Folgen
-
Pinigų kaina. Ved. Darius Matas
-
Kaip verslas siekia padėti Ukrainai dronais ir kodėl dalis įmonių komandos formavimo užsiėmimus keičia dronų gamybos mokymais?
Diskutuoja: paramos fondo „Maži bet stiprūs“ vadovė Giedrė Gudonytė, „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis, „Nando droid“ vadovas Mykolas Treigys.
Ved. Darius Matas -
Fehlende Folgen?
-
Vakar sostinėje vykusio kosmoso industrijos renginio „Vilnius Space Days 2024“ metu susibūrė šalies kosmoso elitas ir žinomiausios pasaulio organizacijos. Jo metu Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą „Artemis“, kuriuo šalis įsipareigojo kosmoso išteklių gavybą vykdyti ir vėliau kosminius resursus naudoti saugiai bei skaidriai.
Lietuva asocijuota Europos kosmoso agentūros nare tapo 2021 metais. Nuo to laiko Lietuvos mokslo institucijos ir kosmoso srities verslai dalyvauja tarptautinėse kosmoso programose. Tikslas, kad 2027-aisiais kosmoso industrijos atneštų 1 procentą bendrajam vidaus produktui.
Ved. Darius Matas -
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teiks siūlymus, kurie gyventojams leis lengviau nemokamai refinansuoti būsto paskolas. Siūloma nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui, taip pat nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – vartotojams nereikėtų rūpintis banko pažymomis, paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą bet kada, nemokėti išankstinio paskolos grąžinimo išlaidų.
Anot siūlymų, vartotojams taip pat nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus, jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis. Paskolą refinansuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio, vartotojui nereikėtų mokėti už notarą, hipotekos išregistravimą ir įregistravimą.
Pasak Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus, įgyvendinus siūlymus, paskolų refinansavimas būtų naudingas maždaug 160 tūkst. namų ūkių, o dabartiniai būsto paskolų turėtojai galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. eurų.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, nauja tvarka galėtų įsigalioti kitais metais. Anot jos, toks sprendimas paskatintų bankų konkurenciją, taip pat Lietuvos rinką padarytų patrauklesnę dar šalyje neveikiantiems bankams.
Diskutuoja: Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.
Ved. Darius Matas -
Dalis ekspertų sako, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria mitybai ir dažniau stengiasi rinktis sveikatai palankesnį maistą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius trejus metus maždaug trečdalis visuomenės narių ketina keisti savo mitybos įpročius ir didins daržovių bei vaisių suvartojimą, o mažins mėsos ir pieno produktų vartojimą. Kokių tai pokyčių atneš šalies maisto pramonei ir žemės ūkiui?
Diskutuoja „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Ved. Darius Matas -
Paspirtukų, taksi ar automobilių dalijimosi bendrovių paslaugos apmokėjimas, mėnesiniai viešojo transporto ar traukinio bilietai. Kaip įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau?
Ved. Darius Matas -
Per 20 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Dalis verslo atstovų sako, kad toks spartus augimas kelia pavojų ekonomikai, o jį pristabdyti trūksta ir politinės valios. Ypač šiemet, kai šalyje vyks treji rinkimai.
Diskutuoja: Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, „SEB banko“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ved. Darius Matas -
Diskutuojant, kur rasti papildomų lėšų šalies gynybai, dalis verslo atstovų teigia, kad sutiktų mokėti didesnius mokesčius. Kaip tai galėtų būti įgyvendinta?
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė keturis variantus, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų. Tarp jų šių siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Norėdami paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“. Akciją inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Diskutuoja: „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters, kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ rinkodaros vadovas Regimantas Urbanas, „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, saugos bendrovės „G4S Lietuva“ vadovas Saulius Tulevičius.
Ved. Darius Matas -
Norėdami sutaupyti, lietuviai vis dažniau apsiperka užsienyje. Žaislai, buitinė technika ar net baldai įsigyti užsienio el. parduotuvėse per tarpininkus pasiekia Lietuvą.
Dalyvauja: Muitinės informacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Krikščionaitis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė, platformą, kuri tarpininkauja tarp užsienio el. parduotuvės ir pirkėjo, vystančios bendrovės „Atvyko.lt“ plėtros vadovas Artūras Bartkus
Ved. Darius Matas -
Finansų ministerija užsimojo per ateinančius penkerius metus išugdyti visuomenės finansinį raštingumą - parengtas veiksmų planas. Ko ir kaip žadama mokyti?
Diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, ekonomikos ir verslumo vyr. mokytoja, VŠĮ „Lietuvos Junior Achievement“ administracijos ir programų direktorė Jūratė Raudoniūtė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento patarėja Vilija Petronienė.
