Folgen
-
Šiuolaikinio cirko kūrėjas Markas Liberman savo performansus dažniau pristato ne žiūrovams, o daiktams. O paklausus, kaip save apibūdina, lakoniškai atsako: „Sriuba“. NARA tinklalaidėje tarp visų savo tapatybių Markas aptaria ir žydiškąją, kuri jam itin svarbi.
„Aš labai dažnai gyvenime jaučiausi „kitas“. Kas irgi yra labai susiję su žydiškumo patyrimu. Nes tarp žydų aš kaip ir nesiskaitau žydas, nes mano mama nėra žydė. Tarp rusakalbių (aš šneku su tėčiu rusiškai), atrodo, nesu visai rusakalbis, nes kalbu su lengvu akcentu. Bet tarp lietuvių aš irgi jaučiu, kad visai kitoks mano identitetas“, – sako Markas savo kemperyje, kuriame slepiamės nuo Vilniaus eismo triukšmo.
Su Marku kalbasi Indrė Kiršaitė, jai padeda Vilniaus moksleiviai Gerda Prusevičiūtė ir David Farberov.
Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradėjo tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Tai yra ketvirtoji ciklo dalis.
Karolio Pilypo Liutkevičiaus fotografija
-
Miša Skalskis turi daugybę veidų: garso ir vaizdo menininkas, muzikantas, kompozitorius, didžėjus. Arba – ang3l_sp1der, 96wrld, vienas iš buvusios grupės „Without letters“ narių, viena antroji Liudmilos Vaišnoraitės personos, pirmojo lietuviško 3D filmo „Čiulbanti siela“ garso takelio autorius, už kurį pelnė „Sidabrinę gervę“. NARA tinklalaidėje Miša kalba apie visa tai – ir pirmą kartą viešai reflektuoja savo žydišką identitetą.
Išgirskite trečiąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo.
Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene.
Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/misa-skalskis
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support
-
Fehlende Folgen?
-
Kai pakvietėme Ani Gandžumian duoti interviu serijai apie naują Vilniaus žydų kartą, ji nustebo, nes nuo bendruomenės yra atitolusi. Bet neatsisakė. Žydų darželyje ir mokykloje Vilniuje užaugusi menininkė atveda klausytojus į daiktų dizaino ir muzikos erdves. Išgirskite antrąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo.
Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene.
Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ani-gandzumian
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support
-
Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene.
Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete.
Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino.
„Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“
Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams.
Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema.
Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje.
Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą.
Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc
-
NARA tinklalaidėje tęsiame artėjančių Seimo rinkimų aptarimą ir kalbame apie aplinkosaugą – kas įvyko per pastaruosius ketverius metus, kokią poziciją aplinkosaugos klausimais užima skirtingos politinės partijos ir ką jų planai reiškia mūsų ateičiai.
Šio epizodo pašnekovės: aplinkosaugos specialistė iš Baltijos aplinkos forumo Eglė Vičiuvienė, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė ir judėjimo prieš klimato krizę „Fridays For Future Lietuva“ narė Viltė Zaveckaitė.
Autorė: Indrė Kiršaitė
-
Prieš sekmadienį vyksiančius Seimo rinkimus NARA tinklalaidėje nagrinėjame aktualius žmogaus teisių klausimus, su kuriais šiandien susiduria Lietuva.
Epizodo pašnekovai: Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, vienas iš „Sienos grupės“ įkūrėjų ir vadovas Mantautas Šulskus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo Tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Dovilė Juodkaitė.
Autorė: Indrė Kiršaitė
-
Namuose pas vieną tvirčiausių – ir mažiausiai pažintų – šių metų alternatyvios scenos debiutančių.
„Man labai svarbu jaustis išklausytai, kaip turbūt ir visiems žmonėms. Bet jeigu manęs neklausia – aš nesakau“, – sako dainininkė, dainų autorė ir šokėja Emilija Karosaitė, mums susitikus jos namuose Vilniuje, apsuptiems instrumentų, meno kūrinių ir popieriaus raižinių.
Mes turėjome ko jos paklausti ir buvome pasiruošę išklausyti. Šiame podkasto epizode pirmą kartą viešai skamba ne tik Emilijos mintys (tekstinį interviu su ja kviečiame skaityti kolegų ore.lt tinklalapyje), bet ir lig šiol nepublikuoti dainų demo įrašai, dalis kurių – tiesiai iš jos telefono balso įrašų archyvo.
Šie kūriniai virto EP (mini albumu) pavadintu „Aprašykime dienas“ – jauno žmogaus dienoraščiu, kuriame kalbama apie ryžtą atvirai kalbėtis (kūrinys „Išsikalbėkime sapne“), perteklinį savęs atidavimą kitiems („Paimk iš manęs“), susitaikymą su netektimi („Tikiuosi tau ramu“). Emilija žengia į sunkias temas, bet iš jų išeina pergalingai, shoegaze gitarų fone, 90-ųjų alternatyvią muziką ir 80-ųjų siaubo filmus menančiuose vaizdo klipuose.
Tai yra trečiasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje.
Su Emilija Karosaite kalbasi Karolis Vyšniauskas.
Montažo režisierius Adomas Zubė.
Ciklą „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimų fondas.
