos realybės edukacinę programėlę vaikams. Skelbiama, kad platforma, pavadinta „Universe for kids“ padės įgyti įvairių eksperimentinių žinių, geriau pažinti skirtingas profesijas bei mokslo įdomybes. Tam reikės tik išmaniojo įrenginio – kad ir telefono. Daugiau apie tai pokalbis su „Paula.tech.“ vadove Monika Paule.
Ved. Sigita Vegytė -
Kodėl kai kurie parduotuvių vitrinose esantys maisto produktai atrodo patraukliau? Kaip šviesa gali padėti gydytis sezoninę depresiją? Ar tai, kokios spalvos drabužius dėvime, gali atskleisti mūsų asmenybę? Ir, galiausiai, kokios spalvos yra ta garsioji socialiniuose tinkluose paplitusi suknelė - mėlyna ir juoda ar balta ir auksinė? Apie tai, kas yra spalvos, kaip jas suvokiame ir kokį poveikį jos turi mūsų emocijoms - fizikė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė ir Šveicarijos Lozanos universiteto doktorantė Domicelė Jonauskaitė.
Ved. Karolina Panto - Mostra di più
