Folgen
-
Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau būtų didelė klaida pražiūrėti ir moterų indėlį, kuris toli gražu neapsiribojo tik šeimos aplinka, o įnešė reikšmingą įnašą Lietuvos istorijoje – nuo darbo įtvirtinant moterų teises tarpukario Lietuvoje iki indėlio į diplomatines pastangas pasauliui nuolat priminti Lietuvos laisvės bylą okupacijos metais. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje, o išeivijoje mokė savo anūkę Dainą lietuvių kalbos? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna? Prisiminimais dalijasi prezidentas Valdas Adamkus, žurnalistas Jonas Malinauskas, Vincentos anūkė Daina Lozoraitis.
Ved. Donatas Puslys
Ciklas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namais. Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ iki šių metų pabaigos veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose.
Nuotraukoje: Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis (priekyje) su žmona Vincenta ir sūnumis diplomatu Stasiu bei žurnalistu Kaziu (stovi dešinėje). Roma, Via Po 40, 1977 m. liepos 28 d. Danutės Barauskaitės-Mažeikos nuotrauka / Lietuvos centrinis valstybės archyvas -
Kandidatuodamas pirmuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau iki pat šiolei Stasys yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą. Ar Stasys Lozoraitis jaunesnysis turėjo vilčių nugalėti? Apie kokią Lietuvą jis kalbėjo savo rinkiminėje kampanijoje? Kaip jos epicentre atsidūrė Valdas Adamkus? Apie visa tai pasakoja pats prezidentas Valdas Adamkus, ambasadorė Gintė Damušytė, buvę Lietuvos ambasadoriai prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė ir Vytautas Ališauskas.
Ved. Donatas Puslys
Ciklas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namais. Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ iki šių metų pabaigos veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose.
Nuotraukoje: Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis (priekyje) su žmona Vincenta ir sūnumis diplomatu Stasiu bei žurnalistu Kaziu (stovi dešinėje). Roma, Via Po 40, 1977 m. liepos 28 d. Danutės Barauskaitės-Mažeikos nuotrauka / Lietuvos centrinis valstybės archyvas -
Fehlende Folgen?
-
Nepriklausomybę pasauliui 1990 metų Kovo 11-ąją paskelbusi Lietuva toli gražu ne iš karto sulaukė tarptautinio pripažinimo. Nestigo besibaiminusiųjų, kad toks žingsnis destabilizuos situaciją Sovietų Sąjungoje ir pakenks ten pertvarką pradėjusiam Michailui Gorbačiovui. Be to, nestigo iššūkių ir valstybės viduje, kadangi reikėjo pertvarkyti ir politinę, ir ekonominę sistemas. Koks buvo brolių Lozoraičių vaidmuo Lietuvai išsikovojant nepriklausomybę? Ir kaip jie, 1939 metais kartu su tėvais išvykę iš tuomet dar nepriklausomos Lietuvos ir po to visą laiką gyvenę Vakaruose, vertino situaciją Lietuvoje, kur sovietmetis transformavo ne tik ekonomiką ir politiką, tačiau ir žmonių dvasią? Apie tai pasakoja prezidentas Valdas Adamkus, diplomatė Gintė Damušytė, Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė, filosofas Vytautas Ališauskas.
Ved. Donatas Puslys
Nuotraukoje: Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis (priekyje) su žmona Vincenta ir sūnumis diplomatu Stasiu bei žurnalistu Kaziu (stovi dešinėje). Roma, Via Po 40, 1977 m. liepos 28 d. Danutės Barauskaitės-Mažeikos nuotrauka
Lietuvos centrinis valstybės archyvas -
Okupuotoje Lietuvoje, gyvenusioje griežtos cenzūros sąlygomis, svarbus buvo kiekvienas laisvas balsas. Vienas tokių balsų buvo Vatikano radijas, kuriame iki pat 1992 metų, kai Lietuva jau buvo tapusi nepriklausoma, darbavosi Kazys Lozoraitis. Kaip pats Kazys suvokė savo darbo prasmę? Kokia buvo Vatikano radijo svarba okupuotai Lietuvai? Kaip kito šio radijo misija, ypatingai kai Vatikanas vykdė vadinamąją Ostopolitik, kai buvo tikimasi, kad su komunistiniais režimais būtų galima pasiekti susitarimus, kurie pagerintų Bažnyčios situaciją anapus geležinės uždangos? Apie visa tai pasakoja Kazio Lozoraičio kolega Vatikano radijo lietuviškojoje redakcijoje Jonas Malinauskas, buvę Lietuvos ambasadoriai prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė ir Vytautas Ališauskas bei Kazio dukra Daina Lozoraitis.
Ved. Donatas Puslys
Nuotraukoje: Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis (priekyje) su žmona Vincenta ir sūnumis diplomatu Stasiu bei žurnalistu Kaziu (stovi dešinėje). Roma, Via Po 40, 1977 m. liepos 28 d. Danutės Barauskaitės-Mažeikos nuotrauka
Lietuvos centrinis valstybės archyvas -
Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio sūnūs nuo pat jaunystės sekė tėčio pėdomis ir darbavosi Vakaruose nuolat primindami Lietuvos laisvės klausimą. Stasys jaunesnysis anksti tapo diplomatu, o tuo tarpu Kazio balsas dešimtmečius Lietuvoje buvo girdimas Vatikano radijo bangomis. Kokie buvo brolių charakteriai? Kaip jų misija įkvėpė turtinga šeimos istorija, menanti ir „Varpo“ laikus? Su kokiais sunkumais susidurdavo broliai, kurie visą okupacijos laikotarpį turėjo tik lietuviškus pasus? Apie tai pasakoja prezidentas Valdas Adamkus, buvę Lietuvos ambasadoriai prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė ir Vytautas Ališauskas bei Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos vadovas Jonas Malinauskas.
Ved. Donatas Puslys
Ciklas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namais. Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ iki šių metų pabaigos veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose. -
„Mes visi taip buvo parblokšti, kad stačiai kalbėti negalėjom. Aš maniau, kad širdys trūks“, – sužinojusi apie sovietinę okupaciją, savo dienoraštyje 1940 metų birželio 15 dieną rašė Vincenta Lozoraitienė. Lietuva rengėsi galimai tragedijai. „Jei čia mus ištiktų katastrofa, tai užsienyje likusios mūsų diplomatijos šefu skaitykite Lozoraitį, pirmuoju pavaduotoju Klimą, antruoju Šaulį“, – 1940 metų birželio 2-ąją telegramoje visoms Lietuvos pasiuntinybėms rašė užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. Kaip Stasys Lozoraitis vyresnysis tapo Lietuvos diplomatijos šefu? Kaip Lietuvai pavyko išsaugoti diplomatines atstovybes užsienyje ir kokia buvo to svarba okupuotai šaliai? Apie visa tai pasakoja prezidentas Valdas Adamkus, diplomatė Gintė Damušytė, žurnalistas Jonas Malinauskas, buvusi Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė.
Ved. Donatas Puslys