Ved. Darius Matas -
Kibernetinis saugumas - tai ne tik sudėtingos kompiuterinės sistemos, bet ir atsakingas kiekvieno mūsų elgesys. Tuo įsitikinę Aurelija Požytė Grinė ir Paulius Bagdonas, kurie pastarąjį pusmetį dalyvavo programoje „Kurk Lietuvai“. Jie parengė , kokius administracinius saugiklius vertėtų įvesti, kad būtų išvengta trečiųjų šalių, pavyzdžiui, išorinių IT paslaugų teikėjų, piktnaudžiavimo.
Ved. Darius Matas -
Dalis mažųjų bendrijų narių, individualių įmonių savininkų ar individualią veiklą vykdančių asmenų sunerimo. Esą įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią „Sodrai“ yra teikiami pranešimai apie asmens draudžiamąsias pajamas ir vėliau, asmenims pateikus gautų pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tikslinami ankstesni „Sodrai“ teikti pranešimai. Nerimaujama, kad nesutampant duomenims, tokie asmenys atgaline data neteks socialinio draudimo stažo ar gaus mažesnes pensijas ateityje. Kaip yra iš tiesų?
Diskutuoja: Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ įkūrėjas ir vadovas, mokesčių teisės ekspertas Albertas Kručkauskas, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič. -
Ar žmogaus amžius turėtų lemti tai, kiek teks sumokėti už bilietą į kultūros renginį? Kada tokia kainodara laikoma diskriminuojančia?
Diskutuoja: ISM Vadovų mokyklos Strateginės rinkodaros modulio vadovė Lineta Ramonienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės grupės patarėjas Karolis Čepas, Bilietai.lt pardavimų vadovas Simonas Sudaras.
Ved. Darius Matas -
Reklama - stiprus įrankis konkuruojant dėl vartotojų dėmesio. Tačiau ekspertai pastebi, kad ji - ne visada korektiška. Kada įmonės peržengia klaidinančios reklamos ribas?
Diskutuoja komunikacijos agentūros „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“ vadovė Dovilė Tamkvaitė ir VVTT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė.
Ved. Darius Matas -
Lietuvos lazerių pramonė jau ne vieną dešimtmetį demonstruoja puikius rezultatus. Šią savaitę lietuvių lazerių kūrėjams „Ekspla“ už geriausią lazerį „FemtoLux 30“ įteiktas prestižinis tarptautinis apdovanojimas, prilygstantis kino industrijoje teikiamiems oskarams.Tačiau augantį eksportą ir pelnomus apdovanojimus kartais temdo ir nerimas dėl ateities.
Dalyvauja „Ekspla“ pardavimų vadovas Mantvydas Jasinskis ir Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vadovas, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis.
Ved. Darius Matas -
Kai kurioms savivaldybėms svarstant ar jau ir dengiant dalį moksleivių išlaidų korepetitoriams, netyla kritikų balsai. Ar tokia priemonė nepagilins esamų švietimo problemų šalyje?
Diskutuoja: „Digiklasė“ įkūrėjas ir vadovas Eimantas Bekėža, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė ir Lietuvos EdTech atstovė ir startuolio „Mokosi“ įkūrėja Jurgita Jaruševičienė.
Ved. Darius Matas -
Ekspertai perspėja, kad sparčiai populiarėja vaizdo ir garso turinio išmaniosios klastotės (angl. deepfake). Per pastaruosius kelis dešimtmečius dirbtinis intelektas sparčiai vystėsi – dabar jis pritaikomas ir teikia naudą įvairiose srityse, tačiau kibernetinių nusikaltėlių rankose jis gali pridaryti nemažai žalos. Šia technologija paremtos išmaniosios apgaulės kelia grėsmę vartotojų ir įmonių saugumui internete. Kaip veikia ši virtuali apgaulė? Kaip ją atpažinti?
Diskutuoja „Baltic Amadeus“ informacijos saugumo vadovas Tomas Stamulis ir „Tele2 inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.
Ved. Darius Matas. -
Žaidimų kūryba: kaip pramoga virsta karjera ir solidžia industrija?
Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto profesorius Tadas Limba ir žaidimų studijos „Estoty Vilnius“ vykdomasis direktorius Arnoldas Žvinys.
Ved. Darius Matas -
Per kelis mėnesius už piratavimą sankcijų sulaukė beveik pusšimtis žmonių, daliai - paskirtos baudos. Kiek tai yra veiksminga kovos priemonė?
Diskutuoja: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, atlikėjų ir kūrėjų interesus teismuose ginantis advokatas, advokatų kontoros „Noor“ partneris Andrius Iškauskas, kibernetinio saugumo ekspertas Tomas Beinaravičius.
Ved. Darius Matas - Mehr anzeigen