-
Žiūrint į valdymo pultą karas gali atrodyti saugesnis, net imersinis. Tačiau atsidūrus ant žemės, virš kurios skraido dronai, jis toks pat archajiškas ir šaltas.
Autorius ir fotografas Denis VėjasTekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius
Tekstas publikuotas rugpjūčio 28 d.
Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/dronai-virs-zmoniu
-
Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė.
„Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė.
Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva -
We are starting a new series of podcast episodes and thinkpieces analysing the changes in the Lithuanian music scene. For the first conversation, we meet a producer whose work and philosophy have laid the foundation for many of them.
Snorre Bergerud, the founder of YMIR Audio studio in Vilnius, has produced and/or recorded Garbanotas, Monique, jautì, Justinas Jarutis, Junior A, Angelou, Frank Fitts, No Real Pioneers, Crucial Features, Emilija Karosaitė, Džiugas Širvys, Freaks on Floor, Gabrielė Vilkickytė, Vaida Deksnytė and other local bands and artists. With the records made in the studio, they changed both the sound and attitude of modern Lithuanian music.
In an in-depth conversation, which we chose for the first episode of our series The New Scene / Nauja scena, Snorre reflected on the origins of the studio, his philosophy of working with artists and the changes in the Lithuanian music environment in the last decade. As a Norwegian who made Vilnius his home and who wrote his master's thesis at The University of Liverpool on the Lithuanian music industry, Snorre is uniquely positioned for such commentary. And he sees inspiring changes.
Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/snorre-bergerud
Recorded at YMIR Audio studio In Vilnius. Edited by Karolis Vyšniauskas and Adomas Zubė. Original music by Kata Bitowt. Additional help by Austėja Pūraitė.
The New Scene / Nauja scena project is partially supported by Lithuania's Media Support fund.
-
Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiandien Baltarusijoje yra 1385 politiniai kaliniai. Tačiau buvo laikas, kai Baltarusija turėjo tik vieną politinį kalinį. Šiandien jis gyvena Vilniuje ir kuria planą, kaip Lukašenką nuvesti į Hagą.
Autorius ir fotografas Denis VėjasTekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius
Tekstas publikuotas rugpjūčio 9-ąją.
Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/trys-lukasenkos-kadencijos-stebint-is-uz-grotu
-
Tą kartą 2009-aisiais, kai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nebuvo susieti su jokiais kitais rinkimais, balsuoti atėjo tik kas penktas rinkėjas – antras mažiausias rezultatas visoje ES. Kad šiemet to išvengtume, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė 22 kandidatų debatus. NARA studijoje rinkiminį savaitgalį lankosi šios iniciatyvos koordinatorės Aušrinė ir Guoda.
Pilna publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ep-rinkimai-zinau-ka-renku
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara -
Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas.
Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų.
Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija?
Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų.
Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.
-
„Mes nemokame priimti kitokių nuomonių. Esame labai linkę nurašyti – kad tai, kaip aš mąstau, yra teisinga, o kaip kiti mąsto – kažkaip neteisinga. Ir net jeigu racionaliai taip sau nepasakytume, intuityviai vis tiek dauguma žmonių taip linkę galvoti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.
-
In recent years, Vilnius has become a safe haven for people from different countries fleeing war, prosecution or simply wanting to start a new life in the EU. This week at NARA podcast we are discussing what it means to be a foreigner in Vilnius today as the shadow of Russia's war in Ukraine transforms the city once again.
In this episode you will hear Ira Hoisa, a Ukrainian DJ and electronic music artist who came to Vilnius as a refugee after her home city of Chernihiv was attacked by Russia's army; Pavel Kirpikau, a sound designer originally from Belarus; and Samantha Lippett, artist and curator of independent radio initiatives, originally from London. They all came to Vilnius at different times but made the city their home. The discussion is hosted by Karolis Vyšniauskas, the editor of NARA podcast.
The question of who is a foreigner in Vilnius and who is not, and what factors – the language you speak, the passport you have – decide that, is at the heart of this conversation. Hear it in full at the players above or below. See photos of the episode: https://nara.lt/en/articles-en/international-vilnius Support NARA's work: https://contribee.com/nara -
Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“.
Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.
Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus.
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara -
Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę.
Epizode skamba šie kūriniai:
Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min)Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas
Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą.
Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min)Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė
Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai.
Aktyvistas (nuo 16:16 min)Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova
Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija.
Skerdikas (nuo 23:07 min)Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė
Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. <...> O juk valgom tai visi“, – sako Antanas.
Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min)Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė
Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko?
Klientų problemos (nuo 37:06 min)Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė
Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai.
Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min)Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė
Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę.
***
Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“).
Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“
Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje.
Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)
-
Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui.
Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną.
Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika.
„Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“
Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai.
Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
-
Noura Al-Mawed and Michael Rantisi, students from Vilnius University and Vilnius Tech, are two of only a few Palestinians living in Lithuania. In this episode of NARA podcast they share their hopes and grief, as the destruction of Gaza continues.
Conversation hosted by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė.
See the full description and photographs.
Support NARA's journalism: https://contribee.com/nara
-
NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų.
Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako.
„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis.
„Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje.
Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje.
Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis.
Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo.
Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai.
Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę.
„Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei.
Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.
Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
- Mehr anzeigen
